plàkti, plãka, plãkė
1. tr. SD336, H, K mušti, pliekti (botagu, rykšte, diržu…): Kada kas pjauna vištytį, – alpsti, merki akį, o vargdienius mužikus kasdien rykštėmis plaki D.Pošk. Vis su šviežia rykšte žmogų liuob plàkti, ka būtum skaudžiau Brs. Botagais plaku R. Su ėgliu plãka, kam ilgai guli Antš. Ans gauna plàkti nū žmonos – daug negera Kl. Užtai blogas, kad neplaktas iš mažų dienelių KrvD154. Jų nemokė, neplakė, nebarė DK129. Rytoj bus plakamoji diena (Verbų sekmadienis) J.Jabl.
| prk.: Kurį Dievas myli, tą jis plaka (atsiunčia vargų, kančių) BPII78. Ko žodis neplaka, to ir lazda nepriplaks prš. Mudu abu plaka smūgiai apkalbos svieto V.Kudir. Jos į akis saldinės: giria, vaišina; tik užpakalį atsuk (išeik) – ir plãka (apšneka) Skr. Bėgo baimės plakamas Ašb.
^ Gana bučiuoti tą ranką, kuri mus plaka! KrvP(Trg). Kai tie (žandarai) pagaliau ničnieko nerado, kaip šunį plakę, turėjo grįžti S.Čiurl. Už vieną plaktą duoda dešimt neplaktų Sln. Kas veža, tą ir plaka LTR(Jz). Katras arklys bėga, tą plãka Grg. Griekas neplaktas nepaliekta Dr, Plt. Griekas neplãkęs nepaleida Ll.
| refl. K: Dirželiai, kuriais plakasi SD49.
2. tr. Kv mušant varyti, ginti: Nusilaužusi kiečių, plakė iš pirkios muses rš. Plãka arklį žėdną dieną Utenon Ktk. Būdavo, plàkdavo plàkdavo arklius, kol į Kauną nuvažiuoja, o daba – brūkšt, i Kaune Ar.
3. tr., intr. daužyti: Viena iena negerai – plãka šonus arkliui Šš. Aukštas miškas, liemuo liemenį plaka KrvP(Varn). Žąsinas puolė ant jo šnypšdamas, pavertė aukštynelką, patį plakė su sparnais M.Valanč. Dvi pabaidytos laukinės antys pakilo iš nendryno, sunkiai plakdamos sparnais orą rš. Papt papt – senis plaka žiaunomis pypkę rš. Į langą plaka stambūs lietaus lašai rš. Vėjo atgaišale pastatė kumelę: iš budinkų tarpo plaka vė[ja]s Šts. Linksta, skundžias ant kriaušio nulinkus pušis, plakama šalto vėjo, čaižiųjų liūčių E.Miež. Šaltis plaka kaip su kadagiais Šts.
plaktinai̇̃ adv.: Tą ugnį užplakė plaktinai̇̃ Všk.
| refl.: Nuo pat ankstyvo ryto lietus plakasi į langus rš. Vėjas ūžia, plakas į visas puses Tvr. Buvę pušys suaugę nuo metų šimtinių, tankios, aukštos, lygutės, geltonos kaip žvakės; viršūnės, esą, ūžė ir liemenys plakės A.Baran. Suka viesulas medelius, plakas lapai ant lapelius A.Strazd.
| Žuvys plakasi (spurda), pakliuvę ant kabliuko rš.
| Špokai ka plãkas po liūgnus, ka dumblai taškos Rd.
^ Liežuviai aplink ausis plakas nuo sklindžių skanumo rš.
ǁ intr. tapšnoti: Delnu kam per petį plàkti DŽ. Iš juoko plãka sau delnais per šonus NdŽ.
ǁ refl. daužantis plaušyti: Votegas su patauška neplakas nu galo, ir gal pataukščioti Šts.
4. tr. kulti daužant (į ką nors), blokšti: Rugius plàkti NdŽ.
5. tr. K, Lk, Tt, Jrb valyti (spalius nuo linų), brukti: Linų pirma sėdavo, tai būdavo plàkti Vlkš. Motriškos linus iš rankos plàkdavo – duoda smagiai Pgr.
6. tr. velėti: Plaktuvė, kur skalbinius plàkdavo Pgg. Moterys plãkė upėj marškinius Rod.
7. tr. plūkti (aslą, krosnį): Klojime padą plaka Švnč. Aslą kuknės iš molio plakė ir kaminą iš vidaus su moliu aplaistė rš.
8. tr. mušant, kalant daryti plokščią, ploti: Plaka su kūju trinkt, patarkšt! rš.
plaktai̇̃ adv.: Idant jos (skaurados) būtų plaktai iškaltos (plokščios) ir ant altoriaus pakabintos BB4Moz16,38.
ǁ R, K, Skr, Dkš, Nm, Rmš tinti (dalgį): Kukeliu plãka dalgę, o ką apačion sudeda – tai bobelė Lp. Užartavok gerai bobelę, kad geriau būtų plàkt Ukm. Trumpas dalgio kotas – nenarava plàkt Všn. Neišmušk dalgei klumbės beplakdamas Grž.
^ Neplakta dalgė neima LTR(Srj).
ǁ aštrinti, kalti (girnas): Girnos seniai plãktos, nemala smulkiai Ds.
