gáuti, gáuna (gáuja Vlkv; N), gãvo (góvė)
1. tr. įgyti, laimėti: Darbininkai stengiasi gauti didesnį užmokestį sp. Visi vestuvininkai gavo pietus su kopūstais ir prielaidiena P.Cvir. Kiek gáuni algos per mėnesį? Mrk. Ji džiaugiasi gaunanti didelę algą J.Jabl. Kur gáusi pinigų? K. Nors nelabai grakšti, bet pinigų kaip įklotų gausi Žem. Tai mes gavom tą laišką ir daugiau nė vieno P.Cvir. Jau seniai gavaũ laišką iš namų Ldvn. Gãvo dovanų Dkš. Beveik tuo pačiu laiku jis gavo ir rožių puokštę P.Cvir. Kiekvienas tave kaltins, niekur globos negausi Žem. Daug benorėdamas, nėko nebegausi Prk. Be penkių rublių negausi J.Jabl. Avelė bliauna, kol šieno gauna Vl. Pradžiugo, kad alaus gausiąs P.Cvir. Grąžink, iš kur gavęs P.Cvir. Iš peklos tu jį ir gavai! Ds. Esamo[je] vieto[je] kodėl negáusi? J. Gaunami̇́eji raštai Š. Klausdami tegautume atsakymą J.Jabl.
| Kad teip gãvus geresnės sėklos, tai būtų gerai Sml. Žalioj giružėj … tai mudu gausva nakvynėlę JD732.
| Suprantama, kad iš neteisingų rezoliucijos prielaidų gaunama (padaroma) neteisinga išvada (sov.) rš.
| Ieškojau po kamarą, ar negausiu (nerasiu) valgyti Grž. Gauk žmogų, kursai būtų vadovu kelio S.Stan. Kur tu gausi, kaip dabar kad yr geri žmonys! Šts. Ar gãvot kiek grybų? Nj. Tik sušlapom, o žuvies negãvom Pn.
| Gavo (pataikė) gerą pačią Pn. Aš turėjau savo mylimos panos negaut per tave BsMtII49. Man teko ir mergauti, ir tinginys vyras gauti J.Jabl. Gavai bernelį kaip bijūnėlį Mrj. Gausi mergelę kap rožę gražią ir gerą OG379. Kad ir gausiu pergausiu, tik negausiu kaip tavęs JD300. Jei aš tavęs negausiu, rūpestėliais numirsiu KlpD25. Nesirūpink, berneli, gausi kitą mergelę StnD5. Tai labai rūsčią anytą gavau StnD22.
^ Tiek tu iš jo begausi, kaip iš žąsies avižas (nieko nebegausi) J.Jabl. Gausi iš jo, kaip iš šunio kaulą (sunkiai begausi) Ktk. Jei išeisi iš namų pavalgęs, tai ir kieme gáusi Ds. Sienas ir ienas begavo Šts. Iš miško gautas į mišką žiūri (jo neperdirbsi) S.Dauk. Jis džiovą gavo (susirgo džiova) Jnk. Persišaldei ir gavai̇̃ kosulį (ėmei kosėti) Jnšk. Upės pradžią gauna (prasideda) tolimesnėse vietose J.Jabl. Iš to savo vardą gavęs (pramintas tuo vardu) Jrk110. Lipkiat stogų taisyti, kad tik tarpą gauste (šiek tiek laiko turėsit) KlvrŽ. Ketu netrukus išleisti, gavęs laiko (atitrūkęs nuo kitų darbų), linksnių ir prielinksnių mokslą J.Jabl. Gavome progą (pasitaikė) susipažinti su tomis pasakomis Bs. Jau nebetoli nuo namų gavom lietaus (sulijo) Grž. Kad tik [žolė] lietaus gautų (kad užlytų žolę), sužaliuotų Srv. Lytų̃ gavęs raištis (sulytas) – nublukęs Gršl. Už muštynes nieko negaus (nebus baustas) Ėr. Neik ant ledo – gáusi pylos (muš) Rg. Gausi lazdų už tokį darbą Ldvn. Vai gausi žandų (apdaužys tave, apmuš)! Alk. Dažnai gáudavo lupimų (buvo lupamas, mušamas) BM27. Eik, tarė, snargliau, kas tau rūp? štai gáusi per ausį! K.Donel. Gavęs į sprandą, eik namo Sim. Kad gausi į nosį, vis žinosi Šts. Jei neklausysi, gausi mušt Rg. Eik namo, gausi lupti, kad tei ilgai nepareini Sml. Nerėk, bo gausi beržinio medaus (lupti)! Slm. Užtai dažnai gaudavo nuo močekos rėktie (bardavo ją) VoK132. Gausi kai lytaus (smarkiai būsi baramas) Plv. Nedūk, bo gáusi (muš, bars tave) N. Iš senų bei jaunų juoko negavęs, iš ko gi gausi? B. Kad tu, velnio puse, gautumi akį su raudonais aplimais! S.Dauk. Bėga kaip arklys, dagį po uodega gavęs (kaip dagiu įdurtas) Žvr. Vaikas gavo (paveldėjo) siutinio kraują iš motinos Šts. O kaip užaugsiu, protelį gáusiu (pasidarysiu protingesnis, išmintingesnis), aš pašersiu žirgelį JV80. Kaip tik žodį ištarė, meilę širdy jis gavo (pradėjo mylėti) JV1048. Vaikas, valią gavęs (nevaldomas, nesudraudžiamas), ką nor, tai daro Alk. Net ir smertį gavo (mirė) BM34. Teip skaudėjo šoną, kad negavaũ nei vietos, kur dėtis (neturėjau, kur pasidėti: ir sėdint, ir gulint vis tiek skaudėjo) Pc. Tokie žodžiai neturėtų gauti vietos (neturėtų būti vartojami) nė gramatikos terminams daryti J.Jabl. Gãvus dėl ko raudoti (dėl niekų nėra ko raudoti)! Pc.
| refl.: Gaukitės ir jūs rūtų, kad norit vainiką pinti Šts.
2. tr. pelnyti, naudos turėti: Ką gáusi jį primušęs?! Pn. Su juo tiek tegausi Krkl. Pernai góvėm (prisiėmėm) medaus Drsk. Šiemet nemažai gãvom medaus Jnšk. Kur žemė buvo apdirbama traktoriais, gautas geras derlius sp. Karvelė baigia užtrūkti, mažai pieno begáunam (beprimelžiam) Sml.
3. intr. turėti, reikėti kam ką daryti (su bendratimi): Gausi tuojau eit pas vadą rš. Gáusi žiemai man kailinius pasiūti Up. Rytoj gausim rugius pjauti Krtn. Rytoj gausit miškan važiuoti J.Jabl. Gausi nunešti man į kiemą Skd. Gausi papekliais ožius ganyti Šts. Ar negáusim (ar nereiks mums) savim kulti? KlvrŽ. Mes gáunam didžiausį daržą atdiegti Grg.
4. intr. tekti; galėti (su bendratimi): Aš laimingu save laikau, kada gaunu džiaugtis kartu su visos gamtos padarais P.Cvir. Kad gerklė gergždžia, gáusi gerti alaus J. Iš šito rašto gauname žinoti K.Būg. Turbūt gavo kur išsigąsti Jnšk. Niežti kairė akis – gausi juoktis, dešinė – verkti (priet.) Kair. Buvo jau teismas, bet, ką nusprendė, negavau žinoti Skd.
