Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
atsiblaškýti
Apibrėžtis
blaškýti, blãško, blãškė iter. blokšti.
1. SD361 mėtyti, svaidyti, laidyti: Neblaškýk akmenų į pievą Rm. Blaškýti pėdus į šalis J. Tą šunį blãškė vaikai visaip pagaliais Rm. Vaikai, eikit pilkės (sviedinio) blaškýt Ps. Oi mėtė blãškė mane motinėlė raudonais obuolėliais (d.) Jrb. Ir tankiai blaškydavo jį ing ugnį Sut1.
2. K svaidyti, mėtyti į šalis, trankyti: Kad aš šokau su kaimo berneliu, mane jauną į šalužes blaškė (d.) Mrj. Laivą tuščią vėjas blaško, per daug prikrautas skęsta Sim. Blãško po ratus kaip kuodelį (grubiu keliu važiuojant) Jnšk. Vėjas ėmė mus blaškyti, sukinėt į visas puses Mš.
3. gainioti, vaikyti: Kam gainioji, kam blaškái tas žąsis? PP62. Piemuo snaudžia, vilkas avis blaško ir gaudo rš. Širvis uodega blaško muses rš.
ǁ sklaidyti, skirstyti: Blaškė ir naikino svietą šiame pasaulyje S.Dauk.
^ Daina vargus blaško TŽV603.
| refl.: Žmonių minios blaškytis pradėjo į visas puses Šlč.
ǁ refl. sklaidytis, praeiti (apie miegą): Miegas man blaškos, kad bijau J.
4. taršyti, nešioti, draikyti: Kepurelė ši juodoji, sermėgelė ši pilkoji, lytaus išlyta, vėjo blaškyta KlpD61. Vėjo blaškomi plaukai N340. Vėjas švilpia, sniegą blaško rš.
^ Šunies balsą vėjai blaško Jnš.
5. varyti, mušti, daužyti: Atjoja bernelis jaunas, nevedęs, šankydams, blaškydams bėrą žirgelį KlpD84. Sviro linko dirsios varpos, žirgams kojas blaškė JV64. Šunis taip pat su lazda blaškė M.Valanč.
6. valyti, krėsti: Kambarys pilnas voratinklių, matyt, keli metai neblaškytas Up.
7. nuolat kaitalioti vietą, veiksmo kryptį; netvarkingai judėti, lakstyti: Mačiau jį nusiminimo blaškomą J.Jabl.
| refl.: Puolamąją ligą paskui gavo ir blaškės it patrakęs J.Jabl. Neblaškýkis dideliai, šuo ir nepuls Šts. Musėlės puola, arkliai blaškosi I.Simon.
^ Blaškos it dantį gelamas VP9. Blaškos it laumė po jaują VP9. Blaškos kai peteliškė OG288.
ǁ apie negyvus daiktus: Spingsulė imdavo mirkčioti, ir daiktų šešėliai pradėdavo blaškytis po visą trobą P.Cvir. Dulkė smulkus lietutis, neramiai blaškėsi rudens vėjas rš.
ǁ iš neramumo judinti, kėtoti: Jis verkė, rankas blãškė Vlkv.
| refl.: Ligonis pradėjo blaškytis, nerimauti Ldk. Jis taip neramiai guli, visą laiką blaškosi Jnš.
ǁ refl. klajoti, bastytis: Kur tave ten vėjas nupūtė, po svietą blaškai̇̃s (toli mergauji) Lp. Aš blaškausi šiandieną toli V.Mozūr. Naujutėliu automobiliu blaškėsi kalnais ir kalvomis rš.
8. refl. vaikytis, lakstytis (apie gyvulius): Karvė blãškos su jaučiais Dr.
9. tuščiai leisti, netaupyti, švaistyti: Bet blaškai̇̃ pinigus: nei tau reikė tos skarelės pirkti, nei ką! Jnšk.
10. R44 žr. blokšti 2: Aš rugius blaškaũ sėklai J.
11. Btrm braukti, plūkti (linus): Dabar jau kap šilčiau, tai reikia blaškýt linus Lz.
apiblaškýti tr.
1. apmėtyti, aplaidyti, apdrabstyti kuo: Apiblãškė sniegais Rm.
2. apmušti, apdaužyti: Apiplakta, apiblaškyta mergė Šts.