9. tr. smarkiai dirbti, veikti: Plãka suka tą vindą, ka tik daugiau suverpt Gs. Plãka plãka (dirba) tą tuščią (be mėšlo) žemę End. Šieną tik plãka ir plãka be jokio tolko (dažnai varto) Mlt.
^ Kas plaka, tas ir laka Pšl.
ǁ refl. plušėti, rūpintis, vargti: Mes plãkamos plãkamos kaip kurmis urve, šviesos nematom Štk. Ot tai žmogus plãkasi plãkasi, ir nėra nieko Dv. Šitep plaki̇́es i plaki̇́es [su darbais] Ad. Vienas apie sa[ve] plãkas, kitas apie sa[ve], o manę senos nėr kam paisyt Arm. Kap paukštė apie lizdą, tep mes apie vaikus plãkėmės Arm. Kap aš apie jus plakúos, tai jūs apie mane nieko nepagalvojat Str. Aš plakúos plakúos su tais irklais po tą ežerą, nieko nepadarau, ant vietos valtis stova, o audra Pln. Tas i praejo pro šalį, o tas i paliko to[je] pusnė[je] besiplaką̃s (įklimpus mašinai) Žr. Pryš vėjį turėjau plàkties visą kelį Bt.
10. intr. tuksėti, pulsuoti, tvinksėti: Širdis plãka – dar gyvas Jrb. Ir kolei širdys plaks mums gyvos, manoji plaks vien tau tiktai!.. Mair. Širdis taip plaka – iš džiaugsmo ar iš baimės Žem. Mano širdis ūmai sustojo plakus, kūnas nutirpsta J.Bil. Gyslos tik plãka, širdis trankosi, visam silpna Gs. Kraujas plakė smilkiniuose rš.
| refl.: Tenka širdžiai alpti, plaktis rš.
ǁ dažnai kilnoti (šonus): Pailsęs ir sušilęs arklys net garavo, dusliai kvėpuodamas ir plakdamas šonais V.Myk-Put. Ėmė plàkti viduriais ir pastyro (pastipo) paršas Gs.
^ Jei dalgės neišsiplaksi, tai šonais plaksi̇̀ (dvėsuosi pavargęs) Smn.
11. intr. išduoti tam tikrą garsą (apie lakštingalą, žiogą): Niekur lakštingulė tep neplaka, kap mūs sode Vlk. Lakštingara plaka gieda į paupės krūmus, karklynus Klp. Suokusios pernakt, lakštingalos aptingo plakt E.Miež. Kartais būdavo taip tylu, jog važiuojantieji girdėdavo, kaip šalia kelio aukštoje žolėje arba žiemkenčiuose karštai plaka žiogai A.Vencl.
12. intr. plieksti, tvieksti: Žaibai plãkė dikčiai, perkūnas palengva dudeno Žal. Žaibai plãkė visą naktį, negalėjau užmigt Plv. Žaibai tep dažnai plãka, kad net baisu darosi Vrb.
13. tr. smarkiai maišyti, sukti: Plak kiaušinius, tada kepsma kiaušinienę Dgl. Neplaktà kiaušinienė BŽ84. Eik plàkti blynų! Jrb. Su mente alų plàk, duoną maišyk J. Pirma kur nors užvalgytuva tešlainių su plakta grietine Mš.
| Plãka ir plãka [vėjas] ežerus, kur tau ir žuvis gaudysis Ds.
| refl.: Bidonai turi būti pripilti pilni, kad pienas nesiplaktų rš.
ǁ sukant, maišant gaminti: Man tai jau paskutinis darbas sviestą plàkt Švnč.
| refl.: Pil' šiltą smetoną, geriau plàksis [sviestas] Dglš.
14. intr. banguoti: Jūra raudonu vynu plãka (jūros bangos kaip vynas raudonos) NdŽ. Prie mūsų gryčios vanduo plàkdavo par pamatą Sml.
ǁ tr. banguojant skalauti, plauti: Įsiutę bangos plaka uolą S.Nėr.
| refl.: Bangos plakės į kietas pakrantės uolas sp.
15. tr. pleventi, plaikstyti: Suknia ilga, vėjas plãka sijoną Jnšk.
| refl.: Vėtroj plakas baltos burės S.Nėr. Kovos vėliavos vėjuje plakėsi sp. Ties mano galva neramiai plakėsi klevo lapai rš. Plevena burė prie vandens palinkus, į veidą plakasi gelsvi plaukai T.Tilv. Plakės liepsna į palubes Šts.
| Bus lietaus – skregždės plãkas (skraido į visas puses) Ign. Plãkas (blaškosi) žąsyna, nesėdi in kiaušinių Dglš.
16. refl. menk. klajoti, bastytis: Paprato po svietą plàkties KlvrŽ. Neremtas buvo, plãkės plãkės! Pvn. Ana visą laiką plãkas po Klaipėdą Krtn. Plakiáus plačiai po pasaulį, o nėko gero nemačiau Šts. Ana plakas kaip blakė sienotarpė[je], t. y. plotkavojas J.
ǁ refl. veržtis, bruktis: Visi plãkas į Palangą, o aš iš Palangos Krtn.
| prk.: Viena mintis atkakliai plakėsi jai į širdį rš.
17. refl. burtis, mestis: Avys plakėsi krūvon, lindo į alksnynus J.Balt.
18. refl. glaustantis sukiotis: Margis, girdėdamas savo vardą, plakėsi aplink stalą rš.