5. intr. suspėti, pasisekti (su bendratimi): Tep smarkiai prabėgo pro šalį – negavau nė pamatyti Vrb. Kai lyja, tai negáuna gerai išdžiūt vis šienas Alvt.
6. tr. čiupti, griebti, stverti: Aš mesiu, tu gáuk Ds. Ganyk vištas ir viščiukus, kad vanagas negautų JD49. Einam, seselės, žirgelio gauti, žirgelio gauti, brolelio klausti Lp. Žiedelį góvė, pats jaunas puolė – pasilik sveika, mergele Mrk. Vieną šovė, kitą góvė, in mergelę nešė TŽI166. Ateina bernelis su šilkų tinkleliu, keta gauti mane, margąją žuvelę JV191. Maža sesulė govė ožį žabotą TŽI213. Tinklas visokias žuvis gauna brš. Kurį aš bučiuosiu, tasai yra, tą gaukite BPI367.
^ Šnekasi žvirbliai vos gaudami kvapą (uždusdami) V.Kudir.
| refl.: Gáunas (puola, griebiasi, pradeda) muštis Arm.
ǁ prk. svaiginti: Gáuna galvas (yra smalkių), atadarykit aukštinį Užp. Vaikai, praimkit jušką – galvas pradeda gáut! Slm.
| Kai padarė alų, net man galvą gãvo Slk.
7. refl. tr., intr. eiti, vykti: Rytoj gáusuos į Kretingą Kal. Tokius kelius reiks gauties į miestą Šts. Skatynos gaunas namo, nėr žolės in lauko Arm.
| Viščiukas gavosi (ritosi) iš kiaušinio Lp.
^ Gaukis peklon (eik šalin) iš mano akių! Trgn. Norįs ir aš esmi jaunas, vienok ji prie kitų gaunas (linksta į kitus) Sim.
8. tr. (ppr. su neiginiu) siekti: Negavo dugno, ir nuskendo Plng. Miške vėjas nė kiek negáuna (nepasiekia pro medžius, neužpučia) Trgn.
^ Eita žemės kojoms negaudamas (labai greitai) Bdr. Tekiniai žemės negauna, kad bilda važiuoja (labai smarkiai lekia) Šts.
gautinai̇̃ adv. pasiekiamai: Obulių gal ir gautinai̇̃ prigauti, nereik nė krėsti Slnt.
| refl.: Kad negáutumias puodai, dėk į šienus veždamas Šts.
9. tr. liesti; pakenkti: Gauna gelžis į staibį, ir apsikruvinėja visa koja Šts. Obuoliai šalčio gauti Pš.
| refl.: Arklys raišta nesegtas, vėžys gaunasi (skaudžiai liečiasi) į kūlius Šts.
10. refl. gaivintis, stiprėti, atgyti, sveikti: Mūsų mama vis po truputį gáunasi Up. Iš ligos gáutis J. Regėjimas pradeda gautis P.Aviž. Jauna kumelė, reikėtų gautis Pc. Vargo, diegė visą pavasarį, o kad bent vienas medelis būtų gavęsis (prigijęs) Skd. Negáunas karvė, neita į kūną Šts. Žiema šalta, kiaulė nėko negãvos (nepasipenėjo) Užv.
| Gáunasi daržai po lytaus Šts.
| Mūsų gadynėj Raseiniai kaskart labiaus pradėjo gautis ir puikyn eiti M.Valanč.
^ Debesis juoda uždengė kalną, ir garsas trūbos kaskart didyn gavos (garsesnis darėsi) S.Stan.
11. tr. kūdikį pradėti: Mano motina griekuosu mane gavusi esti Mž538.
◊ gãlą gáuti mirti: Jis ko galo negavo J.Jabl. Kad galą gautų ir nusigalautų KlvD147.
į káilį gáuti būti mušamam: Tuojau gausi į kailį P.Cvir.
nósį gáuti būti sugėdintam: Jau pri tos mergos geriaus nelįsk – nosį gausi Ll.
velnių̃ gáuti būti išbartam: Tu geriau prižiūrėk gyvolius, bo gausi velnių Ll.
vir̃šų gáuti nugalėti: Kai atsigaus, viršų gaus Kair. Mes ant jų viršų gausime CII164.
antsigáuti (ž.)
1. užlipti, užkopti (sunkiai, vargingai): Šiaip teip antsigaváu ant stogo Als.
2. Šts užsidėti, padidėti (svoriui).
apgáuti tr.
1. apsukti: Frankas pasijuto vienišas, apgautas, apleistas P.Cvir. Vieną kartą apgáusi, daugiau negausi Ėr. Kurs gudęs, tai visur jojo neapgaus J. Idant tiktai apgautų, bjauriai sukt ir meluot nesigėdi SPII14.
| prk.: Žemės neapgausi – ką pasėjai, tą ir pjausi Vlk.
^ By kuo pilvą beapgauni (bet ko pavalgai) Lkv. Lipšniai kalbantis taisos apgauti Sim. Seno vilko neapgausi VP40.
apgautinai adv. apgaulingai: Daug da ir po baudžiavos dvarininkai apgautinai ir per prievartą išvijo iš dubų VŽ1905,122. Nežinojau, kad ta yra apgautinai pataisyta PP42.
| refl.: Par savo durnumą žmogus ne sykį apsigauni Vvr. Taip darydamas neapsigavau rš. Savęs pirma neapsigavęs, kito neapgausi J.Jabl. Oi ir apsigóvė mūsų dukrelė Mrc.
2. suvedžioti (mergaitę): Kol buvo gerai, tai ir meilus, ir geras, o kai apgãvo – nė į tą pusę nebežiūri Nj.
| refl.: Ji su kunigu apsigavo SI157.
3. apimti: Mūs pečius duoną labai gražiai apgáuna (duona gražiai apkepa, paruduoja) Ktk. Duoną gražiai apgãvo, nepaliks žalia, nė parkeps Užv.
| Pirštas tik kruopeliūtę buvo apgáutas [šalčio], paskui atsejo (atsigavo, atsitaisė) Prng.
4. viršyti, lenkti: Tasai kiems su savo grečna ganykla daug kitų kiemų aplinkui galėjo apgáuti, o tikt dabar taip didei stokojo K.Donel1.
atgáuti
1. tr. atgal gauti, susigrąžinti: Skolas sunku buvo atgauti P.Cvir. Jau kad paėmė [kirvį], tai nebeatgáusi Jnšk. Jaunosios dienelės negrąžinamos, rūtų vainikėlis neatgaunamas Skp. O jei pažyčijat tiemus, nuog kurių tikitės atgauti BtLuk6,34. Po tos ligos jis nebeatgáuna sveikatos (nebe toks sveikas, kaip pirma) Slm. [Žalčiai] išsinerdamys būk jaunybę atgaunantys (pasidarą vėl jauni) S.Dauk. Bus kits žirgužis ir kamanužės, ale n’atgáusi jaunų dienužių JV1066. Atgavęs žadą (vėl galėdamas kalbėti), skundėsi matęs lyg pro tirštą rūką P.Cvir. Teip parsigandau, žado nebatgáunu (nebegaliu kalbėti iš baimės) Skd. Jau valandomis dvasios nebeatgaunu (dūstu) LzP.
