šokinė́ti, -ė́ja, -ė́jo K, Rtr, NdŽ, šókinėti, -ėja, -ėjo, šõkinėti Plt; SD132, SD279,337, H, R201, MŽ267, Sut, N, Amb, LL224, M, Ser
1. NdŽ, Š, Vlk, Žl, Ign iter. dem. šokti 1: Šokinė́jom kartu per griovį su Cipriuku Grv. O vaikai džiaugas patenkinti, šokinė́[ja] į viršų Lkv. Vaikai teip šokinė́jo, kad net klumpiai aukštyn lakstė Slnt. Purpt [vaikas] lauko i šókinė[ja] Rdn. Rykšte per nuogas kojas [vaikai] kapot ir šokinėt liepia Lš. Par torą šókinėjo, plėvė pilve trūko Krš. Ugnį kūrens tas piemuo, šokinė̃s šokinė̃s par laužą Škn. Žarija į batą įkrito, šokinė́ju – tai buvo juoko Rs. Kai pradėjau šokinė́t – visos avys bėginėt Mlk. Su žambiu liuob šokinė́s pusvaikelis po vagą į visas puses Pln. Kitur reikėjo šokinėti nuo akmens ant akmens per gilius ir smarkius kalnų srautus Šlč. Jie šokinėjo iš valties į vandenį rš. Išpuolė šókinėdamys pro angą Jdr. Tad bus akys aklųjų ir ausys kurtinių atvertos; tad raišas šokinė̃s kaip elnis DP19. [Raišas] tuojaus kėlės, vaikščiojo ir šokinėjo SPI177-178. Nė vieno [arklio] nebuvo nustovinčio rimtai, visi šokinėja piestu Žem. Šokinėju su arkliu R358. Karvė sveika, šokinė́ja, kai vedam namo, net baisu, kad neužgaut[ų] nugaros su ragais Mžš. Tešmuo – kai viedras (sutinęs), kur tau karvė nešokinė̃s! Jrb. Nenustovėjo, tik šokinė́jo [žirgelis], o mano mergelė miego norėjo DrskD129. Žvirbliai pradžiugo, čirškė, šokinė́jo, sparneliais plasnojo Žr. Vyšnios viršūnėje, apie naują inkilėlį, šokinėjo varnėnas J.Avyž. Šokinėja pempė po pievą, pasikišus kirvelį pajuostėn LTR(Ut). Šokinėjo bėginėjo pempė po pievą, nusisukė juostą raštuotą, pasikišė kirvį po juosta (d.) Prng. Snukius tik galanda, šokinė́ja kai in šakaliukų in kojų [šarkos] Klt. Šokinė́ja voverė po lazdynus pamiškė[je] (d.) Vv. Papilia pečiun gyvates, ir šokinė́ja po pečių, kol nudvesia Skdt. Po tvartuką pelės šokinė́ja – nėra katės Prn. Šunys subėgo, anie šokinė́[ja] i cypa Sd. Vaikuo [šuo] nieko nedaro: šókinė[ja], išdykauja Krš. Aš pareitu vakarą tamsė[je] – veizu, šunaitis toks šókinė[ja] Brs. Žiogas ilgums kojums po pievą šókinė[ja] DūnŽ. Šlapià – varlikės šókinė[ja] Trš. Varlės šokinėjo nuo dalgio ir pasitūpusios žvalgėsi į pjovėjus J.Marc. Varnos medžiūse dikčiai jau šõkinė[ja], kranka vakarūse priš lytų End. Jei vištos šokinėja, ant rytojaus bus vėjo LTR(Ldvn). Jei paukščiai ir ėriukai šokinėja, būs audra LTR(Krž). Jei nori, kad agurkai geriau augtų, tai, kai sodini, turi berniokai, atsiraitę kelnes, per ežias šokinėt LTR(Skp). Žinot, žuvis prieš lietų šokinė́ja Zp. Pievoje žirgas šokinėjo, o maža karvytė žolę skabinėjo Vrn. Mūsų šalies svotelių žirgai šokinėja LTR(Brž). Žirgelis šokinėjo, kamanėlės blizgėjo, ant baltų rankelių aukso žiedai žėrėjo LTR(Klvr). Valandą šokinė́jusios [varna su šarka], varna pamatė ant viršu vandens baltas vilnis PP75. Šėriau žirgą, šėriau bėrą, kad jis gražus būtų, kap aš josiu pas mergelę, kad jis šokinėtų LTR(Vs). Mokėjimas virve šokinėti LL87.