3. refl. tr., intr. užkišti ką, atbrukti: Gavęs šimtą litų, galėsi šiek tiek apsiblaškyti (skolas užkišti) Tt. Kad tik didumą tų darbų apsiblaškýsiu, paskui bus kitaip Skr.
atsiblaškýti prisivartyti: Jokūbas blaškėsi lovoje neatsiblaškydamas rš.
įblaškýti tr.
1. įdėlioti, įmėtyti: Įblaškýk gyvulėliam [į ėdžias] po saujelę šieno – ir jiem šventė Jnšk.
2. įbauginti raginimu: Tas įblãškė arklius, kad dabar gyvoliai virpa! Grg.
išblaškýti tr.
1. išmėtyti, į šalis išdrabstyti: Išblãškė i batukus, i žaislus Rm. Lentos išblaškýtos po visą kiemą, surink Gs.
2. K išgainioti, išvaikyti: Atejusi prie žąsų, anas išblaškái, sprandus žąsų nusukusis, pasineši ir suėdi PP62.
ǁ išskaidyti, išskirstyti, nustumti (žmones): Sumuštas ir į visus vėjus išblaškytas buvo didysis Napoleono vaiskas prš. Jozuė visus neprietelius išblaškė ir nugalabijo M.Valanč.
^ Vargas draugus išblaško LTR(Vl). Išblaškė vaikus kaip gegužė po svetimus lizdus PPr356.
| refl.: Tėvų netekę, po visas šalis išsiblãškę Skr.
ǁ apie negyvus daiktus: Pakilo didelis vėjas, tuoj debesis išblaškys Pšl. Trobos be jokios tvarkos išblaškytos Srv.
ǁ išsklaidyti, nuvyti: Karai viską iš galvos išblãškė Ad. Išblaškyk mano pagundinimus M.Valanč.
| refl.: Taip smarkiai subildino į duris, kad bematant visi miegai išsiblaškė Šv. Miegai iš galvos išsiblaškė Žem.
3. refl. nesukaupti dėmesio, būti neatidžiam: Visa ką sutinka išsiblaškę, be dėmesio, nesugeba ilgiau ant ko sustoti rš.
4. ištaršyti, išdraikyti, išvartyti: Mok mano mergelė baltai skalbti, ant rūtų šakelių išdžiaustyti, kad šiaurės vėjelis išblaškytų, kad šviesi saulelė išdžiovintų KlpD43. Tie vėjai vandenį išblaškė, tai ir žuvų nebepagaunu Ds.
| refl.: Tik vėtra pasidarė, švendrai į šonus išsiblaškė Skr.
5. išvalyti, iškrėsti: Paėmus šluotą, išblaškýk stubą (išvalyk voratinklius ir dulkes) Jrb. Išblaškýk maišą (kai dulkinas, žemėtas, miltuotas) Jrb. Didįjį ketvergą su žabu pastoges išblaškyk, kad tame gyvenime žvirblių nebūtų VP200.
6. refl. išsigiedryti: Jeigu išsiblaškỹs, tai tik nuo pietų Skr.
7. refl. išsikėtoti: Vaikas išsiblãškęs kad miega gardžiai! Jnšk, Upt.
ǁ nusiklostyti: Vaikas, ligonis (begulėdamas) išsiblãškė J.
8. refl. Gs kurį laiką prasivartyti: Kol užmiega, vėl porą valandų išsiblaško rš. Visą naktelę išsiblaškiau, kaip iš galvos einanti Pt.
9. refl. išsimesti (apie gyvulį): Mūsų juodė išsiblaškė, nebeturės Dr.
10. tuščiai išleisti, iššvaistyti, išmėtyti: Paima pinigėlio, bet su mergom kur po miestą išblãško Jnšk.
| refl.: Reikia pasirūpinti, kad neišsiblaškytų labai brangi nabašninko biblioteka rš.
nublaškýti tr. K
1. numėtyti, nudrabstyti ką žemėn: Visi megztiniai nublaškyti Vb. Vėjas nublãškė padžiautas drapanas nuo karties Rm.
| refl. tr.: Nusiblãškė kaldrą ligonis Krsn.
2. nuvaryti, nugainioti: Nublaškýk vištas nuo daržo Ėr.
ǁ refl. nusiblaivyti (apie miegą): Pirma jau apėmė snaudas, bet vėl nusiblãškė Skr.
3. nuvalyti, nukrėsti: Dulkes nublaškýk J. Nublaškýk ma[n] nugarą Jrb.