^ Tada ponai dvarus atgaus, kai kibiru Nemuną išsems LTR. Iš žąsino avižų neatgausi Lnkv.
2. tr. vėl gauti, pelnyti, naudos turėti: Prekijai … ką ant vieno daikto paterioję est, to ant kito gerai atgauna DP526.
atgautinai̇̃ adv.: Tamjam, kursai man šitus daiktus atgautinai atrodij’, aš tvirtai pažadu viršuojį atlyginimą LC1878,8.
| refl.: Ką tu atsigavái, kad tokią iškadą man padarei? Skd. Tu nedaugel atsigausi tuo mažiu Tat.
3. tr. atgaivinti, pastiprinti, pataisyti: Davė kitų žolių, ir atgavo Ėr. Krūvą pinigų paleido [vaistams], ale atgavo, o tai būt numiręs Arm. Lytus atgavo žemę, augs žolė Lnk.
| Trobesį pavirtusį, pašlijusį atgãvo jis, t. y. atitiesė J.
| prk.: Vienu žodžiu užgavo, antruoju atgavo TŽV616. Kad biškį ir pasijuoku, al ir vėl atgáunu (atitaisau, nuraminu paerzintą) Užv.
^ Teip nesmagu, nėr kur širdies atgáuti (pailsėti, atsikvėpti) Ėr. Kad pradeda ana kvigždėti, nė dvasios nebeatgáuna (nebegali atsikvėpti, dūsta) Vvr. Palikt skylelę kvapui atgáut (orui praeiti) BM49. Eisiv grybų rauti, pagirių atgauti (išsipagirioti) J.
| refl.: Po Stalingrado vokiečių kariuomenė jau negalėjo atsigauti (sov.) sp. Per atostogas parvažiavęs namo atsigausiu A.Vien. Vėl atsigáutumbim, gardžiai kramtydami kąsnius K.Donel. Atsigaus, kai kiaušinio paragaus Prng. Kad pradeda ans kosėti, nėkaip nė atsigauti nebgalia Vvr. Atsigavo vos dūšelė B. Merga nusigando, bet atsigavusi pasveikino svečius rš. Aš dar nuo savo išgąsčio n'atsigavaũ KBI49. Anos po sunkų pagimdymų vėl galėtų atsigauti BPI222. Iš tos ligos atsigavau MŽ218. Ugnelė vėl atsigãvo, rodos, buvo užgesus Ėr.
^ Atsigavo jo širdis, akys, kalba (pasidarė judresnis, žvalesnis, šnekesnis) P.Cvir. Širdis atsigavo (pasidarė geriau, smagiau), kaip užgėriau vandens J. Tuomi tarpu ir mano galva bent kiek atsigaũs (pailsės protas) A.Baran. Jo ausys vėl atsigãvusios (vėl girdi) KI503. Bačkas palik neužkaltas, kad galėtų atsigáuti (atsidvėsti, praeitų oras, kad nesudraskytų alus) Nj. Su tošėms nuvyturtas trūbas nėkame neatsigauna (nepraeina oras) Šts. Neatsigaunu nosimis (negaliu kvėpuoti pro nosį) – turiu slogas Šts.
4. refl. ateiti, atvykti, atkeliauti: Kaip tu atsigavai per tas pusnis? rš. Labai privargome, kol iki namų atsigavome rš.
5. refl. atidrėkti: Anas šienas atsigaũs – reikė anksčiau pradėt vežti Pc. Pipirai atsigãvę, nebegali smulkiai sumalti Plt.
6. intr. atkeršyti: Atgavau kitam, jog nekaltą abidijo iž piktybės SPI24. Žodelio vieno prieš juos neižtarė nei grumzdė jiemus atgaut SPII222.
| refl.: Vis nerado, ko padaryti, tai atsigãvo nors tiek, kad įspyrė Paį. Atsigáuk tu jam – duok į kuprą! Sml. Palaukėk, aš mokėsiu tau atsigáuti! Sml.
◊ bãdą atgáuti kiek užkąsti, alkį nustumti, numalšinti: Tik bãdą atgáuna Ėr. Na, atgáuk jau, atgáuk tą bãdą Grž. Ben kiek badeliùs atgavai̇̃? An.

×dagáuti (hibr.)
1. tr. pasiekti: Ei, šokin, mudrin, bėras žirgelis nedagaun nė žemelės JV634.
2. refl. nuvykti, nukeliauti (sunkiai): Kaip dasigavot lig Šiaulių? rš. Nežinau, kaip lig namų dasigáusiu Rs.
įgáuti
1. žr. gauti 1: Įgãvo vaikas peilį ir susiraižė nagus Vvr. Džiaugėsi tokį didžiai gerą daiktą įgavę BsPI62. Muštasis, žiužį įgavęs (žaidžiant), vėl pabrūkš kitam įdavė M.Valanč. Vaikams didžiau prakutus, įgavau, kas man darbe padeda Žem. Tėvo nabaštikas, bedirbdamas per daug, įgavo sintį Žem. Motyna, marčią įgavusi, ir rankas susinėrė Žem. Širdingai meilijo jį sau per žentą įgauti prš.
| prk.: Pergalę persams įgavo ir mažne jau temstančią jų garbę įžiebė S.Dauk. Tik artelėje visišką lygybę draug su vyrais valstietė įgaus (sov.) rš.
| Po dviejų trijų kepimų nauja duonkepė nusistoja, įgáuna savo rūgštį (joje maišoma duona jau turi savo specifinę rūgštį) Kp. Paskui raišioja dar kelis [apynių] ryšius, stiebams įgavus aukštį (paaugus) per dvi ar tris kurpes S.Dauk. Pons, baimės įgavęs (nusigandęs), įlindo vėl į ąžuolą BsV278. Turėjo įgauti naują išvaizdą (pasidaryti kitoks) K.Būg. Užsidegė šviesa, ir biblioteka įgavo puošnią, šventišką išvaizdą rš. Bet vėl liepsna įgavo naują vaizdą P.Cvir. Gėrė po keletą taurelių …, įgavo kalbos ir palinksmėjo Žem. Ypatingai didelę reikšmę įgavo (pasidarė reikšmingi) statybos ir gamybos tempai pokariniu laikotarpiu (sov.) sp. Praeis kelios dienos, ir derliaus nuėmimo darbai įgaus masinį pobūdį (pasidarys masiški) (sov.) sp. Sūnus ligą įgãvo (susirgo) kely J.
^ Barzdõs rėtį priskuto, o proto neįgãvo (nepasidarė protingesnis, išmintingesnis) Plt. Dantis praėdęs, proto neįgavęs (be dantų, senas, o mažo proto) S.Dauk. Jei kiaulė ragus įgautų, visą svietą išbadytų (atsikertama žmogui, žadančiam kitam ką pikta padaryti) Srv.
| refl. tr.: Dabar ir trobelę įsigáusi Plt. Įsigavęs pinigų, pirko namus M.Valanč.
| prk.: Įsigavo bėdą Pp.
2. žr. apgauti 1: Tu čia truputį mane įgavai̇̃ Kair. Kad aš būčiau žinojęs iš pradžios, kad taip bus, nebūtum manęs taip veikiai įgavęs rš.
3. tr. įvilioti: Tėvas vos vos įgãvo avis į tvartą Up. Norėdamys kaip šeškus ing slastus įgauti BM333.
