krei̇̃pti, -ia, -ė tr.
1. R, N, K, M sukti (į šalį); duoti kryptį: Kam kreipi̇̀ žvakę, turėk tiesiai! J. Grėtė nežino, kur veidą kreipti I.Simon. Maldų Dievas jų neklausė, šalin kreipė savo ausį LTR(Vv). Kreipė savą veidą prieš pūščę CII311. Kreipk subinę į šalį B. Ten bernelio eita, čebatukai kreipta (d.) Kb. Krei̇̃pk šen lovą, laivą J.
| Kreipkim, broleli, šyvujus žirgelius in šitą kiemelį KrvD67. Ei broli, broli, brolyti mano, kur kreipsiva laivaitį? RD9. Int kur kreipsi valtelę? KlpD10. Ventiliatoriaus žiotyse įtaisytas papildomas vėjo kreipiamasis skydelis rš. Kreipiamieji aparatai išlygina kukurūzų stiebų apatines dalis rš.
| prk.: Kitur kreipė šneką Girdikas rš. Tu pats karonėmis ir gražojimais kreipei munie pri savęs P. Kreip žmogų klystantį ant kelio teisybės SGII87.
^ Griebdamas žinok, ką griebi, eidamas stebėk, kur kojas kreipi (kur eini) KrvP(Ant). Ar tavo protas aptemo, kad karčemon kreipi žingsnius (eini) prš.
| refl.: Krei̇̃pkis (eik) ant manęs linkai KII347. Idant kreipčiaus (eičiau) po dešinės alba po kairės BB1Moz24,49.
| prk.: Mūsų pasikalbėjimas krei̇̃pėsi (krypo) ant ko kito KI56.
2. R243 šalinti, tolinti, atgręžti: Nuog piktybių kreipiam save SGI125. Tuojaus reikia savo mislis ir širdis nuo tų daiktų tolyn krei̇̃pti A.Baran.
| refl.: O kursai žyčija nuog tavęs, nesikreipk nuog jo BtMt5,42.
^ Neskreipk jaunikio ūsoto, bet smurgloto Vlk.
3. daryti kreivą: Papirosą įsikandę, iš puikumo kreipiat žandą Pn.
4. telkti, koncentruoti į ką (dėmesį, mintis, veiklą): Į darbininkų klasę ir kreipia socialdemokratai visą savo dėmesį ir visą savo veiklą (sov.) rš. Komunistų partija ypatingą dėmesį kreipia į jaunimo ideologinį auklėjimą (sov.) sp. Į juos niekas nekreipė dėmesio A.Vien. Andrius mažai kreipia dėmesį į brolių pajuoką P.Cvir.
5. refl. R243 eiti kur su prašymu, su reikalu: Dūma pabijojo liaudies, pabūgo kreiptis į liaudį (sov.) rš. Tarybiniai mokslininkai kreipiasi į viso pasaulio mokslininkus, ragindami būti kartu su savo šalies liaudies masėmis pirmosiose kovotojų už taiką gretose (sov.) sp. Kiekvienu atsitikimu kreipkitės dabar į jį J.Jabl. Nors Lietuvos jūs ir nematėt, kreipiuos į jus, kaip į draugus K.Kors. Pirmiausia jautis kreipėsi į aviną: „Avine, avine! padėk man trobõs statyti!“ rš. Bei anys kreipėsi jopi BB2Moz34,31.
6. kraipyti, ne taip kalbėti, kaip reikia: Ten žmonės kreipia kalbą Jrb. Nekrei̇̃pk žodžių BŽ77.
7. būti iškraipytam, skirtis: Tavo pavardė ne teip užrašyta, bet nedaug ką krei̇̃pia Skr.
| refl.: Kits žodis mažai krei̇̃pias, bet nėr toks visai Vl.
◊ aki̇̀s krei̇̃pti traukti dėmesį: Sūnėnas buvo atėjęs į koncertą puikiausiai pasipuošęs ir jau seniai kreipė į save svečių akis (ps.) J.Balč.
ausi̇̀s krei̇̃pti domėtis: Nèkreipa ausų̃ anei Klk.
apkrei̇̃pti, -ia, àpkreipė tr.