4. nuvarginti: Arkliai nublaškyti, reik eiti pėstam Šts.
ǁ refl. blaškantis (bėgiojant) nuvargti, nusilakstyti: Ir nusiblaškéi po tas vakaruškas Šv. Karvė gatavai nusiblãškė, reik gyvai vesti prie jaučio Šv. Seni jau mudu, suvargę, nusiblaškę LzP.
pablaškýti
1. tr. pamėtyti, pabarstyti, pasėti: Pablaškýk akmenų ant tako, bus sausiau Rm. Pablaškýk tarp bulbių pupų, ir turės vaikai Rm.
2. intr. pamojuoti, pašvaistyti: Su kuskele į vieną ir į antrą pusę pablaškyk, parsiskleis vanduo S.Dauk.
| refl.: Atsisėdau į vežimą, pasiblaškiáu botagu ir išlipau Up.
3. refl. pasivartyti: [Vaikas] kiek pasiblaškė ir užmigo rš.
4. tr. išleisti, iššvaistyti: Per tą vakarėlį gerai pinigo pablaškei̇̃ Pšl.
parblaškýti tr. KII93 parblokšti, suguldyti šiaudus.
pérsiblaškyti neramiai praleisti laiką, prasidaužyti: Dantis skaudėjo, ir pársiblaškiau par naktį be miego Grg. Arklys girtūklio pársiblaškė par naktį prie tvoros J.
prablaškýti
1. tr. išsklaidyti: Šviesa brėkšmą prablaškė LzP.
ǁ nuvyti, nustumti: Nuobodžiui prablaškyti ir tai gera LzP.
ǁ išsklaidyti dėmesį: Morkuvienė manė tuo dukterį prablaškysianti J.Paukš.
| refl.: Gal eiti pasivaikščioti, prasiblaškyti, apylinkių pasižiūrėti? J.Paukš.
2. refl. prasitrankyti, praklajoti: Visą savaitę prasiblaškius, perkupčius pasakė, kad rasis darbo LzP. Abiturientai visas atostogas prasiblaškė bekeliaudami rš.
◊ aki̇̀s prablaškýti išmokyti, duoti supratimą: Išmokė ne vieną skaityti, rašyti gimtąja kalba, akis prablaškė LzP.
priblaškýti
1. tr. pribarstyti, primėtyti: Vaikai visur priblãškė obuolių Ėr. Priblaškýkit pinigų Lnkv.
| refl.: Nešiau skiedrų večerijai [virti], ir kiemas prisiblãškė Jnšk.
2. refl. prisitrankyti, prisiklajoti: Per savo amželį daug prisiblaškiaũ Pšl.
sublaškýti
1. refl. imti laidinėtis, susimėtyti: Piemenys susilaidinėjo, susiblãškė akmenim Jnšk.
2. tr. suvaryti, sugainioti: Kasvakar vištas kol sublaškai̇̃ ant aukšto, tai atsipyksta Jnšk.
ǁ supūsti, atpūsti lietų: Ka šiltà būtų, gal tas vė[ja]s i sublaškýtų tą lytų Žr.
3. tr., intr. suplakti, sučaižyti: Pati biedna sublaškyta, su šakaliu sušvaistyta JD1528.
^ Sublãško kaip karvė su šūdina uodega (sumaišo liežuvius) J.
| refl.: Medžiai suošė, sumostagavo šakomis, susiblaškė viršūnėmis ir sutartinai prigulė pavėjui V.Myk-Put.
ǁ sulieti, suvilgyti: Žolelė raitosi žemėje, iki lietus sublaškys Žem.
4. refl. susitaršyti, susivelti: Popas, braukdamas prakaitą iš po susiblaškiusių į visas puses savo plaukų, pradėjo šaukti Vaižg.
5. refl. tr. įtraukti, susiveržti: Pilvą susiblãškęs eina alkanas J.
6. tr. sudrumsti: Šiltas, gėlėmis kvepiąs vėjelis tesublaškė merginos ramybę A.Vien.
užblaškýti
1. tr. uždaužyti, pribaigti: Japonus žadėjo kepurėm užblaškýt Jnšk.
2. žr. užblokšti 4: Su suodina virve užblãško Plng.