4. tr. įgabenti: Šitos šėpos per šitas duris neįgausim Lp.
5. intr. įeiti, įvažiuoti, patekti: Saulė į trobą per medžius neįgáuna (neįšviečia) Užv.
| refl.: Tik insigavo su vežimu kluonan, ir lietus ėmė lyt Vrnv. Naktimis ateit mažos kandžių kirmėlės, tykodamos prie jų (bičių) įsigauti S.Dauk. Kaip galėčia aš in tą dvarą insigauti BsPIII276. O kaip būsit miestana insigavę (miestą paėmę), tada jį ugnimi uždekite BBJoz8,8.
| prk.: Kaminas užsidegė, ir ugnelė įsigãvo kamaron Sim. Jei šaltis insigaus sklepe, sušals mūs bul'bos Švn. Žodžiai n'įsigáuna į ausis KI12.
6. tr. paliesti; pažeisti, pakenkti: Vėjas nors šniokščia ir linguoja viršūnes, bet žemai nėmaž jų (medžių) neįgauna Žem. Batvinis jau įgautas šalčio Šts. Ji vis uogavo, ją tas spindulys saulės įgãvo, ir mirė Skr. Rados tokių vabalų, kurių kañdis teip buvo marus, jog žmogus įgautas toj vietoj mirė S.Dauk.
| refl. tr.: Ai, kaip įsigavaũ ranką! Ob.
7. tr. RBJoz24,8 užvaldyti.
8. tr. atgaivinti, pastiprinti, pataisyti: Pučiu pučiu – niekaip negaliu ugnį įgáut Grš.
| refl.: Arklys po ligai įsigãvo J. Dabar ji vėl įsigãvusi, buini Skr. Įsigavo nutildyta muzika, kalbos P.Cvir. Liepsnai įsigavus, puode viralas ūmai pradėjo kunkuliuoti P.Cvir. Įsigãvo degti ugnelė – nebeužges Dr.
| Ir jis tapo didžiu vyru, ėjo ir pralobo, iki gerai įsigavo BB1Moz26,13. Kad jau sykį įsigáuni (prasigyveni), tai paskui bėdos nebėra Up.
išgáuti
1. tr. sunkiai ką gauti, atgauti: Paskolink jam [pinigų], tai jau ir nebeišgáusi Jnšk. Kožnas tur lakštingalos balsą, iki išgáuna ką nors Gs. Led išgavaũ iš jo tą daiktą J.
| prk.: Kai kur darbininkams palyginti lengvai pavykdavo streikais išgauti iš savininkų nuolaidų (sov.) rš. Nors replėmis plėšk, neišgausi iš jo žodžio, ir gana rš. Nieko iš tavęs išgáut (iškvost) negali An. Tik tyko žodį išgaut Ds. Sumislijo su kytrumu išgauti žinią, katra yra jo sesuo BsPIII20. Randasi dar tokie seneliai, kurie moka iš jų (kanklių) išgauti graudingą gaidą A1884,85.
| Vanoj sėdėk, kol prakaitą išgáus (kol išprakaituosi) Šts.
2. tr. iškviesti, išvadinti, išvilioti: Norėjai mane prigauti, iš to kiemelio išgáuti JD472. Negalėdamys išgauti iš pilių, visą žemę taip nuteriojo, jog kūlį ir vandenį tyruojantį beliko S.Dauk.
3. tr. ištraukti: Tam ežere gulbė šen ir ten plūduriavo, ir jie mislijo ją nušaut, ale nežinojo, kaip ją paskui iš to ežero išgautų BsV220. Žvejai, sunkią valtį išgavę į krantą, traukė ilgiausius tinklus rš.
4. refl. išeiti, išvykti, ištrūkti: Vyras išsigáuna iš namų ir geria J. Kaip išsigavo arklys iš tvarto, tai per visądien skraidė Arm. Per girią išsigavo į kelią rš. Atbėgo aždusęs, kaip iš šunų išsigavęs Vj.
| prk.: Aš nematau, kaip galima būtų iš tos bėdos išsigáuti KI163.
5. refl. išeiti už vyro, ištekėti: Ta duktė gerai išsigóvė Vrnv.
nugáuti
1. žr. gauti 1: Andrutis kap tik nugaũs pinigo, tai ir išleidžia Rod. Nedaugelis žmonių svetur laimę nugáuna Dglš. Anas dar iš šono kai ką nugáuna (užsidirba) – tai akmenis veža, tai ant plento dirba Ds.
| Nugavaũ valandėlę (prisitaikiau, pasistengiau laiko surasti) pamiegoti Glv. Nugáusiu laisvą dieną (pataikysiu laiką, kai skubaus darbo nebus), tai pats atvažiuosu Šauk.
| Kap nugóvė diržo (gavo plakti), tai miegti kap vandeny Vrnv.
| refl.: Kaip čia da kur žabų nusgavus? Sdk.
| Gerai, aš ar pakaičiu, ar kada nusigavusi (prisitaikiusi, gavusi valandėlę atliekamo laiko) atbėgsu Kv.
2. refl. nusigyventi: Ne tiktai kad nieko nepelnysią, bet dar nusigausią A1884,272.
3. tr. pačiupti, nustverti: Nesiskubink, Dievo žu (už) barzdos nenugausi Rod.
| prk.: Nugãvo šilma galvą Žr.
| refl. tr.: Kada tėvo nebus namie, tada motyna nusigavusi liuob nukuoduos [Levuką] už keikimą Žem.
4. tr. apsukti, apgauti: Tuo su kortoms ir klastoms kits kitą nugáuna K.Donel. Aš jį preke nugavaũ, t. y. pakrividijau J. Matau, kaip jį nugauna ir nuvagia prš. Juos lapė nuo tiesos kelio nugavo (nuviliojo) prš. Antrą kartą manęs nebnugáusi Pln.
5. tr. nuimti, nutraukti (su vargu): Žiedą nuo piršto nugáuti KI2. Šėpį nuo seklumos nugáuti KII34. Su tokia pabūkle (prie karties pririšta sėtuve) galit ir nu aukščiausių medžių spietlių nugauti S.Dauk. Drabužiai, į kūną įlipę, negalėjo be didžių skausmų nugaunami būti prš.
6. refl. intr., tr. nuvykti, nukeliauti: Vos nusigavaũ į miestelį – kelias labai blogas buvo Šmn. Kaip aš sena tokį kelią nusigáusu Kv. Kiek nusigavę, juodu dar susitiko žmonių M.Valanč. Atskiestas nuo savųjų, vos medėmis nusigavo į abazą paties mistro S.Dauk. Į pilį nusigauti jam rods meiliaus būtų LC1878,25.
7. refl. ištrūkti, nusislėpus ką daryti: Vaikai, didžiųjų nusigavę, galvoms pradėjo eiti Šv. Pradėk ką virti, jeiben nuo tavęs nenusigausi, t. y. nepasikavosi J. Tie dešimtis išmintingųjų norėjo nu vienuoliktojo, paikojo, nusigauti ir namie palikti BsMtII181. Nusigãvęs atlėk Als.
8. tr. pažeisti, pakenkti: Šiemet visus žiedus rūdos nugãvo Vj. Pernakt šaltis bulbienius nugãvo Vj. Ne visų daržus nugáuna – kaip kokia žemė Vdšk.