| prk.: Maži upeliukai šokinėjo nuo vieno akmenio ant kito J.Bil. Įstojai i dirbk, nešókinėk par darbus DūnŽ. Šokinė́ja šokinė́ja, kur čia tą didesnį atlyginimą gautų Vdžg. Jo bugščios akys kai peliukai šokinė́[ja] Grdž. Šokinė́ja kai voveris nuo šakos in šakos OG335. Joninių rytą ir saulė šokinėja sp. Per šventą Petrą saulė šokinėja, nemiegok – pamatysi Dkš. Prieš šaltį būna labai daug žvaigždžių, net šokinė́ja Upn.
^ Šokinėjo velnias po bajoro (urėdo Ds) kelnes J.Balč(Srv). Šokinėja kaip velnias po bajoro kelnes PPr432(Pšl). Šokinė́ja kaip žydo ožka Ps. Ko šokinėji kaip Pilypas po kanapius? LTR(Skd). Šokinė́ja kaip kalakutas ant naginpalaikės Lkv. Šokinėja kai velnias Juodraisty Švnč. Žinai, an palinkusio medžio ožiai ir ožkos šokinė́ja Pun. Pelės šokinėja, kol katė miega PPr273(Trg). Rugsėjy jau dešra po kūtę šokinė́[ja] (kiaulė jau paaugusi) Jnš. Meškos ausys šokinėja (piesta) LTsV607(Krn). Dvi seselės stovi, trečia šokinėja (staktos ir durys) LTR(J.Jabl). Striukas bukas vokietukas po karklynus šokinėja, baltas vištas varinėja (šepetys ir utėlės) Krkn. Ilgas, tęvas vokytelis ant aukštu kalnu šokinė[ja] (su šepečiu galvą šukuoja) Plt. Graži merga, pančiu susijuosusi, po aslą šokinėja (šluota) LTR. Miške gimęs, miške augęs, ir numiręs, ir atgijęs, išeina ant lauko – šokinėja (akėčios) LTR(Brž). Aukso blusa padangė[je] šokinė[ja] (žaibas) LTR(Vdk). Juodi jaučiai šokinėja, niekas pėdų nepažįsta (blusa) LTR(Slk).
| refl.: Kap pakinkai jauną kumeluką, kap jis šokinė́jas! Kls. Ožka (stirna) šokinė́jasi an kojų ilgų Rdš.
ǁ spurdėti: Šokinėjo su džiaugsmu bernelis žyvate mano VlnE158. Jonas įsčioj šokinė́ja iš džiaugsmo DP475.
ǁ prk. labai džiaugtis: Padidino pensijas – džiaukis, šokinė́k, būk malonus Jrb.
^ Kai aš šokinė́ju, tai visi mato, o kai verkiu, tai niekas Šd.
2. intr. DŽ, Pnm, Btrm šokuoti: Gatavai viena koja šokinė́jo, visai nebepaejo Jdr. Pradžioj aš ant vienos kojos šokinėjau, dabar abi vos pavelku J.Gruš. Tai tačiau galit valgyt iš paukščių (žiogų), kas kruta ir vaikščioj ant keturių kojų, o ne dviem kojom ant žemės šokinėja BB3Moz11,21.
^ Geriau būčiau varle šókinėjusi, ne į tokią peklą parejusi DūnŽ. Nors žalia varlele šokinėsu, bet už ano netekėsu Plt.
3. LL46, Nv iter. dem. šokti 3: Kur bešókinėsi teip šarpiai senas būdamas Jdr. Kiek ans šókinėjo, kiek ans šaukė! Šv. Jis čia vakar šokinė́jo, draskės: kur tą pieną dėt, kur tąs išrūgas pilt! Jrb. Jeigu dar vis lis, tai negalėsi spėt šokinė́t kast griovelius vandeniui nubėgt Ar. Tik jūs nešokinė́kit, gal da i pati išsitaisys (pasveiks) Jrb. Ka nepabengei, į grabą neįlipai, i nešõkinėk Trk. Jis šokinė́[ja] susirietęs: čia pulna, čia pulna – nėr tos vištos Pgr. Niekas nesiveržia, prašom vežti – mes neužsimetame, nešokinėjame (nelendame) už akių Žem.
