veizdė́jimas sm. (1) DŽ, NdŽ
1. SD243, Sut, N, KI228, K, Rtr, KŽ → veizdėti 1: Veizdėjimas, dabojimas SD1100. Dabojimas, veizdėjimas, žvalgymas Q439. Tealkinies akys nuog veizdė́jimo dvariško ir nuog neviežlyvumo DP109.
| Ir padarė anump namump langus viduriniais veizdėjimais (įkypus) Ch1Kar6,4.
2. → veizdėti 4: Jūs Viešpatį danguj turite ir nėra veizdėjimo ant personų jamimp Vln43.
3. → veizdėti 5: Veizdė́jimas gyvulių KŽ.
4. GNMt28,3 išvaizda: O veizdėjimas jo buvo kaip žaibai šviesūs ir rūbai šviesūs kaip sniegas MP156.
apveizdė́jimas sm. (1)
1. SD1111, NdŽ, KŽ → apveizdėti 1: Apveizdėjimas nuog tiesos SD198.
2. SD1114, N, RtŽ, Rtr, KŽ → apveizdėti 3: Ponas, dasižinojęs apie tą negaliančią moteriškę …, priėmė ją į savo apveizdė́jimą BM188(Kri). Garbiname prieg tam pašlavintą vardą tavą užu apgynimą ir apveizdėjimą tavą tėvišką (orig. tėviškią) PK30. O palaiką jo ir apveizdėjimui, ir protui, ir gėrybei paduokime DP81. Teip vėl ir mes priėmime ir apveizdėjime elgetų, ligonių … vargo … neturim skųst DP492. Tad mumus penas ir apveizdė́jimas pakakinamas pripuls labai pigai DP124. Par apveizdėjimą jo nė vienas žmogus prapult nei nupult negali MP42. Nenupuls ir plaukas iž galvos jūsų be valios ir apveizdėjimo mano MPIII8. Garbinkiam Dievą už jo apveizdėjimą šventą brš.
3. M, KŽ → apveizdėti 4.
4. SD1114, D.Pošk, Sut → apveizdėti 5; apdairumas, dėmesingumas, įžvalgumas: Betaig ypačiai tuo pavaizdu Ižganytojas mūsų teikės mus išmokyt, su kokia pilnasčia, jautimu ir apveizdė́jimu tur būt aprinkti tarnai ir vyresnieji bažnyčios DP621. Neapveizdėjimas I.
| refl. Sut, D.Pošk, N: Laukime visados su pasergėjimu ir apsiveizdė́jimu veikaus atėjimo V[iešpaties] savo DP556. Musijo pilname apsiveizdėjime vaikščiot, idant saugotų įstatymus ir zakoną jo MP91. Neapsiveizdėjimas I.
5. Rtr apsirikimas, neapsižiūrėjimas, klaida.
6. refl. B30 → apveizdėti 6 (refl.).
atveizdė́jimas sm. (1)
1. Sut išvaizda, regimybė: Kurie tur atveizdėjimą pabažnystės (dedasi maldingi), bet galybės jos užsigynė. Ir tokių saugokis Bt2PvTm3,5.
2. refl. Sut → atveizdėti 2 (refl.).
3. refl. brš → atveizdėti 4 (refl.): Visus mirtis ima, netur atsiveizdėjimo KN231.
įveizdė́jimas sm. (1)
1. → įveizdėti 3; pavidalas: Šitas buvo inveizdėjimas (viršuje asaba) (forma) garbės Pono BBEz1,28. Randa įveizdėjimą (žaizdą) gilesnę sančią nei kita oda BB3Moz13,30.
2. Sut → įveizdėti 4.
| refl. Sut: Todrinag ir patys kunigaikščiai dvaro dangujęjo įsiveizdė́jime tokios naujienos šaukia su stebuklu DP615.
