tumė́ti, tùma (-ė́ja NdŽ), -ė́jo intr.
1. K.Būg, Kos37, BŽ547, LVIV136, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, Vkš, Grg tumei darytis, tirštėti, tenėti: Putra pradeda tumė́ti DūnŽ. Tumė́te sutumėjo verėnas, putra, košė, t. y. sutirštėjo J. Košės visos labai tumė́[ja] Krš.
2. NdŽ prk. rimtėti.
aptumė́ti, àptuma, -ė́jo intr. Šv apsinešti, apsitraukti: Kibirai (nj.) veršputre aptumė́ję Up. Kartais kopūstai aptumė́[ja], tokia vortinkle apsitrauka Grg.
pritumė́ti, pri̇̀tuma, -ė́jo intr. priskresti: Mėnesiais neplaunamas, ir auksinis, ne tik molinis puodas pritumė́s Vvr. Varinis, matyt, visą nedėlią neplautas, pritumė́jęs Šv.
sutumė́ti, sùtuma, -ė́jo intr.
1. NdŽ sutirštėti: Kaip sutumė́s skinsčiai verėno, bus blandus ir tįs J. Tiek nedaug [miltų] įblendžiau, i kaip sutumė́jo! DūnŽ. Ta bulbienė labai sutumė́jo – viena košė Jnš. Graižtus ir miltais sausais privarinėji, sutumė́ja anie, susigula, jau ir vanduo neteka Škn. Nešk kruopus į stalą – atauš, sutumė́s Krkl.
| prk.: Vyras su pačia nesutumė́[ja] J.Jabl(Als). Žmogaus protas oi košė, negreitai sutumė́[ja] Krš.
2. NdŽ prk. surimtėti: Žanota, o mukšiavo kaip kokia mergė, sakau, kad vaiką įsigaus, rasi sutumė́s Plt.