sėdė́ti, sė́di (sė́džia), -ė́jo
1. intr. Q371, SD278, H, R, Sut, N, K, M, DŽ laikytis vertikaliai, palenkus kojas ir atsirėmus į ką sėdmenimis: Sėdžiu ažu stalo SD336. Sėdmi R126. Da vaikas nesė́di – kap grybas Lb. Ir sė́džiu, ir guliu diena nuog dienos Šlčn. Čia geriau sėdė́t – atsikolt yr kur Erž. Sė́džia abu i kalba Ppr. Sė́dy (sėdėk) tu, kad sė́di! Dglš. Juk nedirbsi, an vežimėlio besėdė́si Jrk64. Bernas išvirto, o merga liko sėdė́dama karietoj Ml. Sėdos in savo arklio ir joja, o tu sėdė́k vežime! Arm. Anas atsisėdo ir sė́d[i] Žrm. Paieškoj[o] po tuos krūmus ir rado brolį sėdė́damą (sėdintį) (ps.) Lz. Ir rado sėdė́damą pas stalą tą kunigaikštį LKKIX211(Dv). Ir anas sė́džia grečium Ob. Ją atrado sė́džiančią negyvą Kp. Aš kap sėdė[ja]u prie langui, tai ir nugriuvau [nuo žaibo] Aps. Aš sė́du py krosniai, verku – kur neverksi! Krg. Visą dieną až pečiaus sėdi KlbIV80(Mlk). Jis tik sė́dintis gali dirbt Pkn. Jam reikia dirbt sė́dintį darbą, stovėt anas negali Vdn. Ir valgyt – kur sėdintỹs, kur darbininkas (kuris sėdėdamas dirba, mažiau suvalgo)! Gs. Teip sė́di, teip sė́di, kad nei nekruta to[ji] moteris Kp. Ans sėdėjęs palaukė[je] ir matęs, ka tokia mėlena liepsnelė pakilna i vėl nusileida Krp. Dėdina aukštai sė́džia, o tie žemai paliko sėdė́t Mšk. Aš sėdau ir sė́džiu pakažno[je] krasė[je] J. Sė́dy (sėdėk), boba, i valgai Ad. Ledokai sė́di, sėskis gerai Dbč. Anas sėdos ir sė́d[i] ir nė su kuoj neūtarija LKKII244(Lz). Sė́džiu, nė noriu šnekėt, nė noriu matyt Jrb. Sėdė́k tu man an akių! Rdš. Sė́da lange par dienas Tl. Sė́džiu prie šilimai, ir ema miegas Žl. Besė́dint jį pradėjo imti miegas NdŽ. Sė́di an kelių prilipus, niekur neina to mergiūkštė Šmn. Vaitėno marti sėdi an lažkos (serga) Mlt. Galva tegul skauda – ne užpakalis, ant jos sėdė́t nereikia Kn. Kasėm bulbas, an šiknos sėdė́dama (sėdėdami) LKKXI227(Eiš). Sėdė́si petelnę paklojus – ar nematai, kiek darbų! Slm. Kodėl tu sėdi, žentuk, susirietęs? BsPIV251. Kap boba numiršta, vyras an grabo sė́di, kap veža Pst. Tas senis atsibunda, kad jau pelkė[je] besė́dįs Žr. Netoli taip jau ant turgaus kurpius sėdė́jo K.Donel. Lukošiūnas atstūmė šalia sėdinčius vyrus V.Krėv. Jauni tegu sė́die – anie silpnesniai (iron.) Krž. Teatre buvo ir sėdimų, ir stovimų vietų J.Jabl. Sėdimieji baldai rš. Vienas pats užėmęs visą suolą sė́di kaip karalius Jnš. Sėdi lyg marti, vakar vesta PPr157. Kad sėdi kaip žvakė LTR(Ds). Nu ir sėdi – kap lelija Mrc. Sėdi kaip boba ropėse LTR(Rm). Sė́da kai višta ant kiaušinių – nepasisiųsi niekur NmŽ. Sėd kaip suopis eglėj S.Dauk. Sėdi kaip velnias ropėse Ėr, Ldvn. Sėdi kaip apuokas LTR(Btg). Sėda kaip šuo ant tilto Gd. Sėdi kap varlė ant pautų Lš. Sė́džia kai kapčius Jrb. Sė́džia i sė́džia kai duonos kepalas pakeptas Rs. Anas sė́di kap rublių padovanojęs (labai nusiminęs) LKKXIII125(Grv). Sė́di kaip pabučiuotas (labai ramiai) End. Sė́di broliai už stalelio, kap dobilai žydi (d.) Dkš. Mamužė barė, dukrytė verkė, už balto stalelio sėdėdama KlvD81. Šitos šalies svočia, šitos šalelės sėdžia stalely kaip aguona NS731. Ko sėdi, broleli, ko rymai? StnD17. Tavo vietoj sėdimojoj kvietkelį padėsiu, o žirgelio stovimojoj rūtelių pasėsiu (d.) Šll. Ano vieto[je] sėdėtojo[je] lelija žydėjo (d.) Vkš. [Paliko] suole sėdžiančią, gailiai verkiančią (d.) Rš. Tame krėslelin margajan jauna mergelė sėdėjo, su dvaronėliu kalbėjo LTR(Kpč). Žiūriu žiūriu – ir išvydau savo dukrelę besėdinčią, savo sūnelį besupančią (d.) J.Jabl. Sė́di merga suole, lelijėlė suole JV326. Jaunas bernelis žirge sėdėjo, po juo žirgelis nenustovėjo (d.) Vlk. Ne seserėlė manik šalia sėdė́jo JV313. An to žirgo kazokas sėdė́jo DrskD203. Lenta sėdimoji MŽ. Senatorius, sėdžiančiasis ant suolo I. Sėdi po dešinei savo Tėvo garboj PK151. Išvydo jaunikaitį, sėdintį po dešinės rankos VlnE56. Katras didesnis yra? Kursai užu stalo sėd alba kursai tarnauja? Er ne sėdąsis užu stalo? BPI363. Bernelis … atrastas yra … besė́dįs viduryje daktarų DP66. Ir tikos, kad, besėdė́damas su jais, ėmė duoną ir palaimino DP189. O ten buvo Marija Magdalena ir kita Marija, besėdinčios ties grabo Ch1Mt27,61. Besėdint vienuolika mokytinių, pasirodė jiemus Jėzus DP225.
| prk.: Garbės lento[je] sėdė́jau (buvo įdėta fotografija) Krš. Sėdėti soste (valdyti) DŽ.
