sklaidýti, sklai̇̃do, sklai̇̃dė K, KBII175, Rtr, Š; L iter. skleisti.
1. tr. DŽ versti, vartyti (knygą, lapus): Neįrištos knygos dažnai sklaidomos išyra rš. Ansai tą kningą sklai̇̃do Lk. Vėjas tebesklaidė knygą J.Avyž. Tėvas sklaidė giesmių knygas ir ieškojo tinkamos giesmės I.Simon. Ans nusigandęs nebskaitė kningų, tiktai sklaidė BsPII8(Vvr). Sklaidė rankose laikomas kortas LzP. Argi tu negalėtumei šimtus sklaidyti ir be marčios? Žem. Tas seniukas sklai̇̃dąs tą vekselį ir sakąs: – I tas ponaitis jug da mun skolingas, šitai vekselis yr Krp.
| Apie gyvenimą jų nenumanau nieko: mes tų jų turtų nesklai̇̃dėm Šmk.
| refl. K.
ǁ probėgomis, pasirinktinai skaityti: Inžinieriai naktimis sklaido naujausią techninę literatūrą, dienomis ginčijasi sp. Jis kalbėjo beveik pakuždom, tartum sklaidydamas senų atsiminimų knygą rš. „Gatavų jau terminų“ užeisi pasakose, jas sklaidydamas LTII160.
2. tr., intr. DŽ1 plėtoti, skėtrioti: Jis rankas sklai̇̃do šnekėdamas J. Vaikas, paleistas iš vystyklų, pirščiukais sklaido, rankutes kilnoja Žem. Jurelė vaikščiodamas rankeles sklaidė M.Valanč. Povas sklai̇̃do uodegą NdŽ. Ejo bernelis par miestą, baltas rankeles sklaidydams ir ašareles braukydams D93. Žaliam darželėj žal's aužuolelis tai puikiai sklaido žalius lapelius RD171. Lapelė šoko, kojas sklaidydama LTR(Klp).
| refl. I, DŽ1: Daba vaikas palaidas sklai̇̃dos Pln. Vyrai su rankums ka sklai̇̃dės, ka sklai̇̃dės! Krš. Plikoms rankoms sklai̇̃dos po tas bites (ginasi nuo bičių, skėtriodamas rankomis) Plšk. Juokės sklaidydamos po aslą Žem. Pasiliko vienu du troboje, tik pas krosnį Jonas knarkė ir sapaliodamas sklaidėsi LzP.
ǁ judinti, skliaudyti (ppr. ausis): Atvažiuoja ponas su karieta …, arkliai šeši, visi kaip nulipyti, kaklus išrietę, uodegas išpūtę, ausimis tik sklaido BsMtII31(Srd). Katinas ausis sklai̇̃do an šę, an tę Jrb.
3. refl. bartis, ginčytis (ppr. skėtriojant rankomis): Nepatiks kas, tujau sklai̇̃dos Trg. Tėvas, gerai jau įkaušęs, šūkavo, sklaidėsi, girdamas savo žemę – aukso obuolį Žem. Ten jie sklai̇̃dosi, šnekasi, susėdę an kupsto Rdd.
^ Sklaidos kaip tauzius su zaunium Šv.
4. tr. skirstyti iš krūvos nestoru sluoksniu: Sklai̇̃do sugrėbtą šieną DŽ1. Sklai̇̃do kupsčius, o lytus ant nosės! Krš. Pavaserį reikia eiti sklaidýti kurmrausius, kad žolė augtų Plšk. Sklaidýk mėšlą į šalis J. Jis sklai̇̃do tuos mėšlus iš krūvučių Jrb.
5. tr. daryti tarpą praskiriant: Žolė didžiausia, jeigu jau neapsivežėsi sklaidýti, nerasi nė uogos Vkš. Jei vištos sklaido plunksnas (purinėjasi) ir ilgai neina tūpti, bus lietaus MTtV119(Sv).
| refl.: Žambai sklaidos, kad eita smarkiai kareiviai Šts.
6. refl. skirstytis, išsivaikščioti: Žmonių būrelis iš lėto sklai̇̃dėsi NdŽ.
| Kryžių kryžiais keliai girioj sklaidos rš.
7. tr. varyti, gainioti iš būrio: Demonstracijos buvo sklaidomos ašarinėmis bombomis A.Vencl. Močeka ragana, atėjus į rūmą, sklai̇̃dė, kol išsklaidė, visus vaikus J.
