1 skri̇̀sti, skreñda (skriñda Gs; SD129,130, N, Sut, [K], skrýsta, skrañda, skri̇̀da; N), skri̇̀do (skrỹdo Mšk) intr. Š; M, LL290
1. judėti oru, mosuojant sparnais: Rudenį paukščiai į dausas skrenda J.Jabl. An, paukštė skreñda Pb. Skreñda vėl kitos trys paukštės ir kliauga BM15(Skp). Paukštis skrinda linguodamas J. Jei gervės žemai skreñda – trumpas ruduo Jz. Jeigu paukščiai skrenda languosna, tai bus kokia navyna LTR(Slk). Vanagas skri̇̀da viršuj su sykiu Pgg. Skreñdant geriausiai nušaunu antį Ad. Anys (kregždės) per lietų žemai skreñda Aps. Kai tokie orai, i tos bitys neskrýsta Mšk. Kai leidžias spiečius, neduok skri̇̀st Antr. Bitės skrañda (dial. skruñda) toli Dgp. Skreñdme (skriskime), bitele, maž išvaduosim Ad. Skreñda bužiai (vabzdžiai) i vis žu akių Rod. Troboj tylu – musę skrendant girdėtum J.Paukš. Par dūmus (dūmus leisdamas) skreñda [aitvaras] Dgč. Skrenda gulbelė par ežerėlį LTR(Užp). Vai, aš gegule namo skristau, kad tik sparnelius turėtau V.Krėv. Skrido skrido du karveliai, nusileido ant berželio LTR(Čb). [Nepasidarykite atvaizdo] sparnuoto paukščio, kursai skrinda per dangų Ch5Moz4,17.
| prk.: Kaip paukštis budrus, taip iš anksto beskrysta žmogaus apgaulingi sapnai Mair.
^ Aukštai skrenda – žemai krenta LTsV269. Yra visokių vabalų: vieni aukštyn skrenda, kiti mėšlan lenda J.Jabl. Ženytis reikia, koks čia dyvas: visi paukščiai skreñda iš lizdo Mžš. Skrenda kap sakalas, sėdas kap ponas (sniegas) Arm. Nėra čia ko par marias skri̇̀st vandenio ieškot Lnkv. Kepti karveliai patys burnon neskrenda An. Neskrisk padangėm, ba nulėksi patvorin LTR(Alks). Nežiopsok, kur varnos skreñda An. Sniegina purina aukštai skrenda dėt (apynys) LTR(Antz). Be sparnų skrendu, be kojų brendu (debesis) LTR.
ǁ pajėgti judėti oru, mosuojant sparnais: Paukščiukai dar nèskrenda NdŽ.
ǁ tr. lekiant persigauti: Skridaũ, skridaũ girelę, skrisiù ir kitą (d.) Ad.
2. judėti oru (apie lėktuvus, raketas ir pan.). Orlaivis vis šituo daiktu (ta vieta) skreñda Kp. Šimtą aštuonias minutes skrido kosminis laivas apie mūsų planetą sp.
| Kaip šoksta [voverės] iš medžio į medį, taip oru skreñda Upn.
ǁ keliauti, vykti (lėktuvu, raketa): Abu skri̇̀do lėktuvu, ekskursijo[je] buvo Krs. Inžinierius šypsojosi ir pasakojo, kaip žmonės iš Žemės į žvaigždes skris rš.
3. lėkti oru, erdve (vėjo nešamam, paleistam ir pan.): Skrenda debesys rš. Ir lapai skrenda kaip geltoni paukščiai S.Nėr. Sapnavau, ka tie arkliai oru skreñda Škn. Armotų kulkos kaip žąsys skrenda LTR(Šl). Stovi vaiskas kaipo sienelė, skrenda kulkos kaipo bitelės LTR(Slk). Tatai geros sūpuoklėlės: eina tiesiai kaip striūnelės, skrenda aukštai kaip paukštelės NS437.
| prk.: Skrenda laiškelis nuo brolužėlio iš juodo karo lauko S.Nėr.