^ Ant kokio vežimo sėdi, tokią ir giesmę giedok Vel. Gerai už svetimo stalo sėdė́ti, košę su sviestu kabinti Šv. Bepigu sėdėti, kad nereiktų mokėti KrvP(Jnš). Stovėdamas dirbsi – sėdėdamas valgysi; sėdėdamas dirbsi – stovėdamas valgysi LTR(Jnš). Eidamas pamesi, sėdėdamas nerasi LTsV208(Jnš). Ant arklio sė́di ir arklio ieško Ds. Ant palinkusios kupros vaikai sėdi LTsV259. Ant žemės sėdįs netur kur nukristi VP8. Sėdi panaitė tamsioj seklyčioj, audžia be staklių ir be nyčių (bitė) LTR. Dvi panelės sėdi, trečia bėginėja (staktos ir durys) LTsV570(Ut). Du broliai ant vieno krėslo sė́di (ragai) Škn. Sėdi senelis ant stogo ir pypkę rūko (kaminas) Btg.
sėdė́tinai adv.: Sėdė́tinai paliko besė́dįs pakartasis (nepasikorė) Šts.
| refl. N: Sėdi̇́es Lkm. Tessė́d', kur sėdi GrvT79. Tu moj buvai kur sėdusỹs in nečysto suolo – kelines indarei Arm. Nevalnu klausyti mišių sėdusias P. Aš pergalėjau ir sėdėjaus su Tėvu mano ant sosto jo BtApr3,21.
2. intr. DŽ leisti laiką namie ar svetur nieko neveikiant, būti be darbo: Pas ką sėdėti N. Sėdė́k sėdęs, nieks į dantis neįmes nestorojusis J. Ką gi čia sėdė̃s – pabūva ir išeina namo Kp. Kitas karvę pasgirdo ir sė́džia, o tu žmogus kulies kulies Ob. Sutemsta, tai lipu in pečiaus i sėdžiu Klt. Sėdė́ti – neduok Dieve (blogai), dirbti neparsidirbti – gerai! Rs. Einu ką padėt, negalima sėdė́t Btrm. Par visas dienas sė́džia namie kai ponia Krs. Labai tai jiem – sė́di visi i laukia gatavo Klt. Kai susiugdysiu sūnus su dukterim, tai sėdė́siu koją an kojos susidėjus Mlk. Per dienas sė́di rankas sudėjęs, be jokio darbelio Jnš. Nesėdė́k rankas susikeitęs, o niekas nieko nepasiūlys LTR(Šmk). Dykom sėdė́t labai nuobodu – daug geriau dirbt, o ne gulėt Kp. Par dieną dykas nesėdė́tum, duotum (dirbtum), kad prakaitas par nugarą eitų LKT117(Rs). Dykas nesėdė́jo: i siuvimo stvėrės, i mėsinėj dirbo Klt. Abudu tokiu: ans pats sė́da ranka pasirėmęs, ir ana sė́da Lnk. Sė́džiam, kad neturiam darbo Erž. Būt gal mokslą išėjus, o dabar sėdė̃s to[je] grytelė[je] i vaikus perės Mžš. Sė́di liežiuvį an barzdos pasdėjęs, nieko neveikia LKKXIII129(Grv). Jeigu ant lauko būtut dirbę, būčia nieko nesakius, al' kad prie alaus sėdė́jot! Mžš. Tegu sė̃die ta senė Krš. Anys nieko nedirba, tik sė́džia ir valgo KlbIV156(Vdšk). Kad tik vaikas sė́džia ramus, tai žinok, kad nesveikas Ob. Jauna buvau, tai kuokinėj nesėdė́[ja]u, vis buvau darbe (vedama šokti) LKT340(Vdš). Sėdi lyg koją insikirtęs LTR(Krn).
| prk.: Ordino didysis magistras įsakęs Livonijai ramiai sėdėti rš.
^ Namie sėdint, niekas neatneš LTR(Jnš). Rankas sudėjęs sėdėsi – nieko neturėsi LTR(Gdr). Troboj sėdėdamas, miško neiškirsi LTR(Vdk).
| refl.: Kodėl taip sė́das be darbo, o darbų galybės?! Krš.
ǁ būti kur: Par patį tumtą perkūnijos sėdė́jova name J. Jeigu tu šie metai sė́di namuose, gali daugiau padėt Gg. Aš jau namuosa sė́džiu (nedirbu) Rod. Niekur neišeinu, vis namie sė́džiu: vaikus daboju Plv. Užkaičiau bulbas – sėdė́k dabar prie jų! Žl. Dairykis apie tas [merginas], kur namuos sė́di, o ne tų, kur vakarėly LKT323(Dgl). Tai mano vaikas aria, jis sėd' jaučio ausyj BsPI9. Pirtyse tai visi vaiduokliai, visi velniai sėdė́davo Upn. Negavau arklio, nė gerų ratų, paliko turgus namie sėdė́ti Lk. Kap nuejo, tai sė́di cielą vakarą! Pls. Jis ten sė́di dienas naktis BŽ115. Jei patinka – sėdė́k, nepatinka – išeik BŽ235. In paupį nuėję, sėdė́jom visa naktis, prisiklausėm visokių paukščių LKT212(Lbv).
| Jis vos gyvas sė́di susirietęs (labai nesveikuoja) Jnš. Visą laiką nerimsta, sėdi kaip ant adatų Jnš. Taip sėdžiu kai an dagio Rs. Vidukely sė́džiu kap an ylų kokių (neramiai) LKKXIII123(Grv). Builė (bulvė) kaip pelene sė́da (perdžiūvusi žemė) Šv.