19. lįsti, šlietis, kibti: Ai, kaip tos mergos plãkas pry vaikių! Šv. Kitąsyk aitvarai, būdavo, vis plakasi prie žmonių BsPIV77.
ǁ refl. bendrauti, susidėti: Pati ėmė plakties su urėdu Šts.
20. tr. jungti, maišyti: Prašau neplakti į krūvą visai skirtingų reiškinių rš.
◊ akimi̇̀s plàkti labai žiūrėti: Tuos peilius tai net aki̇̀mu plãka Arm.
bùrną plàkti plepėti: Kad paleis plakti burną! Sd.
kójas plàkti be reikalo eiti: Neverta kójos plàkt ir čebatai plėšt Ml.
liežùvį ([su] liežuviù) plàkti plepėti, apkalbėti, liežuvauti: Kad plãka anuodu liežùvį, ir ausys raitos Dr. Ko čia liežuvį plaki, ar neisi gulti! LMD(Šts). Nereik plàkti liežùvį, o uždaryti už dantų Kl. Būtų viskas gerai, ka ta uošvėnė su liežuviù neplàktų Krš. Labai jos su liežùviais plãka apie kitus Sk. Tik liežuviù plaki̇̀, o dirbt nė už kapeiką Žal. Tik su liežuviu moka plakti: tai vieną, tai kitą įsikandęs Žem. Plaka plaka su tuo liežuviu, nebžinai nė pati ką bešnekanti Vvr. Liežuviu gali plakti, bet rankoms neduok valios Sch87. Neplakant liežuvį – bjaurus žmogus Šts.
apiplàkti, api̇̀plaka, api̇̀plakė tr.
1. Š apipliekti, apmušti.
| refl.: Apsiplakti su rykšte P.
2. kiek suslėgti, apiplūkti: Kai lengvas lietus apiplàks žemę, geriau ir vasarojus augs Alv.
3. prigainioti, privarginti: Gerai arklį apiplaks, kol šeimyną susamdys Ggr.
| prk.: Dviratį apiplakiau, o parduodamas dar gavau savo piningus Šts.
4. truputį apibrukti: Plakėjos apiplakė linus, stačias saujas paliko Up.
5. refl. menk. daug apeiti, plačiai pasibastyti: Esu apsiplãkusi po pasaulę, bet to dar nežinojau Šts. Ką su tuo svieto parejūnu – ans yra apsiplakęs po visas nepadalijas Brs.
atplàkti, àtplaka, àtplakė tr.
1. prilupti: Dirželiu atàplakiau i paleidžiau Ad. Palauk, aš dar atplàksiu tau kailį, kad neklausai! Mrj. Kolei jis buvęs gyvas, tai daugel buvo prisiskolinęs, taigi dabar po numirimui turį jį už tai atplakti BsMtII168.
2. refl. atsiginti: Tos lekančios skruzdys kaip apipuolė, nebgaliu beatsiplàkti Pln.
3. plakant pastorinti, užplakti: Atplàk galą šitos geležėlės, ir neduos smukti Mrj.
4. refl. nusidėvėti plakant, atsiploti, atsikalti: Plaktukas visai atsiplakė – nebegalima išplakt delgės Jž.
5. atvaryti, atginti: Kokia žiauri likimo dalia mane čia atplakė nuo savųjų rš.
6. refl. Krtn su vargu atvykti, atkeliauti: Na tik sakyk, kaip pats tokį kelią atsi̇̀plakei? Up.
ǁ menk. atsibastyti: Kas jį žino, iš kokio kampo jis yra atsiplãkęs Ll.

×dasiplàkti, dasi̇̀plaka, dasi̇̀plakė (hibr.) sunkiai, vargingai pasiekti: Savo pačių tikru darbujimu dasiplakė (užsidirbo) duonos Gmž. Pas daktarus dasplàkt (prieiti) nemožna buvo Str.
įplàkti, į̇̃plaka, į̇̃plakė
1. tr., intr. R, J įmušti, įpliekti, išlupti: Ans tą vaiką pirm laiko į̇̃plakė, kad ans nevogtum Kl. Nepaklausysyt – į šikną įplàks Pj.
| prk.: Tai ir jumiem lietus iñplakė kailin (smarkiai sulijo) Alv.
2. tr. mušant, lupant įteigti: Geriausi pamokinimai – vaikams įplakti, nieko nemačija brš.
3. tr. įpilti greit maišant: Miltus į supą įplakti N. Įplàk kiaušinių į blynus, kad skanesni būtų Jrb. Įplakęs miltų į šaltą vandenį ir žalios putros pasrėbęs, keliavo tolesniai S.Dauk. Žirnienių miltų įplaka į smetoną Pn. Į buljoną įplakti pusę stiklinės grietinės rš.
| refl. tr.: Įsiplãkus truputį miltų, prisikaitus katilėlį, verdasi senutė parpelius Š.
4. tr. plakantis, banguojant įtėkšti: Į̃plaka vandens par [laivo] langą Grd.
5. refl. įsibrauti, įlįsti: Ledvai insi̇̀plakė vidurin Ds. Aukštyn įsiplak, dar pasiskraido rš.
◊ liežùvį įplàkti paplepėti, kur nereikia: Įplakė liežuvį, ir išvežė vaikį Šts.
išplàkti, i̇̀šplaka, i̇̀šplakė tr.