8. tr. I blaškyti į šalis ką susitelkusį: Jei nori, kad iš kylančio debesio nelytų, reikia, išsinešus ližę, ja pamosuoti po orą, lyg sklaidytum liže debesis LTR(Šil). Tos (kopūstų galvos) po visus kraštus pasklido, o vandens sriovė jas da labiaus sklaido BsPIII105. Dūmai, nė mažiausio vėjelio nesklaidomi, kilo aukštyn A.Vien. Tiktai grioviuos tarp uolynų drėgną rūką vėjas sklaido V.Myk-Put.
^ Daina debesius sklaido, daina rūpesčius baido KrvP(Mrk).
| refl. K, DŽ: Dūmelis prieš blogą orą sklaidosi pažeme rš. Dulkės sklaidosi, nugula medžius, sugargažėjusią pakelės žolę V.Bub. Dainos aidas sklaidėsi ir nyko miško gilumoje V.Myk-Put.
ǁ prk. šalinti, blaškyti (kokį slegiantį jausmą, nuotaiką ir pan.): Sklaidýti nuobodulį, baimę, įtarimus DŽ1. Su tomis dainomis ji tarytum sklaidydavo tą neaiškų nerimą ir didelį ilgesį K.Bor.
^ Giesmė bėdas sklaido, vargus baido KrvP(Mrk).
| refl.: Jis mėgino užmigti, tačiau juo labiau stengėsi, tuo labiau sklaidėsi miego likučiai rš. Pajutau kažkokį palengvėjimą, ir liūdnos mintys pamažu ėmė sklaidytis rš. Nejaukumas ėmė sklaidytis prie vaišių stalo rš.
9. tr. draikyti, plaikstyti: Kasos, vėjų sklaidomos, it arklių karčiai plaikstės S.Dauk.
| refl.: Plaukai iširę, kožnas sau sklai̇̃dos LKT82(Pln).
10. refl. plisti: Sklai̇̃dės, sklai̇̃dės giminė plačiai (buvo 12 vaikų) Krš.
11. tr. leisti iš savęs (į aplinką): Žvaigždės gausiai sklaido į aplinką savo medžiagą rš.
12. refl. skaidytis, skilti, skirtis: Darbininkų klasė sklaidėsi, dalis darbininkų ėjo į kaimą, liovėsi buvusi darbininkais, deklasavosi (sov.) rš.
13. tr. eikvoti, švaistyti: Ne į numus nešė, ale sklai̇̃dė Krš. Ana visai ne šeimininkė, tik piningus sklai̇̃do Dr.
| refl.: Nenoru sklaidýties su piningais – laikau juodai dienai Rdn. Vyruo tik sklaidýties, nepalaiko rublio Rdn. Plačiai sklai̇̃dos – i nieko netura Krš. Ana į visas puses sklai̇̃dos – viendienė Krš. Sklai̇̃dos su viskum, o numie baisu kas! Krš.
14. intr. skraidyti, sklandyti: Matė žmonės sklaidant du baltus karvelius ties laužu rš.
| refl. Kos39, I.
15. intr. bėgioti: Poros jaunųjų sklaidė da po pievą V.Piet.
| prk.: Veidas jo išbalęs, lūpos pamėlynavusios kaip numirėlio, akys sklaido Tat.
| refl.: Ko čia sklaidáis, a vietos nerandi?! Krtn.
ǁ refl. bastytis, maišytis: Padalikai tokie, atskalūnai visur sklai̇̃dos Krš.
16. intr. kraipytis, kreivuliuoti: Sklaidýk, ba pagaus! Alk.
| refl.: Ka pasiuto eiti arkliai, tik sklai̇̃dos vežimas į šalis Vvr. Ratai sklai̇̃dos į visas puses, kad girtas purmonau[ja] Šts. Eidamas būk išsitiesęs, nemeskias ing kuprą, nesisklaidyk ing šales IM1860,60.
17. tr. [K] sklęsti, rakinti.
apsklaidýti iter. apskleisti 1: Apsklaidė mane visą, nuo galvos net iki penčių, juodu rūku rš.
| refl.: Priš šalną dangus y[ra] progydrotas: apsisklaido gelsvais, pilkais debesimis Žeml.
atsklaidýti Rtr, NdŽ iter. atskleisti 1: Atsklaidýk lapus knygos J.
išsklaidýti K; R412,421, N iter. išskleisti.
1. Š, LL214, Rtr išblaškyti, išskirstyti iš krūvos: Pradalgiais nuverstą žolę išsklaido, kad džiūtų rš. Vienas žmogus norėjo nukasti tą pilakalnį, išsklaidýti LKT173(Pgg).
| Išsklaidytas apšvietimas, kai šviesos srautas maždaug vienodai pasiskirstęs aukštyn ir žemyn rš.
| refl. BŽ71: Kumet minamas molis išsisklai̇̃do į pašalius, tumet sumeta molį į vidurį ir vėl mina toliau Vkš. Grūdai išsisklai̇̃dė J.
