grùbti, grum̃ba, -o intr. K, Š stingti, darytis grubiam, nejautriam, nemikliam (nuo šalčio, nuo senatvės …): Rankos grumba nuo šalčio Grš. Tavo pirštai nuo šalčio sugrùbo, ir mano jau grum̃ba, t. y. kemba J.
apgrùbti intr. šiek tiek sugrubti: Pakišęs po vatiniu vadeles, trynė apgrubusias rankas rš.
atgrùbti žr. sugrubti: Kalvis … atgrubusiais pirštais traukė ir vis negalėjo ištraukti iš piniginės kažkokius popierius A.Vencl. Nagus atgrùbo Dkš. Nuo šalčio rankos pamėlynavo ir atgrùbo Lnkv.
| Jau senis visai atgrùbęs (pasenęs) Al.
nugrùbti plg. sugrubti: Nugrubusiais nagais susisagstė kareiviškas kelnes P.Cvir. Tavo veidas nugrubo nuo vėjo A.Vencl. Pirštai nugrùbo nuo šalčio J. Šaltas oras, net nagai nugrùbo Grš. Su nugrùbusiais nagais ir mazgo negaliu atrišt Alv. Lauke labai šalta – išėjau ir nugrubaũ rankas Žvr.
| Jis jau visai nugrùbęs (pasenęs) Lš. Jis nemenkas, bet ir aš nenugrubęs (neištižęs, tvirtas, žvalus) Vlk. Nugrùbusios, nedailios ausys, dėl to ir vadinas avys grubaũsės Trk.
pagrùbti intr.
1. šiek tiek sugrubti: Pirštai pagrùbę, nesučiupinėju Ėr.
2. prk. kiek pašalti: Šiąnakt jau kelias pagrùbo Vad.
prigrùbti intr. kiek sustingti: Mazgo nevaliojo atrišti – nagai buvo prigrùbę Vlkv.
| Žmogus į senatvę prigrum̃ba Rs. Sena boba prigrùbusi, jau neįstengia, nepajėgia dirbti J.
sugrùbti tr., intr. sustingti: Šiandie šalta, bevažiuodamas sugrubaũ rankas Kri. Sugrùbo pirštai, kad nei pasirašyti nebegaliu Tr.
| Senas, sugrùbęs žmogus – ar dar jam reik tokių niekų? Skr.
◊ širdi̇̀s sugrùbo; rš pasidarė abejingas.
užgrùbti tr., intr. sugrubti, sustingti: Užgrubaũ nagus Mrs. Šalta, rankos visai užgrùbo Alv. Užgrubau aš rankeles in šiaurųjį vėjelį Lp.