1. SD394, H, KI158 išpliekti, primušti: Itą (bobą) anas i̇̀šplakė, paleidė Str. Par ausis i̇̀šplakė Krtn. Porą jaučių pralakė, mane senį išplakė LMD. Liežuvis ne votegas, manęs neišplaks LTR(Vkš). Na, tu man nesimokyk, tai kad išplàksiu kailį, tai žinosi! Mrj. Išplàk tu jam klyną gerai Kt. Išplaka budelis R338. Botagais jį išplakė Mž443. Vagis yra koto išplakamas BPI190.
| prk.: J. Jablonskis skaudžiai išplakė (išvainojo) autorę, prirašiusią nebūtų daiktų apie bankų reikalus J.Balč.
2. išmušti, išdaužti: Išplakė mun akį su votegu Plng.
| refl. tr.: Vieną akį išsiplakęs, svetimu arkliu besmukdamas per mišką LzP.
ǁ daužant, plakant išguldyti, išvartyti: Lietus išplakė bulves Žž.
3. plakant, mušant išginti, išvaryti: Apsirėdyk eidamas lauk, kad neatrodytum kaip išplaktas Skr. Išplak laukan pirkėjus ir pardavikus bažnyčios brš. Išplakė iš namų nedorėlį rš.
| refl. prk.: Paaręs iki pusryčių, vaikas išsiplakė iš jėgų ir jau ne tiek ėjo paskui žagrę, kiek įsikibęs vilkosi P.Cvir.
4. išmankštinti: Kad išplàks vaiske, tai būsi kap lėlė Rod. Ìšplaktas gerokai jau jūs su tuo mokslu Šmk.
| refl.: Jau tavo, kūmai, učenykas gerai išsiplakęs Rod.
5. refl. išvargti, nusikamuoti: Visam klojimui stebint tas rungtynes, Anatolis dar ilgai kovojo ir išsiplakęs pasidavė P.Cvir.
6. J, K ištinti, išploti, išploninti: Reik dalgį išplàkt, pašienausim da Erž. Ne kožnas moka gerai dalgį išplakt Dbk. Išplàk kauptuką visu pakraščiu, panašiai kai dalgį Skr.
| refl. tr.: Aš atsikelsiu anksti rytelį ir išsiplaksiu plieno dalgelę LTR(Brž).
7. išdaužyti, iškulti: Kap gera pjovėja, kol prisiruošė, tai vėjas visus rugius i̇̀šplakė Ml.
8. išvalyti (spalius nuo linų), išbrukti: Linus i̇̀šplaku K. Su mintuvais išlaužo, išbrauko, išplaka linus su plaktuve Pgr. Su brauktuvu i̇̀šplaka linus, ka nebūtum spalių Slnt.
9. išvelėti: Išplakėm, išteliūskavom mauruotus skarmalus rš.
10. išplūkti, išlyginti (aslą): Aslą kuknės moliu išplakė S.Dauk.
11. daryti atšaižas, plaušoti: Nekabink skaros an vėjo, be labai išplàks Užp.
| refl. prk.: Barės, kol liežuviai kai votagai išsiplakė LTR(Vdk).
12. ištiesti, ištempti: Karūna (bažnytinė vėliava) išplaktà ant lazdos J.
13. smarkiai išmaišyti, išsukti: Reikia išplàkt kiaušiniai, norint, kad kiltų Rm. Turpes reik išplàkti, išekėti, tą košę išlieti su [v]andeniu an krašto Brs.
^ Iš tolo ir mares išplaka, o priėjęs – nė krašto B. Su liežuviu mares išplàktų (moka pasigirti) Kal.
| refl.: Tešla jau išsiplãkus, blynus gali kept Kt.
ǁ išmašinuoti: Ìšplaktą pieną valgyk, kad nenori meisos Lnk.
ǁ ištižinti: Lytus išplakė kelį Šts. Kelias išplaktas kaip buza Ds. Kelias pavažiuojamas – dar ne visai i̇̀šplaktas Šv.
| refl.: Kariuomenei bežygiuojant, išsiplakė jau ir pirma ne per geriausias buvęs vieškelis rš.
14. banguojant išmesti, išskalauti: Vilnia buvo didelė ir tą vaikelį i̇̀šplakė kraštan Švnč.
15. refl. išklerti nuo ilgo dėvėjimo, daužymosi: Stebulė išsi̇̀plakė, kad erta tapo J. Išsiplakė ratai, par daug metų važinėdami Lk.
| Išsiplãkusi, išsiplepėjusi gerklė Škn.
16. refl. menk. išeiti, iškeliauti, išsitrenkti: Daba jinai į Kauną išsi̇̀plakė Btg. Mergė į šokius išsiplakė Šts. Išsi̇̀plakė visi ano vaikai į svietą Užv.
17. refl. išsiskirti: Anuodu buvo išsiplãkusiu i vėl suejo Štk.
18. refl. šnek. išsikapstyti (iš vargo, bėdos, skolų): Ir naktim dirbau, kad tik iš skolos išsiplakt An. Kada ana išsiplàks su itokiu pjonyčia Arm. Tada išsiplaksiù, kap in krūtinės rankeles susdėsiu Arm. Nebišsiplàksit iš šieno lig pavasario Pln. Įkrito kaip į šulinę: nei išlaksi, nei išsiplaksi Plt. Pirma anas tik autus do ryzas surinkdė, o dar̃ padabok, kad išsi̇̀plakė: tik pyragus, sviestus, do visokius gardakąsnius valgo Rod.
19. refl. išsiveržus užsiplieksti: Tuojau išsiplakė liepsnos per visą stogą LC1884,26.