1. SD361 mėtyti, svaidyti, laidyti: Neblaškýk akmenų į pievą Rm. Blaškýti pėdus į šalis J. Tą šunį blãškė vaikai visaip pagaliais Rm. Vaikai, eikit pilkės (sviedinio) blaškýt Ps. Oi mėtė blãškė mane motinėlė raudonais obuolėliais (d.) Jrb. Ir tankiai blaškydavo jį ing ugnį Sut1.
2. K svaidyti, mėtyti į šalis, trankyti: Kad aš šokau su kaimo berneliu, mane jauną į šalužes blaškė (d.) Mrj. Laivą tuščią vėjas blaško, per daug prikrautas skęsta Sim. Blãško po ratus kaip kuodelį (grubiu keliu važiuojant) Jnšk. Vėjas ėmė mus blaškyti, sukinėt į visas puses Mš.
3. gainioti, vaikyti: Kam gainioji, kam blaškái tas žąsis? PP62. Piemuo snaudžia, vilkas avis blaško ir gaudo rš. Širvis uodega blaško muses rš.
ǁ sklaidyti, skirstyti: Blaškė ir naikino svietą šiame pasaulyje S.Dauk.
^ Daina vargus blaško TŽV603.
| refl.: Žmonių minios blaškytis pradėjo į visas puses Šlč.
ǁ refl. sklaidytis, praeiti (apie miegą): Miegas man blaškos, kad bijau J.
4. taršyti, nešioti, draikyti: Kepurelė ši juodoji, sermėgelė ši pilkoji, lytaus išlyta, vėjo blaškyta KlpD61. Vėjo blaškomi plaukai N340. Vėjas švilpia, sniegą blaško rš.
^ Šunies balsą vėjai blaško Jnš.
5. varyti, mušti, daužyti: Atjoja bernelis jaunas, nevedęs, šankydams, blaškydams bėrą žirgelį KlpD84. Sviro linko dirsios varpos, žirgams kojas blaškė JV64. Šunis taip pat su lazda blaškė M.Valanč.
6. valyti, krėsti: Kambarys pilnas voratinklių, matyt, keli metai neblaškytas Up.
7. nuolat kaitalioti vietą, veiksmo kryptį; netvarkingai judėti, lakstyti: Mačiau jį nusiminimo blaškomą J.Jabl.
| refl.: Puolamąją ligą paskui gavo ir blaškės it patrakęs J.Jabl. Neblaškýkis dideliai, šuo ir nepuls Šts. Musėlės puola, arkliai blaškosi I.Simon.
^ Blaškos it dantį gelamas VP9. Blaškos it laumė po jaują VP9. Blaškos kai peteliškė OG288.
ǁ apie negyvus daiktus: Spingsulė imdavo mirkčioti, ir daiktų šešėliai pradėdavo blaškytis po visą trobą P.Cvir. Dulkė smulkus lietutis, neramiai blaškėsi rudens vėjas rš.
ǁ iš neramumo judinti, kėtoti: Jis verkė, rankas blãškė Vlkv.
| refl.: Ligonis pradėjo blaškytis, nerimauti Ldk. Jis taip neramiai guli, visą laiką blaškosi Jnš.
ǁ refl. klajoti, bastytis: Kur tave ten vėjas nupūtė, po svietą blaškai̇̃s (toli mergauji) Lp. Aš blaškausi šiandieną toli V.Mozūr. Naujutėliu automobiliu blaškėsi kalnais ir kalvomis rš.
8. refl. vaikytis, lakstytis (apie gyvulius): Karvė blãškos su jaučiais Dr.
9. tuščiai leisti, netaupyti, švaistyti: Bet blaškai̇̃ pinigus: nei tau reikė tos skarelės pirkti, nei ką! Jnšk.
10. R44 žr. blokšti 2: Aš rugius blaškaũ sėklai J.
11. Btrm braukti, plūkti (linus): Dabar jau kap šilčiau, tai reikia blaškýt linus Lz.
apiblaškýti tr.
1. apmėtyti, aplaidyti, apdrabstyti kuo: Apiblãškė sniegais Rm.
2. apmušti, apdaužyti: Apiplakta, apiblaškyta mergė Šts.
3. refl. tr., intr. užkišti ką, atbrukti: Gavęs šimtą litų, galėsi šiek tiek apsiblaškyti (skolas užkišti) Tt. Kad tik didumą tų darbų apsiblaškýsiu, paskui bus kitaip Skr.
atsiblaškýti prisivartyti: Jokūbas blaškėsi lovoje neatsiblaškydamas rš.
