1 tàpti, tam̃pa (tãpsta, tañpa Sv), tãpo (tãpė KBII154, SchL125, K, PP34, NdŽ) intr. FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, Lkm
1. R, MŽ, Sut, KlG18,126, SC56, M, L, Š, FT, Rtr darytis kokiam, kuo, virsti kuo: Žalktienė … medžian gailysta virto: pati egle tãpo A.Baran. Jeigu nutilsi – tapsi akmeniu, tave sumindys priešo kojos S.Nėr. Ne jis kaltas, kad toks tapo Vaižg. Aš pasakysiu, kaip tau tapti labai turtingam! J.Balč. Brolis tapo (rados) lobingas J.Jabl. Žydai viena suktyba turtingais tapstai S.Dauk. Pelė tapo tikra mūsų namų šeimininkė J.Jabl. Taigi dabar bylinėk su juom, taip ubagu tãpęs K.Donel. Jau kryžokai tarės tapusys amžinais valdymierais Žemaičių žemės M.Valanč. Ne visi lietuviai ir žemaičiai iš karto tapė katalikais A1884,23. Didžiu tapo to[je] karė[je] S.Dauk. Šio[je] gadynė[je] senis šimto metų tapė daiktu retu M.Valanč. O kai užaugau, tapau berneliu, slėgiau močiutei širdelę LTR(Plv). Mergelė tãpo rūsta, širdelė sugraudinta JV503. Pylė pylė tol, kol velnias tapo negyvas LTR(Auk). Tãpė vargingi žmonys par karus Sg. Greit mirsiu – suvisu slobnas tapaũ Pst. Kas tą vaistą žino, tuoj ir tampa sveikas Sln. Kumelinga kumelė tapo SD230. Maži upeliai … didelėmis srovėmis tapsta A1883,131(Bs). Karštame vandenyje ragas tapsta minkštas LTII111. Silpnai susiję su branduoliu elektronai lengvai gali atsiskirti nuo atomo – tapti laisvaisiais rš. Apkurstu, kurčiu tampu SD61. Tirštu tampu SD134. Tampu vyru SD146. Žmogus tapė gyva dūšia CII530. Pavirsta ir tampa sūnumi palaiminimo DK11. Rūpinkimėsig, broliai mieliausieji, idant ir mes visi taptumbime šią dieną bendrinykais Dvasios DP241. Anys pilni tapė šventos Dvasios BPII136. Ir ta moteriškė tapo nėščia ir pagimdė sūnų BB2Moz2,2. Kad meldės [Kristus], tãpė veidas jo kitokias DP593. Eš svečiu tapau svetimoj žemėje BB2Moz18,3. Tampa iž karaliaus varguolis ir elgeta SPI184. Povilas … tãpė ižg priesakio apaštalas DP234. Rūbai balti tapo kaip sniegas SPII25. Mėnuo visas tapo kaip kraujas BtApr6,12.
^ Kas miltus vartoja, miltuotas tampa CII1119. Greičiau lakštingalą varna tapsiant negu tokią atmainą [būsiant] Erž. Kiaule tapsi̇̀, greičiau nutuksi Klt. Nebus gero: iš vyžos čebatas tapo Vad. Su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi LTR(Pbs). Pry kokių draugų prytapsi, tokiu pats tàpsi Lkv. Prastu nebuvęs, geru netapsi S.Dauk. Būdamas laimingu daug turėsi prietelių, tapęs nelaimingu – nė vieno VP10. Stovi žmogus ant kalno: juo ilgiaus stov, juo trumpesnis tampa (deganti žvakė) B290. Gyvas būdamas juodas buvau, miręs raudonas tapau (vėžys) LTR(Rk). Buvau merga – marčia tapau, marčia tapus, akis dariau, o pro tas akis pati lindau (aguona) J.Jabl(r.). Kol maža buvau, žole žėliau, kaip užaugau, marčia tapiau R173.
2. pasidaryti, įvykti, tiktis: Atsiskyrė tada šviesa nuo tamsybės, ir tapo diena, naktis, rytas ir vakaras O. Norėjo, kad taptų̃ visa, kas sutverta, ir visa tãpo A.Baran. Metinės knygos, sąrašas metinių veikalų, tapusių metuose SD114. Ant dūšios labai sunku ir neramu tãpo A.Baran. Vakare vėlai tam̃pa, kol gulti nueiti̇̀ Dov. Sode tapo visai tamsu J.Balč. Tetamp šviesa DP259. Jau tãpė vėlu DP93. Ir tapo jų (vaikų) labai daug, jog žemė iš jų pasipildė BB2Moz1,7. Kur norint du suderės ant žemės apie visokią daiktą, apie kurį prašys, tàps jiemus nuog Dievo DP537. O pusę nakties šauksmas tãpęs est DP567.