◊ i̇̀šplaktas liežùvis (kieno) apie mokantį kalbėti: Liežùvis anų buvo i̇̀šplaktas kaip kalvio an preikalo Šv.
liežùviais išsiplàkti išsiplūsti: Bobos išsi̇̀plakė liežùviais Šts.
nuplàkti, nùplaka, nùplakė
1. tr. H, R, J, K prilupti, primušti: Einu namon vos gyvas, nupeštas, nuplaktas ir su dideliu gumbu kruvinu ant kaktos D.Pošk. Teip nuplaktas, aš neištūrėčio nemiręs Plng. Ar tau palengvės, kad jam nugarą nuplaks?! Ašb. Kad tep verkia, kad verkia, kap nùplaktas Gs. Rauda verkia dukrytėlė, močiutės nuplaktà JD1223. Nuplakę užmuš jį DP212.
^ Nuplaktas ir nenorėdamas vaipos VP35.
| refl. tr.: Imkit, broliai, rykšteles, nusiplakit marteles NS50.
2. tr. daužant apgadinti: Sijonas staibius nuplakė Brs. Eglių jau nemaža nuplaktomis viršūnėmis, o ąžuolai ir uosiai, nustelbti, kreivi, baigia mirti sp. Nùplaka vėjas pomidorus, ir nebeauga Kp. Ta koja tei[p] dilga, tei[p] dilga, lyg aš ją į dilgėles būčiau nuplãkus Skr.
3. tr. N nubrukti: Ir nuplakiau žalius linus LTR(Šv). Plakėjos visus linus nuplakė Up.
ǁ daužant pašalinti: Nuplaksi sijono purvus ir apsivilksi Šts.
4. tr. nudilinti, nudėvėti daužant, plakant: Benagio arklio y[ra] nuplakti nagai Ggr.
| refl.: Nudyla, nusi̇̀plaka [kuolas] geležine kūle Slm.
5. refl. pasidaryti prastam nuo maišymo, skalandavimo: Kavinė[je] ta kava tokia nusiplakusi (neskani) Krtv.
6. tr. nuskalauti, priplūkti banguojant: Bangų nuplaktu smėliu lengva eiti rš.
7. tr. nuplukdyti: Nunešk upelin, čystan vandenelin, te nuplaks jį vilnelė (d.) Plš.
8. tr. smarkiai dirbant nuveikti, atlikti: Su grėbliais tokios didelės dirvos nenuplaksi (nenugrėbsi), reik mašinos Šts.
9. tr. nukamuoti, nuvarginti: Par šmukulninkystę arklį ir padargus nuplàksi, bet nepragyvensi Šts.
| refl.: Nusiplakė žmonės jo beieškodami, girias skersai ir išilgai išvaikščiojo V.Krėv. Pakelėje medelis meiliai kvietė poilsin nusiplakusį keleivį rš. Su tais šokiais nusi̇̀plaka vaikiai, mergės Šts.
| prk.: Be sūrumo mun širdis y[ra] nusiplãkusi Plng.
ǁ prk. nuvalkioti: Nuplakta dainė Ggr.
10. intr. Užv vargingai nueiti, nukeliauti: Tiek kelio nùplakiau, ir be reikalo Al. Kolei nuplàksi su tuom maišu Alytun, tai daeis ir į nugarą Al.
| refl.: Aš kada tik kojom šitom vargingom (pėsčia) nusi̇̀plaku … Str.
ǁ refl. menk. nueiti be reikalo, nusibastyti, nusivilkti: Sodžiun nùsplakė, nedirbo Lp. Kur dar jiej abudu nùsplakė? Lp.
◊ liežùviais nuplàkti apkalbėti, apšmeižti: Piktais liežuviais mane nuplakė Brs.
paplàkti, pàplaka, pàplakė
1. tr. K papliekti, pamušti: Paplàk arklius – greičiau parvažiuosim Jrb. Paplak, paplak, bernuželi, juodbėrį žirgelį! LTR(Šll). Jei nori, ka lėktų, reik paplakti LTR(Vdk). Nusivijau botagėlį kiaulėms paplakti rš. Juruk, Juruk! varyk, varyk, paplak, paplak, tr! (lakštingalos giesmė) A1884,37.
| refl. tr., intr. K: Žmogus pasiplakė arklį Žvr. Karklu pasiplakdamas, tėvas išginė pro vartus kumelę rš.
2. tr. mušant, plakant pavaryti, išvyti: Arklius atkabinom nuo stulpo ir paplakėm: lai bėga gyvuleliai numo Brs. Pàplakė iš namų seną katę Up. Tą prisimetėlį šunį gavau paplàkt Vdk.
ǁ pavaryti, išginti: Kai zuikiukai užauga, tėvai anus paplaka Skdv. Pàplakė savo vyrą, dabar lygu gyvnašlė Šts. Ar tai jau tave nuo mokytojų pàplakė? Skr.
3. intr. padaužyti: Dalino pelus toliau, vėl nusiplikydamas rankas ir paplakdamas sau per šlaunis delnais, vėsindamas juos J.Balt. Atsisėdęs paplaku su tuom kančiuku per puodą, ir verda BsPIII186.
4. refl. įskausti, nuvargti nuo daužymo: Rankos pasi̇̀plaka [nuo spragilo] LKT65(Ms).