^ Šokinėji kap kielė ant kiaušinių Vlkv. Ko tu šokinė́ji (blaškaisi, mėtaisi) kai blusa Žrm. Šokinėja kap avis, uodegon įkirpta LTR(Mrs). Šokinė́ja kaip gaidys po degutą Ėr. Šókinėk čia kaip gaidaitis pryš vištikę End. Ko čia šókinėji kaip pizius, jaują uždegęs End. Šokinė́[ja] kaip pizius, pelkę uždegęs Brs. Šokinėja kap varlė ant žarijų Mrj. Veršis karvės subinė[je], žydas su peiliu šókinė[ja] Ub. Neėdusi po lentynas šókinėte šókinėju (griozdžiu ieškodama) Krš.
4. Ml iter. dem. šokti 4: Šokinė́[jo], šokinė́[jo] su kūlokais girnykas ažu [nušautą] stirną Klt. Šokinė́ja, laksto, gatavas jį suvalgyt Jz. Tep daug nešokinėk, kad nepažiūrėčia, iš kur kojos dygę! Plv. Plūdos kiauromis dienomis ir muštis šokinėjo Vaižg. [Lazda nulūžo,] tada nebuvo kuo gintis žmogu[i], ir vilkas vis in jį šokinė́jo Vlk.
^ Sukapok tu mañ – tai mano ir šmoteliai an tavę šokinės Ds.
5. intr. DŽ, NdŽ, Nč, Drsk, Klt, Slk, Slm, Skrb, Pkl, Nmk stengtis įtikti, tūpčioti, rūpintis: Geri mano vaikai: susirgau, šokinė́ja apie mane Ukm. Šokinė́ju, lakstau, paduodu – da negerai Mžš. Ana turėjo šókinėti ir šókinėti aple aną Prk. Tepašokinėjie tepašokinėjie – a ilgai ans šókinės apei tokią ponią DūnŽ. Šokinė́k apie jį kap apie šašą Vrn. Tu daug čia aplink mane šokinė́jai, a tu girdėjai! Jrb. Aš gana apie jį šokinė́jau, tik ka baisiai jau nusilpęs buvo Slv. Jis per daug šokinė́ja aplink savo vaiką Smn. Da lytaus, da lytaus, i šokinė́k tu su savo žeme Ar. Kol šokinė́jau šokinė́jau aplink ano, o daba viskas pasibengė Vvr. Šokinė́si nešokinė́si, jau kitep nebus Gs. Su kiauliums šokinė́ji nu ryto iki vakaro Vdk. Kad jis niekad nesulaukt, kad aš apie jį šokinė́tau! Alv. Nieko neturi, o nori, kad apie tave visi šokinė́tų Snt. Ans sau i pragėręs, i praleidęs viską, i tu šokinėk, kiek tu nori Klk. Nešokinėk tei[p] smarkiai apie mane, da aš i pati galiu susitvarkyt Slv. Šokinė́čia, trepsinėčia: bijau pikto vyro (d.) Aps. Lovoj guli Petrienė, šaly jos kabo pataisytas lopšys; aplink šokinėja senutė J.Bil.
ǁ tr. trypiant, minant koja daryti (paprastai austi): Jau dvinyto [audeklo] ir nenorėč šokinė́t! Slk.
6. DŽ iter. dem. šokti 5: Tu man daugiau nešokinė́k prieš! Glv. Niekur nerasi, kad šit' vaikas prieš tėvus šokinė́t Trgn. Ko gi tau reikia, kad šokinė́ji?! Km. Ką šokinė́ji, nevėkšla vienas! Krš. Tu šokinė́jai i šokinė́si visą laiką Trk.
^ Kolei ant rankų, tolei dar gera, ė nuo žemės atsistojo, tai ir šokinėja prieš tėvus LTR(Ds). Ko šokinė́ji prieš visus lyg žvirblys ant stogo? Mrj. Nešokinėk kap varlė prieš debesį LTR(Rdm). Ir šokinės kai gaidys LTR(Krž). Šokinė́ja kap spirgis ant keptuvės Dkš.
ǁ prk. didžiuotis, pūstis: Aš taip ištaisyčiu, žinotų, kaip šókinėti DūnŽ. Ką gi tu bešokinė́ji, kad atsitūpei žemai – visi žino! Mžš.
