kalbė́jimas sm. (1) → kalbėti.
1. SD156, R, M, NdŽ minties reiškimas žodžiu; žodžių tarimas: Toks kalbėjimas tėvo su manimi, toks kalbė́jimas Upt. Be kalbėjimas ten ir buvo, kad tris valandas vienu trūkiu kalbėjo Šts. Tas žaidimas nereikalauja daug kalbėjimo, todėl labai tiko jo tyliam būdui rš. Kalbėjimas mane vargina rš. Nuo balso nenormalaus pastatymo kalbėjimo vyksme pareina gerklės ir ausų ligos rš. Iš ėdesio ir iš gėrimo … visados didis kalbėjimas plūsta DP272.
2. kalba: Kalbėjimas jūsų teest visados meilingas, su druska pasūdytas BtPvKol4,6. Mano kalbėjimas turėtų jam pamėgti BbPs104,34. Tokie gi tur būt mūsų kalbėjimai krikščioniški DP474.
3. gražbylystė, retorika: Jis vėlesniame čėse mokytoju gero kalbėjimo pastojo Kel1881,37.
4. psn. gydymas užkalbėjimu: Rožės be kalbėjimo neišgydysi LTR(Km).
5. žodis: Nė vienas piktas kalbėjimas ižg nasrų jūsų teneišeit DP474.
6. Skr sakymas atmintinai (maldų): Nu potrų (poterių) kalbė́jimo i lūpos sutino Slnt.
apkalbė́jimas sm. (1)
1. aptarimas: Kodėl negali pašvęsti vieną vakarą apkalbėjimui organizacijos reikalų? rš.
2. apkalba, šmeižtas: Tai ar jie teistų Meižį už apkalbėjimą? I.Simon. Tankiai lenda į širdį žmogaus apkalbėjimas artimo P. Saugok liežuvį savo nuog apkalbėjimo KN41.Tvardykitėsig … nuog apkalbėjimo DP586.
atkalbė́jimas sm. (1)
1. Kp perkalbėjimas, sulaikymas kalba nuo ko nors.
2. M sukalbėjimas (maldos, poterių): Be doro atkalbėjimo poterių eina gult brš.
3. nukalbėjimas, nubūrimas žodžiais: Atkalbė́jimas nuo rožės Ml. Atkalbėjimas nuo gyvatės inkandimo Ds.
4. refl. išsisukinėjimas žodžiais, nenorint ko daryti: Dirbsiu be atsikalbėjimo LTR(Kp). Tat buvo labai aiškus atsikalbėjimas rš. Nė jokio atsikalbėjimo negalės turėti brš.
5. refl. pasiteisinimas: Jūs vyrai, mieli broliai ir tėvai, klausykite mano atsikalbėjimą iki jūsų Bb1ApD22,1.

×dasikalbė́jimas sm. (1); Sut → dakalbėti (refl.).
įkalbė́jimas sf. (1); R, N, M ko nors įteigimas nuolatiniu kalbėjimu: Jokūbas padarė pagal įkalbėjimo motinos savo I.
| refl.: Ji išjuokė išlepimą, įsikalbėjimą sau nebūtų ligų Vaižg. Tatai pigas įsikalbėjimas kožnamui MP90.
iškalbė́jimas sm. (1)
1. KI147, N galėjimas ištarti, pasakyti žodį.
2. mokėjimas kalbėti; iškalbumo turėjimas: Ir iškalbėjimai jo! – kad ims sakyt, tai visa išdeda kaip iš rašto Kp.
3. refl. rungtyniavimas, galynėjimasis kalboje: Ūkininko išmintingiejai sūnūs teipgi tarėsi eiti pas tą bajoraitę ant išsikalbėjimo BsPIII56.
4. Š, BŽ586 priekaištas, prikaišiojimas.
5. pa(si)teisinimas: Bet nū neturi iškalbėjimo nuog nusidėjimo savo brš. Jau nė jokio iškalbėjimo negali turėt nuopuoliuose savo Sut. Kita priežastis tų ženklų ta yra, idant netikėliai, o žmonės pikti neieškotų savi iškalbėjimo MP67.
| refl.: Išsikalbėjimas nuog kaltybės tiesoj SD218. Po atlikto apveizdėjimo visi išsikalbėjimai ir pramanymai … netur giloti (= giliuoti?) srš. Bet nū neturi išsikalbėjimo ižg nusidėjimo savo Ev. Vyrai, broliai ir tėvai, klausykit mano, kurį dabar jusump darau, išsikalbėjimą BtApD22,1.