ǁ neištekėti: Jei katra pasogos neturėjo, lei ana i sė́da Krp. Kai pasogo nėr, tai ir sė́di Ds.
^ Sė́di merga – sė́di dalis Mrj.
3. intr. prk. dirbti, veikti: Jis labai daug dirba: sė́di par naktis Jnš. Regis, sė́di prie knygų (mokosi) Bgs. Kelintas vakaras ligi pirmos valandos sė́džiu Jrb. Par dieną sėdė́k [verpdama], vakare vėl lig dešimtos valandos Kv. Nusidulkinęs parejo, jug žmogus ne pri stalo sė́di Gršl. Vienas miškan eina, o kitas krautuvėn sė́di Rud. Kolūkio raštinė[je] tų visokių tarnautojų keli stalai sė́di Rs. Ar tik čia ne to[ji], kur valsčiuj sė́di? Sdk. Gerai padarė. – Matai, jie ant to sė́di (tuo užsiima) Prn. Jisai sė́di tiktai prie karvei LKT224(Bb). Pas uogas sė́d[i] LKKIX217(Dv). Prieg jai daktaras sė́d[i] Šlčn. Gal tu gedulu sėdi (, kad teip nuliūdęs) Š.
ǁ mokytis: Daktaras šešis septynis metus turia sėdė́ti Vdk.
ǁ būti paliktam kartoti kurso: Aš antram skyriuj sėdėjau dvejus metus Skrb. Nesėdė́jo [sūnus] mokyklėj nei metų Skdt. Dešimtoj klasėj sėdė́jo antrą metą Mrj.
4. intr. Als, Ad kalėti: Jis į kalėjimą įkištas, jis sėd' KII296. Nekaltai anys sėdė́jo Pls. Pareina jie sėdėję iš kalėjimo J.Jabl. Juozas jau sėdi už ekėčių (grotų) Šv. Teisėjas norėjo kareivį nubausti trejus metus sėdėti LTR(Alvt). Niekas iš suimtųjų nežinojęs, kiek laiko sėdės ir koks jų likimas rš. Sėdėjo kalinė[je] Ringos mieste aštuonis mėnesius M.Valanč. Kas dėl Dievo kaliniu sėdi SPI39. Ir jie sėdėjo kiek dienų apkalime BB1Moz40,4.
ǁ tr. kalint atlikti: Sėdė́ti bausmę NdŽ. Mūsų kaimo jaunimas nei parų sėdė́jo, nei susimušė Slm.
5. intr. Gršl pastoviai gyventi (kokioje vietoje): Ūkyj sėdėti N. Už vieškelio brolis sė́džia Pbs. Ir sė́džiu an itų laukelių sėdusỹs Lz. Te sė́džia du gyventojai Sml. Aš in aukšto daikto sė́džiu Aps. Dar̃ nieko nereikia, tik sėdė́k Asv. Savo pirkioj sė́džiu, nieko nebijau Ad. Kap nubos čia sėdė́t, važiuosiu toliau, kur duona pigiau Ad. Sė́dy (sėdėk) tep i netury (neturėk) karvės, bus lengviau Dglš. Mes čia sė́dim jau seniai seniai Dbg. Kur mes sė́dim, Sidabraraistis vadinas Dbg. Ties sėdamúoju lauku upis Raudonėnų J. Sėdimasai laukas Kp. Pasėsiu linelius sėdimoj dirvoj LMD(Ml). Dabar močia ir sė́di par Aniotę Lel. Uždaro kap kalėjime [prieglaudoje], i sė́d' (sėdėk) Ad. Apie trisdešimt metų, kai čia sė́džiu Žrm. Tokia boba sena sė́d[i] pirkelėj Lz. Sė́du an vietos – kur čia nupulsi! Krš. Kur anas išbėgs su sa[vo] šeimyna: sė́dy (sėdėk) i lauk Str. Jūs ant mūsų žemės sė́džiat Btg. Ką mes čia sėdė́sme abudedu namuose? Pb. Gurgonyse (kaimo vardas) jų ilgai sėdėta Gmž.
sėdimai adv.: Jis stipras ten, kur auga miško, kur galima sėdimai gyventi Vr.
6. intr. būti nemalonioje padėtyje, suvaržytam: Be kapeikos sė́džiu – ar, insisviedus pūdelis, reikia turgun nuvažiuot! Sld. Sakiau: duokiam puslitrį ir atveš – dabar sė́džiam be malkų Slm. Jau aš sė́džiu (turiu prastas kortas, pralošinėju) Sb. Šį kartą jis sėdės be vieno kirčio Jnš. Gelbėk, kaimyne, bėdoj sė́džiu! Mrj.
ǁ būti priverstam tenkintis kuo ribotu (ppr. apie maistą): Pieno nė[ra], ant mėsos sė́džiam Mžš. Jie jau tik ant ožkos besė́džia Sb.
7. intr. stipriai laikytis, būti prisitvirtinusiam: Jau kurie toliau sė́d[i], ir tų nėra – tik du dantai Šlčn. Smailios iltys sėdi stipriose pažiaunėse Blv. Jei kriaušiai prie kotelio sėd stipriai, tai žiemoje speigėja smarkiai prš. [Verventės sidabruotės] žiedai po vieną sėdi lapų pažastėlėse rš.
