1 bùdinti (-yti), -ina, -ino caus. 1 busti:
1. R394, J žadinti, kelti iš miego: Šeimyną bùdinti K. Bùdina ir bùdina iš miego Škn. Aušt aušrelė, jau tek saulelė, budin mane mamuželė KlpD5. Bernelis mane bùdino, svirno duris judino Sch31.
^ Lobis budina, vargas migina B.
| refl.: Greičiau bùdinkis, einam šieno pjautų Kp. Motule mano, širdele mano, keliesi, budiniesi Kb.
2. prk. kelti politinį susipratimą, žadinti sąmonę: Savo raštais budino tautą iš miego rš. O kad mes, kitus bebudindami, patys neužmigtume! V.Kudir.
1 atbùdinti
1. K caus. atbusti 1.
2. refl. atbusti: Pakol tėvužėlis atsibudino, jaunasis bernelis ant žirgo sėdo KlpD116.
1 išbùdinti K, J caus. 1 išbusti: Kap tas žumigo, nebuvo kas išbùdina Rod. Išbùdinsiu aną iš miegų BM237. Giest graudžiai olingėlė, išbudin iš miegelio N62. Rykaudama tu savo saldų pakeli balsą ir kinkyt, paplakt, nuvažiuot išbùdini Jurgį K.Donel.
| refl. R260: Išsibùdinau, tai dabar negaliu užmigt Pnd. Krūmai su šilais visais išsibùdino keltis K.Donel.
1 nubùdinti caus. 1 nubusti 1: Tyliai būkit, vaiko nenubùdinkit Kp.
| refl.: Girdėjau visa, tik niekaip nusbùdint negalėjau Sdk. Jei užmigęs, nusibudyk, pasižiūrėk per langelį KlvD2.
1 pabùdinti
1. SD21, R, K caus. 1 pabusti 1: Abu jauni, abu gražūs, kas mus pabùdins anksti rytelį? Pkp. Duružes subildinau, močiutę pabudinau JD21. Ir priėję mokytiniai … pabùdino jį DP78.
| refl. tr.: Visus pasibudino ir išėjo BsMtI83. Ėjo motutė auštant prie kapelio pasibudintų savo dukrelės TŽI139.
2. sukelti: Nepabudintumbim ant savę baisios rūstybės tavo PK211.
1 prabùdinti caus. 1 prabusti:
1. Dureles suvarstysiu, močiutę prabùdinsiu JD564.
| refl.: Kai jie kėlė, buvau ir aš prasibùdinęs, bet vė užmigau Gs.
2. Idant girdėjimu to balso prabudintų širdėje savo artimo tą, ką jis savoje junta S.Dauk.
1 pribùdinti tr. prižadinti, prikelti iš miego: Ėjau per kiemelį an galų pirštelių, kad nepribudyčia mergelės tėvelių (d.) Vlkv. Oi aš budinau savo motinėlę per visą dienelę iki vakarėliui ir nepribùdinau Mrs.
| refl. tr.: Ėjo močiutė aukštan kalnelin prisibùdinti savo dukrelės Šr.
◊ liežùvį pribùdinti; N nekalbėti, patylėti.
1 ×razbùdinti (hibr.) tr. išbudinti, prižadinti: Po večerinkų nemožna razbùdint – miego nori Dv.
1 subùdinti caus. 1 subusti:
1. Ne balandžio balselis, ne girinio paukštelio, o tai senas tetušėlis sūnelius subùdino JD742.
2. „Aušra“ užsiėmė … subudinti lietuvių tėviškės meilę A1883,194.