Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
aptreñkti
Žodžio formos
Apibrėžtis
treñkti, -ia, -ė KBII154, KII211, K, Š, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ; R, MŽ, M, L
1. intr. su labai smarkiu garsu mušti, daužti (apie perkūniją): Griaustinis ka griaudžia, treñkia i treñkia LKT240(Žml). Parkūnija ka treñkė, kūlį aprietėjau DūnŽ. Tiktai žibt, tik medis plumpt, tai, sakau, gal treñkė jin, sako, kad ne Jž. Perkūnas treñkė į medį Plšk. Gal jau artie treñkė, kad net ugnis paspylė Klt. Sužaibav[o] i ka treñkė, ko langai neišbyrė[jo] Gs. Vieną kartą treñkė visai arti manęs Vrb. Treñkė, net siena sudrebėjo, mės net numirėm Žl. Nelabai treñkė – pliaukšterėjo biškį, girdžiu – rėksmas (kažką nutrenkė) Vdn.
ǁ intr., tr. pataikyti mušant (apie perkūną, žaibą): Griaustinis treñkė į medį DŽ. Ka treñkė perkūnija į tą ąžuolą, suskaldė Bb. Ka į kurį medį perkūnija treñka, išeina į miženas End. Tų namų perkūnas netreñks Lnkv. Vienas buvo [perkūno] treñktas šuva, tai labai bijojo Kvr. Čiut spėjo paeit kelis žingsnius, ka treñks tam eliksniu[i] LKT265(RdN). Vienan galan treñkė, o kitan užsidegė [klojimas] Kpč. Nesėdėk languos, a tai treñks Mlk. Kodėl perkūnas netrenkia šio pasaulio, jei išgali, dulkėmis nepaverčia?! V.Krėv.
^ Mano žodžiai trenkia kaip perkūnas V.Kudir. Nelaimė trenkė kaip graustinė, sudužo ir sutrupėjo puikios jo viltys Žem. Kad tave perkūnas trenktum negriovęs! J. Kad tave žieminis perkūnas trenktų! LTR(Pns). Kad jį perkūnas treñktų, tą šaltį! Prn. Kad perkūnas trenktų į visą jų lizdą! Ašb. Kad jį griauzmas trenktų̃, tokį vagį! Vj. Treñk tave galas! Einam! Mrj. Kad jo ir perkūnas netreñkia! Snt. Kad jau, Dieve, nedavei karvės, tai tegul perkūnas trenkia ir ožką LTR(Pnd). Į žemaitį perkūnas niekumet netrenka LTR(Krtn). Nei jį giltinė pjauna, nei perkūnas treñkia Slč. Tankiai žaibuoja, tiktai netrenkia (dantys) LTR(Grk).
ǁ krėsti (apie elektrą): Nekišk nagų prie elektros – treñks DŽ1.
ǁ prk. kelti stulbinantį įspūdį: O paskui trenkė vieną rytą žinia: „Vilties“ klubas uždarytas, yra areštuotų J.Balt.
2. intr. griausmingai sudundėti, sugriaudėti: Treñks minos, vos gyvas liksi Žln. Kad treñkė kaip iš armatos, mažne ir ausys apkurto Vvr.
ǁ dundėti, griaudėti: Nubudom, kad jau langų nebėra, durų, ir niekas nebetreñkia Sb. Kas te trenkia, kas te pyška po žalią girelę LTR(Kp). Tas devyngalvis jau junta, kad treñkia žemė (ps.) LKT273(Vb).
ǁ garsiai, kurtinančiai (su)aidėti (ppr. apie muziką): Muzika trenkė puikios nakties vidury J.Balč. Prieplaukoje prie senutės Vytauto bažnyčios trenkė dūdų orkestro maršai J.Dov.
