lakstýti, lãksto, lãkstė iter. dem. lėkti.
1. intr. K, R skraidyti, lakioti: Dvylika brolių dieną juodvarniais lakstė, naktį žmonėmis viename kalne gyveno J.Jabl. Tos peteliuškės kupstais lãkstė, tai kopūstų nebus Gs. Jei po kiemą šarka laksto – svečių bus LTR(Nj). Aš ėmiau aiškinti lakstomojo aparato konstrukciją rš.
| Mintimis laksčiau padangėmis Žem. Dabar maži sniegučiai lãksto, o paskui gali labai įsisnigti Dkš. Apsiniaukę, laksto sniegai Ėr. Uždaryk duris – vėjas laksto po vidų Ėr.
^ Laksto kaip aitvaras VP28. Aukštai laksto, ale žemai atsitūps Vdk. Nelaimė ne po sausus medžius, bet po žmones laksto rš. Tupi kertėj pasipūtęs, laksto lauke kaip padūkęs (šautuvas) Grz. Margas karvelis po visą svietą laksto (laiškas) Mrk. Jei tu mane nevarpysi, aš vėjais lakstysiu (apynys) J.Jabl.
2. intr. J, Vvr, Kt, SD21 bėgioti, greit joti, važiuoti: Žiūrėk, kaip gražiai vaikai lãksto po kiemą Tl. Basi lãksto – nė nešalta Dkš. Esame sveiki, sūnai jau visi laksto (jau paaugo, išmoko vaikščioti) Jnšk. Jis … mato, kad vidukelėje ožiukas laksto BsV283. Vaikai dvikibiais (susikibę po du) lãksto po pievą Krž. Jie tai, velniai, laksto (važiuoti važiuoja) mūsų pinigais, o tu, žmogus, brisk tokį kelią pėsčias! Žem. Ko lakstai, kad net vežimas šokinėja! Mrj.
| prk.: Šviesos šešėliai lakstė po kambarį lyg gyvi J.Marc. Tau visoki niekai laksto po galvą (niekus šneki) Pč. Galvoje lakstė kruvino keršto sumanymai rš. Jo akys tik lakstė, ar nepamatys ko nors įtartino Jnš. Žmonių kamšaty Julė lakstė akimis nuo vieno veido prie kito rš.
^ Lãksto kap katė su pūsle Gs. Lãksto kaip višta su kiaušiniu, nežino, kur dėt Ėr. Laksto kaip avis, į uodegą įkirpta suv. Laksto kap akis išdegęs Vlkv. Laksto kaip selyklą padiegęs Kp. Laksto kaip kipšas po jaują S.Dauk. Laksto kaip voverė tvoroms Sim. Laksto kai nečielas Sln.
3. intr. dažnai eiti, valkiotis: Doras lietuvininkas nelaksto į teoterius, nemėto pinigų už niekniekius I.Simon. Iš pradžios galvijai lakstė (nestovėjo vietoje), paskui apsirimo Š.
4. intr. skubėti, smarkiai dirbti, triūsti: Motina lãkstė, bėgo, ale visko ir turė́[jo] Gs.
^ Kai du mušas, trečias po kišenes laksto Tr.
5. intr. labai uoliai ieškoti, visų teiraujantis: Lãksto, kur sėklos gauti Ėr.
6. tr. mankštinti, vaikyti: Ėė, kaip senis laksto arklį! V.Krėv.
7. intr. birti; šokinėti į šalis: Arkliui iš kojų ugnys laksto LTI48(Bs). Jiems tokio piršto reiktų, kad kailis skutais lakstytų rš. Ugnies liepsnos iš jo (smako) nasrų kaip kokie žaibai lakstė BsPI105. O kad tave, bernužėli, velnias sudraskytų, nei kad mano vainikėlio lapeliai lakstytų! LTR(Krkn).
^ Kur medžius kerta, ten skiedros laksto TŽI367, Kos92.
8. intr. maskatuoti: Kudlos laksto ant pakaušio Šl.
^ Nusgąsi – ka net visos mėsos lãksto (iš drebėjimo) Smn.
9. intr. raičiotis, slankioti: Reikia dėti [margučius] arti vienas kito, idant per daug nelakstytų dėžėje V.Kudir.
10. intr. I mušti, daužytis (apie širdį): Tiek persigandau per miegą, kad nents širdis laksto Pc.
11. intr. geisti patino: Kiaulė tekiuos lãksto Ob. Mano karvė pradėjo lakstýti Rdm.
| refl.: Jau lãkstosi ta pirktinė karvė, bet kas ją ves pas bulių? Gs. Karvė lãkstėsi, kažin, ar pasilakstė Ėr. Avis lãkstosi Šn.