8. intr. Ad, Klt, Gdr, Grv, Sem, Dv tupėti: Vištos pas mumis žiemos laike sė́džia pečelyj LKT223(Jon). An laktų sė́d[i] vištos Pls. Katė prieš ugnį sė́di (šildosi) Ėr. Sniego daug [miške], šaltis, i ant kelio sė́di kap kupeta vilkas Vlk. O vorai, kampuos sėdė́dami, verpalus audė K.Donel. Paimk keturius korius su perais, geriausiai jau uždengtais, vienkart su sėdinčiomis ant anų bitėmis Ak. Margoj gegužele, nesėdė́kie an vartelių: atskris tavęsp vanagėlis, papeš tavas margas plunksnas (d.) Lz. Tavi vaikai pašals, pašals, po krūmelius sėdė́damą LKKIII204(Lz).
^ Bobai rūkyt teip tinka, kaip varlei an kemso sėdė́t Aln. Kiaušiny nesėdėjęs, gaidžiu negiedosi LMD(Klt). Kol merga nešioja kasas, tai velnias sėdi kasoj LTR(Brsl). Sėdi kampe katinas, kas pakliudo – bažinas (laikrodis) Nč.
ǁ Sut, Rod tupėti perint: Ant pautų sėdėti N. Višta sė́di an kiaušinių Nmč. Paslaptinę vištą radau – in dvidešim kiaušinių sė́di Klt.
9. tr. perėti: Višta sė́di viščiukus mažus Grv. Žąses pačios sė́di kiaušinius Aps.
◊ ant ãkmenio (ãkmino, kū̃lio) sėdė́ti būti nepatogioje padėtyje uždarbio, pajamų atžvilgiu: Su mumis nerūpinkias: ne ant ãkmino sė́dam Krš. Būdamas mokytas, duoną turės ir ant ãkmenio sėdė́damas Skrb. Sėdė́su mieste aš tau an kū̃lio! Jdr.
ant gerõs dúonos sėdė́ti gerai gyventi, gerai uždirbti: Insiganė kap veršis, matyt, an gerõs dúonos sė́di Alv.
ant kabliùko sėdė́ti Sml būti paskutinėje pabrolių ir pamergių poroje.
ant kamãros sėdė́ti būti nuomininku, įnamiauti: Parejom sėdė́ti ant kamãros Krkl.
ant kélmo sėdė́ti tinginiauti: Ant kélmo sėdė́si – duonos neturėsi Vlkv.
ant lẽdo sėdė́ti neturėti turto, skursti: Argi jau tu čia ant ledo sėdi, kad neturi iš ko? Krok. Ir jis gali pridėti kelis rublius, juk ne ant lẽdo sė́di Brt. Juk ir aš ne ant lẽdo sė́džiu Kt.
ant padur̃kų (padélkų; Žem) sėdė́ti Rk būti užkuriu, priklausyti nuo žmonos.
ant pãrako stati̇̀nės sėdė́ti būti karo grėsmės padėtyjė: Po Pirmojo pasaulinio karo visą laiką Europa sėdėjo ant parako statinės K.Bor.
ant pinigų̃ sėdė́ti būti turtingam: O, jis turtingas, an pinigų̃ sė́di Gdl.
ant rugi̇̀nių šiaudų̃ sėdė́ti likti neištekėjusiai: Šit ir sėdi merga ant ruginių šiaudų ir veria metelius J.Balt.
ant sėmenõkų sėdė́ti nieko nedirbti: Koks iš jo darbinykas – tik ant sėmenõkų sėdė́t Brž.
ant sprándo (kãklo) sėdė́ti
1. DŽ1 gyventi ne savo sąskaita; savo buvimu varginti ką, kliūti kam: Vaikas sė́di tėvui an sprándo Gdl. Aš šiemet in jo sprándo sė́džiu, pirštu piršto neprikišiau niekur Ut. Pavalgius, apsirengus – niekam nesė́džiu ant sprándo Rs. Ar verta penėt tokis – an motinos kãklo sė́di LKKXIII117(Grv). Ji čia turia savo kertelę ir niekam ant kãklo nesė́džia Brž.
2. išnaudoti: Ramiau, ramiau, ponuli. Praėjo laikai mums ant sprandų sėdėti P.Cvir.
3. prisispyrus raginti, versti: Vėl reikės važiuoti, vėl sėdėti ant sprando, kol toliau ištaisys Žem.

ant supùvusio súolo sėdė́ti būti keblioje, nemalonioje padėtyje: Jis sė́di ant supùvusio súolo Dkš.
ant tur̃to sėdė́ti būti turtingam: Kad aš esu varge i ant tur̃to sėdė́dama Žr.
ant žari̇̀jų sėdė́ti labai blogai gyventi, jaustis: Jis tenai ant žari̇̀jų sė́di Mrj.
ant žẽmės sėdė́ti neaugti: Dobilai sė́di in žẽmės – nėr šiemet Klt.
basynàs sėdė́ti be reikalo ilgai gaišti: Išėję gatvėn, basynàs sė́di Užp.
kaltūnù ant galvõs sėdė́ti būti labai įkyriam: Jis man kaltūnu ant galvos sėdi, nebegaliu KlK14,74(Pn).
(kieno) kišẽnėje (kešẽnėje Ps, kešẽniuje Trgn, rañkoje) sėdė́ti Alk būti kam prasiskolinus, nuo ko priklausyti: Visa apylinkė sėdė́jo jo kešẽnėj Užp. Kaip te verčiuos, teip, bet kito kešẽniuj nesė́džiu Ktk. Neužmiršk, kieno tu kešẽnėj sė́di! Ėr. Ką jis turės pinigų, kad mano rañkoj sė́džia! Slm. Svetimoj kišenėj sėdi LTR(Šll).
