pléišėti, -ėja (-i, -ia, -ti), -ėjo intr.
1. SGI101, Prk, Žgč skeldėti, trūkinėti: Skūra lūpų, rankų nuo saulės, nuo darbo, dirva nuo sausros, pyragas nuo gerų mielių, akmuo nuo ugnies, speniai karvės nuo šalčio arba ilgo žindymo, medis nuo saulės pléišė[ja] J. Beveizdint vandens kilo, ledai pleišėjo ir plūduriavo apsiputoję Žem. Lentos ant saulės pléišė[ja], reik į tamsią vietą sukrauti Kv. Balkiai, kad padėti ant saulės, pléišėjo, ir lovys parplyšo Škn. Nuo lietaus šiemet vyšnios pléiši Ds. Ir tvoros nu šalčio pléišėjo Šll. Duok taip, kad kailis pleišėtų Lpl. Ir žemė drebėjo, ir uolos pleišėjo, ir grabai atsivėrė VlnE211. Žemė plyšta, pleiši MŽ320.
| refl.: Jau bulbos pléišias – išvirė Švnč.
ǁ K skirsti: Vaikai, nebraidykit basi: nuo balos vandenio pléišėja kojos Sv. Blauzdos pléišti OG354. Man rankos pléišti Ds. Lūpos pradėjo pléišėt Ktk.
2. prk. šaukti, rėkti: Vyrai taip pleišėjo garsiai, net jauja drebėjo S.Čiurl. Ko tu pléišti, kap uodegon kirptas? Ml. Ji per daug ant jo pleišėt pagavo Sch212.
◊ širdi̇̀s (širdimi̇̀) pléišėja labai sielvartauja, jaudinasi: Mano širdi̇̀s pléišti Ml. O girdėdami tai, pleišėjo širdimis savo A.Baran. Kaip gailingai verkė, o tikrai pleišėjo širdis jų MP167.
apipléišėti intr. suskeldėti, sutrūkinėti: Namo sienos apipleišėjusios rš.
atpléišėti intr. Skr atskilti, sutrūkinėti: Kur atpléišėjus maliava, reik nuskusti Jnšk.
| refl.: Norint, kad kalto kotas neatsipléišėtų, reikia ant pat galo užkalti rinkę Jn. Brukant atsipleišėjusios ir drauge su spaliais nukritusios pluošto nuoplaišos būdavo iškratomos ir suvartojamos pančiams vyti rš.
įpléišėti intr. įskilti, įtrūkinėti: Nuo karščio lentos įpleišėjo rš.
ǁ K įskirsti.
išpléišėti intr. Š; P suskeldėti, sutrūkinėti: Stebulės ratų išpléišėjo J. Senas stogas, išpléišėjęs, tujau užsidegė Užv. Liemens ir šakų žievė lygi, tanki ir neišpleišėjanti rš. Visų rankos [bus] išpleišėjusios BBJer48,37.
^ O kad tu išpléišėtum! Ml.
| refl.: Išsipléišėjusios beržo tošės Šts. Kolei išsipleišėsi (paraštėje išsidraskysi) BBJer47,5.
nupléišėti intr.
1. suskilti, nusilupti: Kalkiai nuo sienų nupleišėję TP1881,33.
| Burna nupleišėjus dedervinėmis Tsk. Mykolo kaklas juodas, veidai nuo saulės nupleišėję J.Marc.
2. nuskarti, nuspurti: Prie botago galo, kad ne taip greit jis nupleišėtų, pririšama atskirai nuvyta su mazgeliais virvutė, vadinama papliauška rš.
papléišėti intr. sutrūkinėti, susproginėti: Sviestinės bulvės buvo papléišėjusios Tl.
| prk.: Kad niekas nekrutėtų (nedirbtų), tai i ponaičiai papléišėtų (neišsilaikytų, negyventų) Prng.
| refl.: Pasipléišėję linai, jau atkerę, gal minti Vrn.
pérpleišėti intr. suskilinėti, sutrūkinėti: Žievę tur plyšėmis giliomis parpleišėjusią P.
supléišėti intr.; Q641 sutrūkinėti, suskeldėti, sueižėti: Supleištu R. Batų netepiau, supléišėjo baisiausiai Krš. Duona po pečiumi susproginė[jo], supléišė[jo] J. Supléišėjo siena, lentos, susprogo nuo saulės Lnkv. Supléišėjęs medis – perkūno trenktas Kl. Pryš saulę rąstai supléišėjo Kv. Balkis palubė[je] supléišėjęs Vkš. Naktie užstojus, sudrebėjo žemė, mūrai supleišėjo ir durys kalinio atsidarė M.Valanč. Krosnis nors dar nauja, bet jau suskilusi, visi šonai supleišėję Žem.
| Iš už supleišėjusių debesų žiūrėjo į juos mėnulis rš.
ǁ K suskirsti: Pirštai supleišėję ir sukumpę nuo sunkių darbų I.Simon. Rankos supléišėję OG306. Kojos kaip arimas buvo supléišėję Sdk. Pavasarį mano visada lūpos supléišėję Ds. Karvės speniai supléišėjo, nė artyn neprisileidžia melžt Ds. Jo rankų delnai supleišėjo Lš.