láužyti, -o, -ė tr. K, J; R
1. iter. laužti 1: Mūsų atominis ledlaužis „Leninas“ laužys ne tik vandenynų ledus, bet ir „šaltojo karo“ ledus (sov.) sp. Šalna šalo žiedužius žiedužius, vėtružė laužė šakužes JD373. Ei, laužė laužė lendrių skietužį JV858. Ai, dildo laužo aukso žiedelį jovaro milinėlis JV771. Sunkūs darbeliai rankeles laužo, rūstūs žodeliai širdelę graužia Vrn. Kad [pamotė] vilko marškinužėliais, laužė (smarkiai lankstė) mano rankeles JD566.
^ Šilima kaulų nelaužo VP44, Prk, Rm, Bgs, Ds. Aukštą medį visi laužo LTR(Rk). Niauzgia kaip katinas, uodegą laužomas J.Jabl. Geras amatas pečių nelaužo PPr35. Badas ir geležį laužo LTR.
| refl.: Sunkus buvo vežimas, reikėjo su ratais po miškus láužytis Ėr.
2. N linus minti: Minu, laužau linus SD147. Popirm išdžiovys, pask mintuvais gniuždys, láužys [linus] Rmč.
3. skinti, skabyti: Lakštus [buroklapių] laužyti N. Láužom bulves (skabom atžalas), reiks sėti Plng.
4. DŽ spaustuvinį rinkinį iš skilčių dėstyti puslapiais.
5. smarkiai gelti, skaudėti: Nors gerai apsiklojo kailiniais, bet ilgai buvo šalta, krėtė jį ir laužė kaulus V.Krėv. Gal prieš oro atmainą taip kaulus laužo Užp. Skausmai mėtosi visame kūne: įpuls į vieną ranką – laužo laužo Pt. Drūčiai persigandau, i pradėjo láužyt dantis Jrb. Matyt, lietaus bus, strėnas laužo rš. Motinai nebelaužė stuburkaulio, ji išsitiesė, ilga, stilbi P.Cvir.
ǁ skaudinti: Kad šaltis ma[n] kūną laužo, susikurčiau didį laužą JD383. Sunkūs darbeliai rankeles láužo, rūstūs žodeliai širdelę spaudžia (d.) Str. Tėvas vos bepavilko reumatizmo laužomas kojas J.Avyž. Laužė Eglę kančia, sielvartinga dalia S.Nėr. Ligos ateit ant mūsų negirdėtos, laužo gumbės, niežai ir žaizdos piktos Mž427.
^ Darbas kuprą laužo LTR(Srj).
6. versti, griauti, ardyti: Láužyt namus vienas pamėgink Azr. Bėgdamas [Nemunas] krokia, butus žvejų laužo A1884,279.
7. prk. nesilaikyti, nepripažinti, atmesti ką priimtą, nusistovėjusį, griauti, naikinti: Romantikai, laužydami senas sustingusias formas, davė laisvę jausmui ir vaizduotei rš. Šis judėjimas laužo senąsias pažiūras į techniką sp. Duktė, kiek man teko patirti, atkakliai laužo tėvo užsispyrimą ir tradicijas V.Myk-Put. Bandė laužyti taip labai mums reikalingą vienybę rš. Ką žadėjau, tą padarysiu, savo žodžio neláužysiu Rm. Kunigaikštis karalių kursto laužyt duotą žodį B.Sruog.
8. refl. varžytis, gėdytis, vangstytis: Nėr čia ko láužytis, mergele! Al. Ko čia láužais?! Dr. Nėr ko čia laužytis, sakyk tiesą rš.
9. mokyti, pratinti: Žmones į antrą galą kaip jaučius laužo ST85.
ǁ refl. labai stengtis: Nesiláužyk, čia vienas nieko nepadarysi Sb.
10. refl. tąsytis, blaškytis (sergant): Kūdikis rėkia, laužos visą parą LTR(Lš).
11. refl. Klt, Vlk šokinėti, karstytis (apie dar nepasibėgusią karvę): Žebukė láužos (šokinėja ant kitų karvių) – vesim pri buliaus Rs. Neleisk žalosios su karvėm, kad nesiláužytų Lš.
12. iškreipti (žodžius), ne taip tarti, kaip kiti: Mas senoviškai šnekam, o vaikai jau láužo kalbą Krš. Ans nemoka žemaitiškai, láužo biškį Vgr.