(kokiame) krėslè sėdė́ti užimti kokią padėtį: Mano vaikas ar tokiam krė́sle sė́džia – kaip aš galiu ant kito sakyt! Jnš. Žmogaus darbai, o ne tai, kokiam jis krėsle sėdi, turėtų būti viskam matas rš.
po padurkù (kantapliù; Žem) sėdė́ti būti žmonos valioje: Jis tik po padurkù sėdė́t Alk.
prie (kieno) sùbinės sėdė́ti vlg. būti globojamam: A pradės vaikai pri motynos sùbinės sėdė́ti?! Savo gyvenimą tura pradėti Krš.
sàvo gyvẽnime sėdė́ti savarankiškai, gerai gyventi: Aš jau sàvo gyvẽnime sė́džiu Dkš.
sė́di rūtà LTR(Trg) toks liaudies šokis.
šali̇̀nėse Jùrgis sė́di baigiasi pašaras: Kuo šersi, jei šali̇̀nės[e] Jùrgis sė́di Vrn.
apsėdė́ti tr.
1. Krč sėdint budėti (ppr. prie ligonio ir numirėlio): Apsėdė́ti ligonį, t. y. sarginti J. Lavoną apsėdė́ti, arba budėti J. Prašom ateit senelio apsėdė́ti, vakar pasimirė Skrb. Pryš smertį eidavo apsėdė́ti Pgr. Moterys išėjo nabašnyko apsėdė́ti Ps. Pati sarginau, pati ėjau naktim apsėdė́t Skr. O palenk galvelę visiems draugams, visiems kaimynėliams …, kurie tave apsėdi, kurie nepatingėjo LTsII531. Ne motina skrynią krovė, ne broleliai apsėdėjo LTR(Grv).
2. refl. LL132 apsibūti, užtrukti sėdint: Aš apsisėdė́jau ir neinu, o jūs nevarot Alk. Jeigu sėdi, tai ir sėdėk apsisėdė́jęs Mrj.
ǁ užsibūti kur, ilgiau pagyventi: Apsisėdėjęs Nicoj, nutolau visai nuo Kauno gyvenimo, draugų ir pažįstamų V.Myk-Put.
3. Q84 turėti kaip nuosavybę, paveldėti.
4. N apsiausti, apsupti.
atsėdė́ti Š
1. intr. praleisti laiką sėdint: Ana gi tris savaites atsėdė́jo prie jos Dgp. Atsėdėjau vakarėlį už vieną mažą kieliškėlį KrvP(Vlk).
| refl. prk.: Būs bulbės, atsisėdė́s savo laiką (pabuvusios žemėje, pradės dygti) Krtn.
2. refl. MŽ219, Ak, Š pakankamai sėdėti: Atsisėdė́jo vaikas, trejus metus nevaikščiojo Lb. Ačiū, aš atsisė́džiu per dienų dienas Mrj. Tai dabar aš tau lauksiu be darbo, ligi tu atsisėdė́si?! Ds.
3. tr. sėdint nuvarginti, nusėdėti: Atsėdė́jau koją, traukutis traukia Dv. Atsėdė́jau koją, ką ir paeit negaliu Grv.
4. intr. N, DŽ, Ssk, Lp atbūti skirtą laiką kalėjime: Šešelis metus atsėdė́jau Grv. Kaltinykų buvo ir daugiau, ale jau aš vienas atsėdė́jau Jž.
| refl.: Jis parėjo atsisėdė́jęs, o jo brolis dar tebesėdi Skr.
ǁ tr. kalint atlikti: Koravonę atsėdė́ti KI28.
5. intr. atbūti tupint, atitupėti: Dar voversys atsėdė̃s, ba sniegas an žemės, nematyt lauko Trak. Jau kalnai gryni, daug lauko yr, voversys jau neatsėdė̃s – užgiedos Trak.

×dasėdė́ti (hibr.) tr. baigti pragyventi, nubūti: Savo gyvenimą dasėdė́sme čia Aps.
įsėdė́ti tr.
1. įspausti, įduobti sėdint: Besėdėdamas įsėdė́jau duobę ant žemės J. Mokydamos siuole (suole) duobes įsė́da Krš. Atėjo an tos vietos – tai tokia kupstynė; an kupstų insėdėta, rado, arklių kur stovėta BsV317.
2. refl. Š, Ds užtrukti, užsibūti sėdint, užsisėdėti: Įsisėdė́jai ilgai, kelkis, eik J. Nuejo ir insisėdė́jo, ir daryk ką nori su tokiu žmogum! Trgn. Tai įsisėdė́jo: ar neprigis tik! Vlkv. Kur įsisėdėjom, ten sėdėkim! Lp.
3. nuo seniai apgyventi, užimti: Pagaliau visus nustebino, apleisdamas įsėdėtą vietą Vaižg.
4. refl. įsisenėti: Įsisėdėjusi liga B, N.
išsėdė́ti; N, LL23,295
1. intr. išbūti sėdint: Išsėdė́jom valandą be vieno žodelio Krš. Tas vaikis i veselę iškėlęs, dvi savaiti pri stalo išsėdė́jęs Jdr.
ǁ išgyventi sėdint: Penkius metus išsėdė́jo [ligonis], negalėjo atsigulti Krš.
2. intr. ištverti, iškentėti sėdint: Jaunikaitis, nebegalėdamas ant degančios kaladėlės išsėdė́t, musėjo išeit BM54(Vžns).
3. intr. išbūti, nieko neveikiant: Dyka sėdėt neišsėdė́siu – eisiu namo Klt. Išejo ūlyčion ir išsėdė́jo visą dieną Ob. A taip gali visą amžių išsėdė́ti be darbo?! Rdn.