9. tr. nuskriausti: Mažesnįjį visi nugáuna Up.
10. tr. nustelbti, užgožti: Šių gėlių nei piktžolės nenugaũs Skp.
| Kad ne aš, būtų jis tave nugavęs, t. y. nuskriaudęs J.
pagáuti
1. tr. pačiupti, pagriebti: Pagóvėm bičių spiečių Ndz. Pagausi tu paukštį lauke Mlt. Jis ją griebė, ale ji pasmuko, ir nepagavo BsPIV141. Kad kas jį pagaũtų, šimtą rublių gautų Vlkv. Jis labai žuvis pagáuja, turi dalį Vlkv. Pagáuni dvi tris žuvis in dieną [, ir viskas] Klvr. Daugiau musių pagauna su cukrum, ne su pipirais Vlkj. Gali arkliai per naktį ant dobilų būti, niekas nepagaũs Sml. Mesk obuolį, aš pagáusiu Ėr. Juras pagauna jos ranką P.Cvir. Abramas išgirdįs brolį savo pagautą BB1Moz14,5.
| prk.: Jos vyras kaip šilta vilna, pati visą valią pagavo Žem. Vyrai lėkė dar į pievas pagauti nors vežimėlį sauso šieno Žem. Pora žodžių pagóvė (spėjo užrašyti) Arm. Pagavai man iš burnos žodį (pasakei tai, ką aš buvau besakąs) Žem. Ateisiu laiko pagavęs (turėdamas laiko) Šts. Šeimininkas net nepagavo žodžio (nesusigriebė, nesusiorientavo) atsakyti rš. Radzevičius tik retkarčiais pagaudavo progos pasikalbėti rš. Žmonių srovė pagavo mane, prigniaužė tarpuvartėj J.Balt. Jie nulėkė kaip viesulo pagauti rš. Liepsną pagavo vėjas, ir gaisras išsiplėtė ant viso namo rš. Tokie netikę dobilai, ir dalgė jų nepagauna (nenupjauna) Rk. Senis pagavo mano žvilgsnį rš. Greičiau, Semionai, o tai audra pagaus (užeis, užklups) rš. Dar ant kelio mane lietus pagóvė Lš. Eime, vaikeli, namo, paskui vakaras pagaus Gs. Vėjo pagáuni (įkvepi) – ir kosėji Ėr. Bitės pagáuna dūmą – ir keliasi aukštyn, į saiką Rm. Besimaudydamas buvau vandenio pagavęs į ausis Ėr.
^ Kai čia atėjau, tai nieko nebuvo pažįstamų, teip kaip pagáuta (buvo nejauku, nedrąsu) Gs. Iš dvie kiškių nei vieno nepagausi Skdt. Mešką miške pagavę išmoko Sim. Kad rankas turėtų, vagį pagautų (kelias) J.Jabl.
pagautinai adv.: Gyvena pagautinai (kaip išdavikas) BBJer6,28.
| refl. tr.: Vieną katę lapė pasigavo Ėr. Šuva kiškį vijo ir pasgóvė Lš. Šiandie gerai pasigãvo [žuvies] OG365. Pasigavęs kad prilupė vaiką Jnšk. Labai nepasigáunamas (nesiduoda pagauti) OG408.
| prk.: Laiko pasigavęs (atliekamo laiko turėdamas), išplėšiu plėšų ir pridirbsiu krežių galybę Šts. Sausos malkos ugnį tuoj pasigáuna (greit įsidega) Antš. Jau aš pasgóviau (susipainiojau, apsirikau) Vrn.
2. tr. paimti, pastverti: Pagavęs akmenį metė į šunį Mš. Mano kepurę pagãvo ir nebeatiduoda Nj. Juozukas pašokęs pagavo duonos papentį iš užstalės Žem. Kas tau davė? O gal pagavai (paėmei, pavogei)? Žem. Kad nėr pagaunamõs kortos, tai kaip pagausi Alk. Prieš lytų da du vežimus šieno pagãvom (suspėjome įvežti) Ll. Neliepama dirbo, ką tik pagavo (kas pakliuvo į rankas), o nėkumet veltuo netruko M.Valanč. Jos žmogus, ką tik pagáuna, tą pralaka (prageria) Srv.
^ Ilgą iešmą bedrožiant, šuo kepinį pagaus B. Kad tave giltinė pagautų (toks keiksmas)! Grž.
pagautinai adv.: Neduosi geruoju – pagautinai pagausime Žem.
| refl.: Išlakstė, kur kas pasgavęs (kur kam pakliuvo) Trgn.
3. tr. prk. apimti, užvaldyti: Darbas pagavo lyg karštligė rš. Mane pagavo šiurpas, ir kraujas ėmė stingti S.Nėr. Pamažu jų nervinė įtampa pagavo ir Kasparą rš. Aš tylėjau taip pat, pagautas pasakojimo, užmiršęs viską J.Balt. Visi vienodai buvo pagauti įkvėpimo rš. O kad pažiūri į mergelę jauną, jos širdį minkštą kaip gaute pagauna rš. Padėjus galvą ant žemės ir uždengus akis, da greičiaus miegas pagauna Sz. Ragana, baimės pagauta, ėmė prašytis J.Jabl. Kažkokie slanktai ir mane pagãvo (slogos prisikabino) Ėr. Vargšą pagavo kosulys Mš. [Petras] teip aukštai buvo pagáutas, jog nuog džiaugsmo … nežinojo ką kalbąs DP595.
| Nesveikuoja kelinta diena – pilvas pagavo (pilvu serga) Rdm.
^ Blaškosi kap šiltinės pagautas Vrn.
4. žr. gauti 1: Pasiuogauna ir rublį kokį pagáuna (atsitiktinai gauna) Ūd.
| prk.: Vaikas išplaktas pagauna baimę (pradeda bijoti) Šts. Čia teip nevadinam, bet toliau upelis pagauna tą vardą (tuo vardu vadinamas) Gž. Neauga linai – žolės pagavo viršų (nustelbė) Šts. Smarsas svyla pečiuj, tai galvas pagaus Švnč. Šiaurys vėjas, pagavęs valią (pasijutęs laisvas), dūmė ir dūmė pakilęs priešais saulės Žem.
| refl. tr.: Pinigų truputį pasigavome Žem. Jie te pinigų pasigãvo Ėr. Savo valgyt neturėdamas, par kitą nepasigausi Vj. Žalionių žiemą pasigauti (retkarčiais po truputį vartoti) gerai Antš.
5. refl. tr. pelnyti, laimėti; naudotis; turėti: Ką jūs pasigáusit, jei neleisit mane į vakarelį?! Ll. Ką tu čia pasigausi vaiką nukukdęs?! Ll. Labai ten ką pasigausi, kad į teismą paduosi Srv. Tiek iš jo ką pasigausi Krkl. Duok dalgį, tepapjaunie lig vakaro, tepasigaũnie Užv.
| Greit ir savo pienelio pasigáusiam (mūsų pačių karvė atsives) Vkš.
6. tr. DP565 paimti: Reiks kada pagãvus nurauti cibulius, ką jie bepristovės Sml.