◊ gálvą láužyti įtemptai galvoti, spręsti ką nors: Galvojo, laužė sau galvą Benediktas ir žingsniu važiavo namo A.Vien. Ilgai karalius laužė galvą, pagaliau sugalvojo, kaip nuo jo atsikratyti J.Balč. Su tais uždaviniais tas mūs vaikas kiek láužo gálvą, na, neišmoksta, ir gana Vlkv. Pradžia galvą laužo (verčia galvoti) TŽIV515.
kanapès láužyti Dv toks žaidimas.
káulus láužyti labai spaustis, kur veržiantis: Prie durų baisiai kaulus laužė Jnš.
liežùvį láužyti sunkiai tarti, svetima kalba kalbėti: Tarp savęs svetimšaliai laužė liežuvį mums nesuprantama kalba rš.
ragùs láužyti kieno nors išdidumą, puikybę stengtis įveikti: Jei dar taip ilgiau neklausysi, vis tiek láužysiu ragùs Grž. Bet aš bijau ir tų draugų, kuriems nelaužė nieks ragų Mair. Vaikui ragai̇̃ ir láužomi auga Ds.
rankàs láužyti grąžyti iš skausmo rankas, sielvartą kęsti: Tik Zubrys vienas netylėjo, baltas rankas laužė V.Krėv. Ėjo mergužėlė per dvarą verkdama, rankas laužydama TD28. Labiausia verkė jauna mergelė, po sodą vaikščiodama, rankeles laužydama Tvr. Nelaimingos motinos laužė savo rankas, aimanavo ir balsu verkė rš. Ir sielvarte baisiam tu laužysi rankas S.Nėr. Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas kad laužo užrūstintas vėjas Mair. Išėjo motulė ant didžio dvarelio, senas rankas laužydama, ašaras liedama KrvD9.
šónus láužyti stengtis įveikti, nugalėti: Kas darbininkų klasei laužo šonus, tas mano priešas, žinomas ir senas V.Mont.
apláužyti tr. K, Š; SD198
1. dalį ar didumą nulaužioti: Šakų didumą apláužiau J. Ant stalo guli aplaužytas duonos kepalėlis rš. Mostagavo rankomis kaip aplaužytas malūnas sparnais rš.
| refl. K.
2. aplamdyti, apveikti: Drąsiai gynėsi žmonės tos šalies, bet neilgai: aplaužė juos narsūs dainaviečiai V.Krėv. Kol kas gerai aną apláužys (apmuš, apdaužys), tol ana laidys liežuvį Vvr.
| Sunkiai įorė, bet vis šiaip taip apláužė (aparė) pūdymą Ds.
◊ ragùs apláužyti kieno išdidumą, galybę, užsispyrimą įveikti: Jei kartą apláužysi gerai ragùs, daugiau nesikabins Vv.
sparnùs apláužyti įveikti, palaužti užsimojimus, entuziazmą: Praeitis aplaužė jo dvasios sparnus, ir jis pasijuto stovįs ant žemės – ant juodos, kietos žemės V.Mont.
šónkaulius apláužyti apkulti, apmušti: Kaip apláužysiu aš tau šónkaulius, tai žinosi, kuo Dievas vardu! Vlkv.
atláužyti iter. atlaužti: Toj lovelėj gul žalnierelis. Visas baisiai sušaudytas, kojos, rankos atlaužytos KlpD113.
įláužyti K iter. įlaužti.
| refl. K.
išláužyti K, Š
1. iter. išlaužti 1: Bernas aplamas išláužys visus dantis iš grėblio J. Pražys išlaužyti vėl sodai, ir aviliuos dūzgėt ims bitės K.Kors. Vėtra tą visą girę išláužė Sch202. Uosio tvorą išlaužysiu, žalias rūtas išlankstysiu JD385. Visą rugieną išláužysi savo žąsimi! Lp.
| refl.: Ganant miške, daug medelių išsiláužo Rm. Prieš Velykas Nemunas išsilaužė (ledai išėjo) Jrb.
2. refl. išsimankštinti: Kariuomenėj duoda išsitąsyt, išsiláužyt Skr.
nuláužyti K; M iter. nulaužti 1: Pamidoram viršūnėles nuláužyk Rm. Rasi ryto[j], rasi ryto[j] šakeles nulaužyta JV415. Ir tur jo sparnus perrėžti (perskelti), o ne nulaužyti BB3Moz1,17.
◊ ragùs nuláužyti ką nors apveikti, palaužti puikybę: Nuláužyk ragùs – žiūrėk, kaip žmogus bus Grž.
paláužyti tr. K nulaužyti, išlaužyti: An, jau eina šurmas vėjas, tai paláužys valkias šakas Pls. Visi medeliai [pakelėse] paláužyta Str.
ǁ sulaužyti: Plūgus du paláužė in akmenį Rod. Ale kas, jei paláužysiu ragutaites (ps.) Žrm. Vaikai, nepaláužykit kojų! Str. Tuiną (tuinų tvorą) paláužysiu, [v]andenį išleisiu, rūteles išrausiu, rožę sau paimsiu Tvr.
| refl. tr.: Anksčiau galvą sau nusisuksiu, rankas pasilaužysiu, kol ji bus kunigienė V.Krėv.