6. prisakymas: Išėjo iškalbėjimas, angu prisakymas WP26.
nukalbė́jimas sm. (1)
1. niekų pasakymas ar nukrypimas nuo temos kalbant: Vien tik nukalbė́jimai rodo, kad jam ne visi namie (kad jam trūksta, kad jis ne viso proto) Kp. Nesudrumsta [nuotaika] nei bliovdainių posmais, nei įgėrusių nukalbėjimais rš.
2. atkalbėjimas, prašymas ko nedaryti: Nei jokie nukalbėjimai, nei maldavimai, nei ašaros jo genčių negalėjo jį [nuo] apsiėmimo atlaikyti Kel1881,334.
3. gydymas užkalbėjimu: Jeigu paliksi ją (įgėlusią gyvatę) gyvą, tai be nukalbėjimo nesugysi LTR.
pakalbė́jimas sm. (1)
1. pasakymas žodžiu: Už pakalbėjimą teisybės aš myliu kaimyną rš.
2. kalba, posakis: Ieško senoviško pakalbėjimo Šts.
3. apkalbėjimas: Išgelbėk mane nuog pakalbėjimo žmonių BBPs119,133. Atmink, brolau, į pakalbėjimus pagudęs Jzm. [Šlovę] tu jam atimi per pakalbėjimą brš.
4. refl. pasikeitimas nuomonėmis; pašnekesys: Jų pasikalbėjimas buvo trumpas rš. Anskis stovėjo prie stubelės durų ir atidžiai sekė svečių pasikalbėjimus I.Simon. Petrelį ne taip lengva buvo į pasikalbėjimą įtraukti Mš.
pérkalbėjimas sm. (1); SD166, N
1. Kp pakartojimas žodžiu to, kas jau kalbėta.
2. žodžiais sulaikymas nuo ko, atkalbėjimas: Tas perkalbėjimas neest nuog to, kurs jus vadina BtPvG5,8.
prakalbė́jimas sm. (1)
1. pradėjimas kalbėti, sukalbėjimas: Už prakalbėjimą gatvėje lietuviškai [būdavo] mušama per veidą Vaižg.
2. LL188 prakalba: Ant ko tokią (= tokį?) buklų prakalbėjimą paspendė? DP365.
prikalbė́jimas sm. (1) žodžiais priviliojimas ką daryti: Nedori žmonės savo piktinančiais darbais, prikalbėjimais trauk ing prapultį brš.
sukalbė́jimas sm. (1)
1. žodžio ištarimas: Per pogulį mum bardavo už kiekvieną sukalbėjimą Kp.
2. galėjimas kalbėti: Menką sukalbėjimą beturia mūsų tėvas, vargu su anuo besusikalbėsi Plng.
3. SD459, N sutarimas, sankalba.
| refl. SD347, R363: Mažas nesusikalbėjimas verčia mane atsilikti nuo kompanijos rš.
4. refl. pasikalbėjimas: Pro langą žiūrėdams, išgirdo visokius susikalbė́jimus Jrk93.
5. refl. pasikeitimas mintimis: Ar tu su juo susikalbi? – Nekoks susikalbėjimas, nemokant kits kito kalbos Kp.
6. pakalbėjimas, atkalbėjimas (maldos): Įstatė atpuskus septynerių metų už kožną graudingą sukalbėjimą tų atsidūksėjimų S.Dauk.
užkalbė́jimas sm. (1)
1. kalbėjimas užuolankom, priminimais: Kalbėk, ką nori, aš neklausysiu tavo užkalbėjimų, darysiu savo, ir gana Kp.
2. užbūrimas, užkerėjimas: Prietaringų žmonių tarpe užsiliko tikėjimas užkalbėjimais rš. Užkalbėjimas rožės VoL350. Nieko nemačija ir Zigmos ažkalbė́jimas Mlt. Piemenų užkalbė́jimas tylėti Ml. Žukalbėjimas nuog valasnyko Rod.
3. užbūrimo, užkerėjimo žodžiai: Kalbant užkalbėjimą, reikia tą vandenį visą laiką plakti LTR.