1. KII252 apsukti į kitą pusę: Kitą kraštą apkrei̇̃pk skuduro – sudegs [lyginant] Skr.
| prk.: Paprotys paties žmogaus veikimą visai apkreipia Vd.
2. prk. padaryti neteisingą, veidmainingą: Tąjį seka vargas kaip velkantįjį arklį žagrė, kurs kalba ir veikia su apkreipta dvasia Vd. Aš vesiu būro dukterę, šimtų ket tėvs man duot; ale jo mislys apkreiptos, jis nor man pameluot KlvD2.
3. refl. apsisukti, apsigręžti: Bei aš apsikreipiau ir nuėjau nuog kalno BB5Moz10,5. Apsikrei̇̃ptis KII258.
atkrei̇̃pti, -ia (àtkreipia J), àtkreipė tr.
1. atsukti, atgręžti į ką: Pailsęs briedis stoja ir šunims baisius ragus atkreipia V.Kudir. Atkreipk savo veidą į spindulėlius rš. Trobos galas atkreiptas į rytus, į šiaurę J.Jabl. Pakinkykit žirgelius ir atkreipkit į vartus JV416. Šią naktelę, per naktelę miego nemiegojau, kad n'atkreipei, mergužėle, ant manęs burnelės BsO39.
| refl.: Karalienė visu veidu atsikreipė į Grėtę I.Simon. Žvėris pajuto ir atsikreipė į medį, už kurio aš buvau pasislėpęs Blv. Aš atsikreipiau regėti to balso, su manimi kalbančio. Ir atsikreipęs išvydau septynis aukso liktorius Bb1Apr1,12.
2. nusukti į šalį, nugręžti: Neatkreipk veido savo nė nuog vieno pavargėlio I. Atkreipkime akis nuo bjaurybių ir pasikalbėkime apie ką kitą V.Kudir. Kurs ubagams duos, tas nestokos, o kursai akis savo nuog jų atkreips, tas didei pavargs BPII255. Aš visas ligas nuog tavęs atkreipsiu BB2Moz23,25.
| refl.: N'atsikrei̇̃pk nuo manęs K. Jūzapas, atsikreipęs nuog brolių, pradėjo verkti I. Kai kas atsikreipiąs nuo jo, kad nematytų LTI183. Ir tatai ištarusi, atsikreipė ji atgalios BPI400. Ir jis, atsikreipęs nuog jų, verkė BB1Moz42,24.
| prk.: Mano širdis nuo jo atsikreipė V.Kudir.
3. atitraukti, atitolinti (nuo ko): Nesčėstį nog manęs atkreipei Tat.
| refl.: Mes nuo tavo prisakymų atsikreipėme KlM1710.
4. atgal pasukti, grąžinti: Atkrei̇̃pk gyvulius nuo iškados J. Liuob piemenys atkrei̇̃ps karves, o patys bulves keps Šts.
5. atversti, patraukti į tikėjimą; atitraukti nuo tikėjimo: Ne tiktai Epeze, bet ir visoj Azijoj šis Povilas daug žmonių atkreipia NTApD19,26.
| Jūs šį žmogų pas mane atvedėt, būk jis žmones atkreipiąs NTLuk23,14.
| refl.: Todėl tur jie atsikreipti ir pastoti kaip kūdikiai brš.
6. sutelkti, sukoncentruoti (dėmesį): Į kanapių auginimą atkreiptas svarbiausias valstiečių dėmesys rš. Reikia juk nedaug žinių dėmesiui atkreipt žmonių T.Tilv.
7. refl. ateiti su prašymu, su reikalu: Atsikreipk į daktarą, apžiūrės – vis bus, kas bus Grž. Geradėjas nesistebėsi, man parūpėjus šitą naujieną ir atsikreipus į tamstą su užklausimu Blv.
◊ aki̇̀s atkrei̇̃pti
1. BŽ51 susidomėti: O šiam trečiam pagailėjo, širdelė skaudėjo, kad mergelė neatkreipė ant manęs akelių JD440.
2. stebėti: Turėsime ant jo atkreipę akis ir visus negerus jo darbus žymėsime rš.
3. sudominti: Norėdamas atkreipti ant savęs valdžios akis, rašo pats sau bauginančius laiškus ir kiša juos savo viršininkams V.Kudir.