ǁ Sut, OGLII336 gausti, ūžti: Ale kad Salamiesčio vargonai užsikišę, teipgi duslūs, seniau kas užgros, tai treñkia bažnyčia Slm. Kad pasiuto jaučiai rėkt nesavais balsais, tik pyška, treñkia, ūžia visa ferma Krs.
| O kad įėjo Jėzus ing namus ano kunigaikščio ir išvydo vamzdinykus ir minią tetrenkiančią DP368.
| impers.: Ūžia, treñkia galvoj – nebėr dora, kad greičiau tik numirčia Slm.
ǁ bilsčioti, trinkčioti, dardėti: Par stotį čia pristabdo, ne tiek treñkia [traukiniai] Skp. Tiek treñkia, tiek ūžia tos mašinos – nepatinka ma[n] Rd. Visgi užgirsiu kur trenkiant su rateliais ir eisiu tan balsan ir susitiksiu LTR. Prasidėjo akmenimis grįstas kelias, mūsų vežimai trenkė, tarškėjo rš.
ǁ triukšmauti: Vaikai treñkia, laksto po trobą DŽ. Savo vaikų jau neapsiklausom, o kai da sueina kaimynų, tai tik treñkia, bilda Krs. Vaikai treñkė, alasijo, net nusbodo Skdt.
3. intr., tr. JI95, LL203 staigiai, stipriai suduoti (ppr. su garsu), kirsti, daužti: Vis trenk ir dauž N. Jis galva į sieną treñkė KBI23. Treñkti ranka, kumščiu į stalą NdŽ. Treñkti sau į krūtinę NdŽ. Kad tik nesupančioji [karvės], treñkia kelius kartus ir ištraukia kuolą Slm. Į geležį treñk tei[p], i ta lūžta, o čia žmogus! Bb.
ǁ NdŽ suduoti uždarant, smarkiai užverti, užvožti (ppr. duris): Tortas ka kepi, negali duris treñkti, suzmenga Bt. Treñkia duris, net vaikas suburzda Gs. Dėdė Mikas, durim trenkęs, nužingsniavo pro palanges K.Bink. Treñkė skrynę, neprileido pri audeklų Krš.
ǁ mušti, įkirsti, sudrožti: Trenk į kuprą su kumste, teeinie zurnydamas J. Treñkti kam akmeniu į galvą NdŽ. Danutė trenkia jam per ausį ir nubėga K.Saj. Ka treñktumėt mane, ir ištikšč Bb. Kaip treñksiu, tai žinosi! Kogi steni po perkūnais!? Rdd. Ona akies mirksnyj[e], įsispjovus į saują, trenkė tam šiaučiui į ausį BsPIII35(Nm).
| prk.: Prie gelžkelio pylimo trys kasėjai staigiai mirė saulės trenkti Pč.
4. tr. staigiai, stipriai bloškiant suduoti į ką: Nelūžta – treñk į žemę, mažu luš Dkš. Vėtra laivą treñkė į uolą NdŽ. Aš tą palivoną ka trenkiaũ į akminą, tik šukės liko LKT157(Grz). Perpykęs mozūras išnešė laukan tą dyną, kaip trenks int akmenį, … zuikis pašokęs – bėgt BsPIII249(Graž). Trenkia piktai verpstį į sieną V.Krėv. Užeina skaudėti, nors galvą treñk į sieną Krš.
| refl. K: Automobilis treñkėsi į medį DŽ1. Eidamas kai trenkiaũs stulpan, net akỹs sužaibavo Ktk. Čia toks Pilypaitukas iš Smalgių, girtas lėkė motociklu ir trenkėsi į autobusą V.Bub.
ǁ intr. NdŽ koja suduoti (treptelėjant ar spiriant): Kaip te mes vienas kitas susijuokėm, tai kad treñkė koja padlagan [mokytojas] Pl. I vis su ta basoja [koja] treñka į žemę Varn. Arklys nekantriai prunkščia, trenkia užpakalinėm kojom ir uodega daužo šonus I.Simon.