^ Nors prižadėjo vaikus lenkiškai šnekinti, bet nepildo prižado – tankiau pagauna (ima kalbėti) žemaitiškai Žem. Kur pagãvot šitą kelią (kur juo pradėjot eiti)? Pls. Vaikėzai jau pagaunami (paimami prie darbo, tinka darbui) Pg. Žydai neturėjo kaip pagavę sau moteres vesti (bet kokių negalėjo, turėjo tik iš žydų giminės vesti) BPI56.
| refl. tr., intr.: „Ką čia, broliukas“ – jis tep pasgáuna (taip dažnai sako, toks jo pertaras) Lp. Spaudos skubiai savo laiku pasigauta (apie tai rašė spauda) rš. Jis kalbėdamas dažnai pasigauna (dažnai sako) tą žodį Lš. Tas šaukštas pasigaunamas (dažnai vartojamas) – visų nenoriu kamšyti į puodą Lnkv. Ir tu sustaisei tokį pasigaunamą andarokėlį Klvr. Gerai turėti pasigaunamas (prieinamas) kaimynas – prireikė ko, nuėjai ir gavai Dgl. Kad pasigauna (susiima, pasistengia), jis ir pėstinai nueina dešimt kilometrų Dr. Raudono šilko skarelė, parišta nauju, mieste pasigautu (įsižiūrėtu) būdu, laikė lininius jos plaukus rš.
7. tr. pajusti; suvokti, suprasti: Niekas taip nepagaus visų smulkmenų kaip vaiko akis sp. Buvo labai tylu, tai ir gatvės vaikai galėjo pagaut (išgirsti) jo žodžius Mš. Klausa mūs jautri, pagauna garsus rš. Kokį žodį pagáuna (nugirsta), ir užsirašo Vrn. Neina (nesiseka) pagaut, kas per žodis Žal. Savo žodžiams jis teikia kažkokią ypatingą, nepagaunamą (nesuvokiamą) prasmę rš. Daiktą galima pagáuti ne tik rankomis, bet ir psichinėmis pajėgomis FT.
| refl. tr.: Aš to žodžio nepasigáunu (neperprantu) Al.
8. intr. pradėti; suskasti (su bendratimi): [Žuvys] smarkiai pagavo krutinti uodegas P.Cvir. Kad pagaunu sriubą srėbt, negaliu net atsikvėpt rš. Ir štai atėjęs jaunas bernytis pagauna mane barti RD57. Kartais baisu ir klausytis, kai ji pagáuna bartis Kair. Visi pagãvo bėgti KI46. [Vokiečiai] jau rūbais mūs kaip mes vilkėti pagãvo K.Donel. Musės pagaus dėti kiaušius J.Jabl. Veikiai pagaváu pritarti kulti Dr.
| refl.: Pasigãvo bėgti, bet neišbėgo Šts. Kaip iš Plungės parvažiavau, muštis, peštis pasigavau JD710. Teip pasigavo mokyties, jog paliko daktaru M.Valanč. Pasigavo į daktarus (ėmė daktarauti) Šts.
9. refl. paeiti, išvykti; pasijudinti: Kaip pasigaváu į ylakiškius siūti, tai ir nebegrįžtu nė šventoms dienoms į Barstyčius Brs. Jis ale su savo šėpiu, ledų aprengtas, nebegalėjęs nei iš vietos pasigauti Kel1881,6.
| Kad šaknys pasigáuna į gilumą (prigyja), tuokart medis pradeda augti Vvr. Didžiū́sius beržus išgenėjus, mažiejai pasigáuna į didùmą (pradeda augti) Šts.
10. tr. pasiekti: Dėkuo, dėkuo, pagausu duonelės, bile ant stalo yra Rt.
| Tik galingais teleskopais pagaunama (pamatoma) žvaigždutė rš.
11. tr. paliesti, pažeisti, pakenkti: Jų žiedų šalnos nepagauna (nepakerta) rš. Pagãvo šaltis morkas, pradėjo pūti Rm. Pagãvo varputis braškes, įsivarputėjo Šts. Neik basas, pagaũs vėjas Pc. Gal sušilusį vėjas pagavo (užpūtė), ir ažkimo kaklas Sdk. Vienas dobilų laukas yra pagautas Pln. Kaip ugnies pagautas išbėgo greitai Grž. Vėjas pagáuna (užpučia), tai i šalta Pžrl.
12. refl. intr., tr atsigaivinti, sustiprėti, pasveikti: Aš dar nemirsiu, aš dar jums parodysiu, tik leiskite man kiek pasigauti I.Simon. Jau man niekas neskauda – pasigavau Gr. Ilgai sirgo, bet dabar jau pasigãvo Rg. Kojas pasigavo (pasigydė) ir išejo iš namų Šts. Ana pasigãvo iš vargo J. Ko baltakiuoji: kad pasigausiu, atiduosiu Skd.
| Jau pasigãvo (įsigalėjo) ugnis degti, nebužges Dr. Kad bent tos šalnos nors kartą nustotų – nė žolė negali pasigauti Žem. Jų sėkla nepasigaus (netarps) CI161.
13. refl. atsigauti, atsikeršyti: Vyras ant katės supyko, o ant pačios pasigavo rš.
14. tr. gimdant pabūti priėmėja: Ji man mergučę pagavo Skr.
15. refl. tr. pagimdyti: Neserga, tik mažą pasigavo Šts.
◊ vir̃šų pasigáuti nugalėti: Motyna, pasigavusi viršų, iškoliojo vyrą paskutiniais žodžiais Žem.
pargáuti
1. intr. pareiti, parkeliauti: Gerai įgėręs buvau, o reikėjo pargáuti namie Plng.
| refl.: Kol parsigaváu namie, ir pusnaktė atejo Vvr. Tiktai rytmety į Klaipėdą parsigavo Kel1881,5. Parsigavo dar ažu pãdos (su giedra) namo Arm.
2. tr. perkelti šen: Bene pargáusma aną į šią pusę, tada greit nebepaleisma Užv.
pérgauti
1. tr. per daug gauti: Jau tu iš mūsų gavai ir pergavai, daugiau nė prašyti nebegražu Sml. Kad ir gausiu pergausiu, ale tokio negausiu JD858.
2. tr. perkeldinti: Aš noriu pérgauti jįjį iš vienos vietos į kitą J.
| refl.: Pérsigavau per upį J. Kad tik mes pársigausim per Jūrą, tai paskuo būsim be bėdos Up. Vanduo nunešė lieptą – kaip mes pérsigausim per tą ravą? Ssk. Dabar per Nemuną sunku pérsigauti, vanduo didelis Lš. Iki Rusnės žvejų kiemo reik man persigauti KlvD358.
3. tr. paliesti, pakenkti: Vėjai pergauna žemę, neapdengtą sniegu S.Dauk.
4. tr. perimti, permušti (viršyti): Pipirų tiek tedėki, kad tik kvapą pargautų Šll.
5. tr., intr. persūdyti; perdėti: Párgavai kruopynę, kas besrėbs tokią sūrybę Šts. Batviniai daugiau párgauti nekaip be druskos Užv.
| Na, tie vyrai visumet párgauna (neišlaiko saiko) Up.
6. intr. pervalgyti; perkąsti: Trupučiuką pergavau, jau dabar dalauksiu pietų Ml.
| refl.: Jonas persigavo obuolių Gmž.
◊ bãdą pérgauti kiek pasisotinti, užkąsti: Kiek čia to valgymo – tik kad badą pergavau Sml.
pragáuti
1. žr. gauti 1: Imk druskos ant burgos, kol pragausi pinigų J.
| refl. tr.: Vasarai paršelį bene prasigausiu Šts.