įblaškýti tr.
1. įdėlioti, įmėtyti: Įblaškýk gyvulėliam [į ėdžias] po saujelę šieno – ir jiem šventė Jnšk.
2. įbauginti raginimu: Tas įblãškė arklius, kad dabar gyvoliai virpa! Grg.
išblaškýti tr.
1. išmėtyti, į šalis išdrabstyti: Išblãškė i batukus, i žaislus Rm. Lentos išblaškýtos po visą kiemą, surink Gs.
2. K išgainioti, išvaikyti: Atejusi prie žąsų, anas išblaškái, sprandus žąsų nusukusis, pasineši ir suėdi PP62.
ǁ išskaidyti, išskirstyti, nustumti (žmones): Sumuštas ir į visus vėjus išblaškytas buvo didysis Napoleono vaiskas prš. Jozuė visus neprietelius išblaškė ir nugalabijo M.Valanč.
^ Vargas draugus išblaško LTR(Vl). Išblaškė vaikus kaip gegužė po svetimus lizdus PPr356.
| refl.: Tėvų netekę, po visas šalis išsiblãškę Skr.
ǁ apie negyvus daiktus: Pakilo didelis vėjas, tuoj debesis išblaškys Pšl. Trobos be jokios tvarkos išblaškytos Srv.
ǁ išsklaidyti, nuvyti: Karai viską iš galvos išblãškė Ad. Išblaškyk mano pagundinimus M.Valanč.
| refl.: Taip smarkiai subildino į duris, kad bematant visi miegai išsiblaškė Šv. Miegai iš galvos išsiblaškė Žem.
3. refl. nesukaupti dėmesio, būti neatidžiam: Visa ką sutinka išsiblaškę, be dėmesio, nesugeba ilgiau ant ko sustoti rš.
4. ištaršyti, išdraikyti, išvartyti: Mok mano mergelė baltai skalbti, ant rūtų šakelių išdžiaustyti, kad šiaurės vėjelis išblaškytų, kad šviesi saulelė išdžiovintų KlpD43. Tie vėjai vandenį išblaškė, tai ir žuvų nebepagaunu Ds.
| refl.: Tik vėtra pasidarė, švendrai į šonus išsiblaškė Skr.
5. išvalyti, iškrėsti: Paėmus šluotą, išblaškýk stubą (išvalyk voratinklius ir dulkes) Jrb. Išblaškýk maišą (kai dulkinas, žemėtas, miltuotas) Jrb. Didįjį ketvergą su žabu pastoges išblaškyk, kad tame gyvenime žvirblių nebūtų VP200.
6. refl. išsigiedryti: Jeigu išsiblaškỹs, tai tik nuo pietų Skr.
7. refl. išsikėtoti: Vaikas išsiblãškęs kad miega gardžiai! Jnšk, Upt.
ǁ nusiklostyti: Vaikas, ligonis (begulėdamas) išsiblãškė J.
8. refl. Gs kurį laiką prasivartyti: Kol užmiega, vėl porą valandų išsiblaško rš. Visą naktelę išsiblaškiau, kaip iš galvos einanti Pt.
9. refl. išsimesti (apie gyvulį): Mūsų juodė išsiblaškė, nebeturės Dr.
10. tuščiai išleisti, iššvaistyti, išmėtyti: Paima pinigėlio, bet su mergom kur po miestą išblãško Jnšk.
| refl.: Reikia pasirūpinti, kad neišsiblaškytų labai brangi nabašninko biblioteka rš.
nublaškýti tr. K
1. numėtyti, nudrabstyti ką žemėn: Visi megztiniai nublaškyti Vb. Vėjas nublãškė padžiautas drapanas nuo karties Rm.
| refl. tr.: Nusiblãškė kaldrą ligonis Krsn.
2. nuvaryti, nugainioti: Nublaškýk vištas nuo daržo Ėr.
ǁ refl. nusiblaivyti (apie miegą): Pirma jau apėmė snaudas, bet vėl nusiblãškė Skr.
3. nuvalyti, nukrėsti: Dulkes nublaškýk J. Nublaškýk ma[n] nugarą Jrb.
4. nuvarginti: Arkliai nublaškyti, reik eiti pėstam Šts.