įkrei̇̃pti, -ia, į̇̃kreipė
1. tr., intr. truputį įlenkti, įsukti (ppr. į vidų): Tiesiai nemoka išvesti: tai vidun įkrei̇̃pia, tai oran iškreipia Š. Tvorą įkrei̇̃pk čia J. Kalėra (cholera) Žilis (arklys) iñkreipė (į kito savininko rėžį įsuko ariant)! Lp. Inkreiptas (incurvatus) [stiebas], kad skuburys, kyburuojąs pri stiebo, yra prilenktas P.
įkreiptai̇̃ adv.: Ankštys įkreiptai špykiuotos, 5–6-grūdės P.
2. refl. truputį nusidėti, nusikalsti, blogu elgesiu įkyrėti: Dirbk, kad neįsikrei̇̃ptum žmogui, t. y. kad įtiktum J. Kuo tu jam įsi̇̀kreipei, kad jis pyksta ant tavęs? Alk. Jis įsikreipė, dabar nedrįsta į namus užeiti Grš. Jau aš jam įsi̇̀kreipiau Skrd. Blogai daryk, tai greit žmonėm inskreipsi̇̀ Trgn. Kuom anas jumim tep insi̇̀kreipė? Arm. Niekados jie niekam neįsikreipė ir nė jokios blėdės nepadarė Tat.
iškrei̇̃pti, -ia, i̇̀škreipė
1. tr. palenkti į šalį, padaryti netiesų: Ìškreipei grėblio dantis griežiant J. Taipo sodinti ir pririšti gluosniai stipriai stovės ir tiesūs augs, kad juos nei vėjas, nei galvijai išjudinti ar iškreipti galės K.Donel1.
2. tr. Š pasukti į šalį (einant ar važiuojant): Ilgai netrukęs sustojo, išlipo iš vežimėlio, kumelaitę iškreipė iš vėžių, o pats paėjo truputį į grabę BsPIII70.
| refl.: Išsikreipiu iš kelio SD460. Nenorėjo išsikreipt jam [iš kelio] Rmš. Jau saulė iš pietų išsikreipė Rod.
3. intr. prk. išsisukti, išlaviruoti: Reik mokėt iškrei̇̃pt, tai neįkliūsi Gs.
4. tr. padaryti kreivą, nenormalų: Matyti, kilusi iš Žemės potvyninė jėga tolimoje praeityje iškreipė rutulišką Mėnulio formą P.Slavėn. Supykusi ji baisiai iškreipia veidą Blv. Šypsnys iškreipė jo lūpas rš.
| Jokiu būdu negalima portreto fotografuoti plačiakampiais objektyvais: jie labai iškreipia atvaizdą rš.
| refl.: Baisiai išbalęs, išsikreipęs moters veidas J.Paukš.
| prk.: Taip išsikreipdavo jos gyviausieji jausmai LTI523.
5. parodyti, pateikti ką klaidingai, neteisingai: Aš buvau gerai pasakęs, o kiti mano pasakymą iškreipė Š. Rašyti neiškrei̇̃piant prigimtos kalbos savo šalies JDIII(Xpsl.).
iškreiptai̇̃
6. refl. įsipykti, užkliūti: Jis (mokinys) niekam neišsi̇̀kreipia Rdm.
nukrei̇̃pti, -ia, nùkreipė tr.
1. padaryti kreivą: Batus nukreipei į šalį J. Nukreipti čeverykai J.
| refl.: Kepurė nusikreipė ant šalies Jnš. Nusikrei̇̃pęs kluonas jau suvisai Rod.
2. pasukti, nugręžti į ką, kuria nors kryptimi: Jei tašką [šviesos] nukreipsim ant popieriaus, popierius ims degti rš. Jis nukreipė savo veidą keliauti tiesiog į Jeruzalę brš. Vaikas bandė savo žvilgsnį nukreipti į šoną ir negalėjo P.Cvir. Jis tylėdamas nukreipė žvilgsnį į langą J.Avyž. Jos akys nuolat buvo į vieną daiktą nukreiptos J.Balč. Visų akys nùkreiptos į krepšiuką (išalkę žiūri, kas ten yra, ar ko negaus) Ėr.
| prk.: Tokį šauksmininką turim, pavyzdžiui, šioje rytų „maldelėje“, nukreiptoje į mėnesį (mėnulį) J.Jabl. Šiandien visa didingoji valstybė į komunizmą nukreipė kelius (sov.) V.Mozūr.
| refl.: Visų akys nusikreipė pakalnės linkan Blv.
3. duoti kryptį: Seniau buvo Mirgluono kairinis intakas, dirbtinai nukreiptas į Šyšą EncIX722.
| prk.: Lenino požiūris į literatūrą griežtai nukreiptas prieš bet kuriuos mėginimus izoliuoti literatūrą nuo visuomeninių ir partinių uždavinių (sov.) rš.
4. nugręžti nuo ko, į šalį: Seni, nukreipk ginklą, galbūt jis šauna! rš.
| prk.: Ką nuo tikrojo kelio nukrei̇̃pti KI3. Ką nuo jo mislies nukrei̇̃pti KI3. Nukreipti šneką kur kitur rš. Ji visą laiką beveik nenukreipia akių nuo Martyno (įsispyrusi žiūri) I.Simon.
nukrei̇̃piamai adv.: Sprendžiamąjį žodį tars istorija, – nukreipiamai (nukreipdamas kalbą) atsakė dėdė rš.
| refl.: O kada laumė nusikreipė į antrą šalį, jis paėmė kūdikį skubiai ir pasiguldė pas save BsMtII199. Juozapas ant valandos nusikreipęs verkė S.Stan.
| prk.: Jo širdis nuo manęs nusikrei̇̃pusi KI35. Mudu nusikreipėva nuo dalyko Blv.
5. atitolinti, nustumti: Kas nukreipia nakties priegadus, ligas, bėdas ir iškadas AA. Tu vis rūpini ir mūsų vargą nukreipi RD200.
6. sutelkti, sukoncentruoti (veiksmus, mintis ir pan.) kuria linkme, kuriam tikslui ar prieš ką: Visos jo mintys yra nukreiptos į tai, kaip išplėsti darbą rš. Didžiosios socialistinės šalies pastangos nukreiptos į taikingą darbą (sov.) sp.
7. refl. nueiti su prašymu, su reikalu: Nusikreipti į ką su prašymu BŽ306.
pakrei̇̃pti, -ia (pàkreipia), pàkreipė tr.
1. pasukti, palenkti į šalį; padaryti kreivą: Pakreipk biškį į šalį tvorą, tverdamas nuo tako J. Jis pakreipė galvą ir, paleidęs arklį žingine, įsiklausė P.Cvir. Ir, pakreipęs skriblių savo, jis į Kauną iškeliavo K.Bink.
| Žandą pakreipti N.
| refl. intr., tr.: Žiūri į bobas pasikrei̇̃pęs, priklybė! Skr. Pasikreipei ant šoniuko ir netrukus užmigai rš. Vežimas labai pasikreipė (pakrypo) į šoną Jnš. Prie ežero stovėjo pasikreipusi gryčia rš.
| Jau rašalą baigiat, kad buteliuką pasi̇̀kreipėt Skr.
2. duoti kitą kryptį, linkmę: Jie žirgus pakreipė į mūsų pusę B.Sruog.
| prk.: Tik darnus abipusis motinos ir tėvo auklėjimas gali pakreipti vaikus norima kryptimi rš. Bet neaišku, ar Tautrimienė nori pakreipti kalbą į kitą pusę, ar ji tik ginčytis tenori I.Simon. Mano naudai anas juos pàkreipė Užp.
3. prk. pakeisti: Jo žmona nė per plaukelį negali pakreipti jo paliepimų Žem. Dabar tik pakrei̇̃pia žodžius, o vis tas pats Skr. Ka tik žodį pakreipei, ir gatava Ds. Jau ir Dzingiškiai kiek pakrei̇̃pia (kitaip taria, truputį dzūkuoja) Brb. Šilutiškiai, priekuliškiai vis pàkreipa žodį Sg. Monika nežinojo, kokia jėga, kokiomis mintimis pakreipt prigimtį P.Cvir. Gausi utėlių pašerti, jei gyvenimo nepakreipsi, karčemon kelio neužmirši KrvP(Kš).
| refl. tr.: Jis buvo pasikreipęs pavardę ir vadinosi Petraičiu Skr.
