žengi̇̀mas sm. (2) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD114, Sut, L, ŠT67,186 → žengti:
1. Kiek žengimų, tiek griuvimų rš.
2.
ǁ Žengi̇̀mas į sostą BŽ67. Lytelius ansai meilusis, kurį atskyrė Dievas tėvainumui savam, pirm labai meiliai ir be tranksmo veikalo žmogaus labai romumi žengimù savu ing įsčią mergišką nuleidos DP398.
| Dangun žengi̇̀mas BŽ61; R, R204, MŽ, MŽ271, N. Peklon (Peklos B723) žengimas R, MŽ. Per tavo šventą dangun žengimą, Dievo Sūnau, atleisk mumus sugriešymą Mž296. Giesmės ant dangun žengimo Pono Mž286. Garbingas Kristaus žengimas į dangų SkvJn16,18(komentarai). Dabokimėsig, kokios naudos ir džiaugsmai užaugo mumus ižg dangaus žengimo DP229. Idant nū griekingas žmogus galėtų tikėti Dievą, jam atleidžiantį griekus, Kristų, Dievo Sūnų, užu mus kentėjusį ir numirusį ir per savo prisikėlimą ir dangaus žengimą mumus danguj vietą ir amžiną gyvenimą bei išganymą pataisiusį BPI67.
3. Tolyn ėjimas, žengimas SD280. Smarkus žengimas per miško tereną teikė tikro, sunkaus pratimo nuovargį rš. Tuo laiku skamba giedojimas, kur toks jau prakilnus, koks iškilmingas yra žengimas Vd.
| prk.: Dorovė ir politika teisinėje valstybėje žengia koja kojon. Įstatymai turi padėti šiam žengimui sp. Žengimas į priekį (pažanga) rš.
antžengi̇̀mas sm. (2); Sut → antžengti 2: Po antžengimo Nikolojaus Povilaičio ant ciesoriško sosto, … Žukauskis tapė paskirtas mokytoju įpėdinio LC1883,8.

×dažengi̇̀mas sm. (2); D.Pošk → dažengti.
įžengi̇̀mas sm. (2) KI33, DŽ1; SD1198, SD394, S.Dauk, D.Pošk, Sut, N, M
1. → įžengti 1: Tik įžengė [marti], nu įžengi̇̀mo dienos nemokėjo par trobą páreiti Krš.
ǁ Įžengi̇̀mas į sostą NdŽ.
| Įžengimas į dangų Rtr, KŽ. Dangun įžengimo šią dieną šventę apvaikščiojame DP230. Nes aš eimi vietos jumus zopostytų, išmanyk per kančią, mirimą, kėlimą ižg numirusių ir dangun (orig. dangan) įžengimą mano DP448. Po Viešpaties į dangų įžengimo dešimtoj dienoj, nedėlios rytą, staigu pasidarė didis vėsulas M.Valanč.
2. refl. → įžengti 5 (refl.): Įsižengimus dovanokite, viens kitam patieką išraskite Tat.
3. pradžia: Tie daiktai nu įžengi̇̀mo laikų, dobstės Krš.
išžengi̇̀mas sm. (2) KI159, BŽ192, NdŽ, KŽ → išžengti 3: Išžengi̇̀mas ant krašto KII4.
nužengi̇̀mas sm. (2) Rtr, KŽ, DŽ1; SD460, R, MŽ, S.Dauk, Sut, N, L, LVII891 → nužengti:
1. NdŽ.
2. NdŽ.
3. Nužengimas Kristaus į peklą B723. Nesa V. Christus mirimu savuoju užmarino giltinę ir nužengimù savuoju ing pragarą didę dalį pragaro sudaužė ir pagadino DP187. Veizdėkig, kaip merga užžengė net ik angelų pilnumu malonės, bet ant angelų per nužengimą ant jos Dvasios Š[ventosios] DP601.
4. refl. R350,361,363,371, MŽ, MŽ468,484,487,498, N, K, J, Rtr, L, NdŽ, DŽ, KŽ Nusižengi̇̀mas – veikimas ar neveikimas, kenksmingas, bet ne taip pavojingas visuomenei negu nusikaltimas LTEVIII267. Nusižengimas įstatymui LKGIII206. Mokytojas neturi praleisti nusižengimų ir prieš logiką J.Balč.
5. refl. nuodėmė: Ūmai dasilytėjo lūpų mano ir atėmė nusižengimus mano ir atleidė griekus mano brš. Nuosižengimas žmogaus daro jį strošniu ir piktu P. Tenepastebi Viešpats Dievas ir Švenčiausioji Mergelė tavo mažučio nusižengimo V.Krėv.
pažengi̇̀mas sm. (2)
1. D.Pošk, NdŽ, DŽ1 → pažengti 4.
2. nusižengimas: Negeras žingsnis, pažengimas R257, MŽ343.
paržengi̇̀mas sm. (2) Rtr → paržengti.
péržengimas sm. (1) NdŽ, KŽ, DŽ1, peržengi̇̀mas (2) Rtr; L, paržengimas D.Pošk, S.Dauk, Sut, M
1. → peržengti 1: Teko grįžti [į muitinę] sienos peržengimo formalumų atlikti Šlč.
ǁ Ar tai ne valdžios peržengimas? rš.