ǁ refl. blaškantis (bėgiojant) nuvargti, nusilakstyti: Ir nusiblaškéi po tas vakaruškas Šv. Karvė gatavai nusiblãškė, reik gyvai vesti prie jaučio Šv. Seni jau mudu, suvargę, nusiblaškę LzP.
pablaškýti
1. tr. pamėtyti, pabarstyti, pasėti: Pablaškýk akmenų ant tako, bus sausiau Rm. Pablaškýk tarp bulbių pupų, ir turės vaikai Rm.
2. intr. pamojuoti, pašvaistyti: Su kuskele į vieną ir į antrą pusę pablaškyk, parsiskleis vanduo S.Dauk.
| refl.: Atsisėdau į vežimą, pasiblaškiáu botagu ir išlipau Up.
3. refl. pasivartyti: [Vaikas] kiek pasiblaškė ir užmigo rš.
4. tr. išleisti, iššvaistyti: Per tą vakarėlį gerai pinigo pablaškei̇̃ Pšl.
parblaškýti tr. KII93 parblokšti, suguldyti šiaudus.
pérsiblaškyti neramiai praleisti laiką, prasidaužyti: Dantis skaudėjo, ir pársiblaškiau par naktį be miego Grg. Arklys girtūklio pársiblaškė par naktį prie tvoros J.
prablaškýti
1. tr. išsklaidyti: Šviesa brėkšmą prablaškė LzP.
ǁ nuvyti, nustumti: Nuobodžiui prablaškyti ir tai gera LzP.
ǁ išsklaidyti dėmesį: Morkuvienė manė tuo dukterį prablaškysianti J.Paukš.
| refl.: Gal eiti pasivaikščioti, prasiblaškyti, apylinkių pasižiūrėti? J.Paukš.
2. refl. prasitrankyti, praklajoti: Visą savaitę prasiblaškius, perkupčius pasakė, kad rasis darbo LzP. Abiturientai visas atostogas prasiblaškė bekeliaudami rš.
◊ aki̇̀s prablaškýti išmokyti, duoti supratimą: Išmokė ne vieną skaityti, rašyti gimtąja kalba, akis prablaškė LzP.
priblaškýti
1. tr. pribarstyti, primėtyti: Vaikai visur priblãškė obuolių Ėr. Priblaškýkit pinigų Lnkv.
| refl.: Nešiau skiedrų večerijai [virti], ir kiemas prisiblãškė Jnšk.
2. refl. prisitrankyti, prisiklajoti: Per savo amželį daug prisiblaškiaũ Pšl.
sublaškýti
1. refl. imti laidinėtis, susimėtyti: Piemenys susilaidinėjo, susiblãškė akmenim Jnšk.
2. tr. suvaryti, sugainioti: Kasvakar vištas kol sublaškai̇̃ ant aukšto, tai atsipyksta Jnšk.
ǁ supūsti, atpūsti lietų: Ka šiltà būtų, gal tas vė[ja]s i sublaškýtų tą lytų Žr.
3. tr., intr. suplakti, sučaižyti: Pati biedna sublaškyta, su šakaliu sušvaistyta JD1528.
^ Sublãško kaip karvė su šūdina uodega (sumaišo liežuvius) J.
| refl.: Medžiai suošė, sumostagavo šakomis, susiblaškė viršūnėmis ir sutartinai prigulė pavėjui V.Myk-Put.
ǁ sulieti, suvilgyti: Žolelė raitosi žemėje, iki lietus sublaškys Žem.
4. refl. susitaršyti, susivelti: Popas, braukdamas prakaitą iš po susiblaškiusių į visas puses savo plaukų, pradėjo šaukti Vaižg.
5. refl. tr. įtraukti, susiveržti: Pilvą susiblãškęs eina alkanas J.
6. tr. sudrumsti: Šiltas, gėlėmis kvepiąs vėjelis tesublaškė merginos ramybę A.Vien.
užblaškýti
1. tr. uždaužyti, pribaigti: Japonus žadėjo kepurėm užblaškýt Jnšk.
2. žr. užblokšti 4: Su suodina virve užblãško Plng.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): išblaškyti,įblaškyti,pablaškyti,nublaškyti,blaškyti,sublaškyti,priblaškyti,atsiblaškyti,apiblaškyti,užblaškyti,persiblaškyti,parblaškyti,prablaškyti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: to be distracted
prancūzų kalba: se distraire
vokiečių kalba: entspannt
rusų kalba: размякнуть
lenkų kalba: Rozluźnij
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)