2. Rtr išvaikyti, išgainioti būryje esančius: Lytus žmonis išsklai̇̃dė Šll. Tai mes išsklai̇̃dėm mušeikas šituos Trgn. Minia buvo išsklaidyta, ir policija apstojo gatvę K.Bor. Vilkas išsklai̇̃dė avis iš būrio, o tu vaikus iš kuopos J. Štai ateina valanda ir atėjo, kad būsite išsklaidyti kiekvienas į savo vietą brš.
3. refl. R, Š, Rtr, NdŽ išsiskirstyti iš būrio, išsivaikščioti, iškrikti, nebebūti drauge: Tie vaikai išsisklai̇̃dės LKT152(Sk). Turiu šeimos, ale visi išsisklai̇̃dę Btg. Išsisklai̇̃dėm kur katras sau Antz. Jaunimė išsisklai̇̃dė kur kas Lt. Išsisklai̇̃dė, nebebuvo teismo Vdn. Išsisklai̇̃dė visos karvės Pnm. Vanagiukas įsisuko, vieną [varną] ans paėmė, nudangino čia tos išsisklai̇̃dė Sd. Išsisklai̇̃dė kaip žąsys Kl. Saimas iki ketvergo išsisklaidė LC1883,3.
4. išmėtyti, išskirstyti: Mes tapėm išsklaidýti į keletą būrių Plšk. Ponas jų kaimą išsklai̇̃dė, paėmė žemę Grd.
| refl.: Sodybos buvo išsisklaidžiusios po visą kraštą rš.
ǁ padaryti padriką, nesusijusį: Atskiros vokiečio charakterio ypatybės, išsklaidytos po visą pasaką, kartu paimtos sudaro ryškų paveikslą rš. Kris nekaltieji, kol žus ir eis niekais po visur išsklaidyta jų galia J.Bil.
| refl.: Valstiečiai veikė per daug išsisklaidę, neorganizuotai rš.
5. išvartyti, išžiūrinėti: Jau kaip vienos būsma, išsklaidýsma dovenas Varn. Visus kambarius išsklai̇̃dė [vagys], pasiėmė, ko reik Rsn.
6. DŽ blaškant išgainioti ką susitelkusį: Vėjas išsklaidė miglą Rtr. Tegu pakils vėjas, išsklaidỹs debesis Dkš.
| refl.: Debesiai išsisklai̇̃dė Plik. Iš ryto rūkas išsisklaidė, pradėjo vėl pūsti vėjas K.Bor. Išsisklaidė karo dūmai, nutilo patrankos P.Cvir. Slėptuvėje dar neišsisklaidęs užgesintos lajinės lemputės kvapas J.Avyž. Greit išsisklaido tamsa P.Cvir.
| prk.: Išsisklaidė (išnyko) jos veido raukšlės, ji šypsojosi J.Marc.
ǁ prk. išblaškyti, panaikinti (kokį slegiantį jausmą, nuotaiką ir pan.): Nuobodulį išsklaidýti NdŽ. Išsklaidýti abejones DŽ1. Mokslas išsklaidė senuosius prietarus sp. Būtinai turiu išsklaidyti tokią nuomonę apie save rš.
^ Geras patarimas rūpesčius dažnai išsklaido KrvP(Žml).
| refl.: Jo bloga nuotaika palaipsniui išsisklaidė rš.
7. N išplėtoti ką suglaustą: Stovi beržas šalyj kelio, išplėtojęs šakeles, aukštyn iškėlęs viršūnę ir išsklaidęs lapelius J.Jan.
8. išdraikyti, išplaikstyti: Pamatė jį kartą prievaizdas bestovint išsklaidytais plaukais lauke J.Jabl.
| refl.:
^ Išsisklaidę kaip perkūno ūsai PPr285.
ǁ refl. NdŽ išsiskėtrioti, išdrikti: Guli sušilęs, išsisklai̇̃dęs Plng.
| prk.: Kad ji tokia išsisklai̇̃džiusi (išsiblaškiusi), pamiršta, ką daro Krtn.
9. išplatinti: Žmogus išsklaidė asilą po visur Blv.
| refl.: Indoeuropiečių kalbos yra kilusios iš bendro kamieno ir išsisklaidžiusios po visą pasaulį rš. [Pasakos] tarp įvairių tautų išsisklaidžiusios LTII481(Bs).
10. išleisti iš savęs (į aplinką), paskleisti: Spindulius šviesius, šiltus [saulelė] išsklai̇̃dė BM420(Kp).
