džiūti̇̀s

Apibrėžtis
1 džiūti̇̀s sf. sing. (4)
1. džiovinimas; džiūvimas: Be vėjo maža džiūti̇̀s Ktk. Tokiem dobilam reikia daug džiūties Grl.
2. džiūvimas, nykimas: Stuburo smegenų džiūti̇̀s (med. tabes dorsalis) DŽ. Neviernuosius paliekt ant džiūties Mž288. Ištiks tave Viešpats džiūtimi Ch5Moz28,22.
3. SD356, [K] plaučių liga, džiova: Jau kurs žmogus įgavo džiū̃tį, džiūčià ir galą gaus Vvr. Išgirdo sodalėj mergelę nu trijų metų džiūčia sergant M.Valanč. Plaučių džiūties ligą įgavęs buvo LC1887,9.
^ Kad tau Dievas duotų džiūtį! Rod.
Aprašymas

„Lietuvių kalbos žodynas“ yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas. 

Žodyną taip pat galite rasti adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: dziutis
prancūzų kalba: djiutis
vokiečių kalba: Dziutis
rusų kalba: дзюк
lenkų kalba: piżmo

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra