lýginti (-yti), -ina, -ino K
1. tr. SD320 daryti lygų paviršių, šalinti nelygumus: Jis lygina kurmarausius ant pievos J. Pievą [išknaisiotą] lýginu OG332. Lýgintas akmuo NdŽ. Paėmęs šakę, lýgink gyvolius (mėšlą gyvulių tvarte) Dov.
| refl.: Kẽlias jau lýginasi (gruodas apsitrina) Krkn.
2. tr. laidyti su laidyne: Visą dieną pravertė belygindama [skalbinius] rš. Jos baltom kaip sniegas priekaištėm, lygintais rūbais, gražiai sušukuotais plaukais Šlč.
3. tr. gražiai, lygiai taisyti, tvarkyti: Oi tu lygini savo viršūnėlę ir tankias šakeles KrvD128. Lygina senis ūsus, niekaip jie nesusilygina rš.
4. refl. stoti į vieną gretą, liniją; lygiuotis: Lygintis per kairę! V.Kudir.
5. tr. LL111 naikinti skirtumus, niveliuoti: Aš esu giltinė, aš visus lýginu NdŽ.
| refl.: Lyginasi luomų įvairumai bei skirtumai rš.
6. intr. mokėti skolas, atsilyginti: Kad geras žmogus – lýgina, kad koks, tai ir numonija Lnkv. Lýgink, kad paskui bėdos nebūtų Trs.
| refl.: Lýginos lentoms, vištoms už gandro nušavimą Šts. Nelyginos geruoju, ir padavė į teismą Šts. Už trobų nukė́limą valdžia lýginas (apmoka) Krš.
7. (pr. līgint) tr. BzB298 nagrinėti bylą, teisti: Reikia būtinai įvesti senobės nors ir užmiršti žodžiai – lygus – sud, lyginti – sudit K.Būg. Netrukdams antrą dieną turėjau lygą (paraštėje lyginau) ir liepiau tą vyrą atvesti BBApD25,17.
8. tr. statyti greta, norint nustatyti panašumą arba skirtumą: Jablonskis, spręsdamas apie naujadaro tinkamumą, lygino jį su šnekamosios liaudies kalbos pavyzdžiais rš. Negali jų nei lýgyt: vienas toks, kitas visiškai kitoniškas Kp. Lyginamasis istorinis metodas rš. Lýginamasis kalbų (kalbos) mokslas NdŽ. Lýginamoji gramatika K.Būg.
ǁ statyti greta, norint ką patikrinti: Lýginti originalą su kopija DŽ.
| Lyginamoji drėgmė žiemą didesnė, kaip vasarą rš. Lyginamuoju svoriu vadiname santykį tiriamojo kūno svorio su tokio pat tūrio 4°C vandens svoriu rš.
lýginamai adv.: Kito daikto ypatingumas pasakomas nelyginamai su tokiu pat kito daikto ypatingumu J.Jabl.
9. tr. N, M laikyti ką tokiu pat, tolygiu, panašiu; prilyginti kam: Talentus vadina ilgaisiais grašiais ir lygina vieną ilgąjį į griviną S.Dauk. Tokį nedorą žmogų piktam žvėriui lýgina A.Baran. Ne darmu girtą žmogų į gyvulį lygina Sz. Nelygink mane, pone, su piktaisiais PK55. Tu drįsti mane lýginti su juo? NdŽ. Žetį (pavardė) lygino į šluotą LTR(Pns). Nelýgyt – šitas geresnis, kap tas Azr. Čia yra daugiausia tam tikri klausiamieji ir lyginamieji prieveiksmiai J.Jabl.
| refl.: Ak lietuvninkai, širdingi mano broleliai, ben nesilýgykim akliems šio svieto bedieviams K.Donel. Bet, šiaip ar taip, su Šalteikių Karalium ne kiekvienas gali lygintis I.Simon. Su tuoj neslýgyk, su kuoj kiaulių rozu neganei Lp. Kernavė (upelis) negali lýgintis su Dūkšta Ker.
^ Varlė nori lygintis su jaučiu PPr435.
ǁ refl. prilygti kam: Ūgis beždžionių nėra vienodas: vienos lyginas su augalotu vyru, kitos yra ne didesnės už voverę Blv. Užaugęs pereina kitas žoles ir su medžiais lyginas srš. Skitų motriškosios lyginas vyrams narsybė[je] S.Dauk. Tas jūsų mokinimas lyginasi kankinimui A1884,91. Tujukė ir cisas – netoli tas to lyginasi Krsn. Kuris tau lyginasi? BB2Moz15,11.
10. tr. daryti tokį pat; derinti su kuo, taikyti prie ko: Gilumą duobės reik lyginti į didumą šaknių augymės S.Dauk.
11. tr., intr. Ps, Lnkv prikaišioti svetimavimą su kitu (vyru, moterimi): Ėmė lýgyt jį prie tos mergos Skr. Tu muni̇̀ lýgini prie tos senmergės, o aš ten neiti neinu! Šauk. Poni ėmė šaukti, bartis, Zosę lyginti ponui (su ponu kalbėdama, ėmė jam Zosę prikaišioti) Žem. Jei vyras su kokia motriška pašneka, pati i lýgina Rdn. Lýgino, lýgino pri kitų, žmogus nedatūrėjo i pabėgo Krš.
12. tr. Skd kastruoti, romyti: Rudenį čia paršelius lýginam KlvrŽ. Į rugienas (kai rugiai bus nukirsti, kai atšals) lyginsiam kuilį Šts.
◊ kùprą (nùgarą, pakáušį, są́narius) lýginti mušti: O Lietuva, dar neseniai sutriuškinusi dvarą, kur ponas rykštėm lygino kupras T.Tilv. Su bernais atbėgę, vilko nùgarą lýgina Jrk39. Tos motriškos buvo piktos, mušosi, pakaušius lygino viena antrai LTR(Klm). Ir vėl gumbuotus pono sąnarius lygino ir nesveikatas lauk varė BsPIII40.
aplýginti tr. K
1. padaryti lygesnį paviršių: Nelygias dirvas reikėtų aplyginti rš. Žemės paviršių galutinai aplygino tirpstančių ledynų vanduo rš. Stiklo popierium ir dilde aplyginome aštrius kartono kraštus rš. Aplýginkit kapą ir eikit namo Ds.
2. Vrnv padaryti pilnesnį, riebesnį, atšerti, atpenėti: Nedaugį aplýginęs vešiu paršą an turgo Pls.
| refl.: Jau itas paršiukas yra apsilýginęs Grv.
3. apmokėti, atsiteisti: Išlaidoms aplyginti gaudavo algą A.Janul. Kad aš nors kiek skolas aplyginč! Ds.
| refl. tr.: Skoles apsilýgyt spėsim Prn. Mokesčius ir didžiausius reikalus šiaip taip apsilygina rš.
atlýginti K
1. tr. padaryti lygų: Nelygų galą rąsto atlýgink J. Reikia stiklo galą atlýginti Ėr.
2. tr. lygiai nustatyti, sureguliuoti (svarstykles): Svarstyklės atlýgintos puikiausiai Ėr.
3. tr., intr. Sch107, Lp, Skr užmokėti, atsiteisti: Už sužeidimą neatlygino J.Bil. Už linkėjimus gausius teatlygins jum midus B.Sruog. Kožnam atlýgys, kaip jis yr nusipelnęs K.Donel. Bet turėsi mane atlyginti! – traukė toliau ragana (ps.) J.Balč. Kas atlýgins jam gerą padarymą? BŽ261. Atlyginu, duomi, ko jis nor R365. Erzinsi liežuviu – atlygins kumščiu KrvP.
atlýgintinai adv.: Pagerinimai, padaryti nuomininko, neatlygintinai atitenka valstybei rš.
| refl.: Ans lyginte atsilygino, t. y. atsiteisė J. Sakė – ir atsilyginsią, atidirbsią P.Cvir. Ateis diena, kada jis tam budeliui atsilygins V.Myk-Put. Pasirūpinsiu kada nors ir aš tau atsilyginti, pasistengsiu kuo atsimokėti J.Jabl. Kad ir negreit, reiks su tuo žmogum atsilyginti Lnkv. Atsilygino už gerą šaltu vandeniu KrvP(Al).
^ Savo šonais atsilýginti (nukentėti dėl kito kaltės) BŽ31.
atsilýgintinai adv.: Dovanai arba atsilygintinai nusavinęs turtą rš.
4. tr. pakeisti, atstoti: Miltai žiedų dulkes atlygina S.Dauk.
◊ kùprą atlýginti Tvr suduoti, sumušti: Anas mano kuprą gerai atlýgino Gdr. Neįkyrėk – kaip atlyginsiu kuprą, tai žinosi! Sdb.
įlýginti tr.
1. Š ką įdėtą padaryti lygų su paviršium.
2. CII574 priskaityti, įskaityti: Turi savo dienos algą drauge įlyginti CI537.
išlýginti
1. tr. J, BŽ83 padaryti lygų paviršių: Išlyginsim kelius, užsėsime laukus, gimtasis židinys bus vėl jaukus S.Nėr. Klonius išlygintumbime, o paskui žolėmis geroms užsėtumbime K.Donel1. Peilis toks iškapotas, reik ašmenis išlýginti Plt.
| refl. tr., intr.: Išsilýginau kiemą Š. Kelias išsilýgins bevažinėjant Š. Hm! – numykė vėl Keidošius, ir išsilygino visos riaukšlės ant jo kaktos V.Piet. Žemės, kuriomis ižsilygina duobes SD172.
2. tr. padaryti tiesų, ištiesinti: Veža sesulę jau kavotie: tai išlygintą kap lentelę, tai išbaltintą kap drobelę (d.) Pls.
^ Tokiems nebent grabas kuprą išlygins (tokie yra nepataisomi) rš.
3. tr. Plk išlaidyti su laidyne: Teklė, išlyginusi skalbinius, surišo į kelis ryšulius rš.
4. tr. padaryti tokio pat ilgumo, didumo: Šlubiui kojas išlyginau Gmž.
5. tr. BŽ77 tiksliai nustatyti, sureguliuoti: Prieš sverdamas pažiūrėk, ar išlýgytos svarstyklės Lp.
6. tr. padengti, atsverti: Ši gyventojų masė galėtų atrodyti pastovi …, kad metai po metų gimimų prieauglis ir mirimų skaičius vienas kitą išlygintų EncIX94. Prekių įvežimas susiduria taip pat su sunkumais, nes tinkamai sutvarkyti vadinamuosius išlyginamuosius mokesčius nėra lengvas dalykas rš.
7. tr. suvienodinti, suderinti: Naują „Skaitymų“ leidimą ruošdamas, stengiausi išlyginti senųjų leidinių trūkumus rš. Pajūrio žemaičiai linksniavimą išlygino, dž ir č išmetė rš.
ǁ padaryti ne tokį ryškų, ne tokį skirtingą: Jupiteris turi labai storą atmosferą, kuri išlygina šviesos kontrastus P.Slavėn. Ryškalas kino filmams turi turėti išlyginamųjų savybių rš. Jos protas ir elgimasis išlygina menkus kūno trūkumus J.Balč.
8. refl. srš prilygti kam.
9. tr. palyginti su kuo: Prašome neišlygintos (neišmatuojamos, beribės) gėrybės tavo PK29.
10. intr. atsimokėti, atlyginti: Nuo tavęs per visą laiką aš tiek gero mačiau, juog aš kuomi nors, o vis turiu tau išlyginti V.Piet.
| refl. Lp.
11. refl. susitarti, susiderėti: Kada eini su savo priešininku pas viršininką, kelyje pasistenk geruoju su juo išsilyginti brš.
12. tr. Brs, Yl, KlvrŽ išromyti, iškastruoti: Išlýgintas vadinas arklys, nelygintas – drigantas Gršl.
| refl.: Paršiukai geru laiku išsilýgino Kal.
◊ nùgarą išlýginti suduoti, apmušti: Stirninį paėmęs, visiems išlygintų nugaras Jrk94.
nulýginti tr.
1. padaryti lygų paviršių: Dirvas nulyginkime valkėmis rš. Nulygink medį, kur nelygus J. Su skliutu tai medžius nulýgina Snt.
2. padaryti lygų su žemės paviršiumi: Visą zabudovą ugnis nulygino Vrnv.
^ Kuprota boba visus laukus nulygina (pjautuvas) Lš.
palýginti tr.
1. K, J, Vdk padaryti kiek lygesnį paviršių: Lenkėtas dirvas reikia palyginti rš. Pirma palýginsu karves (mėšlą po karvėmis tvarte), paskuo pasikreiksu Šts.
| refl. tr.: Piemuo pasilýgina, pasigirdo [gyvolius] Šts.
2. refl. sustoti į vieną liniją, susilyginti: Zuikis strikt iš paežio, kad ėjo, o velniukas paskui bėgdamas: „Palūkėk, pasilygysme, palūkėk, pasilygysme“ BsMtII73.
3. kiek atšerti, papenėti: Jis tą kiaulę truputį palygino ir nori skerst Lš. Pirkau turguj meitėlį, bet dar neriebus, tik palýgytas Nč.
4. kiek atsiteisti, apmokėti: Nėra kuomi šeimynos mokėti, nėra duonos, nėra kuomi ir skolas palyginti V.Piet.
| refl.: Aš tau ažu šitai paslýginsiu! Švnč.
5. sugretinti su kuo, nustatant panašumą arba skirtumą: Juokdarys – dramblį su muse palygino Ds. Nė iš tolo negalima palyginti su tuo, kaip jis gyveno anksčiau J.Balt. Ką kaldrą palýginsi pry patalų! Lkv. Kiekvieną kalbą gal palyginti į girę S.Dauk.
| Palyginamasai (lyginamasis) svoris rš. Palyginamasai didumas Z.Žem.
palýgintinai adv.: Tai pasakyta palygintinai brš.
| refl.: Levas sako norįs žmogų pamatyti ir su juomi syla pasilyginti LTI51.
6. refl. prilygti kam: O šokti nė viena jai nepasilygins! Žem. Ogi jo arklys – nė vienas nepasilygins Žem. Tai kuog tu su man pasilýgysi BM166. Aš į jį nepasilyginsiu Ul.
7. modalinis žodis, vartojamas bendraties, padalyvio ir prieveiksmio forma, ką nors reliatyviai nusakant, atsižvelgiant į kitus daiktus, reiškinius ir pan.: Liūtas ir tigris – tai tik avinėliai, palyginus su ta bestija Blv. Slaugytojos nuvedė ją per daugelį kambarių, nepalyginti gražesnių už tą, kur ji buvo paguldyta, į didelę salę J.Balč. Koks menkas jo vargas palyginti su tais vargais, kur jis dabar girdėjo J.Balč. Lietuva per palyginti neilgą istorinį laikotarpį tapo industrine respublika sp.
palýginamai
◊ strė́nas palýginti apmušti: Palýgino gerai su pagaliu strė́nas pačiai, i vėl gyvena Jrb.
prilýginti tr.
1. padaryti kiek lygesnį paviršių: Kelias truputį prilýgintas Ėr. Ir vėl braukia, glosto [plaukus], lyg prilygindama, ką buvo išdraikiusi Vaižg. Jis dabar tik akėčiom prilygino, o paskiau drapakuos Lš.
2. padaryti lygaus didumo, ilgumo: Prilýgink šį kraštą prie to J.
| Kaip bus, teip bus, kad tik aš tave prie svieto žmonių prilýgyčiau (aprėdyčiau, kaip kiti žmonės) Skr.
3. atskiesti: Karštą prilygink šaltu vandeniu, ir bus drungnas Šts.
4. pridėti, prikrauti sulig kraštais: Visi puodai prilýginti medaus Ėr.
5. sustatyti, palyginti su kuo, norint nustatyti panašumą arba skirtumą: Galime prilýginti tą jauną mergą kaipo žalią rūtą JR93. Čia mane paėmė pagunda negudriai pajuokauti, prilyginus nykštuko ūgį prie obelės žemumo J.Balč. O prilygino tatai visą karalystėsp savo MP84. Kamui prilyginsiu tą giminę? Ch1Mt11,16.
prilýgintinai
| refl.: Daiktai dvasingi prilyginasi valgyklai ir duonai SPI187.
6. SD306, K, J, M.Valanč laikyti tokiu pat, tolygiu, panašiu; padaryti lygų kam: Negalima asmeninės draugystės klausimų prilyginti politikos klausimams rš. Be viso kito, jis pats dabar buvo laipsniu prilygintas mažiausiai eskadrono vadui rš. Žmogų prilygina pry dulkės Dr. Vainikelis sniegui yr prilyginams RD199. Jeib padarytų mus žmones …, Dievui … prilygintas Mž197.
| refl.: O ar gal ereliui žvirblis glūps prisilýgint? K.Donel. Nieks jam negali nei nagais, nei liežuviu prisilyginti Žg. Tu ir nenorėk į jį prisilýginti Ds. Eš negaliu jam prisilygyti BPI46.
7. Rs prikaišioti svetimavimą: Prilýgino muni pri tokio senio! Krš. A geriau, ka man tą berną prilýgini?! Jnš.
sulýginti tr.