7. intr. prk. nuo vienos temos staiga pereiti prie kitos: Šókinėji šnekėdama nu vieno daikto pri kito – nesusigaudau Krš.
8. intr. Ser smarkiai plakti (apie širdį): Anąsyk ma[n] širdis pradėjo šokinė́t Jrb. Širdis kai kumeliukas šokinė́ja krūtinėj Pc. Uždusau, net širdis šokinė́ja Mrj. Jam širdis iš džiaugsmo šokinėjo Ns1858,3. Širdukė šokinė́te šokinė́jo NdŽ.
9. intr. NdŽ kilnotis: Jau puodas virė – dangtis šokinė́jo Jrb. Na, ir verda – puodai šokinė́ja Mrj. Kur mergos jaunos – būdavo, šokinė́ja aukštyn rateliai (greitai verpdavo) Mžš. Tik šokinėja nytys, moterų kojų spaudomos Kpč. Jau kai ana duoną minko, tai net kryžavonė šokinė́ja Slk. Geležinę gyvatę jeigu sukapot, tai jos kavalkiukai šokinėja ir vėl suauga LTR(Slk). Antakiai ėmė šokinėti pamačius Akvilę J.Avyž. Jo žandai iškrypo, barzda šokinėjo (susijaudinus) rš.
ǁ Sdb, Nmč, Žln atsitrenkus į ką nors, kilnotis: Anos (medinės akėčios) šokinė́ja ir purtina žemę Vdn. Papykęs, kad leidžia kumelę, kad net šokinė́ja ratai Mžš.
| Kalnai šokinėjo kaip avinai, ir pakalnės kaip avių eryteliai Mž289.
10. iter. dem. šokti 6: Kibirkštės dideliai šõkinė[ja] nu eglinių malkų Bdr. Kultuvais kaip duodam, net šiaudai šokinė́ja Antr. Spragėdami žirniai tep šokinėja, kad net pečiaus dangų pasiekia Lš. Tiek avižos šokinė́ja, spraga an laito Skp. Sniegas traikši, net kiaulės šūdas šokinė́ja (smarkiai šąla) Pls. Per tą girę kai naktį važiuoji, tokios liepsnelės šokinė́[ja] Rg. Liepsnelės skabriai šokinė́ja NdŽ.
ǁ tikšti: Šokinė́[ja] ant vandens burbulai Lkv.
11. iter. dem. šokti 7: Lentos šokinė́ja nuo sienos DŽ.
12. iter. dem. šokti 11: Kai kerta, tai net kraujas šokinė́ja Dgč.
13. kaitalioti vietą: Vieni tarptautiniai daiktavardžiai kirčiuojami pastoviai, kitų kirtis šokinėja KlK5,75. Kad šókinėjo, kad šókinėjo tas skaudumas Dov. Skausmas po visą kūną šokinė́[ja] Kv.
ǁ prk. staiga kilti arba kristi (apie temperatūrą): Temperatūra [kūno] šokinėja nuo trisdešimt septynių iki trisdešimt devynių laipsnių rš.
ǁ prk. kaitaliotis (apie dainos gaidą): Va, šita daina labai graži – lyg šokinė́ja (linksma) Ktv. Lietuvio daina nešokinėja, bet nedideliais intervalais kilnojasi LTII98(Sab).
