moki̇̀nti, -ina, -ino R, mókinti Prk žr. mokyti:
1. K, Skr Mokykis pats ir moki̇̀nk kitą J. Ar aną mokinsi, ar nemokinsi, nėko iš ano nebūs ir visi tavo darbai pražūs KrvP(Užv). Kelk, mano motinėlė, mokinki darbelių JD225. Mokin mane vargios dienos ir gailiosios ašarėlės RD6. Ar sakalo balsas, ar smulkių paukštelių, vai ar mano tėtužėlis išminties mokina BsO141. Mokinti liep visą svietą Mž234.
^ Geri miltai mokin kepėją, geri linai – verpėją B. Pirma pats pamėgink, tad kitus mokink LTR(Jnš). Diena dieną mokina LTR. Žodžiai mokina, pavyzdžiai patraukia Sim.
| refl.: Buvo geros galvos, jis labai greitai ir gerai mokinos BsPI63. Kūdikis pirmų pirmiausia kalbėt tesimokinas KBI51. Mokinaũsi skaityt Arm. Ką aš mokinaũsis, viską atmenu Krn. Gerai moki̇̀nasis Ppr. Toliau mokinkimės, kaipo tas naudas … vartoti turim BPII14. Tepriduosti mokytojui visų gerų tas, kursai mokinase žodžio MŽ30. Mokinuos į smuiką R. Ką mes iš pasiuntinių … turim mokintiesi? BPII20. Iš galvos šventus moki̇̀nosi mokslus K.Donel. Mokintis dabar gerai, visur mokyklų pilna, o seniau teip nebuvo Ut. Kitas visai nenori mokýtis Brt. Mókinasi sa jumi Zt. Jijė moki̇̀nąsis ir dirbanti Erž. Mergaitė moki̇̀nantis an daktaro Kp. Da vaikai moki̇̀nasi Klvr.
^ Amžį gyvenk, amžį mokinkis rš. Žmogus sensta, mokinas ir durnas miršta Nmn. Jei jaunas moki̇̀nsiesi, senas maitinsiesi Dkš.
ǁ pratinti dirbti (gyvulį): Devynergis jautis nenori mokinamas LTR(Vdk).
2. Berneli mano jaunasis, per jaunas tu mane mokinti KlpD58.
apmoki̇̀nti; M žr. apmokyti.
atmoki̇̀nti žr. atmokyti 1: Seniui netinka pačios valiūkavimas, – galvoja, kaip čia savo žmoną nuo to atmokinus LTsIV285.
įmoki̇̀nti žr. įmokyti 1: Siuvėjas buvo visus įmoki̇̀nęs, ką turi daryt Jrk97. Įmokino mane motynėlė: neklausyki jaunų kareivėlių JD148. Mane mama įmoki̇̀no, kad neklausyčia vaikinų (d.) Smn.
išmoki̇̀nti; Q9 žr. išmokyti 1: Kitą išmokinaũ skaityti J. Išmoki̇̀no visokių kalbų ir visaip rašyt ir skaityt LB212. O tasai ją išmokino plonai verpti, tankiai austi R177. Senelis išmokino visus daktarus receptus rašyt (ps.) Vlkv. Takų tavo išmokink mane Mž174.
^ Miške mešką išmokina – žmogaus neišmokins! PPr246. Boba išmoki̇̀na vyrą ir per kačergą šokinėti Žl. Vargas visko išmokina Lp. Didelė[je] valio[je] augintas, proto neišmokintas KrvP(Krtv).
| refl. intr., tr.: Nesunkus daiktas lietuviškai išsimoki̇̀nti J. Daktaru išsimoki̇̀no Pnd. Išsimoki̇̀no važinėt mašina Skp. Sūnus tai iš tėvo išsimoki̇̀no KI18. Tas nepametė savo noro, išsimokino mokslus Tat. Nežinau, an ko išsimokỹs Krm.
numoki̇̀nti
1. tr. N išmokyti.
| refl. tr.: Jis nuo mūsų nusimokinęs tokių žodžių Pgg.
2. žr. numokyti 2: Jau jis nuo koto nusimoki̇̀no Alk.
pamoki̇̀nti žr. pamokyti:
1. R, K Vaikus pamokýt reikia Klvr. Prancūziškas manieras mus pamoki̇̀no K.Donel. Nusieičiau į girelę, pasilaužčiau rykštę – pamokinčiau, išmokinčiau mergužę darbelių JD562. Jo sūnai buvo ir pamokinti Lnkv. Rūsčios dienelės tai pamokino StnD22. Mokė́[jo] su žmonėm pasielgt – b[uv]o pamokýtas Žal. Kelių tavo pamokink mane Mž174.
^ Badas ne dėdė – ir kvailą proto pamokina, ir tinginį prie darbo pripratina KrvP(Stk).
| refl.: Pasimoki̇̀no i gavo už mokytoją Gs. Vežimėlis vaikelių, vaikščiot pasimokinančių R294.
2. Oi tu martele, tu niūronele, kas tau pasakė, kas pamokino? StnD22. Žmogelis namon parėjęs, padaręs, kaip jį senelis buvo pamokinęs BsMtI12.
| refl.: Iš to pasimokina R333.
pérmokinti
1. J žr. permokyti 1.
| refl. LL191.
2. tr. daug, labai mokyti: Sako vyrai permokinti KlvD372.
pramoki̇̀nti žr. pramokyti: Tą vaiką pramokino truputį rašto M.Valanč. Padėkavoju, kad mažus mumis užauginai, kad mus darbelių pramokinai JD1184. Mūs vaikai to nemokėjo, ale šitas visokių žodžių pramoki̇̀no (išmokė) Ut.
| refl. Žrm: Vaikas prasimoki̇̀no, jau galėtų motinai pagelbėt Skr.
primoki̇̀nti
1. M, BPII168 žr. primokyti 1: Primokinaũ aš jąją gudrumo J.
| refl.: Iš kitur atėję žmonės prisimoki̇̀na kuršiškai kalbėti Nd. Namie kaip užkrosny – nieko daugiau nebeprisimokinsi I.Simon.
ǁ išdresuoti: Turi ant to (medžioklei) primokintus paprastus šunis, kurie, išradę žvėrį, garsina rš.
2. refl. tr. įgauti, įgyti besimokant: Mokinosi, mokinosi ir prisimoki̇̀no sau nesveikatą KzR.
susimoki̇̀nti žr. susimokyti: Susimoki̇̀no bernai mergaitei sarmatą padaryti – išpaišinti Pc. Jiedu susimoki̇̀nę – neišgausi teisybę Alk.