ǁ sklisti oru (apie garsus): Ir skrenda žydraisiais padangių keliais tie [varpo] vario garsai su šviesos spinduliais V.Myk-Put. O, žemė – plati! ir tas skundas žmogaus be atbalsio skris per platybę! Mair. Garsas laisvai kaip vasaros vėjelis skris B.Sruog. Iš visų pusių į jį skrenda patyčios rš.
| prk.: Kunigo akys skrenda per bažnyčią, lyg jis ko ieškotų I.Simon. Vos pravėriau duris šventas, an man skrido akių šimtas Gmž.
4. bėgti: Vaikai skreñda už šitą gaisrą Vlk. I dienaut, i vakarot basos skreñda per sniegą, nėr kada makštus autis – pirkios kartum buvo Rod. Apsireikalauk ir skri̇̀sk greičiau namo Kls. Valgyt pagamina [moterys] ir skreñda pjaut [rugių] Bn. Viena tę skreñda, kita tę, o aš sėdžiu rankas sukrovę (susidėjęs) ir nežinau, ką dirbt Lz. Blyno attraukia ir per ūlyčią skreñda svirnan dažytie (ps.) Lz. Pasema košės – skrenda kamaron pieno semt LTR(Dv). Skreñda atstatę šautuvus Dbč. Skreñda [vaikas] laukan Kr. Meška greitai skreñda Eiš. Skreñda kap žvėrys, suvaldyt nemožna [bėgančių arklių] Dv. Arklys skrenda iš visų keturių kojų Pls. Tokis ir piemuva: kiaulės skreñda – anas verkia Rod. Karvė skreñda kap vėjas medin Šlčn. Avelės skreñda pavieniai Pls. Čia vilko skri̇̀sta, čia avis tę̃sta (ps.) Dv. Lape šnape, skrendi̇̀m (skriskime): dangus griūna (ps.) Lz.
^ Tam ir vilkas, kad skristų į mišką TŽV627.
5. prk. greitai bėgti, joti, važiuoti, plaukti, šokti: Ne bėgte jis bėgo, bet skriste skrido J.Jabl. Kai buvau jaunesnis, skristè skri̇̀sdavau Ėr. Kap skridaũ, tai skridaũ kap skara Nmn. Jug apsiplanuoti reik, kur jau skri̇̀sti, į kokią pusę Trk. Kur teip skrendi ant arklio? Bgs. Kad skri̇̀do, tai skri̇̀do, net ratai žemės nebesiekė PnmR. Svotai važiuoja su barškuliais, skreñda per ūlyčią Rod. Vis pasispardydamas jis skrido [šokdamas] su Tautrimyte per kambarį I.Simon. Kad mane išvestų [šokti], tai aš skri̇̀sčiau Upn. Ana skreñda po visą pirkią [šokdama], o aš an daikto sau trepsėju Pls. Skreñda katinas su pūsle Ut. Automobiliai tik skreñda ir skreñda Dsn. Traukinys skriste skrido tolyn rš. Laivas lyg žuvėdra ėmė skristi bangomis J.Balč.
ǁ ilgai neišbūti vienoje vietoje: Bimbalais kumečius vadino, ka jie vieno[je] vieto[je] nestovia: skreñda i skreñda Rd.
ǁ būti priverstam pasitraukti, pasišalinti: Laikraštė[je] buvo už jeibes – skri̇̀s jau iš vietos Krš.
6. prk. greit eiti, bėgti (apie laiką): Dienos skreñda Lz. Dienos lėkė, savaitės vėju skrido, o aš nė nesuvokiau, kad jos skrenda J.Balt. Laikas skrido, jau buvo pirma valanda nakties rš.
7. DŽ1 smarkiai kilti aukštyn, sklisti į šalis: Žiežirbos viršun skreñda Lnt. Kaip tik velnias ažsikinkęs ėmė art dirvonus, verst kelmus ir akmenis, tai tik skrenda, tik skrenda kelmai ir akmenys BsPII205(Ds). Aukščiau ąžuolelio šiaudeliai skrenda (d.) Tvr.