14. SD1180, H, R348, MŽ465, N, K, LL146, NdŽ, KŽ, DūnŽ iter. dem. šokti 18: Ateisi, būdavo, nuo žagrės, tai nerūpi šokinė́t, ale rūpi pasilsėt Ut. Kaip dabar jauni šokinė́[ja], taip i seniau šokinė́s liuobau Užv. Reik supt vaiką, kada šoksi – nėr kada šokinė́t Bsg. Muzika grojo, žmonės šokinė́jo ir dainavo PnmA. Nora šokti: mokyklo[je] baletą šókinė[ja], gyrės Krš. Juokdariai liūb šókinės kazoką Jdr. Tiems šokinėti apkyrėjus, sustojo trys mergelės, kurios už rankų susikibusios šoko vadinamąją žydukę M.Valanč. Muzikantams griežant, jaunuomenė šokinėjo S.Dauk. Didūmenė šokinė́[ja], kartas graji[ja] BM306(Pvn). O štai, kaip jas (uogeles) beriu! Ar aš nemoku! Ir dargi šokinėju! Štai! O štai! Vd. Tenai įėjo duktė Herodjos ir šokinėjo VlnE171. Ir kožnas buvo linksmas, giedojo bei šokinėjo, teip jaunas, kaip senas BBJdt15,16. Ragin eiti karčemon, žaistų, šokinėtų BPI96. Mes čia pataikaujame, žaidžiame, šokinėjame ir linksminamės DP10. Sūnus… kad atejo ir artinos namump, ižgirdo begiedžiant ir šokinėjant Ch1Luk15,25. Šokit šokinėkit, manęs negailėkit, aš, jauna mergužėlė, į vargą įpuoliau LTR(Brž). Aš negaliu šokinėt, man kojeles skauda LTR(Kpč). Kai pradėjau šokį šokinėti, tai pradėjo būgnužiai bildėti KlvD193. Kas alutį gėrė, gražiai šokinėjo LMD(Sln). Eič aš pati šokti, ūlyčioj šokti, su kazokais kazokėliais šokinėčia NS2. Šokinėj pelėda ir plika galva Kos90.
^ Šokinė́ja kaip ant devynių gyslų Lkš. Šokinė́ja kai ožka ant ledo Ml.
◊ ant liežùvio gãlo šókinėti sakoma, kai stengiamasi prisiminti žinomą, bet tuo metu užmirštą dalyką: An liežùvio gãlo šókinė[ja], negaliu tikrai pasakyti Krš.
į aki̇̀s šokinė́ti Grd piktai prieštarauti, priešintis: Žodžio vaikams negaliu pasakyti – suvisam neklauso, į aki̇̀s šokinė́[ja] Vkš. Tu man akýsan šokinė́si kap žalektys! Švnč.
į aũkštą šokinė́ti labai džiaugtis: Pusberniai net į aukštą šokinėja: ne juokai vienu kartu trirublinė išlošti Žem.
kazõką šokinė́ti vikriai suktis, darbuotis: O babai (senelei) šokinė́k kazõką apie vaikus! Škt.
kišẽnėje (kešẽnėje Vdk, po kešẽnę) šokinė́ja rūpi išleisti (apie pinigus): Tau teip ir šokinė́ja rubliai po kešẽnę – neišsiturėsi neišleidęs Vb. Jau jo kišẽnėj skatikas šokinė́[ja] LTR(Grk).
nãginės ant kiẽmo šokinė́ja apie plačias apkalbas: Priš žanatvę ir nãginės ant kiẽmo šókinė[ja] Tl.
pagal̃ (kieno) dūdẽlę šokinė́ti ko nors aklai klausyti: Nešokinėsiu pagal tavo dūdelę KlK21,25.
per virvẽlę šokinė́ti kam nors besąlygiškai paklusti: Nori, kad per jo virvelę šokinėtume J.Paukš.
piestù (piestai̇̃s) šokinė́ti Bsg labai priešintis, prieštarauti, nesutikti: Močia jaunosios šokinė́ja piestai̇̃s, o mat jau pasogos buvo suderėta Dj.
šlúota (šlúotos, šlúotražis) [kertėjè, kerčiojè] šokinė́ja Krtn, Jnš; KrvP(Gdž), LTR(Zp) apie plačias apkalbas: Jei nori mirt, tai būsi geras, jei ženijies, tai šlúotražis kertė̃[je] ir tas šokinė́[ja]! Grz. Žanykis a mirk – i šlúota kertė̃[je] šõkinė[ja] Ms. Prieš vestuves i šlúotos kertė̃[je] šokinė́[ja] LKT216(Mšk). Priš veselią ir šlúota kerčiõ[je] šókinė[ja] DūnŽ.
vyžà ant sąšlavýno šokinė́ja Šmk apie plačias apkalbas: Ant to sykio vyžà ant sąšlavýno šokinė́[ja], t. y. peikia mergą, kad teka J.
apšokinė́ti
1. tr. Š, KŽ šokinėjant apeiti: Numirsi, beapšokinės varlės visus tuos tavo piningus Sln.
^ Juoda kalaitė visus kampus apšokinėja (šluota) LTR.
2. iter. dem. apšokti 4: Argi viena gali apšokinė́t?! Lp. Mes, motriškos, neturam kada i pavalgyti, kol apšokinė́jam Pj. Tiek žmonių, tai tik apie valgį iki apšokinė́ji Gs.
