1 ger̃bti, -ia, -ė
1. tr. SD361, Lex27, K.Būg, Jn garbinti, šlovinti, girti; vertinti, branginti: Yra skaitytojų, kurie knygų negerbia – jas plėšo, sutepa sp. TSRS tautos gerbia tautų teises ir nepriklausomybę (sov.) sp. Kas godoja ir gerbia tėvą, tas pats džiaugsis iš savo sūnaus S.Dauk. Mylėjo ir gerbė tavo tėvą visi kaimynai Rp. Gerbdamas senatvę tavo, nenoriu tavęs žudyti M.Valanč. Tarp vabalų žaltys už visus buvo juo gerbiamas ir už namsargą turimas S.Dauk. Kaip jūs galėjot suniekinti žmogų, taip visų čia gerbiamą ir branginamą J.Jabl. Gerbiamasis (kreipimasis į žmogų), ką beveiki, kaip taviškiai įsikabina? J.Jabl. Jei aš gerbiù patį save, garbė mana niekas yra DP127. Ir aš tave ištrauksiu, ir gerbsi mane arba garbinsi DP536. Girtumbime vyrus gerbtinus, arba vertus garbės DP536. Pažįstu daug drąsių ir gerbtinų žmonių V.Kudir.
^ Geri žmonės protą gerbia, pikti – pinigus Vl. Gerbk savo tėvą ir savo motiną J.Jabl. Reikia gerbti žilus plaukus Sim.
2. refl. džiaugtis, didžiuotis: Dabar gali tu gerbtis, kad gavai iš brolio piningų Up. Darbais, ne žodžiais gerbties turime DP19. Neregi savimp piktybių savo ir gerbiasi jų neturį SPII116.
3. tr. vilkti, puošti, taisyti:
^ Girioj kirstas, mieste pirktas, plaukais gerbtas, ant rankelių verkia (griežtuvas) TŽV578(Ndz).
| refl.: Dovydienė kėlės, gerbės, ruošės į darbą Vaižg.
4. tr. valyti, švarinti, ruošti; tvarkyti, slaugyti, prižiūrėti: Aš gerbiù lango rūtus saklyčio[je], visus pašalius, t. y. mazgoju, šluoju, apvokiu, bus svečiai J. Patys sėjo, arė, šieną pjovė, namus gerbė S.Dauk.
| Jei kas radęs ar sugavęs bitis neturėjo vietos, kur jas padėti, tad įdavė jas antram gerbti (žiūrėti), su kuriuo paskui dalijos medum S.Dauk.
| Aš gerbiù ligonį J. Žeistūsius patys gerbia (slaugo) ir tapnoja duodamys gerti ir valgyti S.Dauk. Kursai žmogaus gyvybą gerbąs ir auklėjąs S.Dauk. Vaikai, gerbkite galvijus (ruoškitės apie galvijus), aušta jau Blv.
5. intr. imti, griebti: Gerbia šaltis per kailinius [K].
6. ėsti, valgyti.
1 apger̃bti, -ia (àpgerbia), àpgerbė tr.
1. apvalyti, apšvarinti, aptvarkyti: Apger̃bsi trobą i galėsi eiti Slnt. Niekas neàpgerbia vaikų, t. y. neapčystija J. Kurs save neapgerbia, neapvalo, tas lebeda J. Apgerbė pašalius M.Valanč. Reik iššluoti trobą ir apgerbti visus pašalius nuo vortinklių ir dulkių rš. Aš atejau tavo butą nuog pelių apger̃bti PP55. Apger̃bkiat trobą, o būs svečių Ms. Ar ans tura motrišką, kas jį àpgerba, apskalba? Grg. Būsi pas anų àpgerbtas ir pašėnavotas Vkš. Palūkėjęs, kol motriškos apgerbė ligonę, Kastis įėjo į alkierių Pč. Drabužius àpgerbiau KlvrŽ. Eik apger̃bk stalą (nukraustyk, nuvalyk) Krtn. Apger̃bk gyvolius ir eik gulti Varn.
| Apgerbė bitis (iškabino medų) Šts.
| Apger̃bti šieną (apimti didumą) Šts.
| Liga apgerba dūšią mūso Jzm.
| refl. intr., tr.: Ana ir aplink save neapsi̇̀gerba Tl. Biškelį apsi̇̀gerbėm, t. y. apsišlavėm, apsimazgojom J. Pataisė lovą, apsigerbė drobužius Žem. Tu bent eidama į žmones apsiger̃bk kiek Lkž. Apsiger̃bkiat – būs svečių Vkš. Ieško sau gaspadinės viežlybos, apsiger̃biančios, ugnies kūrėjos JR6.
2. apvilkti, apipuošti, aptaisyti: Meldžiamoji, dėl ko neapgerbei to vaiko? M.Valanč. Vaikiukai kailiais apgerbti Vlkš. Turiu abrūsą, apgerbtą su pirštais (su mezginiais) Skdv.
| refl. CI133: Joniuk, apsigerbk šiltai, yra speigas Blv. Šokau iš lovos ir, šiaip taip apsigerbęs, puoliau pro duris rš. Jis buvo puikiausiai apsigerbęs rš.
1 atger̃bti, -ia, àtgerbė intr.
1. atkeršyti: Atgerbdamas už nužudymą Vaitiekaus, įsigrūdo į Prūsiją rš.
2. refl. atsigaivinti, atsigauti: Po lietaus ir žolė atsi̇̀gerbė Tvr.
1 įsiger̃bti, -ia, įsi̇̀gerbė Ss įsiteikti, prisimeilinti: Ji moka visiem su liežuviu įsiger̃bt Plv.
1 išger̃bti, -ia, i̇̀šgerbė plg. 1 gerbti 1.
| refl. tr.: Ji pati saũ išsiger̃bia Pl.
1 nuger̃bti, -ia (nùgerbia), nùgerbė tr.
1. apvalyti, apšvarinti, aptvarkyti: Kaip aš jums nùgerbu, o jūs manęs nepakolijat KlvrŽ.
| refl.: Nusi̇̀gerbė karvė apsiveršiavusi, t. y. nusivokė, apsičystijo J.
2. pagerbti: O labiausiai juos nugerbsi SE9.
1 pager̃bti, -ia, pàgerbė tr.
1. parodyti pagarbą, pagarbinti: Senukas buvo aukštai pagerbtas ir mirė apgailėtas Vaižg. Teikės pagerbti šitą šventę buvimu savu DP571.
2. apvilkti, apipuošti, aptaisyti: Vaikus būtų pagerbusi už tus piningus, o dabar įkišo kuniguo Rnv.
3. apvalyti, aptvarkyti: Pager̃bk ligonį, t. y. nuvalyk, apčystyk J.
4. pavogti, paglemžti: Apyprastis buvo, kas čia aną vogs, o tasgatės pàgerbė Nt.
1 priger̃bti, -ia, pri̇̀gerbė
1. tr. Kos43 turėti galvoje, įtarti.
2. refl. užsigaubti, užsisupti: Prisi̇̀gerbiau skepetuke J.Jabl.
3. refl. prisimeilinti, prisilaižyti: Aš nemoku tep jam prisiger̃bti, dėl to jis man neloskavas Ss.
1 suger̃bti, -ia, sùgerbė
1. tr. sugriebti, suimti: Ji mane užkaršins ir naudelę visą sugerbs Žem.
2. prk. suvalgyti: Aš puspuodį pieno sùgerbiau Kv.