8. pulti žemyn, kristi: Nuo pečiaus skridaũ, nedaskridau savo laškelės ir griuvau in padlogo Lz. Skriste nuskrido, t. y. nusirito J.
1 apskri̇̀sti, àpskrenda (apskreñda Skrb), apskri̇̀do
1. tr., intr. L, Š, NdŽ, DŽ1 skrendant aplėkti, apsukti ratu: Apskrindu SD1101. Tris kartus apskridę ašigalį, nuskrido toliau K.Bor.
2. tr. intr. apibėgti: Ka surinkt viso dvaro raktus ir … apskri̇̀st triskart LKKII228(Lz).
^ Mažukas, kreivukas, visus laukus apskrenda (pjautuvas) Dv.
3. greitai aplėkti, apsukti: Raitas apskridau laukus rš.
4. tr. užskristi daug ant ko: Àpskrenda jį viščiukai, o jis iš rankos duoda trupinių Ln.
5. tr. prk. greitai plintant, sklindant, pasidaryti žinomam, pasiekti visus: Naujiena, kurią ji sužinodavo, viesulo greitumu apskrisdavo visą Žaliojo kalno rajoną rš.
1 atskri̇̀sti, àtskrenda (atskreñda), atskri̇̀do intr.
1. Š, DŽ, NdŽ, Mlk skrendant prisiartinti, atlėkti: Atskrindu SD304, Sut, N, [K]. Toj paukštė atskri̇̀do ir lapsi prieg lango Asv. Tu paukštyte giesminyke, ko teip anksti atskridai̇̃? (d.) Šmn. Žiūrėk, vėl vanagas atàskrenda! LKT291(Svn). Skri̇̀do atskri̇̀do trys pilkos gegiutės iš žaliosios girelės (d.) Dglš. Būna skrynelė, iš pavasario ir atskrenda špokeliai, ciksi Rod. Ataskreñda anksti pempės Aps. Atskri̇̀s busilas ir atneš kamašaičius raudonus Pls. Kad tik ataskri̇̀st bitelės Dgp. Kai atskrenda skregždė ir sulipdo gūžtelę, tai znokas, kad tie namai nedegs LTR(Slk). Paukštis … tuojaus atskrinda SE48. Atskri̇̀do musė nuo pietų pusės Krs. Vienon ūlyčion kitąkart atskri̇̀sdavęs žaltys BM5(Kp).
2. atlėkti oru (vėjo nešamam, paleistam ir pan.): Žmonių padavimu, ežeras atskridęs, piemenaitė jį sulaikiusi, šaukdama tuo pačiu vardu vadinamą jautį EncIX146. Laukais atskridęs vėjas šiurens javus rš.
3. atsklisti oru, erdve (apie garsą): Smagus Jurgos juokas atskrido nuo šventoriaus K.Bor. Tik retkarčiais iš didžiojo kambario atskrenda ir praskrenda pro ausis vienas kitas sakinys I.Simon. Nuo miesto pusės atskrisdavo šūvių trenksmas rš.
4. prk. greit pasiekti ką, pasidaryti žinomam: Sakalu žinia atskrido B.Sruog. Tuomi tarpu atskrenda idėja laisvės darbo A1884,301.
^ Blogos naujienos vėju atskrenda KrvP(Lzd).
5. Vrn, Rdš atbėgti: Atskri̇̀do kap pamazgytas (labai greitai) Dglš. Piktyba mane ima, ką atskridai̇̃ be kepurės Rod. Regi – arklys atskri̇̀dęs avižosna Vlk. Kieno čia šuva atskri̇̀do? Dv. Vilkas atskri̇̀dę LKKXI227(Trak). Àtskrenda čertas, pavilgo pirštu ir akį patrina (ps.) Lz.
6. prk. atidumti, atlėkti: Ana tik atskri̇̀do, apsdairė ir vėl nuskrido Ut. Iš kiemo atskrido, atkvepėjo ponia Gaidienė I.Simon. Abu atskri̇̀do miestelin be dvasios Šmn. Jei sirgsi, nakčia dvylike atskrisiù Nč.
