blandýti, blañdo, blañdė
1. refl. niauktis: Panašu an lietų – jau blañdos dangus Švnč. Oras pradėjo blandýtis Ds.
2. refl. giedrytis: Jau blañdos – galės vėl šieną vežti Lkv. Blañdos dangus, nebūs lytaus Plng. Pradėjo iš pašalių blandýtis Brs.
3. tr. daryti blaivų, miegus, girtumą vaikyti: Tu išblandei̇̃ vieną miegpuvį, miegalių, aš blandaũ kitą J. Maskoliai ėmė žiovauti, akis blandyti, galvas kelti Žem.
| refl.: Iš miego atsikėlęs blandaũs, kolei išsiblandýsiu J. Ligonis jau blañdos, gys, matyti Plng.
4. intr., tr. vartyti (akis), šnairuoti, skersakiuoti: Blañdo akis kaip rupkė, iš taukų išbridusi Krž. Ko tu čia blandái akimis? Up.
ǁ tr. K nudelbti.
ǁ refl. R302, K gėdytis.
5. intr. sklandyti: Paukštis sklando (blañdo) viršuj buto KII175.
6. intr. klaidžioti, slankioti, vaikščioti: Aš esu daug blandęs po šatiškius, po gegrėniškius Šts.
| refl.: Ir kur tokį vėlų vakarą reik anam blandýties! Mžk.
apsiblandýti
1. apsiniaukti: Apsiblañdęs dangus Ds. Apsiblañdęs oras, gali laukti lietaus Jnšk. Į vakarą apsiblañdė, bet nelyja Pg.
2. darytis mieguistam, nesmagiam, apsiblausti: Kodėl jis toks apsiblañdęs? Pg.
išblandýti
1. tr. daryti blaivų, šviesų: Dangus apsiūkęs, užkils vėjas, rasi, išblandýs (išvaikys debesis ar rūką) Prk.
| refl.: Oras išsiblandęs Jnšk. Gal ir nebūs lytaus, kaip nors išsiblandýs Užv. Praejo lytus, nutilo vėjas, ir dangus išsiblañdė Slnt.
2. tr., intr. padaryti blaivų, išvaikyti miegus, girtumą: Pavaikščiok, ir išblandýsi miegus, t. y. nebnorėsi (miego) J. Jauniejai, vestuvėse įkaušę, dideliai susibarė, paskuo išblañdė ir susitaikė Plt.
| refl.: Iš miego (iš pagirių) vos ne vos išsiblandžiáu Užv. Marti greitai išsiblañdė iš pasigėrimo, iš miego, iš ligos J. Anas ką tik atsikėlė, dar tebėra neišsiblañdęs Ds. Galva apsvaigus, reikia eiti laukan, gal išsiblandýsiu Ds.
3. tr. vaikščiojant išmankštinti, išjudinti: Vaikščio[ja] vaikščio[ja] ir išblañdo tas kojas [sustyrusias] KlvrŽ.
nusiblandýti nusigiedryti, nusiblaivyti: Gal nusiblandỹs [oras], pragiedrės Pl.
pablandýti tr. išblaškyti miegus: Miegą darbu pablandáu Ggr.
prablandýti intr.
1. refl. Trk prasigiedryti: Jau ir dangus prasiblañdė Lkv.
2. prablaškyti miegus, prablaivėti: Prablandyti iš miego (vorielkos), iš pagirių J.
| refl.: Nu ryto taip norėjau miego, bet vėliau prasiblandžiáu Užv. Eik ant oro prasiblandýti J. Prasiblandę vyrai iš savo girtybės brš.