2. refl. sunkiai pro kliūtis praeiti, prasiskverbti: Prasigavau į savo kambarį ir atsiguliau į lovą rš. Prasigauti iš Vilniaus į Kauniją Kajetonui Graužiniui buvo daug sunkiau rš. Prasigavęs nuo jųjų, atbėk prie manęs J. Pro šią plėvelę prasigauna produktai, kuriais branduolys ir protoplazma keičiasi rš.
3. refl. tr. sunkiai ką pradėti: Čia nuosklanda, niekas neprasigauna naują kelią per sniegus J.
4. refl. prabusti: Vidunaktį prasgaunu ir negaliu ažumigt ažu rūpesčių Arm. Kad prasgáusi nakčia, tai nueik papaisyk karvės Arm. Prasgóviau, o čia jau šviesu Arm.
prigáuti
1. tr. kiek apgauti, apsukti: Darbininke, nieks daugiau jau tavęs neprigaus L.Gir. Vieną kartą tu mane prigavái, bet daugiau jau nebapgáusi Slnt. Jis ją prigavo valgyme, t. y. daugiau suvalgė J. Savęs neprigavęs, antro nepamylėsi Šts. Jei ką prigavau, ataduomi ketveriopai DP35. Tuo metu anus velinas prigaun BPI213. Kursai priesiek artimam savo ir neprigaun Mž537. Žaltys mane šiteipo prigavo BB1Moz3,13. Nieko neprigauk BtMr10,19.
| prk.: Su arbata gali prigauti pilvą (pasotinti), reikalaujantį pripildymo V.Kudir.
prigautinai adv. piktai: Anys prigautinai prieš mane kalba visur BBPs109,3.
| refl.: Jis prisigavo, t. y. pigiai pardavė J. Aš neduosiuos prisigáuti KII8.
2. tr. suvedžioti (mergaitę): Jaunas mergas vyrai greit prigáuja Brt. Tegu jis ir ima tą mergelę, kurią prigavo I.Simon. Vakar šoko ir dainavo, šiandien verkia, kad prigavo Srv. Tu nujok, tu nujok į Tilžės miestelį, ten viliok, ten prigauk miesto šinkorkelę StnD12.
3. tr. pasiekti: Kad prigautų Jono rankas, bučiuote bučiuotų Žem. Aš nėkaip negaliu prigáuti kepurės Slnt. Pakabink kilbasus ant lubų, ka katinas neprigáutum Slnt. Dėkuo, dėkuo, prigáusu duonelę (pasieksiu ant stalo) Rt. Aš to obuolio niekaip neprigáunu, jis per daug aukštai Rg. Lapė, pamačiusi uogas ant medžių, norėjo prigauti S.Dauk. Nėkaip negaliu lubų prigáuti Pkl. Tu didesnis – prigáuk man raktą nu gembės Plt. Par aukšta yra, negaliu prigauti Krtn. Kad aš jįjį prigaučiau, kepurę nutraukčiau J. Visas šakeles nulaužiau, kol viršūnėlę prigavau KlvD22. Įkrito į šulinį viedras, ir negaliu ano prigauti Skd. Nerk, ar prigáusi dugną Kl. Laivas, dugnu žemės prigavęs, apsistojo M.Valanč.
| Prigavau krūmus (priėjau, privažiavau) ir pasislėpiau Šts. Paklydau bevažiuodamas: miške nei žmogaus prigauti, nei kiemo matyti – nors pasikark Dr.
prigáunamai adv. pasiekiamai: Nepadėk peilio prigáunamai, kad vaikai neįsipjautų kartais Als. Žemo[je] obelė[je] ir obulai auga ranka prigáunamai Als. Prigaunamai (visai arti) yr vieškelis Šts.
| refl. tr.: Nevalgyk sausos duonos, bet ir sviesto prisigáuk Šv.
| Prisigavau juostą (siją), juosta trakš, bilst – ir nukritau Nt.
| Čaika prakiuro, ir mes vos ne vos krantą prisigóvėm (pasiekėm) Lš.
4. tr. sunkiai prieiti; privaryti: Prigavus kraštą, pirmasis Aleksandra vilyčią įsviedė S.Dauk. Nor laivelį prie krantos prigauti arba iššokti prš.
| refl.: Prie karalaitės prisigaut norėjo BsPI48. Prie krašto prisigáuti KII3. Smertis niekaip negalėjo prie galvos prisigáuti BM396.
5. žr. gauti 1: O ką prigáusi nevalgęs?! Skr. Gyventojai prigauna žuvies iš kur arba perka silkių M.Valanč. Mes teprigavome pačius pastaruosius numerius pernykščių metų rš. Susirgęs nei vandens nepajėgsi prigauti, nei pagalbos prisišaukti rš.
| Laiko prigãvęs apravėsu daržą Užv.
| refl. tr.: Liokajus, prisigavęs pinigų, nė minavoti apie nakvynę nebminavojo BM341.
6. tr. kiek paliesti, pažeisti, pakenkti: Prigãvo šalčiukas bul'bas Švnč. Apgenėjus šakas, veikiaus šaltis prigauna ir pirmąsias sprogymes gal pagadinti S.Dauk. Jei šaltis neprigáus, turėsiam obulų Skd. Šitie obuoliai šalčio prigauti, ilgai nestovės Rdm. Mūs bulvės prigautos (pašalusios) Lš. Mano kojos šalčio prigáutos, tai man greit šalta Rdm. Šitas arklys jau dusulio prigáutas Al. Prigavo man gynagį Sr. Įstatymas apie galutinių balsių sutrumpinimą nebegalėjo jų prigauti žodžių viduryje Jn.
| refl.: Sušilęs negerk šalto vandens, kad neprisigautái (kad nepakenktų) Kb. Padžiovink rugius, ba prisgaus (pages) Arm. Miltai nedaugį prisgóvę, duona negardi Arm.
sugáuti
1. tr. BtMt21,33, BB1Moz19,16 pagriebti, sučiupti: Lapę gyvą sugavo J.Jabl. Pritykino katė žvirblį ir sugavo J. Žalią zylelę sugavau KlvD11. Šunys žąsį sugavę daknija, drasko J. Karosėli geltonasis, kas tave sugavo? Nm. Pavyksmu vyk ir sugausi J. Jie labai daug žuvų sugóvė Alv. Sugaus mane žvejužėliai, būsiu žvejų martelė JV440. Kad sugaučiau tą paukštelį, vynu pagirdyčiau KlvD40. Strielčius sugóvė daug kiškių Prl.
| prk.: Ne kartą atsigrįžusi Monika sugaudavo vyro žvilgsnį P.Cvir. Piktą žodį paleisi, atgal jo nesugausi (nebeatšauksi) TŽV598. Gal tu sugavai̇̃ kokią giesmę (iš atminties ištraukei, prisiminei)? Tvr. Jos akys jau sugauna kiekvieną smulkmeną J.Avyž.
| Nuo tokios krosnelės visiems sugaudavo galvas A.Vien. Galvą sugãvus, reikia kramtyt žirniai Vžns. Smarki gryčia, sugaũs galvas visiems Š. Kad sugáuna galvą, reik šiltu vandeniu mazgoti Sml. Net galvą sugãvo nuo tavo liuikos Ktk. Pirtin neisiu – bijau, kad galvos nesugautų̃ Užp. Nelįsk į gailius – galvą sugaus Jnš. Kana kol mano galva šiandien teip sunki, lyg sugauta Ds.