7. prk. nuskilti, atplyšti: Kap stuktelė[ja]u, stalas atskri̇̀do Šlčn. Kai čiuptelė[jo] už rankovės, tai rankovė atskri̇̀do Švnč.
| Basas iš Vilniaus namo atskuodė, ale ausys ir pirštai atskri̇̀do (nušalo) Švnč.
papaatskri̇̀sti, papaàtskrenda, papaatskri̇̀do (dial.) intr. daugeliui iš visur atbėgti: Bernai zara papaatskri̇̀s vitvisi ir vandenį paišlės Dv.
1 ×daskri̇̀sti, dàskrenda, daskri̇̀do (hibr.) intr.
1. Tvr (krentant) patekti.
2. pribėgti: Kap daskri̇̀do [vilkas] in arklį, kap stvėrė už pilvo, pilvą razdraskė Vlk.
1 įskri̇̀sti, į̇̃skrenda (įskreñda Klt), įskri̇̀do intr.
1. Š, DŽ1 skrendant patekti į vidų: Įskrindu SD400, Sut, N, [K]. Įskri̇̀do žvirblys į priemenią J. Niaugi anos (kregždės) negali inskri̇̀st – baisiausios skylės! Mlk.
^ Tu manai, kepti karveliai patys tau į burną įskris? A.Vien.
| refl.: Insiskridau, insipuoliau tėvulio sodelin TDrV34. Insiskri̇̀dus sodelin, gailiai kukavau (d.) Jž.
2. refl. įsismaginti skristi: Įsiskri̇̀dęs kregždžiukas kad duos langan, ir užsimušė Š.
3. NdŽ užskristi, užlėkti aukštyn, į viršų: Kitos [varnos] įskrido medin ir susileido viršūnėn LTR(Kp). O vištytė negali anskri̇̀st lazdon LKKXIII22(Grv).
^ Be kojų, be sparnų įskrido į medį (sniegas) Jrg.
4. įlėkti (paleistam, pametėtam): Akmuo inskri̇̀do pro langą Ut. Kap davė kulpka ir inskri̇̀do pirkion Dbč.
5. įbėgti: Įskrido svirnan ir pamatė maišus Dv. Lapė tada inskri̇̀do narion (urvan) LTR(Šlčn).
| Iñskrenda žuvis tinklan Dv.
1 išskri̇̀sti, i̇̀šskrenda (išskreñda Klt), išskri̇̀do intr.
1. Š, DŽ skrendant pasišalinti: Išlekiu, ižskrindu SD414. Išskrindu Sut, N, [K]. Išskri̇̀do paukštis iš lizdo, t. y. išlėkė J. Gervės išskri̇̀do toliau Dgp. Tokia viena sportinykė višta: i̇̀šskrenda i i̇̀šskrenda iš gardo Mžš. Ponas rytą atidarė skrynią, gaidžiukas purpt ir išskri̇̀do (ps.) LKT269(Pbr). Rytą atsikėlė jos (Elenytės) broliai ir vėl išskrido varnais LTR(Ds). Rauna linelius, pjauna žirnelius, išskrenda žąselės, pulkuoja gulbelės LTR(Kp). Manai su varnom išskri̇̀st?! (iron.) Ldvn. Aitivaras ažpykęs ir trobas sudeginęs, iš jaujos išskrisdamas LTR(Ds).
| prk.: Širdis bilda taip, tarsi tuoj tuoj purptels ir išskris iš krūtinės rš. Išskris dūšia kaip rudenį kregždė S.Nėr. Žodis iš lūpų išskrido (išsprūdo) rš.
2. išvykti lėktuvu: Jie išskrido nustatytu laiku J.Dov.
3. išlėkti, kokios jėgos nešamam: Tada bernas patepė tais tepalais katiną, ir jis taipgi pro kaminą išskrido LTR(Ant).
4. išbėgti: Sūnus užvalgė ir vėl išskri̇̀do Vlk. Kad išskri̇̀s motka iš pirkios su šluota! Rod. Šlapias kap i̇̀šskrendi in vėjo, ir bėda (gali susirgti) Lz. Anas (pamišėlis) iš po vadžių išskri̇̀do (pabėgo) Pls. Karvės išskri̇̀do medžian Vlk.