1. R108 padaryti lygų paviršių: Tešla pilama į kepamąją skardą, jos paviršius sulyginamas šaukštu rš. Sutrypė, sulygino duobę ir, paskubom metęs kastuvą, užėjo už tvarto P.Cvir. Ant tų šiaudų užpylė žemių; po tam jas sulygino VoK133. Aš suprašysiu pulką bernelių, kad sulygintų lygias pieveles LTR(Bgs).
| prk.: Bet motina visus šiurkštumus nuglosto, sulygina P.Cvir.
2. padaryti lygaus didumo, aukštumo…: Nelygius galus sulýgink J.
| refl.: Kalnai ir pakalnės susilygins A1885,88. Šulnelis ėmė ir susilygino su žeme – nepažinti, kur anas ir buvo tenai Aru25(Dv).
3. SD355 nubraukti (pripiltą biralų indą, kad būtų lygus su kraštais).
4. sudaryti lygų skaičių: Išsitraukė bačkelę pinigų, sumetė gautus ir sako: dėku Dievu, jau penkius šimtus sulýginau BM204.
5. sutaikyti, sugretinti: Kad bus butelis, tai aš jus sulýginsiu Švnč.
| refl.: Susilýginu, susigadiju R5.
6. refl. Q113 suderėti, sulygti.
7. refl. pasivyti (einantį, važiuojantį): Aš greitesnis, – tarė, susilyginęs su ja S.Čiurl. Raitas su pėsčiu susilýgino Dglš.
8. refl. kartu, greta sustoti: Pirmiau reikia susilýginti, o tik paskuo pradėti abudum iš karto bėgti Vkš. Palauk, susilyginsim, kartu pradėsim bėgt! BM166.
9. PK140, SD320 sustatyti, palyginti su kuo, norint nustatyti panašumą arba skirtumą: Sulyginamoji gramatika Blv. Sulygintinas laipsnis (comparativus) LTI233. Jau Bopas savo sulyginančiamęje kalbomokslė[je] išmetė sz iš lietuviškų žodžių Jn.
| Toks jose (pasakose) nesulygintas (nepaprastas) stiliaus dailumas LTII94.
10. padaryti be skirtumo, suniveliuoti: Klauso baudžiauninkai šiurpių žodžių apie mirties visagalybę, kuri visus sulyginsianti: karalius, ponus ir juos, paprastus žmones V.Myk-Put. Duobė visus sulygina – ir turtingus ir galingus, prasčiokus ir garbingus KrvP(Tl).
ǁ suvienodinti: Sulýgino dabar kalendorius visam pasauly Krm.
11. R167 padaryti tolygų, prilygstantį kam: Sulygina tą miestelį visūse privalumūse su Kauno miestu M.Valanč.
| refl.: Raitas jojo ir plaukė taip gerai, jog čia niekas negalėjo su juo susilyginti J.Balč. Mes, girdi, gyvenam gerai, ale su broliu mums nesusilýgint BM211. Kur tu čia su juo susilyginsi! Plv. Ūgiu susilýginti BŽ84.
12. R262 imituoti, kopijuoti.
13. sueiti, sukakti (apie metus): Jam gegužės mėnesį susilygino šešiolika metų Ukm.
14. prikišti svetimavimą su kitu (vyru, moterimi): Šeiminykė mane su sa[vo] vyru sulýgino, sako: ragana tu, su ma[no] vyru užsiimdai! Vlk.
15. žr. palyginti 7: Retai sulyginti tematysi kregždę, tupinčią ant kraiko J.Jabl.
sulýginamai adv.: Tebėra neišnaikinti tos sulyginamai mažos salelės plėšrieji žvėrys J.Balč.
sulýgintinai adv.: Raginių indų bei kaušų vartojimas … sulygintinai dar nelabai seniai pasibaigė LTII110.
◊ su žemè sulýginti visiškai sunaikinti: Insterburgo pilį su žeme sulygino S.Dauk. Keršijo su žeme sulyginti anus S.Stan. Užėjo ledai ir išmušė jo tuos miežius teip, kad su žeme sulygino! BsPIV126.
užlýginti tr. BŽ148 padaryti lygų paviršių: Duobė dar neužlýginta Ėr.
| refl.: Tiek šoko [jaunimas], kad duobės gryčioj užsilýgino Jnšk.