3. priežiūra, globa: Ant tokių … urėdas rūpingą o pilną inveizdėjimą o inžvelgimą turėtų turėti WP119.
išveizdė́jimas sm. (1) → išveizdėti:
1. NdŽ, KŽ.
2. Sut.
3. Jų oda ir visas jų kūno išveizdėjimas iš viso kitokie nekaip kitų Indijos žmonių Ns1852,2. Išveizdė́jimas, išsiveizdė́jimas, paveikslas KII150. Išveizdė́jimas kaip kokio liūto KII37.
| refl.: Jis priima prieteliaus paveikslą, išsiveizdė́jimą KI76. Jis turi meilingą išsiveizdė́jimą KI496. Bjauraus pavidalo, išsiveizdė́jimo KII266. Meilingą veidą, išsiveizdė́jimą priimti, rodyti KII57. Obuolas tur gražų išsiveizdė́jimą KI79. Jis pagal visą išsiveizdė́jimą kaip regis n’ateis KII335.
nuveizdė́jimas sm. (1); R391, MŽ527, Sut, N → nuveizdėti 4.
paveizdė́jimas sm. (1); SD1138, Q33,148, Sut, N → paveizdėti 1: Paveizdėjimas, pavyzdėjimas SD394. Skanus, minkštas, patinkąs iš paties paveizdėjimo I.
pérveizdėjimas sm. (1) KŽ → perveizdėti:
1. SD294, Sut, N, Rtr, KŽ Tai pirmasis liudymo žodis, man nuo brolių iš Lietuvos dėl naujojo perveizdėjimo lietuviškųjų bybelių parėjęsis Kel1866,30. [Postila] nū iš naujo su didžiu perveizdėjimu est ižduota MP1. Párveizdėjimas, klausinėjimas (egzaminas) I. Párveizdėjimas, parkratinėjimas raštų arba darbų (kritika) I.
2. refl.: Errata, alba persiveizdėjimai drukoriaus MTXLVIII.
3. refl. neapsižiūrėjimas, nesusivokimas, nežinojimas: Jei dūšia sugriešytų iš persiveizdėjimo (paraštėje nenoraku) pryš kokį prisakymą Pono BB3Moz4,2.
praveizdė́jimas sm. (1)
1. uolumas, stropumas: Nebūkite tinginiais pilnasty (išnašoje praveizdėjime) Ch1297.
2. Sut pranašavimas, numatymas.
priveizdė́jimas sm. (1) → priveizdėti:
1. SD122, N, Rtr, KŽ Privaizda, priveizdėjimas SD125. Priveizdėjimas, apgynimas SD1114. Ūkio priveizdėjimas H183, D.Pošk. Priveizdė́jimas gyvolių, anų auginimas, maitinimas I.
2. Priveizdėjimas, dabojimas Q657.
| refl. Sut.
3. refl. Sut, N reginys: Koksai tenai bus prisiveizdė́jimas, kokie stebuklai! DP8.
užveizdė́jimas sm. (1), ažuveizdėjimas SD1114
1. Q247,565, H157, Sut, N, I, A.Baran, Rtr, NdŽ, KŽ → užveizdėti: Daryk skaitlių užveizdėjimo tavo, nesa daugiaus nebūsi užveizdėtoju VlnE98. Ataduok rokundą užveizdėjimo tavo, nes jau daugiaus negalėsi užveizdėti BtLuk16,2. Ažuveizdėjimas pinigų visuotimės SD264. Labai reik kūdikius užveizdėjime laikyti, idant jiems per nepasidabojimą nei jokia bėda nenusitiktų Kel1856,200.
ǁ I, NdŽ prievaizdo tarnyba, pareigos: O ans užvaizda tarė pats savim: – Ką veiksiu, kadangi viešpats mano atima nuog manęs tą užveizdėjimą Ch1Luk16,3.
2. valdymas, valdžia: Estija, privengdama, kad antpuolikai nenulaupytų krašto …, pasidavė užveizdėjimui Žuvėdų A1883,229.