3. tr. grasinant pagąsdinti: Anas visus apšokinė́jo su šautuvu Užp.
atšokinė́ti
1. iter. dem. atšokti 2: Atšókinėjo popieris, o neseniai klejavau DūnŽ. Mačiau – nuo lubų jau visos lentelės atšokinėję Paį. Rodos, drieka [linų] jau atšokinėjusi, o dar sustatytiems užlis, – bus ligi mieros Žem.
ǁ intr. KŽ slinkti nuo galvos.
2. M, Š, LL122, KŽ iter. dem. atšokti 10: Tik atsipūškina, atšokinėja iš upės kumelės LTR(Ukm).
3. intr. didėti, tvinkti (paprastai apie karvės tešmenį); būti atleidžiamam (apie pieną): Maniškės karvės tešmuo jau atšokinė́ja, jau greit teliuosis Ml. Jau atšokinė́ja karvės pienas, greit teliuosis Ml.
4. iter. dem. atšokti 14: Atšokinė́jau aš savo, nebšokinėsu, gana Krš.
įšokinė́ti
1. M, Rtr, Ser, KŽ iter. dem. įšokti 1: Į kambarį ant vienos kojos įšokinėja Einis I.Simon. Varlė paklėtėn įšokavo (įšokinė́jo) Š.
2. refl. Sut, Rtr, Š įsismaginti, įsileisti šokinėti.
ǁ imti smarkiai spurdėti: Įsišokinė́jo nuog džiaugsmo kūdikėlis įsčioje manoje DP613.
3. intr. N šokti (pagal muziką).
iššokinė́ti intr.
1. SD1203, LL205, Rtr, NdŽ, Ėr; Ser, KŽ, LTR(Srj) iter. dem. iššokti 1: Negirti iššókinėjo [iš degančio namo], išsisaugojo DūnŽ. Iš pradžių iššokinėjo kažin kokie maži, bet vikri, jauni kareivukai Vaižg.
2. KŽ praleisti bešokinėjant: Voverytė visą vasarą linksma iššokinė́jo Š.
3. refl. Š užtektinai prisilakstyti, prisibėgioti: Taip išsišokinėję ėmėva kalbėtis, kaip bus rytoj su ta kelione Mš. Mažus veršukus neturi pririšti; jie tur išsišokinėti prš.
4. iter. dem. iššokti 12: Net grindinio akmenys, patekę po čiurkšle, iššokinėję iš vietų rš.
5. iter. dem. iššokti 14: Nebuvo [prie mūsų] mušimos, pliekimos, nebuvo guzų iššókinėjusių Grd. Ginslos iššokinė́jo LKT80(Ub). Sudžiūvęs, pinkuliai iššókinėję DūnŽ.
6. refl. nerimti, blaškytis: Girtas vyras išsidaužo, išsišokinė́ja Alv.
nušokinė́ti iter. dem. nušokti:
1. Š, Rtr, BŽ338, NdŽ, KŽ Plėšikai prijojo tiesiai prie to medžio ir nušokinėjo nuo arklių J.Balč.
| prk.: Pasiskundė [skriaudžiamieji] – nū vietų vyrai nūšokinė́jo Grd.
2. Jonas išlindo ir kad duos penkiagalviui su savo lazda, tuojaus visos galvos nušokinėjo LTR(Pšl).
3. intr. šokant, šokinėjant atsitolinti, nušokčioti: Ponas baisiai užpykęs griebė gaidį, plūksnas išpešė, o gaidelis nušokinėjo tolyn LTR(Tr).
4. refl. nusibaigti šokuojant:
^ Geriau būčiu varlele patoriais nusišokinėjęs negu su tavim žanijęs[is] Vkš.
5. tr. bet kaip, prastai ką padaryti: Koks te pjovimas – nušokinė́ta tik Slm.
pašokinė́ti NdŽ
1. SD169, Sut, N, M, Rtr, Š, JV36, KŽ iter. dem. pašokti 1: Pašokinė́k po aslą kaip varlė Jnš. Eikite, vaikai, pašokinė́ti po kiemą DŽ1. Arklys pastaisė [nuo avižų], kap išeina an kiemo, pašokinėt mėgina Lš. Pašokinėk, žirgeli, kad išeitų mergelė ArchIV604(Vlkš). Pašokinė́ki, mano žirgeli, po manim, juodbėrėli JV361. Per langus sušoko vidun trys varnos, pašokinėjo ir pavirto gražiausiom panelėm LTR(Vb).