◊ aũsys lãksto godžiai (ėda, valgo): Ėda, kad ir ausys lãksto Šv.
aplakstýti
1. intr., tr. K apskraidyti:
^ Aklas karvelis po visą svietą aplaksto (laiškas) B.
| refl.: Bitikės turia pavasarį apsilakstyti Skdv.
2. tr. apibėgioti: Aplaksčiáu visus pašalius i nėkame nerandu KlvrŽ. Jis visus kaimynus aplakstė, bet niekur negavo arklių Jnš. Beieškodamas pirkinių, Paspartutas aplakstė ir apžiūrėjo visą miestą J.Balč.
^ Kuprotas diedukas visą lauką aplaksto (pjautuvas) Slk. Marga kalelė visą svietą aplaksto (laiškas) Km.
3. intr., tr. apdirbti, padaryti: Ale kiek darbo, aš viena negaliu aplakstýti Ll. Tik aplãkstė, apsitrūsė ir išbėgo į šokį Gs.
| refl. tr.: Tuos gyvulius kol aš apsilakstaũ, tai bėgu bėgu apie juos Šmk.
4. refl. apsivaisinti (apie karvę, kiaulę): Juodoji telyčia jau apsilãkstė Vb. Jei mes pažymėsim, kada karvė apsilakstė, tai galėsim žinoti, kada ji atsives rš. Rudenį visos avys apsilakstė Jnš.
atlakstýti
1. refl. Š iki valios prisilakstyti, prisiskraidyti.
2. refl. Š iki valios prisibėgioti.
3. intr. atkraičioti, atkristi: Jau atlakstę padai – reik naujų Ggr.
įlakstýti
1. intr. prisilakstyti, prisibėgioti: Per visą rytą inlaksčiau, ka ir kojų nepakeliu Arm.
2. refl. Š įsibėgėti.
3. refl. Š įsismaginti lėkti, skraidyti.
išlakstýti
1. intr. R411, J visiems išskristi: Ir taip knarkęs, kad žvirbliai iš pastogių išlakstę P.Cvir.
2. intr. išbėgioti, išsiskirstyti: Kai pamatė šunį, visos avys išlãkstė Jrb. Kai visi išlakstýsma, kas gi namie bus? Trgn.
| prk.: Man visi miegai išlãkstė, kai griaustinis sugriaudė Jnšk. Vyrams visi juokai išlakstė rš.
| refl.: Bretonai įklimpo pelkėse, išsilakstė ir ėmė bėgti rš. Visi išsilãkstė, nė vieno namie nebeliko Š.
3. intr. išbyrėti, iškraičioti į šalis: Greit važiavau, ir visi kuoleliai man iš ratų išlãkstė Jnšk. Ir vilkui pasenusiam dantys išlãksto Ėr. Akmens skeveldros išlakstė į šalis rš. Spyrė int akmenį, kad kibirkštės išlakstė LTI49(Bs). Petriuko švarko visos sagos išlaksčiusios rš.
| prk.: Tie turtai visi išlãkstė Trk.
| refl. prk.: Tep išsilãkstė (išsileido) tie pinigai, o nė nežinia kur Gs.
4. tr., intr. išskraidyti, apskraidyti: O aš išlaksčiau tris šimtus sodelių i vieną, o aš negavau tokios gegužėlės JV371.
^ Aklas karvelis po visą pasaulį išlaksto (laiškas) KrvP(Ps).
5. tr., intr. apibėgioti, išbėgioti: Aplink klojimą stirnų išlakstyta Ėr. Visa giria išlakstyta visokių žvėrelių – pėdai prie pėdų Krkn.
^ Juodas žirgelis visą svietą išlaksto (blusa) Sim.
6. refl. Pc, Gs prisibėgioti, išsibėgioti: Vaikai pavasarį išsilãksto, išsitampo ir geriau auga Ds.
7. tr. bėgiojant, teiraujantis visų, išieškoti: Išlãkstė visas aptiekas, tų lašų negavo Ėr. Visą Panevėžį išlaksčiau, tavęs beieškodama, bet neradau Jnšk.
8. tr. išmankštinti vaikant: Išlakstýti arklį J.
9. tr. išvarginti daug vaikščiojant, bėgiojant, varinėjant: Jau mano išlakstýtos kojos nuo visokių skubinimų Gs. Mūsų arkliai buvo neišlakstyti ir nenusidirbę Rm.
◊ iš galvõs išlakstýti pamažu pasimiršti: Tos mįslės išlãksto iš galvõs Šln.
nulakstýti
1. intr. visiems nuskristi nuo ko: Visi žvirbliai nu stogo nulãkstė, kaip vanagą pamatė Als.
| Visi debesiai nulãkstė, iš kurgi belis Slm.
2. intr. vienas po kito nubėgioti šalin: Vaikai nu kalno nulãkstė Als.
| prk.: Miegai kaži kur toli nulakstė (nebeėmė miegas) Žem.
