bam̃binti, -ina, -ino, bámbinti
1. tr. Lš mušti, duoti: Jis mane bam̃bino šluota per nugarą Kč.
2. intr. skambinti: Jau dvare bámbina prie darbo Jrb. Reik jau pietums bámbinti Vkš. Klausau – bam bam tę kas bam̃bina, ažna senis kubilą apkaldinėja Vlk.
3. intr., tr. įkyriai kalbėti, bambėti: Eik, kur sakiau, ko dar bam̃bini? Mlt. Senas žmogus vis bámbina, tik jo niekas neklauso Trgn. Ot, ji savo bam̃bina, ir jau Drsk.
4. intr. nerangiai eiti: Ar tu negali bam̃binti? Vkš.
atbam̃binti tr. atkulti: Atbam̃binau gerai per visus šonus, tai dabar kap šventas Vrn.
įbam̃binti tr. įerzinti: Bobą įbam̃binai, kad eidama bam̃ba J.
| refl.: Kap įsibam̃bino, tai bambins ir bambins Knv.
išbam̃binti tr.
1. išdaužyti: Vyras vakar parejo girtas ir visus trobos langus išbámbino Kv.
2. daugelį išmušti: Nieko nematyt, mažu išbámbinti visi Alk.
3. išausti: Jau šešias sienas išbam̃binau Vlk.
nubam̃binti intr.
1. nuskambinti: Jau sumai nubámbino Vkš.
2. nerangiai nueiti: Pastovėjo pastovėjo ir nubam̃bino Vkš.
pribam̃binti tr. primušti: Pribam̃bino pripucavo ligi mėlynumui, tai žinos vogti Grž.
subam̃binti tr. sumušti: Tėvas mane smarkiai subam̃bino Kč.
užbam̃binti tr. užmušti: Ėmė gaidys ir užbam̃bino tą žąsuką Rdm. Vilką vyrai duobėj radę užbam̃bino Vlk.