3. ateiti (apie laiką): Vidurnaktis tãpo, kol ejau gulti J. Prasta gadynė tãpo, kad vien pinigų reikia mergai, kad vyrą gautum, ištekėtum J. Tokie laikai tãpo Kli. Šitai vakaras tapė ŽCh250. Jau tãpus buvo diena DP163. Vakaras tampa Ch1Mt16,2.
4. NdŽ kibti, mestis (apie ligą): Prie sveiko organizmo ligos ne taip greit tam̃pa DŽ. Reikia gerai valgyt, nepersišaldyt, tai ligos tep netam̃pa Lp. Rožė daugiausia tam̃pa nuo išgąsčio Ut.
5. prk. turėti patraukimą, kibti: In aukštaičius žemaitės tam̃pa baisiausiai Lb.
6. pakliūti, atsidurti: Kur aš tat tapaũ iš čia, t. y. iš Žemaičių į Maskvą J. Po smerties ir po pakasimo tapo pekloje, tatai esti amžiname prapuolime BPII196.
7. impers. reikėti, tekti: Kožną metą tàpdavo verpt, aust Plšk. Kult tik tètapė, kiek reikėjo stogui kūlių Plšk.
×8. (germ.) Ns1858,3, K, VoL101, Rsn, Plšk vartojamas pagalbiniu veiksmažodžiu, sudarant sudurtines veiksmažodžių formas: Kartą viens vežims, garu varomas, tapė ant gelžkelio paleistas Kel1854,10. Langas tapė visiškai išdaužytas, bet žmonės netapė sužeisti prš. Atejo pažiūrėti, a gerai tam̃pa užlaikomas [senelis] LKT134(Dov). Aš tau aštriai prisakau niekur į mano davadus nesikištis, šiaip tuoj tapsi namon vežta LMD(Gumbinė). Šitaipo padarytas (pabengtas) tapo dangus ir žemė BB1Moz2,1. Jėzaus priekėlimas … svietui tapė žinomas Mž279.
1 atitàpti intr., attàpti J, BŽ530, LVI203 atgauti sąmonę, atjėgti, atsivokti.
1 įtàpti intr.
1. Šts patekti: Čia viena buvo išvažiavusi į Vilnių, į aukštą mokslą, bet neįtãpo (neįstojo) Lkž.
2. įsmukti, įlįsti: Jie visi suėjo gryčion – i tas įtãpo Mžš.
1 nutàpti intr.
1. J, NdŽ, Vl nuvykti, nukakti: Ka kumet nutapsiu į Šates, i nupirksiu tebokos Šts. O kaip į Palangą, taip nutapti neturėjau losnų ašvienių P.
2. įtekėti: Radau [tą augalą] parakvijoj Skuodo ant kalnaliais upalių, nuotampančių į Šventąją P.
1 patàpti, patam̃pa, patãpo (pàtapė K; KlM36) intr.
1. R, MŽ, N, Š, BŽ14, LVIII119, NdŽ, DŽ1, Glv pasidaryti kuo, kokiam, pavirsti kuo: Kitoks tampu, patampu, pastoju, esmi R20, MŽ25. Šaltyšiumi patapė MŽ. Tėvas užmokėjo už įstojimą pusę rublio, ir aš patapau studentu M.Katk. Prisiminė, kaip jis iš valakininko ūkininko viso dvaro savininku patapo A.Vien. Ana, kaip pono gaspadine patãpo, paliko, išdido J. Kožnas paukštis norėjo paukščių karaliu patàpti PP79. Ši rusų kalbos tarmė buvo patapusi Lietuvos valstybės kalba K.Būg. Su kokiu noru ir karštumu troško kas karts geresniais patapti M.Valanč. Ir užaugo sūnelis, patãpo kareivėliu JD678. O kad patapsiav svieto martelėms, tad nebdainiuosiav D59. Pavirtai, patapai̇̃ marelių žentelis JD1003. Kai dvarai susitvėrė, visi kumečiais patãpo Skr. Iš ubago ponu kai patam̃pa, tai vis nežino kaip nešteis Trgn. Ir laukai, ir kas ant jų yra, pilni kirmių pataps BB2Moz8,21.