4. nusukti į šalį, nugręžti: [Sūnus] savo veidą nuo jo (tėvo) pakreipdavo šalin, nei žodį su juom nekalbėdami Ns1832,8. Perbėgo per daržą …, akių į šalį nepakreipdama Jrk90.
5. atsukti, atgręžti: Ir pakreipė veidą savo ant Sodomos ir Gomoros BB1Moz19,28.
| prk.: Ir pakreipė jopi savo loską BB1Moz39,21.
6. refl. kreiptis, paprašyti: Kur anas pasikrei̇̃pia, tę gauna tarnystę Šr.
◊ kepùrę pakrei̇̃pęs apie besididžiuojantį: Jis daug apie save mano, eina kepurę pakreipęs Jnš.
sùbinę pakrei̇̃pti susirgti: Kas darbus dirbs, kad jūs visi sùbinę pàkreipėte? Skr.
pérkreipti tr., perkrei̇̃pti
1. į šalį pasukti, pakreipti: Jis linksmas, kepurę perkreipęs vaikšto Ėr. Eina kap Kepeiša, perkreipęs kepurę KrvP(Lš). Žiūri paukšteliai, galvas perkreipę rš. Eina perkrei̇̃pęs ūsus Kp. Nors vaikščiotų gūžį pérkreipusios (labai prisisotinusios), vis dar ieško ėsti Š.
| refl.: Vištos gulia daržinė[je], ant šonų pársikreipusios Užv. Ko tu eini pérsikreipęs kap maišą nešdamas? Rod. Veizu pársikreipusi Šts. Tai būta gražumo – pérsikreipęs kap prūsų Dievas! Dkš.
| refl. tr.: Pérsikreipę kepuraites vaikščio[jo] po ūlyčias (d.) Plv.
2. padaryti kreivą, iškreipti: Jo veidas buvo perkreiptas iš skausmo J.Dov. Liga párkreipė jam žandą J.
| refl.: Ans įžambiai pársikreipęs sėdi J. Durys sudžiūvusios pérsikreipė, nebeužsidaro sandariai Sl. Durys nušoko nuo vieno kablio ir taip persikreipė, jog pro tarpą galima buvo įlįsti į vidų (ps.) J.Balč. Stovėk tiesiai, nebūk pérsikreipęs Sl.
| Jos lūpos taip gailestingai persikreipė rš.
| Ko toks persikrei̇̃pęs (ligotas), gal ant vėjo liepžiedžių užgėrei? Všk.
3. prk. iškraipyti; pakeisti: Tu vis parkreipi mano žodžius Ėr. Girdžiu, ir dabar tą dainą dainuoja, bet yra párkreiptų žodžių Skr. Vislab gali pasakodams pérkreipti KII290. Ją (Kragališkę) vokiečiai bus pérkreipę iš Karališkės Rg. Vokyčiai, žemaitiškai nemokėdamys, parkreipė tą vardą (Aukų kalną) į Onkaim ir Aukain M.Valanč. Pérkreiptas vartojimas KII59. Pérkreiptas žmogus KII298. Ar ne tikrai perkreiptas tas svietas yra, kaip mūsų senieji kad sako? prš. Vyrai pasikelia, kurie perkreiptus mokslus kalba brš. Ir tas perkreiptas nelabas būdas žmogaus turi dabar kitoks arba pagerintas būti brš. Tą liudija mums neperkreiptinoji teisybė brš.
| Nieko neveiksi, ištarmės neparkreipsi Jn. Bet ir k … párkreip savo garsnį LTI552(Jn). Tu man šį džiaugsmą į didžią tūžbą perkreipi prš.
| Algą mano dešimtį kar[tų] perkreipei BB1Moz31,41.
pérkreiptai Pagraudenimą apie raugą teip perkreiptai išguldė brš.
| refl.: Iš tikro, sakau, jau svietas persikreipė prš.
4. per daug pakreipti: Jis užtektinai nukreiptas, o rasit perkreiptas arba dar per mažai pakreiptas rš.