^ Nešokinėk čia prieš mane, pašokinė́si, kai varle pavirsi Dkš.
| refl. DŽ1, Jrb, LTR(Ūd): Į vakarėlį eina pasišokinė́damas, į darbą – kojas vos velka Rs. Svečiam tarnauja pasišokinė́dama Rmš. Važiuoja sau, arklys pasišokinė́damas eina Nm. Juozukas pasišokinėdamas išbėgo namo į kaimą K.Bor. Gaidys pasišokinėdamas tvoromis nulėkė į dvarą LTR(Šmk).
| prk.: Metai lekia pasišokinė́dami Rs. Upeliūkščiai pasišokinėdami, vingriuodami skubėjo į slėnį rš.
2. intr. prk. paprieštarauti, pasipriešinti: Pašókinėjo pašókinėjo ir išejo – nieko nesakiau Krš. Ką čia prieš pirminyką pašokinė́si Švnč.
3. žr. pašokti 3: Motin, pašókinėk grietinės Ub.
4. iter. dem. pašokti 5.
| refl.: Motorlaivis skrieja net pasišokinėdamas rš. Paspiriu nuo šaligatvio kaštoną, ir jis nusirita gatvės grindiniu pasišokinėdamas V.Bub.
^ Boba iš ratų – ratai net pasšokinė[jo] Arm.
5. iter. dem. pašokti 17: Susrinkę į kuopą, pašokinė́ja trinytinę, skepetinę J.
6. DūnŽ iter. dem. pašokti 18: Jauniejai i pašokinė́s, i padainiuos, senam nieko nebreik Užv. Anie, vaikai, žinai, nora piningų [per Užgavėnes], pašoka, pašokinė́[ja] Vg. Prašom an veseilios senų pasėdėt, jaunų pašokinė́t Vlk.
7. DŽ1, DūnŽ, Snt, Skdt iter. dem. pašokti 20: Gerai pašokinėjau, kol iš tos bėdos išsikapanojau Vkš. Da reiks pašokinė́t apie šitą senbernį Kp. Apei muni pašõkinėjo nemažai daktarai [, kol išgydė] Žr. Prie naujo šeiminyko dabar visi pašokinės Jnš. Pašokinė́si, kol gausi ką NdŽ.
^ Pašokinė́si, kai duonos neturėsi Šn, Ukm.
péršokinėti
1. Ser, NdŽ iter. dem. peršokti 1: Páršokinėti pėdas J.
2. iter. dem. peršokti 10: Paršokinėti vakaruškose J.
prašokinė́ti
1. intr. NdŽ praleisti kurį laiką šokinėjant (iš vienos vietos į kitą): Pasinerdavo pempių būriuosin ir bent dvi valandi prašokinėdavo nuo vieno kemso ant kito Vaižg.
2. intr. NdŽ būti įpykusiam, įsikarščiavusiam.
3. intr. prairti, išsileisti: Tik pasiuvo marginę, jau nugaroj siūlės prašokinė́ję Klt.
4. iter. dem. prašokti 17: Tavo žirgus juodbėruosius kasdien pravažinėjo, tavo jaučius būbuonėlius tanciuje prašokinėjo LTR(VšR).
prišokinė́ti NdŽ
1. SD150, I, M, KŽ iter. dem. prišokti 1.
2. intr. DŽ1 pakankamai šokinėti.
3. iter. dem. prišokti 8 (refl.): Privargsti, prisišokinė́ji su tais darbais DŽ1.
sušokinė́ti Š
1. NdŽ iter. dem. sušokti 1: Varlės sušokinė́jo į balą DŽ1.
^ Kad galėtų, vaikai an sprando sušõkinėtų i sėdėtų Krš.
2. BŽ124 iter. dem. sušokti 4.
3. intr. subėgioti, sulakstyti: Kol tu nubėgi, kol sušokinėji, ir gyvolio nebėr Kv.
užšokinė́ti NdŽ
1. I iter. dem. užšokti 1.
2. refl. iter. dem. užšokti 6 (refl.): Kam aš turiu Anelei užsišokinėti. Ne tas, tai kitas Žem.