^ Ar išeikis, ar numirkis – vis geru patàpsi Grg. Su kum sutapsi, toks ir pats patàpsi Krž. Kai lydimo ropelė jo burnelė patapė (pariebėjo) B567. Miške augo, miške lapavo, namo parejo – šventu patapo (kryžius) LTR(Krp). Pirma buvau jaunas, žalias, paskui patapiau kankaluotas; pakirto kumpis koją, kėlė vertė į pilį [žirniai žali, ankštys, pjautuvas ar dalgis, žmogus kėlė į žagą] B418.
2. prasidėti, stoti: Dabar kad patàps pagada, rugiai tuoj pjautini bus Skr.
3. patekti, pakliūti: Jau devintas metas, kaip ana patãpo čia už vyro, t. y. nuejo J. Sūnus į kaliūzę yra patãpęs už vagystę Sg. Paskui ji patãpo į baraką, į tą Vokietiją Skr.
4. išbūti, išgyventi: Tas ligonis ilgai nepatàps, t. y. negyvens J. Po vestuvių jis šešias savaites tepatãpo Skr.
5. NdŽ atitekti: Visa žemė patãpo Petruo Kltn.
6. pasidaryti nėščia, pastoti: Pati kaip patàps, t. y. pastos, juoba bus mylima J.
×7. žr. 1 tapti 8: Patãpo sušaukta Rsn.
1 pietàpti, pietam̃pa, pietãpo (piẽtapė) (ž.) intr.
1. žr. 1 pritapti 2: Pytãpęs buvo iš Šilalės vaikis Pj.
2. būti priskirtam, prijungtam: Po karo šis kraštas pỹtapė py Lietuvos Prk.
3. prijunkti: Aš jau nesu pytãpęs py to (nesu gydęsis žolelėmis) Rsn.
1 pritàpti, pritam̃pa, pritãpo (pri̇̀tapė) K, Š
1. intr. NdŽ, DŽ1, Ggr, Lk, Vel, Pg, Ss, Alk atsirasti šalia, prisiartinti, prisigretinti, prisistatyti: Jojant į Elnio kalną, prie jų pritapo kažkoks nepažįstamas riteris su palydovais J.Balč. Lyg ir ne šeimininkė čionai būtų [Kazytė], tik iš šono pritapusi, samdinė kaip ir buvusi J.Balt. Ir kai tik parėjusi [merga] įėjo kamaron, tuoj pritapo velnias SI117.
| Spalva yra pritampamà (neesminė, šalutinė) daikto savybė FT.
2. intr. prilįsti, prikibti, prisišlidinti: Pritãpo merga, našlė prie jojo ir nor, kad žanytųs J. Juk tu gi pats pritapai: apvesdink, bobute, ir gana rš. Pritãpo ji prie vienos gydytojos į Kauną, i išgydė Smln. Jisai pritãpęs sėdės cielą vakarą ir kalbės paausėj Upn. Nei jai reikia to berno, ale pritapo va kai piktas pinigas Trgn. Ko pritapai kaip erkė? Ktk. Pritãpo kap šuva prieg rujai Knv. Pritãpo kaip plunksnos pri deguto Kltn. Žąsis svetima pritãpo prie mūsų J.Jabl(Rgv). Anas (gaidžiukas) gi turėjo in viščiukus pritàpt Plš.
ǁ susidėti, susidraugauti:
^ Pry kokio pritàpsi, toks ir pats patapsi Pln, Lž. Prie ko pritãpo, su tuo ir sutapo Trgn.
3. intr. pritikti, priglusti: Ledo gabalus reikia taip dėti, kad vienas prie kito gražiai pritaptų rš.
4. intr. DŽ1 prisiderinti, prisitaikyti: Aš tiktai čia visai nepritampu, nežinau, ko čia aš, kam? rš. Akelaitis nepritapo prie besivaidijančių lenkų srovių A.Janul. Kaimietis niekaip negalėjo prie miesto gyvenimo pritapti rš. Ši merga prytaps pry tanciaus ir pry rožančiaus Kv.
5. intr. lingv. prisišlieti: Mišrųjį tarinį sudaro tam tikri sudurtiniai tariniai su prie jų pritapusia veiksmažodžio bendratimi LKGIII393. Pritampami papildiniai turi tam tikrų ypatybių, kurių neturi valdomieji papildiniai J.Balč.
6. intr. DŽ, NdŽ, Dglš, Alv, Lš prisimesti, prikibti (apie ligą): Reikia gerai valgyt, tai ligos tep nepritam̃pa Lp. Prie senų liga greitai pritam̃pa Dkš.
| refl.: Pristãpo in manę spaudimas Drsk.
