1 vairúoti, -úoja, -ãvo
1. tr. Jn(Vlkj), L, LL238, Š, ŠT252, Rtr, BŽ494, DŽ, KŽ valdyti, vairu reguliuoti judėjimo kryptį: Leidimas vairúoti mašiną NdŽ. Vairuojamasis ratas KlK44,34. Vairuoti automašiną vakare ar naktį ne taip jau paprasta rš. Gali būti blogas laivas, bet mokėk jį vairuoti A.Gric. Vis tiek arklys tura tą dišlių vairúoti a su kojėms, a su pats savim Kl. Su prysu vairúoji galvą [sielių] Mrk.
| prk.: [Krago] uodegos plunksnos visai mažos, tad paukštis ir ore, ir vandenyje vairuoja ne uodega, bet kojomis T.Ivan. Nardančiųjų ančių vairuojamosios plunksnos būva dažniausiai sudėvėtos T.Ivan.
| Vairúoja žuvis uodega Brb. Bužungalvis su uodegele vairúo[ja] Mžk. Katinas ėjo, uodega vairuodamas LTR(Msn).
2. intr., tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, Vl, Skr, Kin irti, irkluoti: Su vairais vairúok J. Vairúok palengva, iki tinklą išmesiu Plk. Kėlėsi [per Nemuną] nemokantys vairúot PnmŽ. Tėvas sėdi gale ir ilgu irklu vairuoja, kad valtis lygiai, nesimėtydama kiltų prieš srovę rš.
| refl. Plšk.
3. rikiuoti, tvarkyti: Vairúoti valstybės aparatą DŽ. Galva kojų nebvairúo[ja], nebė[ra] nieko iš vyrų Krš. Durniui i tai reikia savo durnystę vairúot Bsg. Piningas viską vairúo[ja]: įbrauka [daktarui], i padaro abortą Rdn. Tas velnias rublis viską vairúo[ja] Vvr.
| Mėlenės kaip yr gerai, kaip vidurius gerai vairúo[ja]! Pln.
^ Kap vairúoja, tep eini Ldvn.
ǁ kreipti, sukti tam tikra linkme (kalbą): Tikriausiai kvailai atrodžiau, nesuprasdamas, kur jis vairuoja rš.
4. intr. eiti: Nueinu pas vaikus, kiek pasizauksojęs i vairúoju į savo numelį Šv.
| refl.: Reik vairúotis pas karvę, jau po pusė vienuoliktos Jrb.
1 apvairúoti
1. tr. KŽ vairuojant apvežti.
2. intr. ŠT300 aplink apiplaukti.
1 atvairúoti
1. tr. vairuojant atvežti: Kas atvairavo jachtą į šią tylią užuolanką? rš. Į paruges traktorininkai atvairavo kertamąsias sp.
2. intr. kurį laiką vairuoti: Sėdi užpakaly [mašinos], rūko cigarą, šnekasi. Nužilę, savo metus jau atvairavę J.Balt.
3. refl. K, KŽ atsiirti.
1 įvairúoti
1. tr. DŽ1 vairuojant įvežti, įgabenti: Garlaivį įvairúoti į sąsiaurį DŽ.
2. intr. vairuojant įvažiuoti: Per metus visai suvaryta mašinėlė: ir in grebę invairúota, ir in tvorą Prn.
| refl. prk.: Bus įsivairavęs į tokią skylę, į tokį akligatvį, iš kurio jokių perspektyvų nesimato M.Katil.
3. tr. sugebėti vairuoti: Jis gerai invairúoja mašiną Vrn.
1 išvairúoti
1. tr. vairuojant išvežti, išgabenti: Tą mašiną iš mūsų sandėlio išvairavo jo atsivestas šoferis J.Dov. Lėktuvas jau išvairuotas į pakilimo taką J.Balt. Beveik visi remonto reikalavę traktoriai išvairuoti iš dirbtuvių sp.
| prk.: Turim padėti vyriausybei išvairuoti valstybės laivą per šių dienų neramumus rš.
2. intr. vairuojant išvažiuoti (ppr. aplenkiant kliūtis): Povilas stengėsi, kiek įmanoma, išvairuoti tarp tų duobių rš. Pro duris [vaikas] išvairúoja su dviračiu, nei ažkliūva Ktk.
3. tr. sugebėti, įstengti vairuoti: Pavargsi, mašinos neišvairúosi Aln.
4. tr. prk. padaryti, nuveikti: Ūkė[je] viskas buvo savo prakaitu, savo protu išvairúojama Krš.
5. intr. prk. suvokti: Senas, ans jau gerai nebišvairúo[ja], nukvakęs Krš.
1 nuvairúoti
1. tr. KŽ vairuojant nuvežti, nugabenti: Nuvairúoti laivą į prieplauką DŽ1. Tomas nuvairavo sunkvežimį rš.
| prk.: Pasemiu pilną šaukštą, o kol nuvairuoju prie burnos – kone pusė nusilaisto J.Balt. Kas bus? Kur jie nuvairuos krašto likimą?.. K.Bor.
2. intr. vairuojant nuvykti: Ir ji (antis) iš pradžių nedrąsiai palėkėjo oru, paskui nuvairavo uodega prie brolio Mš. Graužikas [bebras] nuvairavo prie storulių gluosnių rš.
3. tr. sugebėti, įstengti vairuoti: Valgyk, ba nei nenuvairúosi mašinėlės Pv.
4. refl. K, KŽ nusiirti.
5. intr. Šmn nueiti: Kol nueisit, nuvairúosit, tai ir sutems Skr.
| prk.: Aš nuoširdžiai gailiuos, kad jūsų dalia taip nuvairavo LKXVII216.
1 pavairúoti
1. intr. NdŽ vairuojant pavažiuoti.
| refl. NdŽ.
2. tr. NdŽ vairuojant pasukti kur.
3. intr. K, KŽ pairkluoti, pairti.
| refl. K.
1 parvairúoti
1. intr. parirti: Nuo Ventės rago parvairãvo [vyrai] Krg.
| refl. K, KŽ.
2. refl. pareiti: Vos vos parsivairavaũ Jrb.
1 pérsivairuoti K, Jrb persiirti: Parsivairuok par upį su vairais J.
1 pravairúoti intr. NdŽ pro šalį nuvairuoti.
1 privairúoti
1. tr. vairuojant privežti: Mašiną Kalvelis privairavo prie kultūros namų rš.
2. intr. vairuojant privažiuoti: Motociklas aplenkė mane ir taip pat privairavo arčiau griovio rš.
1 suvairúoti tr.
1. vairuojant, iriantis suvaldyti: Nemokėjo laivelio suvairúot i prigėrė Vp.
2. NdŽ visus nuvairuoti kur.
3. susigaudyti, susivokti: Kai nebeinlipsiu, nebesusvairúosiu, tada nebevažiuosiu Kvr.
4. prk. suorganizuoti, gauti: Dar mes čia viską suvairúosim Zp.
| refl. tr.: Ans partinis, susivairúo[ja] visako, susižino Rdn.
1 užvairúoti intr. NdŽ vairuojant užvažiuoti: Pilotas patogiai užvairuoja, o medžiotojas: persisvėręs per lėktuvo bortą, šauna [į vilką] rš.