3. refl. pabėgioti: Nusilakstyk, išlėkęs laukan, ir nebesopės galvos Jnšk.
4. intr. nukraičioti, išlakstyti į šalis: Ratlankiai nuo ratų nulãkstė Jnšk. Klumpeliai, kepurė nulakstė bebėgant Gršl.
5. refl. Užp, Skdt nuvargti bėgiojant, daug vaikščiojant, triūsiant: Nusilãkstė par dieną vaikas, parejęs tik krito ir užmigo Sd. Karo dviračiuos bus apsiputoję žirgai, nusilakstę HI. Motina tą dieną mirtinai buvo nusilaksčiusi rš.
6. tr. greit ariant, paviršium, prastai išarti, pradraskyti: Nulãkstė pavirš žemę, bet javai augo Jnšk.
palakstýti intr.
1. paskraidyti, palakioti: Žvirblis palãkstė palãkstė po daržinę ir vėl išlėkė Als.
2. pabėgioti: Prašiau tėvą, kad ir mane leistų palakstyti J.Jabl.
^ Išlėks peliukė, palakstys palakstys ir vėl į kertę (šluota) LTR(Šd).
| prk.: Žymantas mėgo vakarais, prietemoje palakstyti pirštais po klavišus rš.
| refl.: Kai vaikai po orą pasilãksto, tai ir valgymas jiem geriau lenda Jnšk.
3. refl. Gs, Kp, Srv, Skrb apsivaisinti: Gerai, anksti paslãkstė, tai ir pieno anksti turėsma Trgn. [Bičių] motka su juom (tranu) pasilãksto Gg.
parlakstýti intr. vienam po kito parbėgti, parvykti: Visi studentai buvo parlãkstę iš Kauno Ėr.
pérlakstyti tr.
1. PG perskristi.
2. vejant nuvarginti: Nei aš noriu vandenio, nei gryno abrakėlio, tik aš pykstu ant tavę, kam perlakstei tu mane LTR(Skp). Arklį perlakstysiu, važį perdildysiu, pakol savo jaunuolėlę pas sau išvadinsiu LTR(Pnd).
| refl.: Bebėgiodamas greit jis persilakstė rš.
pralakstýti
1. intr. praleisti kurį laiką bėgiojant, triūsiant: Visą naktį pralãkstė su dančiu (dantį skaudėjo) Krš. Tiek čia jo jaunystės pralakstyta, pravargta J.Marc.
2. tr. Krš bėgiojant ir ieškant ko, praleisti, netekti: Lakstė visur, važinėjo, niekur negavo, ir tuos [pinigus], kur turėjo, pralãkstė Ėr.
3. refl. palakstyti, pabėgioti: Išleiskit į lauką kiaules prasilakstýti Bgt.
prisilakstýti
1. iki valios lakstyti, bėgioti: Jonelis, kai pareidavo prisilakstęs namo, tuoj valgyti prašydavo J.Jabl.
2. pavargti, nusibėgioti: Ir aš prislaksčiau pardien, gana Sdk.
3. tr. bėgiojant įsigyti: Kas gi girdėjo, kad kalė lakstytų gatvėje ir neprisilakstytų šuniukų rš.
sulakstýti
1. intr. Užv, Skd, Dbk greit nueiti, nubėgti, nuvažiuoti ir grįžti: Pakol ans apvažiuos aplinkuo, tu du kartu gali tenai sulakstyti Pč. Bežiūrint ir sulakstė į Pasvalį Jnšk. Daug mylužių sulakstę JD280.
2. intr. Vlkv, Vvr išlakstyti į šalis, subyrėti: Ir trenkė perkūnas in tą medį, kad tas medis net in šipulius sulakstė BsPIV79. Sulãkstė mano visi kiaušiai, i nebturu ką beparduoti Dov.
3. tr. greit jojant ar važiuojant nuvarginti (arklį): Arklys sulakstytas, suvažinėtas J.Jabl. Sulãkstė arklį, arklys ir patroško Šts.
4. tr. lakstant skubiai suieškoti, gauti: Reikia sriubą išvirt, reikia i pieno sulakstýt Jrb. Kur tu dabar tuos daktarus naktį sulakstýsi! Jnšk.
| refl. tr. Pvn: Suslãkstė (lakstydama įsigijo) boba bėdą! Ktk. Suslaksčiaũ (susiskolinau) pinigų par susiedus Ktk.
5. refl. apsivaisinti: Katė ne vieną kartą suslãksto per metus Vdš.
užlakstýti
1. tr. uždirbti ką, skubiai bėgiojant: Svarą juodos duonos per dieną užlakstau rš.
2. refl. tr. įgyti lakstant, nerimtai elgiantis: Sakau: ar taip lakstydama, lopšio neužsilakstýsi Krš.