4. intr. DŽ1 išbūti sėdint ir ką nors veikiant: Lig dvylektos reikėjo išsėdė́t su šakaliuku (prie skalos) Nmk. Taip ir išsėdėjai su knyga visą šeštadienį? K.Saj. Vyro nebuvo namie… Malūne pernakt išsėdėjo J.Paukš. Kortosnan grajinam, tai visą naktį išsė́dim Nmč.
5. refl. Š pakankamai sėdėti, pailsėti: Išsisėdė́jau, mažai šiandie dirbau Dglš. Kad ganyt [leistų], tai dar išsisėdė́tai Asv. Paliovus lašenti, vaikai, išsisėdėję pirkioje, išbėgo už vartų po balutes pabraidyti Mš.
6. tr. sėdint išduobti: Paltas dar nė kiek neišsėdė́tas Rm. Klotys [Gaubienės sijono] jau išsėdėtos I.Simon. Vyrai labai kelnių kelius išsė́da Krš. Žiūrėk, kokią duobę šiene išsėdė́jau Ds. Velnias išsėdė́jo akmeny duobelę Š.
| refl.: Kelnės jau išsisėdė́jo Mrj.
7. tr. DŽ1 gauti, laimėti ką sėdint: I sėdžia ant to kranto, meškerio[ja] – i ką tu tę gali išsėdė́t?! Jrb. Kai sėdėsim, tai nieko ir neišsėdė́sim Mrj. Ką čia išsėdė́su – važiuosu į miestą! Krš.
8. intr. išbūti skirtą laiką kalėjime: Mėną išsėdė́j[o] [kalėjime] LKKII206(Zt). Lygiai keturias dešimtis metų esame išsėdėję tamsiame kalėjime rš.
ǁ tr. atlikti bausmę: Mokinys išsėdėjo savo nevalią J.
9. tr. Vlk išperėti: Pasodino vištą, ir išsėdė́jo mazkelaičius vištelaičius LKKII218(Lz). Sudėjo povelė te tris kiaušinelius, išsėdė́[jo] povelė tai tris povytelius (d.) Ad. Pasėdėsi ant pečiaus dvi savaites ir išsėdėsi kumeliuką LTsIV386.
◊ gùrklį iš[si]sėdė́ti išvirškinti: Kap jau višta neišsisė́d[i] gùrklio, tai jau ana ir išgaišta Dv. Višta neišsėdė́jo gùrklio ir išstipo Ml.
nusėdė́ti
1. intr. ištverti sėdint, galėti sėdėti: Atsisėdau prie akėčių, negaliu nusėdė́ti – skauda šoną, ir gana Pc. Nenusė́džiu, nenubūvu, pati savęs nenuturiu Tvr. Negaliu nusėdė́t, reik bėgt namo Gs. Kiba tau ašaka dygsta, ka nenusė́di?! Kt. Ko tu nenusė́di lyg an ylų? Mrj. Tai nenusė́di – lyg an žarijų! Mrj. Ko nenusė́di, a pašinas šiknon įlindo?! Vlkv. Nenusė́di an daikto, sakytai, kruopos šikinę drasko Rod. Ot, kap tu negali ramiai nusėdė́t! Pns. [Nuvargęs] vos galėjo ant arklio nusėdėti MPs. O paėdęs grieš be galo, ir visi svečiai nenusėdės už stalo DS173(Rs).
2. tr. DŽ sėdint nuvarginti: Nusėdė́jau kojas, kad nutirpo J. Nebgaliu paeit – nusėdė́jau koją Kp. Nusėdė́jau betupėdama pri jūso kojas Krš. Išlipa iš vežimo, kad kojų nenusėdėtų, paeina pėsčias, tegu ir arklys atsikvepia rš. Dieną kelius nusėdėjau, naktį rankas nugulėjau D44.
| refl. DŽ1, Klk, Jrb: Kojos nusisėdė́jo besėdant, i kremtu Pln. Nusisė́di par dieną berašydamas, tai nori pasivaikščiot Kp. Sėdė́damas nusisėdė́jau, ramstydamas nusiramsčiau J. Nusisė́da be darbo i serga Šts. Pasirangė fotelyje, lyg būtų nusisėdėjęs, ant stalo pasirėmė J.Paukš.
3. intr. pabūti sėdint, pasėdėti: Susibruka rankas, nusė́džia, nusė́džia i vėl valgo – kokius triskart teip pasilsia Lnkv. Nusėdė́jau gerą valandą, o ano nesulaukiau Šts. Nusėdė́j[o] dieną kalvis Lp. Kartais ir taip nusėdi daug laiko [be darbo] Lp.
| refl.: Nusiklauso zuikis, nusisėda i kriupena obelių griaužti Šts.
4. tr. palikti žymes, įduobti ilgai sėdint: Tai daugiaus ji ten sėdėjo, sėdėjo, net drabužius nusėdėjo! BsPII89. Mano žirgelis labai nuvargintas, aukso balnelis labai nusėdėtas LTR(Tvr). Nugisėdė́jau suolą, suolelį (rd.) Jž. Vieną ežę ravė[ja], o antrąją nusė́da pusę Sd.
| Kad ir daug, vis tiek sėdėsi nusėdė́si (nuravėsi) tuos burokus Trgn.
5. tr. iškalėti: Koravonę nusėdė́ti KI28. Kaip veik jis paskutines bausmes bus nusėdėjęs prš.
6. tr. ilgą laiką būnant nugyventi: Visi plačiašniūriai išsikėlė į vienkiemius, nieko gero nusėdėtose vietose nepalikę J.Balt.