11. išeikvoti, iššvaistyti: Kur anie piningus išsklai̇̃dė, niekas nežino Krš. Išsklai̇̃dė viską į šonus, a ne pasiutusi?! Krš.
| refl.: Jų turtas išsisklaidė lyg dulkės nuog vėjo rš.
nusklaidýti iter. nuskleisti 2: Iš storumo supiltų bulvių nusklaidýk į šalis J.
pasklaidýti iter. paskleisti.
1. NdŽ, DŽ1 pažiūrinėti sklaidant, vartant (lapus): Praeina metai, ir įdomu patiems pasklaidyti metraščio puslapius sp. Pasklaidýk knygą, jei patiks, pasiskaityk! NdŽ.
2. DŽ1, Plng išsklaidyti iš krūvos, išskirstyti: Kaip pasklai̇̃do [salyklą], ans gauna džiūti LKT67(Trš). Kurmiarausius ir skruzdynus, kol jie dar nėra apžėlę žole, galima išdraskyti ir plonai pasklaidyti geležiniais grėbliais rš.
| refl. NdŽ: Susmulkinti šiaudai sugeria šiek tiek daugiau drėgmės, lygiau pasisklaido tvarte, vienodžiau pūva rš. Pečius didelis, naštą malkų sukiši, tai tik į šonus pasisklai̇̃do, ir nebėr Skr. Tas upelis į pievas, į dirvas pasisklai̇̃do Prk.
3. išdraikyti, išplaikstyti: Liejosi ašaros ant jų barzdų, nuog vėjo pasklaidytų I.
4. refl. NdŽ, DŽ1 nesilaikyti būryje, išsiskirstyti: Ėjo visi trys kažkodėl pasisklaidę, nežiūrėdami vienas į kitą J.Balt. Briedžiai laikosi pasisklaidę miškuose sp. Kietavarpės auga pasisklaidžiusios tarp kitų žolių rš.
5. refl. susiskaidyti, susiskirstyti: Jau toje gadynėje matome visuomenę pasisklaidžiusią į luomus A.Janul.
6. pablaškyti į šalis, kad nuslinktų, išnyktų: Steponas pasklaido ranka dūmus, užspaudžia cigaretę V.Bub.
| refl.: Pamažu pasisklaidė mėlynos ūkanos kloniuose rš.
7. refl. paplasnoti: [Lizde] gandras, užsiversdamas galvą, klekina, sparnais pasisklaidydamas, gyniojasi nuo priešininkų Žem.
8. refl. pasidaryti išlaidų, išleisti: Tik pasisklaidýk su tais pinigais – ir kai matai nėr Skr.
pérsklaidyti NdŽ iter. perskleisti.
1. Ser sklaidant perversti: Visus laikraščius turu parveizėti, pársklaidyti Žr. Tie lakšteliai paimami ir persklaidomi rš.
2. refl. sklaidantis persiskirti: Debesys persidalyjusios, pérsisklaidžiusios KII376.
prasklaidýti Š, NdŽ iter. praskleisti.
1. Ser, Jrb pamažinti būrį išsklaidant, pragainioti.
| refl.: Vidurdienį savojo kaimo žmonės kiek prasisklaidė – visus šaukė namų darbai J.Balt.
2. DŽ1 prablaškyti į šalis.
| refl.: Sutemos truputį lyg ir prasisklaidė J.Balt. Prasisklaidė debesys sp.
ǁ DŽ1 prk. prablaškyti, panaikinti (kokį slegiantį jausmą, nuotaiką ir pan.): Ji (gatvė) vienintelė kažkaip prasklaidydavo jo liūdesį, išblaškydavo sunkias mintis J.Paukš. Dėl to mūsų pareiga yra prasklaidyti tokius neteisingumus prš.
3. NdŽ kurį laiką sklaidyti (knygą), pravartyti.
prisklaidýti
1. NdŽ iter. priskleisti 1.
2. tr. NdŽ daug privartyti (knygų).

×razsisklaidýti (hibr.) žr. išsklaidyti 3 (refl.): Devynius vaikus turėjom, ir razsisklai̇̃dė po svietą Rš.
užsklaidýti NdŽ iter. užskleisti.
1. užkreikti: Užsklaidýk kaip krėna mėšlu, kad nebūtum progumų J. Šakelėmis pripynė, skyles užsklaidė rš.
2. užversti, užkloti: Eš nusvirau iki grunto kalnų, žemės užsklaistuvės mane užsklaidė amžinai BBJn2,7.
3. N, [K] užrakinti, užsklęsti: Užsklaidau užkaištį MŽ391.