5. tr. paploti, patinti, paploninti: Pàplakė šiek tiek ašmenis, tai dabar lengviau būs ir sugaląsti Brs. Dalgio paplakt nemoka, nors mikytą gražiai šoka d.
^ Nepaplãkęs norago, nevalgysi pyrago Pgr.
ǁ refl. tr. pakalti, paaštrinti (girnas): Aš pats pasi̇̀plakiau girnas ir sumalau puspūrę Ds.
6. intr. paplasnoti.
| refl.: Skvermais pasi̇̀plakdamas eina Lkv.
7. tr. smarkiai pamaišyti, pasukti: Į masę dalimis sudedama kakava su tryniais ir dar kiek paplakama rš. Paplakỹ tą sviestą Krd.
ǁ pablęsti, įmaišyti: Paplakais paplak barščius, t. y. priblęsk J. Bulbas kiek miltais paplaksiù Švnč. Pripylė išsukto pieno, truputį paplakė miltais ir išnešė mažiesiems paršiukams rš.
^ Ką paplaka, tą palaka Sln.
| refl. tr.: Pasiplàksiu blyniuką kokį Šmk.
8. refl. šnek. laisvai, linksmai praleisti laiką, pasišlaistyti: Jauniejai mėgsta po gatves pasiplàkti Šts. Dangaus buvo žmogus, o išejo pasiplakti į miestą i pagedo amžinai Šts. Po svietą pasiplãkęs (pasibastęs) žmogus Pvn.
9. refl. išgverti, išklerti: Ilga stabulė nepasiplaka teip veikiai, kaip trumpoji Šts.
◊ liežùvį paplàkti paplepėti: Atsirado dėkinga proga liežuviams paplakti rš.
su liežuviù paplàkti
1. paplepėti: Su liežuviù paplàkti nulėkė Rdn.
2. pakalbėti (įsiteikiant): Su tuo liežuviù mokėjo paplàkt, kiekvienam įsiteikdavo Snt.
parplàkti, par̃plaka, par̃plakė
1. tr. nuvarginti, nukamuoti, privaryti važinėjant: Jau kelis arklius par̃plakė bevažinėdamas ant bylų Žvr.
2. tr. parginti, parvaryti plakant: Su botagu namon parplakti brš.
3. intr. greit grįžti, parlėkti: Su tuo dviračiu nuplaka, par̃plaka kaip aitvaras Užv.
4. refl. menk. atklysti, atsidanginti, atkilti: Parsi̇̀plakė iš kažin kur ir kropa žmonis Skd. Čia mokyto[ja]s iš toliau buvo parsiplãkęs Žr.
pérplakti tr.
1. nupliekti: Vyresnybė Vilniuj visus žmogžudžius ir šeimininkę iškarstė, o tris jų mergas perplakę išsiuntė tiems ponams, kurių buvo buvusios M.Valanč.
2. iš naujo sumaišyti, susukti: Pitliavotų miltų duonelę rūgindavom tris dienas ir kelis kartus parplakdavom Ps.
praplàkti, pràplaka, pràplakė tr.
1. kiaurai, kruvinai prapliekti, pramušti: Teip plakė, kad šonus pràplakė Dr. Pràplaku nugarą K.
^ Tavo liežuvis ne votegas, muno šonus nepraplaks Šts.
2. refl. tr. truputį išsiaštrinti beplojant, ištinti: Prasi̇̀plakiau dalgį da kiek matydamas Krs.
3. prakulti daužant, prablokšti: Praplakti galėsma šviežių rugelių duonai Šts.
4. prabrukti (linų).
| refl. tr.: Motriškos prasiplakė linų tam kartuo Up.
5. šiek tiek paplakti, pramaišyti: Atnešk, motin, kokios kiaušinienės praplãkus Sb.
ǁ refl. tr. kiek atsiskiesti, prisimaišyti: Pačios moteriškosios prasiplaka kalkių ir ištepa be didelio prisiruošimo rš.
6. refl. prasilavinti: Ana iš mažienos aplink ponus passukdė (tarnavo), tai nedaugutuką prasi̇̀plakė Rod.
7. pravažinėti, išgadinti: Vietomis kelias jau praplaktas rš.
priplàkti, pri̇̀plaka, pri̇̀plakė tr.
1. N, J primušti, pričaižyti: Jei tu, kipše, pamaluosi, tave pri̇̀plakam! Krtn. Tėvas gerokai priplakęs išdykėlį rš. Ir ką jis nepriplakė savo tuos arklius – neveža, ir gana BsPIV65.
2. privarginti, prikamuoti, užvaryti: Tokį kelią padaręs, pri̇̀plakiau kojas baisiai Krp. Su juo neažsidėk – tik arklį priplaksi̇̀ Ktk.
| refl.: Mes visai prisi̇̀plakėm Skdv. Pri̇̀splakiau su savais vaikais, o dar̃ reikia su svetimais Arm.
3. priblokšti, priguldyti, prilenkti: Javus pri̇̀plakė lytus visai prie žemės Jrb. Lytaus pryplaktas šienas nespėrus grėbti Ggr. Dabar ir grėbt gerai – nepri̇̀plakta lietaus Pc.
| prk.: Kryžminė priešo ugnis priplakė besitraukiančius kovotojus prie žemės rš.
ǁ refl. prigulti, prisiploti: Prisiplaka prie žemės, kad niekas nepamatytų rš. O margis ir prie žemės prisiplaka, ir aplink bėginėja, ir nasrus laido rš.
