žuváuti, -áuja (-áuna Dv, Rš), -ãvo tr., intr. [K], Š, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ; Q184, SC51, N, D.Pošk, M, L
1. LKT368(Vlk), Arm, Aps, Grv, Sn, Ūd, Alv, Mrs, Dbč, Šr, Pb, Rk, Rm, Vdn, Kdn gaudyti žuvis, žvejoti: Žuvauju, žūstu SD136. Su rankim dvim žuváuju, o su tinklu žvejoju J. Dabar ir mazki, ir dideli žuváuja LzŽ. Žuváuna ižeję [vyrai], sėdi sėdi… Onš. Žuváut reikia žinot kur Ut. Visas laikas tik iš laivų žuvavaũ Srj. Būdavo, ir vasarą, ir žiemą tais nevadais žuváuna Kpč. Praskirtę aketes gudai žuváuna Kpč. Nesmagu nė žuváut – upė užžėlus Dkš. Pasiėmiau meškerę ir dūlinu į Šešupę žuváut Ss. Mėgstu žuváut su meškeria Nč. Nuejom žuváutie Brb. Žuváut pas ežerą nuej[o] Kb. Vaikai išlėkė an upę žuváut – nieko nepagavo Ėr. Žuvavaũ visą dieną, o padorios žuvies nepagavau Trgn. Bučiuosna žuvãvo Rud. Ant bulbės [jauko] daugiausia žuváuju Grnk. Žuváuna Nemne, va žuvų kap špigų Drsk. Kas žuváuna, būlo, užsiverčia žuvų̃ Drsk. Prievakary eisma žuváut Dbk. Tėvelis ir broliai mano eidavo žuváutų, tinklus turėjo trikampius Kp. Žmones te žuváuja su samčiais, su tinklais Sb. Kam koks patraukimas: vienam – žuváut, kitam – grybaut Mžš. Anys žuvãvę buvo JnšM. Per naktį visą žuvaudami nesugauna SPII142. Žuváuja du žuvinykai LB166. Per Sekmines … vienas iš Vidgirių krūmų Prūsas nuėjęs per mišias į Dotamų ežerą žuvauti BsMtI29(Brt). Ten būt žuvavę žvejų žmoneliai su šilkiniu tinkleliu StnD9. Siuntė mane motynėlė Dunojun žuvautie, žuvelių sugautie KrvD70. Ribokas žuvãvo, Onutę [nuskendusią] pagavo DrskD76. Žvejai laukia, kad vakare debesų nebūtų, tada ryte geras oras žuváut Dgč. Jeigu vyrai eina žuváut, nesiskuta, ba kitaip žuvis nekibs Dgč. Jei vyras eidamas žuvaut sutinka mergaitę, tai jam nepasiseks žuvaut, jei vyrą – pasiseks Krkn. Meškeriojant ar žuvaujant pirmą žuvį reikia paleist atgal vandenin LTR(Mrs). Jei žuvaujant bimbalai kerta – bus daug žuvų (priet.) Auk. Jei einant žuvauti pūs pietys vėjas, tai seksis žuvauti, jei žiemys, tai nesiseks LTR(Nj). Nekviesk kvailo žuvauti, jis varlių prigaudys TŽII376.
| Juodiejie gandrai žuváuja jie, žuváuja, jegu negilu Kp. Baubliai – pusiau naktiniai paukščiai ir žuvauja prietemoje sp.
| prk.: Bobutė (pribuvėja) buvo žuvaut, sugavo sūnų ar dukterį Ps.
| refl.: Tegu palaukia, kol ežeras atsileis, tada tegu eina žuváutis Švn.
2. prk. graibant ieškoti: Šitus tai iš lėkštės tik žuváuna, o ežeran – ne Kpč. Reikia išgriebt visus [virtinius iš puodo], negi žuváusma visi po vieną Sur. Inejau virtuvėn – katino bliūde žuváuta Ant.
atsižuváuti gaudyti žuvis iki negalint: Senis, neregi – atsižuvãv[o] Onš.
išžuváuti
1. intr. NdŽ kurį laiką gaudyti žuvis.
2. tr. KŽ išgaudyti žuvis.
nužuváuti tr. išgaudyti žuvis: Žydai parsivedė kareivius ir nužuvãvo ežerą Lp. Dar mūs Seirijis nenužuváutas Lp.
pažuváuti intr. NdŽ, DŽ1, Brt, Nmj kiek pagaudyti žuvų: Galėt pažuváut, padirbėt, ne – valakojas girtas katradien DrskŽ. Tai bent pažuvausim ežere! K.Saj. Kiekvienas, kad ir mažiausias piemenukas, gyvenąs netoli Dubysos, vasaros parpiečiais norėdavo pasimaudyti, pažuvauti ir pauogauti LKVI377.
| refl. NdŽ, Kp: Pasižuváut išeina Ad. Prieš lietų sakydavo: – Einam jau ežeran pasžuváut Sld.
prižuváuti NdŽ intr., tr. prigaudyti žuvų: Ešerių prižuvãvome pilną krepšį DŽ1. Pažuváut ko čia prižuváusi – purvinas Nemunas Nmj. Pati prigrybauna, prižuváuna – nagai geri Drsk. Kap kada ir mūs bernukas prižuváuja LzŽ.
| refl.: Prisižuváuna, Kūčiom turi žuvų, nereikia pirkt Lb. Per visą dieną prisižuvãvo, kiek norėjo Mrj.