7. intr. gauti kokio darbo, įsitraukti į kokį darbą: Man tropijos pry gentaro bagaravimo prytapt MitI75. Jis pritapo prie artilerijos sandėlių Plut. Geriau eina, kap pritampi̇̀ prie vieno dalyko Dglš.
8. tr. Ns1860,2, LC1883,5, Kin, Gr susidurti su kuo, sutikti, pamatyti: Eik jau eik, kelintasis turtuolis veda varguolę, aš to savo gyvenime dar nesu pritapusi I.Simon. Smarkų žmogų šiandie pri̇̀tapiau MitI86(Jrk). Aš nesu nė kartą pritãpusi tų dvasių ir nenoriu pritàpt Pgg. Jau aš juos nepritapiau B, N.
ǁ pritaikyti naudoti: Turėjom pritàpti girnas per krygę Pgg.
9. tr., intr. LC1882,23, Ktč patirti, išgyventi: Mano mamos mama tai da prancūzų krygę yra pritãpusi Vlkš. Tokių laikų dar mes nėsam pritãpę Žgč. Tokio tvano da nėsam pritãpę kai šis Smln. Tokius dalykus aš dar neesmi pritapęs N. Kare daug bandęs, pritãpęs KI714. Šėpės susitriuškinimą pritàpti KII154.
1 sutàpti intr. Š, NdŽ
1. būti tokiam pat, vienodam, labai panašiam, turėti bendrumo, atitikti: Mūsų mintys sutam̃pa DŽ1. Čia vėl kalbos nesutam̃pa Smln. Trečiajame tome aprašytas Vasario gyvenimas tik viena kita aplinkybe sutampa su manuoju V.Myk-Put. Šio rankraščio turinys nesutapo su spausdintu kronikos tekstu rš. Teoriniai rezultatai sutampa su eksperimentiniais duomenimis rš. Sutañpa KlbXXXVII(1)100(Sv).
2. atitikti tą patį momentą, pasireikšti tuo pačiu laiku: Sutãpo, t. y. suėjo, metai, diena į dieną, nedėlmetis J. Kalendorinės datos retai kada sutampa su gamtoje vykstančiais reiškiniais sp. Šio romano („Benjamino Kordušo“) pasirodymas sutapo su tuo metu itin sustiprėjusiu antifašistiniu judėjimu rš. Ir sutapk tu man taip, kad, kai jos pakėlė rankas melstis dievams, tvykstelėjo žaibai ir sugriaudė griaustinis J.Paukš.
3. VĮ, Z.Žem atitikti vietą, kryptį: Jei nepaliaujamosios jėgos kryptis sutampa su judančio daikto kryptimi – judesys bus greitėjamas rš. Tiesės, sutampančios bent dviem taškais, sutampa su visais kitais taškais rš.
4. susilieti, susijungti: Ilgainiui kuršiai sutapę (asimiliavęsi) su lietuviais ir latviais rš. Laudies poezija atsiradusi drauge su melodija ir su ja neatskiriamai sutapusi rš. Sutãpę sakiniai DŽ1. Garsai vienas su kitu sutapo KlK29,74.
ǁ pasidaryti bendram: Ji žino, kad jųdviejų gyvenimas niekad nesutaps V.Myk-Put.
5. BŽ142, DŽ1, Lk suartėti, susidraugauti: Juodu sutãpo (sujunko) J.Jabl(Šlv). Kas sutàpdavo, sutardavo, duodavo dovanų Rsn. Kazienė miestely su Jane tuoj sutam̃pa (susitikusios nebesiskiria), vedžiojas – kaip prie jų lįsi?! Mžš. Anuodu sutam̃pa į porą, t. y. sukimba, susideda J.
^ Su kokiu sutapsi, tokiu patapsi Sch86(Rg). Su kuo sutapsi̇̀, tuo ir pats tapsi Trgn.
6. būti susijusiam, sietis: Su lietuvių atgimimu, su Vilniaus buitimi yra ypač sutapusiu du didžiu vardu: Petro Vileišio ir Jono Basanavičiaus rš. Dideli gabumai dažniausiai sutampa su gera sveikata rš.
7. sugalvoti, surasti ką tinkamą: Led sutapaũ duoti jam, ką jis prašė, t. y. led išradau, kas man mažiau reikalingas, o jam bus geras daiktas J.
1 užtàpti tr. užklupti: Jį vakaras užtãpo, ir jis bijo eit Mtl.