2. H, CII585, R, OsG151, S.Dauk, D.Pošk, Sut, N, M, LL149,186,190,290 → peržengti 3: Venčiavonystės peržengimas Q137, H168, B, R109, MŽ143. Bet regimi yra darbai kūno, kurie tie yra: peržengimas venčiavonystės, kekšysta, nečystybė, bjaurybė, abrozų garbinojimas… VlnE108. Griekas yra paržengimas prisakymų iš savo valios brš. Tačiau mes galime jus skaudžiai nubausti už peržengimą kolegijos įstatų Ašb. Kur tokie peržengimai mūsų šios gromatos nuog prastųjų žalnierių nusiduotų prš.
3. CII635 nuodėmė: Mes mūsų kaltiemus atleidžiam jų peržengimus Mž384. Nesa jis jūsų peržengimus neatleis BB2Moz23,21. Ir atleidi nusidėjimą, peržengimą ir griekus BB2Moz34,7. O štai stebuklingas tatai Ponas lygiai sau turi kožną peržengimą prieš save MP50. Moteriškė … buvo priežastimi péržengimo ir nuopuolio DP566. Bet jeigu notleisite, neig Tėvas jūsų, kursai yra danguose, atleis peržengimus jūsų Ch1Mr11,26. Prašom …, idant teiktumbeis būt Dievu meilingu mumus biedniems, sutvėrimui savam, ir atleist mumus tuos peržengimus mūsų PK210. Regėjo Samsoną ir Saliamoną, o jie tur norą moterump, ir zotag abudu atvedė peržengimop per moteriškes DP420. Péržengimas Adomo ne tiektai jam pačiam žalą padarė, bet ir visiemus vaikamus jo DP395. Maloningas nes būsiu neteisybėms jų ir griekamus jų, ir and peržengimų jų notminsiu daugiaus Ch1PvŽ8,12. Visoki peržengimai, plėšimai, galvažudystės sujungti su alkogolizmu (alkoholizmu) V.Kudir. Atsikurnėkiam ant gailesio tikro už mūsų paržengimus, idant anais baidytumiamose brš.
| refl.: Jisai maldė žmones ir neleido daryti didelių persižengimų A.Janul.
pražengi̇̀mas sm. (2) NdŽ; N
1. D.Pošk → pražengti 1.
2. → pražengti 6: Pražengimas tiesos SD300. Ir dabokis, jog keturis slenksčius daro pražengimo penkto įsakymo DP294.
3. SD140,200,203, Sut nuodėmė, nusižengimas: O visagalįsis ir susimilstąsis [Dieve] …, prašom pražengimus, silpnybes mūsų … atleisk Mž576-577. Meldžiu, teikis man duot graudumą širdes ir ašaras akimus manomus, idant apverkčia dieną ir naktį visus pražengimus mano DK139. Anys (pagonys) tiektai šitą gyvatą būsiančią tiki ir todrin nebijos būt be Dievo ir tūlomis nuodžiomis ir pražengimais teptis DP584. Jei atsigręš teisus nuog teisybės savo ir padarys neteisybę …, pražengime ir nusidėjime savo numirs, tai yra bus paskandintas SPI118. Yra tad moterystė luomas šventas, pirmiaus nuog paties Dievo rojuje, dabar pirm pražengimo, dėl bendros pašalpos ir palinksminimo ir dėl pravaisymo giminės žmonių įstatytas DP69. Teipag jumus padarys Tėvas manas dangujęjis, jei notleisite kiekvienas broliui savam ižg širdies savos nuodėmių jų ir pražengimų jų DP361. Padariau atvirai bjaurų pražengimą, teikias susimilti palig tavo kalbos SGII23. Pakol imsime sau kokį darbą, imkime pirmiaus mąstyti, kas bus iš to darbo, kurį ketame dirbti, o rasime teisiausį patogumą prasilenkti nuog pražengimų I.
4. refl. Rtr, KŽ drausmės, tvarkos pažeidimas: Prasižengi̇̀mas prieš įstatymą NdŽ. Tiek prasižengi̇̀mų nebuvo i nė[ra] pasaulė[je] Eig. Geras tėvas vaikam diržo nesgaili, už bile kokį prasižengi̇̀mą pila jiem in kailį (d.) Kpč.
prižengi̇̀mas sm. (2); Q659, Sut, N → prižengti 1.
| prk.: Tikras meldėjis tur visuose vietose ir čėsuose valną prižengimą Tėvopi Kristuje, dvasėje ir tiesoje su Dievu apsieiti brš.
susižengi̇̀mas sm. (2) supratimas: Netikras permanymas, nesusižengimas R257, MŽ343.
užžengi̇̀mas sm. (2) → užžengti:
1. NdŽ.
2. DK179, SD406, H, H156, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N, AruP104, NdŽ Užžengi̇̀mas, užėmimas vietos, įstojimas I. Užžengi̇̀mas (užsisėdimas) ant krasės KII227. [Kristus] pastiprino dangun užžengimù savo tikėjimą ir paduksį, ir meilę mūsų DP229. Linksminkimėsi, visi krikščionys, giedodami drauge linksmas giesmes apie Christaus dangun užžengimą, o apie mūsų nuteisinimą PK170. Per į dangų užžengimą Tavo išgelbėk mus, Viešpatie! Blv.