kùrstyti, -o, -ė tr.
1. R, K prižiūrėti, kad degtų; dėti į ugnį kuro: Kùrstyk ugnį J. Ugnis dega ir nekurstoma S.Dauk. Juo dega, juo kursto S.Dauk. Kas nū (dabar) bemazgos tėveliams kojeles, kas bekurstys ugnelę, kas belesins margąsias višteles! J.Jabl.
^ Dešras šutinti tinginiui būt lengva, jei kurstyt nereikėtų LTR(Ds).
| refl. K.
2. raginti, skatinti ką nors daryti, veikti: Kùrstyk jįjį, ar nepadarys greičiau J. Abi šali, kurstomos savo prietelių ir veidmainių, nusistatė laimėti A.Vien. Visi kursto, tik niekas neišdrįsta Grž. Nekùrstyk vieno prieš kitą Ėr. Moteris kurstė noras pasigirti kaimynėms V.Kudir. Visus … kariavimop liaupse pergalėjimo kurstė DP542. Nepaliauja mūsų piktop kurstyt DP522. Rūstybėsp kurstau SD75. Pikti žmones … kitus … gundžia ir kursto SPI295.
| Buržuazija vis labiau spaudžia darbininkų klasę ir kursto (organizuoja, propaguoja) naujus karus (sov.) sp.
| refl. tr.: Anie kùrstos kits kitą rašyti J.
3. žadinti, kelti kokį jausmą: Šilkinė jos skara kurstė visų bobų pavydą rš. Žvaigždėtas dangus kurstė žmogaus svajones rš.
4. refl. skubintis: Skubinkis, kurstykis, nestovėk! Ch1Sam20,38.
apkùrstyti tr. K aplink sukurstyti.
atkùrstyti tr. padaryti, kad nebedegtų ar mažiau degtų: Atkùrstyk ugnį, kad nevirtų labai katilas Pc. Atkùrstyk ugnį, kad taip smarkiai nebdegtų Trk.
įkùrstyti tr.
1. KI60 padaryti, kad įsidegtų, kūrentųsi: Įkùrstyk ugnį J.
2. įraginti, paskatinti: Įkùrstė įkùrstė žmones, o dabar nebegali niekaip nuraminti Š. Jis vis nenorėjo stoti, bet jo nauji draugai įkurstė rš. Inkùrstyk, kad gerą mokytoją imtų Lp.
iškùrstyti tr. išvadinti, išraginti: Da gerai, kad mes jį iškùrstėm, o pats būt nėjęs Pkr.
pakùrstyti tr.
1. K padaryti, kad labiau degtų: Pakùrstyk ugnį, kad neužgestų J. Ugnies nepakùrsčius, nesikūrena Rz. Oi ugnele mano! Kas tave pakurstys? KlvD329.
| refl. tr.: Pasikùrstyk ugnį, užsivirink vandenio ir sumalk Pc.
2. Vl paraginti, paskatinti ką daryti: Kur reikia pakurstyti žmogus, ten nesigailiu žodžių Ašb. Savo klausimais pakurstė ją toliau pasakoti S.Čiurl. Pats sakinys yra pakurstančios prasmės V.Kudir.
| refl.: Geria pasikùrstydami Pn.
3. pažadinti, smarkiau sukelti kokį jausmą: Ieškojau tik progos dar labiau jų pavydą pakurstyti Vaižg.
prakùrstyti tr.; N padaryti, kad ugnis degtų, kūrentųsi.
prikùrstyti tr.
1. R27, N, K padaryti, kad degtų; apdegusius nuodėgulius į ugnį arčiau sustumti.
2. primokyti, paskatinti ką daryti: Prikurstė kitus, kad manęs neklausytų Sz. Jo prikurstytas Jakovas per susirinkimą ėmė kalbėti rš. Duktė netruks prikùrstyti juos dalytis Vl.
sukùrstyti tr.
1. K padaryti, kad degtų; sukelti ugnį: Sukùrsčiau ugnį, kad buvo atgęsanti J. Ugnis po puodu jau buvo tam tarpe atgesus ir turėjo sukurstyt BsPI101. O kai išeisiu nuo savo matušės, ugnelę sukurstysiu LTR(Trg).
2. sukelti, suagituoti: Kol pasaulyje tebėra kapitalizmas, reakcinės jėgos gali mėginti sukurstyti karą (sov.) rš. Anas tik ir sukùrstė muštynes, o pats paskiau pabėgo Lkm. Vaidą sukùrstyti KI59. Marė sukùrstė (prikalbėjo) Barborą, kad prašytų iš dėdės pinigų Srd.
| refl.: Anie susikùrstė rašyti gromatą prie vyresnybės J. Kai tik vaiką išvežė, tai susikurstė šeimyna I.Simon. Vienas nuo kito susikùrstėm prisirašyt savanoriais Jnšk.
užkùrstyti tr.
1. užgesinti: Aš užkùrsčiau ugnį, t. y. užgesinau J.
2. paskatinti, sukelti pasiryžimą ką nors veikti: Raminau savo priešininkę. Ir kiti jai tarė visokių žodžių. Bet ją tik užkurstė kuo daugiau Vd.