5. prk. greitai išbėgti, išdumti: Tada anas jį (keleivį) iš vežimo i šuoliom išskri̇̀do Dglš. Išskri̇̀do [supykusi] par duris kai kulka Klt. Tada šuva jau išvydo, kad ateina šeiminykai, i išskrido, o vilkas nusgėręs i liko pirty (ps.) Rš. Velnias išskrido ir par visas veselijas daugiau nė akių neberodė BsPII209.
ǁ pasitraukti kur, išvykti: Apsivogė ir išskri̇̀do iš to krašto Dglš. Papykstu ant vaikų ir i̇̀šskrendu Šmn. Kai tik užauga, i̇̀šskrenda iš savo lizdo kaip tie paukščiai LKT259(Jnšk). Vaikai ne namuose – pasaulin išskri̇̀dę Upn. Leonardas liko ir niekur neišskrido; atvirkščiai – tvirtai įsikūrė J.Dov. Sparną valgyk – greičiau išskrisi̇̀ (juok. ištekėsi) Klt.
6. išretėti, iškristi (apie lapus): Ale tai medžiai kad išskri̇̀do: kai katrie tai be lapų kaip tiktai Slm.
◊ iš galvõs išskri̇̀sti neišlikti atmintyje: Giesmės išskri̇̀do iš galvõs LKT394(Pst).
1 paišskri̇̀sti, pai̇̀šskrenda, paišskri̇̀do (dial.) intr. išbėgioti: Visi iš pirkios paišskri̇̀do medin Lz.
1 nuskri̇̀sti, nùskrenda (nuskreñda Lzd), nuskri̇̀do intr.
1. BzF171, Š, DŽ1 nulėkti, mosuojant sparnais: Nuskrindu SD211,380, Sut, N, [K]. Nuskri̇̀do paukštis, t. y. nulėkė J. Nemačiau – niekas, nei paukštukas nenuskri̇̀do Žln. Pabūgęs paukštelis purpt ir nuskrido tolyn rš. Vištos nùskrenda nuo laktų NdŽ. Karvelis per valandą nuskrenda apie 50 mylių Blv. Karvelėli mielas, nuskrisk ton šalelėn, kur mano mergelė puikius kvietkus skina LTR(Grv). Aš nuskrisiu an kapelių, kur guli mano motinėlė (rd.) Bgs.
| prk.: Jo mintys nuskri̇̀do kur kitur NdŽ.
| refl.: Aš nusiskrisčia, ašiai nusileisčia in motulės svirnelio, in vyšnelių sodelio (d.) Rš.
2. DŽ1 nuvykti (lėktuvu, raketa ir pan.): Vilniun orlaiviu nuskreñda Skdt. Medicinos požiūriu įmanoma nuskristi į Mėnulį sp.
ǁ tr. skrendant įveikti: Nùskristas kelias NdŽ. Nuskristų̃ kilometrų skaičius NdŽ.
3. nusklisti, nuaidėti oru (apie garsą): Balsas nuskrido per upę, atsimušė į statų krantą ir sugrįžo išsekęs, netekęs jėgos rš. Nuskrenda daina liūdna kaip kregždė į tolį J.Marcin.
4. Dbč, Rdš, Vlk nubėgti: Vaikai ėgi jau nuskri̇̀do medžian GrvT110. Nuskri̇̀do anas itop senopjop ir paklausė Lz. Žiemą basos nùskrendam Pls. Nuskri̇̀do kap pasiutęs Arm. Ir vėl nùskrenda kap dūmas Lz. Karvė nuskri̇̀do avižosna, miežiuosna Dv. Užbėgom kalnan – nuskri̇̀do miškelin [briedis] Dgč. Katinas aždyrė uodegą ir nuskri̇̀do Lz.
^ Kad tu nuskristái laukais! (keik.) Arm.
