Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
darodinė́ti
Apibrėžtis
1 rodinė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. R333, N, DŽ, Plv iter. dem. 1 rodyti 1: Rodinėjo man savo daiktus rš. Rodinėja Petrelis dėdukui ant sienos sukabinėtus ar ant lentynų sukrautus įrankius rš. Bet radę Joną, visi pasisveikino ir, atidarydami savo triobų geležines duris, rodinėjo Jonui savo turtus BsPIII49.
2. iter. dem. 1 rodyti 3: Lokį piktą rodinėjam ir po svietą vaikštinėjam rš.
3. iter. dem. 1 rodyti 4.
^ Ne laikrodis – laiką rodinėja, ne gaspadorius – darban kelia, o dieną ir giedrą pranašauja (gaidys) TŽV581(Prl).
4. [K] iter. dem. 1 rodyti 5: Jinai rodinėja jajai, kaip skaityti, verpti, siūti J.
5. refl. iter. dem. 1 rodyti 6 (refl.): Par žiemą išbuvom vieni, o pavasarį pradėjo tie vokiečiai rodinė́tise Jrb.
6. iter. dem. 1 rodyti 12: Kaip rodinėta, geismai, gyvenantieji žmogaus prigimtyj, pritraukia sau gentiškus Vd.
◊ pir̃štais rodinė́ti tyčiotis: Visi rodinė́ja jį pir̃štais, juokias Tvr.
1 aprodinė́ti
1. iter. dem. 1 aprodyti 1: Tėvas aprodinėjo ūkio rubežius rš. Ponas vedžioja berną po svirną, aprodinėja miegas, pilnas grūdų, vedžioja po kaminą, aprodinėja juostas, mėsa apkrautas LTsIV184.
| refl. SD1111.
2. tr. gestais atkreipti dėmesį: Vienuolis su šakele aprodinė́jo, kur šulinę kasti Šts.
1 ×darodinė́ti iter. dem. 1 darodyti 2: Jis darodinėjo, kad jo pasielgimas teisėtas rš.
1 įrodinė́ti iter. dem. 1 įrodyti 3: Jau seniai pasakyta, kad be revoliucinės teorijos negali būti ir revoliucinio judėjimo, ir šiuo metu vargu bereikia tokią tiesą įrodinėti rš. Galima įrodinė́ti, bet neįrodyti, ko reikia FT. Kai kam jūsų amžiuje jau nebereikia įrodinėti, kad meilė tokia pat iliuzija, kaip ir tie vaikystės žaidimai rš.
ǁ Įrodinėti, įrodyti kaltybę, kaltę, įkaltinti VĮ. Ona vėl puola įrodinėti, kad čia grynas melas ir išmislai J.Balt.
1 išrodinė́ti žr. 1 įrodinėti: Mun išrodinė́jo, ka iš triušių jokio pelno Krš. „Lietuvių laikraštis“ išrodinėjo, kad viena prekė teturinti «цeны» prasmę, o kaina, nėra dar žinios, ką galinti reikšti K.Būg.
ǁ Aiškinau jiems savo sumanymą, išrodinėjau naudingumą, kokį turėtų jie iš to mano sumanymo J.Bil. Dvarininkai išrodinėja, kad Lietuvoje, norint gerai ūkininkauti, reikią nemaža ir pinigų turėti Pt. Ilgai privadžiodamas išrodinėjo, kam jiems reikalingas buvęs seimas M.Valanč.
1 nurodinė́ti iter. dem. 1 nurodyti 1: Detaliai nurodinėja rš.
1 parodinė́ti iter. dem. 1 parodyti.
1. atverti: Bjaurius vaizdus jam svajonė parodinėjo Gmž.
2. refl. išryškėti: Tuom labiaus pasirodinėjo ir švento tėvo veiklumas Gmž.
3. žr. 1 nurodinėti: Parodinėjo reikalą vienybės Gmž.
1 ×priparodinė́ti iter. dem. 1 priparodyti; įrodinėti: Kam pamokslininkas besistengia priparodinėti tai, pasiremdamas ant viso svieto tikėjimo, kas jau buvo priparodyta šimtais kartų? Blv.
1 prirodinė́ti
1. iter. dem. 1 prirodyti 1: Iš tiesų susibarė, ėmė iš senų senovės prirodinėti vienas kitam visokias teisybes ir neteisybes Žem.
2. LL262 iter. dem. 1 prirodyti 3: Grafo advokatas prirodinėjo, kad Kaukas pats buvęs kaltas rš. Jo politikos priešai prirodinėjo, jog blogas ūkio vedimas sukildė žmones A.Janul.
1 susirodinė́ti iter. dem. 1 susirodyti 1: Dėl to visi čia vaikšto tarytum pakulų apsivalgę, kalbasi pusbalsiu, kaip kokiose pakasynose, o daugiausia susirodinėja rankomis ir akimis J.Balt. Nešnekėjo [ligonis], pirštais susirodinė́jo su visais Krš.