7. intr. DŽ1 galėti nubūti, ištverti (vienoje vietoje): Nenusė́di vaikai pirkioj, net virba, net virba Klt. Tik siuva, siuva, nusėdėt negali Mlt. Kad jis vietoj nenusė́di, jam tik bėgt Mrj. Ana tai nenusė́di namie, vis eina ir eina An. Ka uogos būt sausos, tai nenusėdė́tumėm stubo[je] Vdk. Tai lėk lėk pas tą savo Katrę – matau, kad jau nebenusė́di! Sml. Jis nenusėdimas žmogus J.Jabl.
| Dykas kas galėjo nūsėdė́ti an trijų aktarų! Grd. Šiuolaikiniai poilsiautojai vienoj vietoj ilgai nenusėdi sp.
pasėdė́ti intr. K; M, LL168
1. DŽ1 kiek sėdėti, pabūti sėdint: Anas pasė́džia, kol arklys pasilsia Ob. Ir pasė́di, ir pagieda kokią giesmelę [šienaudamas žmogus] Mrc. Prasidės ravėjimai, šienavimai – minutės pasėdė́t nebus kada Mžš. Pats išeina in sodelį, pasė́d[i], pats in susiedą nueina Eiš. Kap pasė́di, tai čia kojas lyg bado, lyg diegia Ktv. Pakeliui pasė́džiu Dbg. Pasė́dy, nekada ažeini GrvT91. Pasėdyte, kole eiste gultie Tvr. Pasėdė́k – a rugiai birna, pasėdė́k Krž. Užeidykit pirkion pasėdė́t LKT402-403(Šč). Aš labai prašau, ateikit, pasėdėsime KlbVI106(Mlk). Pasė́dit (pasėdėkite) truputį Lz. Sėsk, pasėdė́k, gal ne mielių atėjai?! Krs. O kur eiste, pasė́dyte! Pst. Kodėl gi nepasėdėti, turint kuo sėdėti? Vaižg. Kad žinočia, kad tiesa, stovėjus pastovėčia, sėdėjus pasėdėčia (d.) Mrj. Nor aš šokt nemokėsiu, kampe pasėdė́siu DrskD250.
| refl. DŽ1: Eisim, jau pasisėdė́jom Srv. Ant kalno pasisėdė́jom Ėr. Šiaip taip pasisėdėdamas parsikebetuosiu namo Rd. Einam pasisėdė́damos, pasilsėdamos LKT111(Kltn). Tu pasisėdėk, o aš eisiu vietos paieškot LTR(Krtn). Paėsias, pasėdė́sias ir nueisias Krš. Pasisė́dim, ponios mergos, pasisė́dim JV532. Padėjęs krėslelį, pasisėdėsi NS26.
| prk.: Pasisėdė́jo (pabuvo neužsėta) žemė, gal viskas geriau augs Krš.
2. DŽ galėti, įstengti sėdėti: Vos tik pradėjau vienas pats gilioje lovoje pasėdėti, jau visa aiškiai mačiau, kas aplink mane darosi Vaižg. Pusantrų metų ir vis dar nepasėdi, nekalba vaikas rš. Aš vos tik į vežimą (vežime) pasėdė́t galėjau Pgg. Nepasėdžiu ant žirgelio Ls. Ne, ne, nenešiu tavęs, muno nugara kieta, nepasėdė́si BM377(Plng). Nebegali niekaip pasėdė́t (ima miegas), tai išbėgi lauka Mšk.
3. LL268 ištverti sėdint: Nepasė́d[i], ale eina ir eina – kap vėjas Arm. Kurio čia branto siunti, a nepasė́di vieto[je]! Vvr. Jis eina ir eina – kai paštas, vietoj nepasė́di Ig. Nepasėdi, gal yla šikinėj? LTR(Vj).
4. padirbėti sėdimą darbą: Pasė́di biskį, pasė́di, ale i užpelnai Jrb. Mokytojai vaiką nuvesk. Tegu pasėdi su knyga rankoj J.Balt.
^ Plonai verpsi – pasėdė́si, smulkiai malsi – pastovėsi LKT104(Pd).
5. pabūti netekėjusiai: Tai da pasėdė́si, kad neini už manę Dg.
6. pabūti kalėjime: Pasėdė̃s porą metų, tai žinos Švnč.
7. pasitenkinti kuo ribotu (ppr. apie maistą): Be karvės – paskutinė, an duonos nepasė́du Brs.
◊ ant kabliùko pasėdė́ti pabūti paskutinėje pabrolių ar pamergių poroje: Marcyt, aš tave prašysiu par mano veseliją ant kabliuko pasėdėt Sml.
parsėdė́ti tr. sėdint įduobti: O ir parsėdėjom aukštą kalnelį (d.) Smn.
pérsėdėti intr., parsėdėti M
1. LL190 išbūti sėdint, išsėdėti: Pérsėdžiu pernakt [ant vežimo], kad arklių kas nenuvest Lp. Tegu einie pašokti: jaunas nepársėdės Krš. Ana prie ligonio pársėdėjo visą vakarą J. Pérsėdėti visą dieną K. Pagal pečių pérsėdėjau, su berniukais peršnekėjau apie tą štuką Ps. Jaunasis, visą tą laiką užstalė[je] parsėdėjęs, kėlės ir prė jaunosios prisiartino S.Dauk. Už skobnelio persėdėjau, ant rankelių perrymojau LTR(Kb). Parsėdė́jo jis tenai (kriaušėje) trejus metus BM75(Vb).
2. SD299 ilgiau už kitus išsėdėti, išbūti: Kiekvieną vakarą jis visus pérsėdi Gs. Persėdmi N.
3. refl. per ilgai, per daug sėdėti: Pársisėdėjau ant vietos, kad viduriai mano ėmė kėžti (pūstis) J.