5. prk. greit nueiti, nulėkti, nudumti: Martynas buvo jas beužkalbinąs, bet jos, linksmai suklikusios ir nusijuokusios, nuskrido į salę I.Simon. Kai vėjas nuskri̇̀do [motociklu] Jnš.
ǁ nuvažiuoti, nuvykti: Tik nuskri̇̀do biskį į miestą, tai tuoj susivėlus, susigarbužiavus Ar.
6. J, JnšM prk. nukristi, nupulti: Žiūrėk, kad vaikas nenuskristų žemėn Ob. Lempa nuskri̇̀do nuog stalo Btrm. Kepurė nuskri̇̀do Ml. Yra skylė, ka meti, toli nùskrenda [akmuo] Dv. Čia nupuolė, čia nuskri̇̀do rūtų vainikėlis JV942. Bačkon atsisėdo, loban paleidė – nuskri̇̀do (nusirito) Klt. Kaip daviaus (virtau), tai maišelis nuskri̇̀do Dgp.
7. prk. nuskilti, nulūžti: Kai užkliuvo koja ažu slenksčio, tai šito [naga] i nuskri̇̀do Plš.
1 paskri̇̀sti, pàskrenda (paskreñda), paskri̇̀do intr.
1. truputį skristi, lėkti: Kiek paskri̇̀dęs, paukštelis nutūpė DŽ1.
2. NdŽ, DŽ1 galėti, pajėgti skristi: Jaunikliai da nepàskrenda Sb. Kur kūdas žąsinas, suvis nepaskreñda Dglš.
3. nuskristi šalin, tolyn: Paukštelis pabūgo, paskrido į šalį TS1900,1. Paskrisiu į šilus, pagyvačiausiu, – sako gandras rš.
4. skrendant patekti po kuo: Vienam uodui pavyko paskri̇̀sti po skara NdŽ.
5. palėkėti oru: Plunksna paskri̇̀do kiek tiesiai ir nusileido žemėn NdŽ.
1 ×padskri̇̀sti, pàdskrenda, padskri̇̀do (hibr.) intr. pabėgti: Aš negaliu šibkiau (greičiau) padskri̇̀st Lz.
1 parskri̇̀sti, par̃skrenda (parskreñda Mlt), parskri̇̀do intr.
1. Š, DŽ skrendant pargrįžti, parlėkti: Parskrindu Sut. Parskridę varnėnai ieškojo savo pernykščių inkilėlių rš. Bitelės, kurios negali parskri̇̀sti į avilius NdŽ. Dukrele, parskri̇̀skie nor raiba gegule (rd.) Mrc.
| prk.:
^ Tavo žodis išskrido muse, parskri̇̀do jaučiu Jnš.
2. parvykti (lėktuvu): Kitą dieną be didelio vargo parskridau lėktuvu rš.
3. Vlk, Žrm, Rod parbėgti: Arkliai pasibaidė to vilko …, pamušė ragutes ir parskri̇̀do namo Aru29(Dv). Ana, žiūrėk, telukas parskri̇̀do namopi Onš.
4. prk. greitai parsirasti, pardumti: Petras iš krautuvės par̃skrenda Lkč. Einu, žiūriu – koks diedas! Aždusus parskridaũ namo Mlt. Pasibaidęs arklys perkūnu namo parskrido Vaižg.
ǁ greitai grįžti: Buvo išlėkus miestan, al baisiai sunkiai reikia dirbti – i vėl parskri̇̀do Mžš.
1 pérskristi Š, parskristi Sut
1. intr. tr. DŽ1 skrendant persigauti, perlėkti: Perskrindu SD1143. Per girelę pérskridau, per marelę perplaukiau (d.) Dbg. Pérskrido kalnus NdŽ. Nedidelius nuotolius antys dažniausiai perskrenda netvarkingu būreliu rš. Prašoko tatai visa kaip šešėlis … arba kaip paukštis, kuris pérskrinda, kurio taipajeg kelio nė vienos žymės nėr DP580. Jei gegutė kukuoja perskrisdama per namus, tai tiej namai sudegs LTR(Auk). Jei višta perskrenda per gulintį kūdikį, tai tą kūdikį užpuls nemiga LTR(Šil).