4. daug pribrukti: Priplakė linų šūtes Up.
5. bangomis privaryti, priplauti: Negailestinga audra priplakė jo laivelį prie Grenlandijos krantų K.Bor. Prie upelio krantų priplaktos pušų luobos, skiedros rš. Jūros pašaliai y[ra] putų priplakti̇̀ Šts.
6. pagaminti plakant, sukant: Pilną buikelę sviesto pri̇̀plakiau Rš.
7. pablęsti, primaišyti: Burokus miltais pri̇̀plaki Aps. Kam tinka, gali saldžios grietinės priplakti Vd. Dukte, priplak puodą! Prng.
8. prigerti, prisrėbti: Priplakiau putrelės, sotus esu Varn.
| refl.: Kiekvieną turgų judošius prisi̇̀plaka kaip velnias Šv.
9. refl. prisiglausti, prisišlieti: Pri gėlių prisi̇̀plakė, pageltonavo [rankšluosčio] galai Krš. Ramios burės kabojo, prisiplakusios prie stiebų rš.
10. prisigretinti, prilįsti, pritapti, prisipainioti: Kaži koks parejūnas prysi̇̀plakė pry jo Ll. Prisiplaka pri žmogaus su liežuviu, pasku ir smauga žmogų Vvr. Prisiplãkęs buvo toks nevisprotis Krš. Prisi̇̀plakė pri munęs, ka žingsnio negaliu atsitraukti Krš. Prisplakė ir jis prie manę kap netgi gera nauda Mrs. Jisai moka pri kiekvieno viršininko prisiplàkti Up.
| prk.: Prisiplàks kokia liga, i mirsi Krš.
11. refl. su vargu pasiekti: Ledvai prisi̇̀plakiau (priėjau) an jį Ds.
| prk.: Ir jis šiaip taip prisiplakė prie geresnės duonos (prasigyveno) Bsg.

×razplàkti, ràzplaka, ràzplakė (hibr.) tr. išplakti, išmaišyti: Miltus ràzplaka [v]andeny Pb.
suplàkti, sùplaka, sùplakė
1. tr. K primušti, prilupti: Tie žmonės jį plakt ir plakt, jau taip jį suplakė, kad jis vos gyvas SI163. Tu suplakei vaiką su vytimi J. Penkis jaučius pralakė, mane patį suplakė JD49.
ǁ užduoti, sukirsti: Suplak arklius, kad greičiau bėgtų Nm.
^ Žiūri kap į šunį sùplaktą (su panieka) Alk.
| refl. tr.: Šimas susiplakė arklius, manė nematant pralėkti Ašb.
ǁ plakimui suvartoti: Du votegu suplakiau, kol arklį nuvaldžiau Šts.
2. tr. sudaužyti, sutrankyti: Ėdyklę suplaksu už tokias kalbas Šts. Sùplakė mun tą galvą Gršl. Sùplakiau kningas, ant akmenį padėjęs[is], – taip mokyties nenorėjau Šts. Suplàks (nubrūžins) pakojas kruvinai tie pakuliniai Rdn.
| Tai suplakė mane lietus: nei rumbukės sausos neliko (kiaurai permerkė) Sn.
ǁ daužant priploti, prilenkti: Vakar labai lijo, net gėles sùplakė į žemę Rdm. Ledai suplakė derlių rš.
ǁ daužant sunaikinti: Bitės išlenda iš avilio, lietus sùplaka Ds.
3. tr. kalant suploti: Nuo priemaišų apvalyti geležies gabalai būdavo suvirinami ir kūju suplakami į juostas rš. Reiks tą pačią [laikrodžio] spyruoklę suplàkti, naujos nėra Upt.
| Po valandelės pradėjo versti klojimo antrą pusę ir atrado prievaizdą, suplaktą į blyną LTR(Klt).
4. tr. sumušti į plutą, suplūkti: Kai lietus palyja, žemę sùplaka Rdš. Sùplakė lietus [daržą], vė[l] purtinu Dglš. Kai pasėjau, kad davė lytaus, ir suplakė žemę Gs. Išėjus į laukus, priešaky toli buvo matyti baltas, suplaktas takas, vingiais rietęsis kalvon P.Cvir. Paskui kaupo žemė kastuvu gerai suplakama, kad lietaus vanduo greičiau nutekėtų ir į vidų neįsisunktų J.Krišč. Žemė pasidarė kieta ir skambėjo kaip gerai suplakta asla rš.
5. intr. sumosuoti: Vėlyvas paukštis suplakė sparnais rš. Suūžė smarkus vėjas, suplakė medžių šakos rš. Atsargiai maigau tinklą ir kiekvieną kartą krūpteliu, kai suspurda užčiuopta lydeka ar suplaka uodega žiobrys rš.
6. intr. sutuksėti, sutvinksėti, supulsuoti: Vaikystės prisiminimai priversdavo gyviau suplakti širdį J.Avyž. Jurgio širdis smarkiau suplakė J.Marcin.
7. tr. suvarginti, privaryti: Nuvedė turgun, sùplakė karvę i nepardavė Dglš. Žirgą suplaksi, paltą sutepsi, mergelės nepaimsi TDrIV21.
| refl.: Susiplãkęs būsi, par naktį linus mynęs Ggr. Par ilgą kelią ir galva susi̇̀plaka (įskausta, pavargsta) Ps.