◊ gálvą paláužyti pasukti galvą, pagalvoti: Turi sykiais gerai gálvą paláužyti, iš kur kapeiką gauti Vvr.
káulus paláužyti sunkiai padirbėti: Norint tuos tris rublius uždirbti, reikia gerai privargti ir kaulus palaužyti rš.
rankàs paláužyti iš skausmo, sielvarto rankas pagrąžyti: Pulsiu tėveliui žemai keliuosna, gailiai verkdama, atsidusdama, baltas rankelès paláužydama (d.) Ck.
parláužyti K iter. parlaužti 1.
pérlaužyti K iter. perlaužti.
praláužyti tr. K
1. iter. pralaužti 2: Ledą pralaužyk, ir atsigers gyvoliai J.
2. šiek tiek prilaužyti, priskinti: Praláužyk lapų paršeliams Šts.
| refl. tr.: Merga prasilaužė virbų ugniai užkurti rš.
3. prk. pralavinti, pramokyti: Imk tą vaiką, bene nors kiek praláužysi rašto! Up.
◊ gálvą praláužyti kiek pralavinti, pamokyti: Jiems nerūpi vaikų galvas pralaužyti, apšviesti rš.
priláužyti iter. prilaužti 1: Priláužė žabų, prišiukšlino pievą, dabar reikia išgrėbstyt Ėr.
| Priláužyk du krežiu bulvių (nuskink jų atžalas) Slnt.
| refl. tr.: Skanių šakelių prisilaužėm J.Jabl. Aukso iš burnos su dantimis neprisilaužysi Vaižg.
◊ gálvą pri(si)láužyti daug prigalvoti: Kiek aš visokiais reikalais galvõs esu priláužęs! Grž. Nemaža prisilaužiau sau galvą tuo klausimu rš.
suláužyti tr. K; SD46, R
1. į dalis sutrupinti, sutreškinti: Jisai sulaužė ratus, kojas J. Dar jaunas ir blogas atžalas galvijai ant ganyklų sumindžioja ir sulaužo K.Donel1. Nesuláužai botagočio OG287. Upės sulaužė ledus, nutirpo sniegas rš. Kad tik Nemuną sulaužyt[ų] (ledus išneštų), tai važiuotum Lp. Suláužyt tai netrukt, o bėda tai nupirkt Vrn. Sulaužė žirgas tvorelę, išmindžiojo žalias rūteles JV775. Sulaužiau tiltelį pirmu karteliu JD963. Nesulaužytą pinigą atnešė N. Vasarojų pasėjus, lytus žemę suplaka: taigi pasidariusią plutą reikia velenu sulaužyti A1884,79. Sulaužyk pečius piktojo Mž525. Ir sulaužė visus medžius ant lauko BB2Moz9,25.
^ Eina kap vėjo suláužytas (kreivai, susilenkęs) Arm, Vlk, Gž. Ir eina kaip sulaužytas par avižas LTR(Pp). Da liežiuvį sulaužysi, košę su duona valgydamas (iron.) Skdt.
| refl. tr., intr.: Kišenėj šukos greit susiláužo Rm. Rado tie vaikai vieną pyragutį, susilaužė visi trys, valgo BsMtI88.
2. spaustuvinį skiltinį rinkinį išdėstyti puslapiais: Petras Cvirka nuolat maišėsi spaustuvėje tarp rinkėjų ir metrampažų, su didžiausiu dėmesiu ir meile žiūrėjo kiekvieną sulaužytą puslapį, davinėjo nurodymus spaustuvės darbininkams A.Vencl.
3. padaryti silpną, nesveiką: Užėjo ligos ir sulaužė žmogų Sb.
4. PK36 įveikti, nugalėti: Tu jo nesuláužysi – stiprus kaip jautis Rm.
5. prk. sugriauti, sunaikinti: Lygios TSRS piliečių teisės yra nesulaužomas įstatymas (sov.) rš. Sulaužyta dvarininkų vergija, nes valdžia kaime perėjo į valstiečių rankas (sov.) rš. Ėmė graudžiai verkti, kad ir jos gyvenimas tapo sulaužytas Vaižg. Jis mane siuntė, … idant širdis sulaužytas gydyčiau BPI34. Maironis, mokęsis Kijevo universitete ir Peterburge, puikiai pažinęs rusų poeziją, pirmasis sulaužė senąją eiliavimo tradiciją A.Vencl. Jis nenorėjo savo žodžio sulaužyti Nj. Kas neižpildys apžado savo arba … jį sulaužys DP565.
◊ gálvą susiláužyti įtemptai galvoti: Dirbdamas ir šiaip jis visados tik galvą susilaužęs, iš kur piningų galėtų gauti prš.
užláužyti; SD164 iter. užlaužti 1: Vinis užláužiau, kad negaliu ištraukti J. Kai priėjau žalią mišką, žali medžiai užlaužyti ir šakelės užlankstytos LTR(Sln). Medžių šakos užlaužytos, viršūnelės užlankstytos LTR(Vdk).