^ Musia neparskri̇̀do (menkiausia priežastis) – jau ir supyko Sml.
2. intr. NdŽ skrendant patekti iš vienos vietos į kitą.
3. intr. baigti skridimą kur: Paukščiai jau pérskrido NdŽ.
4. intr. perlėkti (pastūmėtam, paleistam): Vokietis iškėlė ranką mušti, pilkasermėgis mikliai pasilenkė, ir vokiečio ranka perskrido per orą I.Simon. Bombos nepapuolė an tų kareivių, o perlėkė, pérskrido ir an kiemo krito LKT388(Kpč).
5. intr., tr. sklindant apimti, pereiti per ką: Per klasę perskrido ūžesys rš. Šauksmas perskrido per namą rš.
| prk.: Taškais ir brūkšneliais cypsėdama, vandenyną perskrido žinia rš. Vėl perskrido maloni šypsena jo veidu rš.
6. intr. perbėgti: Ir anys sutarė, kas skaudžiau pérskris kraštan medžio (ps.) Dv.
ǁ Upn peršokti: Guly, i aš pérskrisiu LKT345(Dsn). Kad šoko anas (atsigavęs vilkas) …, pérskrido per upelę ir išgaišo LKKIII200(Lz).
7. tr. bėgant pralenkti: Sarna (stirna) ir kiškį pérskrenda Rod.
1 praskri̇̀sti, pràskrenda (praskreñda Š), praskri̇̀do Š
1. intr., tr. skrendant pralėkti pro šalį: Praskrindu SD296, Sut, N, [K]. Paukštis pro šalį praskri̇̀do, t. y. pralėkė J. Ventės rage kai kuriais metais per mėnesį praskrenda daugiau kaip milijonas paukščių T.Ivan. Bitins, sodą praskrisdamas, ryto ratutoj, lilio NS116.
| prk.: Tūkstančiai minčių praskrido galvoje rš. Toki sumetimai praskri̇̀do jam per galvą NdŽ.
^ Musė nepraskri̇̀do pro nosį (nebuvo rimtos priežasties) – pyksta dvi nedėli Mžš.
2. intr. judant oru pralėkti (apie lėktuvą): Praskri̇̀do lėktuvas DŽ1.
3. intr. pralėkti (išmestam, paleistam): Rasutė trūktelėjo meškerę. Aukštai virš galvos praskrido mažas rainas ešeriukas K.Saj.
4. intr. prk. greitai prajoti, prabėgti: Praskrido raitelis ant žirgo, ir dalgis sutemoj sužvango V.Myk-Put. Pro jį praskri̇̀do stambus arklys Klvr.
5. greitai praslinkti, prabėgti (apie laiką): Praskrido paukščiais mūsų dienos, ir jų nesugrąžinsim J.Gruš. Nepajutau, kaip praskrido jaunystė rš.
1 priskri̇̀sti, pri̇̀skrenda (priskreñda Ktk), priskri̇̀do
1. tr., intr. DŽ1 skrendant pasiekti, prisiartinti: Priskrindu SD1148. Ėgi antys „pry! pry! pry!“ priskri̇̀dę ant liūną A.Baran. Priskri̇̀do [žąsys] obelį i klausia: „Čia ejo merga su berniuku?“ (ps.) LKT344(Prng). Visi žvirbliai skrenda į vakarus, ir jis kartu priskrido prie tokio namelio LTR(Kš).
priskristinai̇̃
2. intr. pribėgti: Priskri̇̀do, kap saulė patekėjo, stvėrė už vežimo ir nuvažiavo Vlk.
3. intr. DŽ1, Mlk, Ktk daugeliui atskristi, prilėkti: Žiūri – ant dangčio tiek daug paukščių priskridę LTR(Slk). Ojojoi ąžuolas kad priskri̇̀do varnų! Slm. Nat juoda – varnų kiek priskri̇̀do Aln. Duris palikinėja – priskreñda musių Ad.
4. intr. prk. daugeliui susirinkti: Priskri̇̀do žmonių daug Pb. Kas čia per panos priskri̇̀dę? Vad.