8. tr. smarkiai sumaišyti, susukti: Sùplaka tešlą ir palietinius blynus iš žirnainių kepa J. Majonezas suplakamas su pomidorų tyre ir garstyčiomis rš. Salyklą suplakti CII52. Smetonas man bus lengviau suplàktie, nekap tau surinktie Aps.
ǁ suteliūskuoti, sujudinti: Retkarčiais valtis suplaka ramų upės paviršių rš. Suplaka (sukrato) vidurius, po brukį bevažiuojant greitai Plng. Raganos suplaka kiaušinius, ir iš jų viščiukai nebeišsirita (ps.) Kp.
| Nesuplak vidurius tam laikrodžiuo Šts.
| refl.: Susiplakęs pilvas ėmė skaudėti Šts.
| Susplàks (susidaužys) obuoliai [vežant] Strn.
ǁ plakant pagaminti, sumušti:
^ Iš vandens sviesto nesuplaksi Švnč.
| refl.: Greit susi̇̀plakė sviestas Lkm.
9. intr. Klov draugauti, suteikti (su kuo): Petrona su Naste labai sùplaka Sml.
10. refl. susiburti, susimesti: Draugai susiplakdavo į būrį rš. Avys susiplakė į kamuolį ir, galvas sukišusios į vidurį, kažko baugiai laukė A.Vencl. Gėrė susiplakę Šts.
11. refl. šnek. susibičiuliauti: Ir kaip čia anuodu susi̇̀plakė! Skd.
ǁ refl. menk. susidėti bendrai gyventi: Susiplakė su svetimu vyru Plng. Susi̇̀plaka i gyvena Krtn.
12. tr. sujungti, sumaišyti, subendrinti: Tai buvo tikras jų sūnus, kuriame gamta suplakė tėvo apgaulingą geraširdiškumą ir motinos neapykantą žmonėms J.Avyž. Suplàkim mudu savuosius rūpesčius Up. Dėl tos priežasties kelios galūnės suplakamos į vieną EncVIII1364.
| refl.: Susplãkus (sumišusi) mūs kalba Ad.
ǁ supainioti vieną su kitu, neskirti: Kartais socialistinis lenktyniavimas suplakamas su konkurencija (sov.) rš. Kalbos mokslo nereikia suplakti su praktine kalba rš. Aš jus suplakiau su Joniene Kair.
◊ kójas suplàkti tuščiai nueiti, be naudos suvaikščioti: Nuejau, tik kójas sùplakiau ir nieko daugiau negavau Plš.
liežùviais susiplàkti susiplūsti: Mergės susiplakė liežuviais dėl vaikių Šts.
užplàkti, ùžplaka, ùžplakė tr.
1. negyvai užpliekti, užčaižyti: Ponai kiek žmonių negyvai užplakė Žem. Rykštėmis užplakė žmones rš. Man' vieną kartą kone lig smerčiai ažùplakė BM26.
užplaktinai̇̃ adv.: Už vagystę be pasigailėjimo užplaktinai plaks rš.
2. N truputį supliekti, pavaryti: Užplàk biškį arklius J. Užplakė arklį ir nuvažiavo LzP.
| refl. tr.: Arklius užsi̇̀plakė ir lekia per vartus Alk.
3. daužant užmušti: Vaiką užplakė ledai rš. Su nageliais sudraskysiu, su auselėmis užplaksiu BsPIII94. Da[r] užplàks tas lytus žąsukus Gs.
ǁ daužant išguldyti, suniokoti: Ka lijo, viedrais pylė, daržus ùžplakė Grš. Kukurūzai šiuosmet neužaugo, lietus ùžplakė Rdš.
4. sunkiai, vargingai uždirbti: Kartais nieko neùžplaki, o kartais ir gerai uždirbi Brb. Kraujas pro burną prasiveržia, kol dolerį užplaki P.Cvir.
5. refl. Prng būti labai užimtam: Ana jau labai ažsiplãkus su darbais Str. Kada nenueik in taũ, tu vis darbuos ažsiplãkus, nepastovi nė minutelės Krd.
6. kalant suvaryti, užlyginti (paviršių): Užplak vinį, kad rankos neįsidrėkstum Ėr. Vinis kišdavo į skyles, iš apačios prilaikydavo ir užplakdavo galvutes J.Dov.
7. refl. būti plojamam, tinamam: Dalgės ašmenys užsi̇̀plaka iš vienos pusės, o galandasi iš abiejų pusių Dt.
8. padaryti plutą, suplūkti: Jeigu akėjimu žemę per daug sutrupinsim, dulkėmis paversime, tai paskui pirmutinis lietus ją užplaks, padarys plutą J.Krišč. Bulves pasodinau prieš lietų, maniau, kad užplàks, ale neùžplakė Glv. Lietus ùžplakė vasarojų, nedygs, jei neatakėsi Ėr.
| refl.: Užsi̇̀plakės žemė, blogas lytus Užv.
9. su suodina virvele mušant pažymėti tiesią liniją: Ùžplakė rąstą lentoms pjauti Žg.
| refl.: Neužsiplãkus koks čia tašymas Erž.
10. užmaišyti, užblęsti: Liepė atnešt miltų ir ùžplakė plėčkelėj Dkšt. Motina ragaišį užplakė J.Paukš. Gaspadinė blogai šuniui duoda ėst: ašakų kokių užplaka LTR.
◊ liežùviais užplàkti Bsg suniekinti, pasmerkti: Bobos praeiti nebeduoda, pasiruošusios liežuviais užplakti rš.