4. refl. per ilgai išbūti krosnyje (apie duoną): Duona po pečiaus pársisėdėjo Ll. Žiūrėkit, kad nepársisėdėtų duona po pečium Up.
prasėdė́ti K
1. intr. DŽ1 praleisti laiką sėdint: Visą pusnaktį prasėdė́jau Msn. Nė pats nepajutau, kad visą valandą prasėdė́jau Up. Kap tau nedaėda visą dieną trobon prasėdėt Kpč. Kap kada prasėdė́davom lyg dienai OG371. Tris dienas, tris naktis už stalelio prasėdėjau KrvD67.
ǁ pirmiau sėdėti: Sėskit čia, kur mūsų prasėdė́ta Sb.
2. intr. prabūti be darbo, pradykinėti: Negavo vietos, metus taip prasėdė́jo Krš.
3. intr. išgyventi vienoje vietoje, neišvykstant: Sėdžiu, prasėdė́jau kap baravykas senas, niekur nebuvau Dv. Jug vaikai neprasėdė́s pri motynos visą amžių! Rdn. Prasėdė́jau ten devynis mėnesius Vn.
4. tr. sėdint pradėvėti, pratrinti: Prasėdėjau skylę kelnėse Db. Tas krėslas jau senas, prasėdė́tas Rs. Jau prasėdėjom liepos suolelį, dar nesulaukėm savo brolelio KrvD63. Mes prasėdėjom storus suolelius, mes nurymojom baltas rankeles LTR(Sn).
5. tr. sėdint praleisti, pražiopsoti: Prasėdė́jau autobusą Ign.
6. intr. išbūti įkalintam, pasodintam: Metus kalėjime prasėdė́jo DŽ1.
prisėdė́ti
1. intr., tr. DŽ1 pakankamai ilgai sėdėti: Prisėdė́jo ubagas pilnus pakelius J. Aš prisėdėjau, mano motinėle, po radastų krūmeliu BsO75.
| refl. K: Ačiū, nesėsiu, prisisėdė́jau atvažiuodamas Mrj. Dėkui, jau gana prisisėdėjau rš.
2. intr. N būti, dalyvauti kur sėdint.
| refl.: Kad aš žinočiau, kad mano būtų [mergelė], šalia prisisėdėčiau N106.
3. tr. DŽ gauti sėdint: Ką tu čia prisėdė́si sėdėdamas Kp.
4. intr. pakankamai ilgai kalėti: Ir po teismus išsitampei, ir kalėjimuose prisėdėjai rš.
5. intr. prižiūrėti: Neprisėdė́siu aš prie jai (prie ligonės) Klt.
susėdė́ti
1. tr. DŽ, Šts, Rm, Sdk pasėdus suglamžyti: Žiūrėk, kad susėdė́jai suknelę! Skp. Susėdė́jai man kepurę – užsisėdai ir sėdėdamas sulamdei Š. Kur tu tep susėdė́jai paltą?! Mrj. Susėdė́jo ir surūkšliojo jis drabužius J.
| Susėdė́jo biesas tave, ir palikai susitraukus, žema, neaugi nieko J.
^ Esi toks kaip susėdė́tas KlvrŽ. Nedikta, kaip po subinės susėdė́ta Lkv.
| refl. tr.: Tai važiuodama susisėdė́jau paltą! Šn.
2. tr. sėdint sudėvėti, sutrinti: To suolo tu savo amžiuj nesusėdėsi rš.
3. intr. išbūti prie sėdimo darbo: Jis vienoj klasėj dvejus metus susėdėjo Sk.
| refl.: Susisėdėk pri verpalo – ir sukietės viduriai Šts.
4. refl. užsibūti neištekėjusiai: Laukė geresnio – ir sussėdė́jo Rod.
5. tr. laimėti, gauti, sulaukti sėdint: Kai namuos sėdėsi, nieko ir nesusėdė́si Šn. Nežinia, ar susėdė̃s ką, ar ne Lp.
| refl. tr. BŽ124.
užsėdė́ti
1. intr. užtrukti, užsibūti sėdint.
| prk.: [Mateušas] kėlės ižg nuodžios savo, kurioje jau buo užsėdėjęs ir užgulėjęs DP513.
| refl. LL312, BŽ476: Kai nuėjai, tėvai, tai ir užsisėdė́jai! Alk. Reik eiti namo – gi mat užsisėdė́jau Pc. Kartais užsisėdėdavo ligi išnakčių, aptardamas su skulptorium miesto reikalus K.Bor.
^ Geri sveteliai, kai neužsisėdi KrvP(Krsn).
2. refl. nuvargti, suglebti sėdint, nusisėdėti: Ką tie ponai nesirgs: užsisė́di per dienas, ir sustoja kraujas Srv. Sėdi sėdi – ažsisėdė́ję, lepios dukterys Klt.
3. intr. išbūti, iškęsti sėdint: Kap pridegina [pirtyje], karšta, negalima užsėdė́t Nmč.
4. refl. užsibūti neištekėjusiai: Katros mergaitės labai renkas – užsisė́džia Ps. Jei uždabos pirmiau jautį, tai ženklas, kad nutekės, o jei karvę, tai užsisėdės LTIII456(Kls).
5. tr. gauti sėdint: Užsėdėta liga Pkr.
6. tr. laimėti, gauti niekur neišeinant, būnant vienoje vietoje: Namie sėdėdamas, nieko neužsėdė́si Sb.
7. tr. sėdėjimu ką užlaikyti: Jei, šliūban važiuojant, jaunamartė sėdi ilgai už stalo, tai ji užsėdi to kaimo mergas, ir ilgai nebūva vestuvių LTR(Srj).
8. tr. užgyventi: Kas užsėdė́jo, tam ir liks žemė Ds.
9. tr. Dv, Grv užperėti: Pautai jau ažsėdė́ti, jau išeidis žąsyčiai Lz.