1 suskri̇̀sti, sùskrenda (suskreñda Š), suskri̇̀do Š, NdŽ
1. intr. daugeliui atskristi, sulėkti į vieną vietą: Sùskrenda strazdai ir nulesa vyšnias DŽ1. Suskrenda varnos ant apatinių medžių šakų – vėjo laukia sp. Suskri̇̀do vištos in laktų Klt. Kur sakalelis, te geguželė – anys suskri̇̀do vienan sodelin (d.) Ad. Suskrido daug bičių ir parnakt pastatė bažnyčią [iš vaško] LTR(Ant).
| refl. NdŽ.
2. intr. įstengti skristi, paskristi: Kvaras [gandras] liekti, nesùskrenda Pls.
3. intr. subėgti: Visos suskri̇̀dom priemenėj ir laukiam Mrp. Suskri̇̀do visi žiūrėt, ale nieko nepamatė Vlk. Bobos suskri̇̀do ir ažudaužė vilką LKKIX202(Dv).
ǁ susieiti, susitikti: Suskri̇̀do any[s] až kampo abudu ir ūtarina (ps.) Lz.
4. intr. prk. daugeliui susirinkti, suvažiuoti: Mašinėlėm sùskrenda [grybautojai], pilni miškai Nč. Pats miestas Stokholmas pasistengė kuo puikiausiai priimti daugybę iš viso pasaulio čia suskridusių viešnių Pt.
5. tr. pavyti, suvaikyti: Aš jom nieko nepadarau, nesuskrendù Lz.
1 pasuskri̇̀sti, pasùskrenda, pasuskri̇̀do (dial.) intr. daugeliui iš visur subėgti, susirinkti: Kur tu tę danešiosi to vandenio: kap pasuskri̇̀do, tai rijo paparijo visą viedrą! Dv. Tos lakmitkos pasuskri̇̀dę Dv.
1 užskri̇̀sti, ùžskrenda (užskreñda), užskri̇̀do intr. Š; L
1. DŽ1 skrendant užlėkti ant viršaus, aukštyn: Užskrindu SD424, Sut, N, [K]. Katinas atsigulė ant prieždos, arčiau šiltų pelenų, o gaidys užskrido ant kartelės J.Balč. Žiūrėk, tavo gaidžiokas jau gieda, ant tvoros užskri̇̀dęs Ds. Višta an karties neužskri̇̀do, tai pataikė bačkelėn [su vandeniu] Smal. Užskri̇̀sti į tokią aukštybę NdŽ. Užskri̇̀do vanagas ant vištos J. Genys … užskri̇̀dęs arkliui ant kaktos ir ėmęs akis lest BM52(Skp). Pati ją dabojo, nedavė musei užskri̇̀st Klt.
| refl.: Viršūnėlė [ąžuolo] lai palieka, bus paukšteliam užsiskrist NS1049. Varnas užsiskrido ant medžio ir plasnojo sparnais J.Balč.
2. skrendant patekti, užsukti kur: Užskri̇̀do būrys strazdų DŽ1. Kas jum čia atvijo, kur nei joks paukštis neužùskrenda, nei joks šuva neužbėga? Skp.
ǁ DŽ skrendant (lėktuvu) užlėkti ant ko: Ant Ėriškių užskri̇̀do šeši orlaiviai Ėr. Užskri̇̀do vokiečių lėktuvas, ir nupaipijo Šmn.
3. skrendant užlįsti už ko: Lėktuvas užskri̇̀do už debesų DŽ1. Paukštis ažuskri̇̀do až kalno Ds.
4. skrendant užlėkti į priekį: Ažuskreñda vis priekin paukštė, ažuskreñda – gal veda kitas Klt.
5. užbėgti į priekį, už akių, užkirsti kelią: Jiemu važiuojant, vilkas ažuskri̇̀do LKKIX211(Dv).
6. prk. užklupti, užpulti: Nedaugį anas žumigo, o tuom čėse kazokai an Narbuto ir žuskri̇̀do Rod.