1. R333, N, DŽ, Plv iter. dem. 1 rodyti 1: Rodinėjo man savo daiktus rš. Rodinėja Petrelis dėdukui ant sienos sukabinėtus ar ant lentynų sukrautus įrankius rš. Bet radę Joną, visi pasisveikino ir, atidarydami savo triobų geležines duris, rodinėjo Jonui savo turtus BsPIII49.
2. iter. dem. 1 rodyti 3: Lokį piktą rodinėjam ir po svietą vaikštinėjam rš.
3. iter. dem. 1 rodyti 4.
^ Ne laikrodis – laiką rodinėja, ne gaspadorius – darban kelia, o dieną ir giedrą pranašauja (gaidys) TŽV581(Prl).
4. [K] iter. dem. 1 rodyti 5: Jinai rodinėja jajai, kaip skaityti, verpti, siūti J.
5. refl. iter. dem. 1 rodyti 6 (refl.): Par žiemą išbuvom vieni, o pavasarį pradėjo tie vokiečiai rodinė́tise Jrb.
6. iter. dem. 1 rodyti 12: Kaip rodinėta, geismai, gyvenantieji žmogaus prigimtyj, pritraukia sau gentiškus Vd.
◊ pir̃štais rodinė́ti tyčiotis: Visi rodinė́ja jį pir̃štais, juokias Tvr.
1 aprodinė́ti
1. iter. dem. 1 aprodyti 1: Tėvas aprodinėjo ūkio rubežius rš. Ponas vedžioja berną po svirną, aprodinėja miegas, pilnas grūdų, vedžioja po kaminą, aprodinėja juostas, mėsa apkrautas LTsIV184.
| refl. SD1111.
2. tr. gestais atkreipti dėmesį: Vienuolis su šakele aprodinė́jo, kur šulinę kasti Šts.
1 ×darodinė́ti iter. dem. 1 darodyti 2: Jis darodinėjo, kad jo pasielgimas teisėtas rš.
1 įrodinė́ti iter. dem. 1 įrodyti 3: Jau seniai pasakyta, kad be revoliucinės teorijos negali būti ir revoliucinio judėjimo, ir šiuo metu vargu bereikia tokią tiesą įrodinėti rš. Galima įrodinė́ti, bet neįrodyti, ko reikia FT. Kai kam jūsų amžiuje jau nebereikia įrodinėti, kad meilė tokia pat iliuzija, kaip ir tie vaikystės žaidimai rš.
ǁ Įrodinėti, įrodyti kaltybę, kaltę, įkaltinti VĮ. Ona vėl puola įrodinėti, kad čia grynas melas ir išmislai J.Balt.
1 išrodinė́ti žr. 1 įrodinėti: Mun išrodinė́jo, ka iš triušių jokio pelno Krš. „Lietuvių laikraštis“ išrodinėjo, kad viena prekė teturinti «цeны» prasmę, o kaina, nėra dar žinios, ką galinti reikšti K.Būg.
ǁ Aiškinau jiems savo sumanymą, išrodinėjau naudingumą, kokį turėtų jie iš to mano sumanymo J.Bil. Dvarininkai išrodinėja, kad Lietuvoje, norint gerai ūkininkauti, reikią nemaža ir pinigų turėti Pt. Ilgai privadžiodamas išrodinėjo, kam jiems reikalingas buvęs seimas M.Valanč.
1 nurodinė́ti iter. dem. 1 nurodyti 1: Detaliai nurodinėja rš.
1 parodinė́ti iter. dem. 1 parodyti.
1. atverti: Bjaurius vaizdus jam svajonė parodinėjo Gmž.
2. refl. išryškėti: Tuom labiaus pasirodinėjo ir švento tėvo veiklumas Gmž.
3. žr. 1 nurodinėti: Parodinėjo reikalą vienybės Gmž.
1 ×priparodinė́ti iter. dem. 1 priparodyti; įrodinėti: Kam pamokslininkas besistengia priparodinėti tai, pasiremdamas ant viso svieto tikėjimo, kas jau buvo priparodyta šimtais kartų? Blv.
1 prirodinė́ti
1. iter. dem. 1 prirodyti 1: Iš tiesų susibarė, ėmė iš senų senovės prirodinėti vienas kitam visokias teisybes ir neteisybes Žem.
2. LL262 iter. dem. 1 prirodyti 3: Grafo advokatas prirodinėjo, kad Kaukas pats buvęs kaltas rš. Jo politikos priešai prirodinėjo, jog blogas ūkio vedimas sukildė žmones A.Janul.
1 susirodinė́ti iter. dem. 1 susirodyti 1: Dėl to visi čia vaikšto tarytum pakulų apsivalgę, kalbasi pusbalsiu, kaip kokiose pakasynose, o daugiausia susirodinėja rankomis ir akimis J.Balt. Nešnekėjo [ligonis], pirštais susirodinė́jo su visais Krš.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): susirodinėti,rodinėti,įrodinėti,išrodinėti,aprodinėti,darodinėti,priparodinėti,prirodinėti,nurodinėti,parodinėti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: darodineti
prancūzų kalba: darodineti
vokiečių kalba: Darodineti
rusų kalba: пародировать
lenkų kalba: darodynit
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)