5. refl. kiek nusikalsti, nusižengti: Jei dar kartą pérsikreipsi, tai gausi mušti! Dkšt. Šimtą rozų gerai padaryk, ė rozą pérsikreipei – ir prapuolė tavo tarnavimas Dkšt.
piekrei̇̃pti, -ia, piẽkreipė (dial.) tr. pakenkti, pagadinti: Mano nervas yr pỹkreiptas Kin.
prakrei̇̃pti, -ia, pràkreipė tr.
1. LB45 prasukti (pro ką): Visi aštuoni bėri žirgeliai pro vartus prakreipti KlvD209.
2. iškraipyti, truputį pakeisti: Mūsų Katrę jie (amerikiečiai) vadina Keide. Tai tie patys žodžiai, tik prakreipiami Vel.
3. refl. Lkč nusikalsti, nusižengti: Berneli, jau tu man prasi̇̀kreipei Alk. Tai tik turėjo kuo prasikrei̇̃pti, kad atstatė nuo vietos Pjv. Jau, matyt, kuo nors prasi̇̀kreipė, kad išvarė Nmn. Jis man jau trečiąkart prasi̇̀kreipė Pns. Gal tu jam praskreipei [kokiu žodžiu]? Lp. Jeigu aš prasikreipčiau ir išduočiau, nubausk mane V.Kudir.
prikrei̇̃pti, -ia, pri̇̀kreipė tr.
1. kreipiant priartinti prie ko: Pri̇̀kreipė jis savo arklius prie mano vežimo J. Ana sėdi kaip nieko nedarius, galvą prikreipus an rankų LTR(Prng).
2. atsukti, atgręžti: Nugarą kam prikreipti N. Jis man buvo nugarą prisukęs, prikrei̇̃pęs KII378. Tikrai jie griekui ir svietui pakalą prikreiptų Kel1881,61.
3. prk. palenkti į ką, priartinti, pritraukti: Šviesybė prikreipia visus daiktus prie savo spindulio ir gražumo brš. Apsiėmęs ir juos prie žemės darbų prikreipt BsV381. Duok, kad aš savo širdį tikt tavęspi vienop prikreipčiau! brš. Keršijantįjį Dievą suderino ir jo malonę puolusiems žmonėms vėl prikreipė prš.
| refl.: Žmogus, nu Dievo atsikreipdams, prie savęs prisikreipė ir Dievui jo garbę pavogė brš. Duok dirbti man viernai, kas dirbti man pareitis, ant ko žodis tavo manę ved, prisikreiptis PG.
4. refl. prk. būti palankiam: Jo širdies meilingumas man vis kasdien daugiaus prisikrei̇̃pia KI544. Veik jiemdviem laimė prisikreipė prš.
sukrei̇̃pti, -ia, sùkreipė tr.
1. padaryti kreivą, iškreipti: Išarė kreivą vagą, ir sùkreipė tvorą [, kurią pagal tą vagą užtvėrė] Lnkv. Sukreipė žandus, vaikai apteko kaltūnais, ir gavo atidėti iškastus piningus Šts. Apkalant kalvis sukreipė tekinius, dabar ir vizguo[ja] važiuojant Šts. Sukrei̇̃psu zūbus (duosiu į veidą), ir žinosi! KlvrŽ.
| refl.: Važiuoju susikrei̇̃pęs Šts. Ėgi karaliūčia ir suskreipė juoktis (ps.) Tvr.
2. sutelkti, sukoncentruoti: Akys visų buvo ant jo sukreiptos srš. Ant jų tai ir buvo sukreipta visa atida LTI152.
užkrei̇̃pti, -ia, ùžkreipė
1. tr. nugręžti, nusukti į šalį: Pro bažnyčią važiuojant, kur reikėjo pasiklonioti, tai tu visai galvą užkreipei, o pro karčemą – tai kepurę nusiimi BsMtI21. Užkreipė veidą, vienok jis bučiavo ją į kaklą, į plaukus V.Kudir.
| refl.: Senis jau sėdėjo nesijudindamas, užsikreipęs į kitą pusę V.Kudir. Nenorėdama, kad jas pamatytų vyras, ji užsikreipė ir nuėjo šalin V.Piet. Pasakius tai, Rožė užsikreipė į kitą pusę Ašb.
2. intr. užeiti, užsukti: Išėjęs pasivaikščioti, užkreipiau pas vieną šeimyną Blv. Bevažiuodamas Liepojun, užkreipiau Panevėžin Blv.