^ Senis jautėsi tartum sugautas (nedrąsiai) A.Vencl. Seniai atpratusios nuo tokios puikios ir gausios draugijos, seselės pasijuto it sugautos A.Vien. Seno žvirblio ant pelų nesugausi Sim. Be tinklo nesugausi, be ginklo nenušausi LTR.
| refl. tr., intr.: Vagys, keliu eidami, jį susigavo Jrk25. Mes ir žuvies susgautumbe Slk. Teip didis apstas žuvų sugavos DP288. Norėjau žentą turguj susgaut (sutikti) Ds.
^ Net susgavau (susikompromitavau) Gmž. Sirginėja šita mergaitė, tai kap susgavus (nedrąsi) Prng.
2. intr., tr. išaiškinti: Gali kaip sau nori šnekėti, o vis tiek sugauna bemaluojant Vvr. Jis labai moka meluoti, jo niekur nesugaus Lš. Melavo, kol sugavo J.Jabl. Dreba, kad jo nesugautų nieko nemokančio! Gmž. Tikrai Viešpatį sugãvo žodyje DP116.
| refl.: Kaip tik pradėsi meluoti, tuoj susgausi (išsiduosi) Sdk. Daug bekalbėdamas pats susigavo laikrodį pavogęs An.
3. tr. prk. pajusti, suvokti; susiorientuoti: Akimis jis ryžosi sugauti didžiulės salės plotį rš.
| refl.: Vos susigavaũ, kokioj vietoj bestoviu Svn. Visi iš jo juokės, o jis vis nesusigãvo Svn. Susgãvo ir anas, tik jau po čėso (susiprato negerai padaręs) Ds. Paskui susgoviau ne tep pasakęs Rod. Žmogus inejo pirkion i susgãvo: suprato, kad ne te pakliuvo Prng.
| Ko dar̃ jis tep greit susigóvė (supyko, įsižeidė)? Lzd.
4. tr. atgauti, sustiprinti, sutaisyti; pasitaisyti: Burnelę išgėrusi, nusiskanino: „Atatata, kūmalės! Teip širdelę sugavau, teip sugavau“ rš.
| refl.: Kviečiai iš pavasario buvo visai prasti, o po lytaus susigavo Šmk. Rugiai jau pradeda susigauti Pb. Jau antra diena po keliui, ė da susgaut negaliu Tvr. Arkliai nuo dobilo susigãvo Jnšk.
5. refl. brš kūdikį pradėti: Motyna manimi žyvate susigãvo K.
◊ zui̇̃kį sugáuti
1. parvirsti: Sugaváu zui̇̃kį teip greitai bebėgdamas Slnt.
2. baigti pjauti javus: Pjovėjai zuikį sugavo lig su saule Krtn.
užgáuti
1. tr. paliesti: Atradęs apsigobusias mergaites, capt užgavo su pirštu vieną mergaitę ir tarė: „Sveika, martele!“ M.Valanč. Dešine ranka užgauna stygas, o kaire tildžia Sab. Kur užgavo akmenėlį, ugnelė žėrėjo JV565. Kur tik sparneliais užgauni, gert ir valgyt visur gauni Pn. Aš jį tikt vos užgavaũ K. Aš užgausiu piemenį, ir bandos avys išsisklaidys brš.
| prk.: Vaikai, ko čia užgáunat (liečiat) ne savo daiktą, ar eisat šalin?! Vvr. Negaliu iškęsti neužgavęs dviejų dalykų V.Kudir. Keleivių nosis maloniai užgavo viralo kvapas S.Nėr. Žiūrėjo į dar jauną žmonos veidą, bet jau vargo raukšlių užgautą rš. Mokytojas buvo jaunutis, vos 25 metus teužgavęs (tepradėjęs) rš. Jį neprivalo nei mažiausysis vėjelis užgáuti KII37. Ant lubomis džiovinant, reik veizėti, kad ne visai per daug saulė užgautų džiūnančius apynius S.Dauk. Kai tik didelė šviesa užgauna, tuoj akys ima tavaruoti Ps. [Žinia] kaip žaibas visus užgavo Žem. Jos žodžiai kaip elektra užgavo visus Žem. Kodėl tavo suknelę raselė užgavo (sudrėkino)? Nm. Tereikia pasaugoti, kad neužgautų pelėsys, tai ir bus rūgštelė nepagedusi Vaižg. Jis gailesties užgáutas rodės KI61.
^ Aukštą medį visi vėjai užgauna Brž.
2. tr., intr. skaudamai suduoti: Netikėtai užgavo ranką į kažkokį kietą, iš šieno styrintį daiktą rš. Užgavai̇̃ vaiką, ir verkia dabar Jnšk. Tuomet metė iš svilksnės akmenį ir užgavo filistiną į smilkmenį S.Stan. Vienok uodo nenušauna, tik per plikę sau užgáuna Kp.
^ Kad norėsi užgauti, tai ir pagalį gausi Jnšk. Kur skauda, ten ir užgauni K.Būg.
užgautinai̇̃ adv. skaudamai: Užgautinai̇̃ mušė Pl.
| refl. tr.: Užsigavaũ ančiakį, net akis aždribo Ds. Koja patinus, gal užsigavai̇̃ kur griūdamas? Srv.
^ Kur skausta, ten ir užsigauna VP26.
3. tr. įžeisti: Tarutis jautėsi visai užgautas P.Cvir. Niekas žodžio užgaunančio tau nesakys rš. Uošvelė, po trobą bevaikščiodama, užgãvo martelę pirmu žodeliu JD1495. Nė per pusę lūpų neužgaus niekuomet tavęs Žem. Jis tą žmogelį lig kaulo užgãvo su savo liežuviu Dr. Ar tai seną, ar tai jauną bloga burna vis užgauna A.Strazd.
^ Saviškio užgaunamesnis plūdimas negu svetimo rš.
užgaunančiai adv.: Jis kalbėjo užgaunančiai rš.
| refl.: Žiūrėk, ponaitis, užsigãvo, suprask, užrietė nosį Paį. Už tai baisiai ji užsigautų ir būtų nelaiminga rš.
4. tr. pačiupti, pagriebti: Tasai vilktinis … užgauna ing save žuvis visokios giminės, teip piktas, kaip ir geras DP526.
| Paskui ažugóvė (užklupo) karas Arm.
5. refl. ant ko užlipti su didelėmis pastangomis: Ant kalno viršaus užsigáuti KI542. Kad tik ant tos šakos užsigaut galėčiau rš. Jis jam … ant sprando užsigavo BsPI102.
6. tr. žr. gauti 1: Nuvažiuoju te, kokį pudą užgáunu (gaunu pirkt) ir vėl grįžtu Ad.
◊ ši̇̀rdį užgáuti
1. įžeisti: Kasdie tėvui širdį užgáuna Dkš.
2. patirti malonumo: Aš užgavaũ širdį, t. y. gėriau, valgiau skaniai J. Su taboku širdį beužgaunu Plng. Neturim kuomi širdies užgauti, nieko kito neturėdami, kaip tiktai maną S.Stan.