ǁ tr., intr. daužyti, trankyti: Pradėjo treñkt durysan, Liucijon, kelkis! Ad.
| Kelias, kad jį mėgina treñkt šokinėdami ratai, nei koks būbnas įtemptas dėl pašalo trinka K.Donel.
ǁ intr. NdŽ kratyti: Ratai treñkia J.Jabl(Skp). Nebekrato, nebetreñkia važiuojant Antš.
| Kaip greit paleido, kaip ratai trenkė per tais šaknis, dugninė nulūžo, pametė pinigus BsPIII189(Brt).
5. tr. blokšti nuo savęs, stumti šalin: Kaip čiupo už kalnieriaus, kaip treñkė an grindų! Šmn. Kad aš taũ treñksiu iš tų rogių! Krč. Tai kad trenks jį aukštielnioką, net žiežirbos iš akių išėjo LTR(Kp). Kai ją treñkė į vidurį aslos [nuomaris] Ar. Staigiai atsilenkiu, in šoną treñkia mane Drsk.
| Reikėjo vėl iš kluono treñkt [sukaitusį šieną] Prn.
| prk.: Prisikėlęs smertį trenkė, viernuosius savo aplankė A.Baran.
^ Netrenk Dievą medžiuosna B.
| refl.: Ką tu pririši: anos (karvės) iš rankų treñkas i tik mauna numie Trk. Vežimą veržė ir treñkės aukštielnioka Šmn. Tuomsyk išrovė kelmą ir trenkėsi kaip perkūnija į marias BsPIII51(Nm).
6. tr. Sem smarkiai mesti, sviesti: Paims bulbę, pakels, vėl atgal bliūdan meta, treñkia, ot kiaulė! Pv. Pusę viščioko parnešiau [iš kulinarijos], dvokia – ka trenkiaũ šunim Ukm. Klumpes trenkei̇̃ po laška ir vaikščioji basa Alv. Nusivilkęs trenkė į žemę savo striukę ir dar nusivalė į ją kojas K.Saj. Velnias kad trenks žmogų į žemę MPas. Lipa lipa diedas dangun, o maišą sunku nešt. Jau treñks, ale da neša (ps.) Str. Meskie trenkie marių žolynėlius, bėkie vykie Onutės pulkelį LTR(VšR).
ǁ prk. siųsti (ppr. į nuošalią vietą): Po mokslo treñkė nutrenkė į kokį kaimą tolybėse Krš.
7. intr. šnek. liautis, mesti; atsisakyti ką daryti: Tai ji treñkė mėšlus kratyt ir parlėkė namo LKT230(Jz). Dirbau dirbau, pjoviau pjoviau, rankas nuskaudo ir trenkiaũ Pv. Aš jau trenkiaũ ravėt DrskŽ. Trenk sėt ir eik namo LTR(Vrn). Tėvas treñkė ir nerūkia Btr.
8. tr. šnek. palikti, pamesti: Tokią gerą moteriškę paėmė, atvažiavo Vilniun ir treñkė Vlk. Treñk tokį lauk, kam jo (girtuoklio) tau reik Prn. Vyras pijokas buvo, tai jy treñkė jį Dg. Pagyveno su jąj ir treñkė jis ją Ktv. Treñkia motką (perekšlę) ir eina lest [viščiukai] Dg.
9. intr. Gs smogti, turėti atatranką: Būtų geras šautuvas, tik treñkia DŽ. Šautuvai inrūdiję, treñkia [petin] Lp.
10. refl. NdŽ judant, daužant rankas ar kojas šildytis: Ir jis dar treñkiasi, šildosi DŽ.
ǁ prk. ramintis, guostis, stengtis prasiblaškyti: Kai dar dirba, treñkiasi – užsimiršta Brž. Treñkias merga, susgavus vaiką Ktk.
11. intr., tr. šnek. smarkiai ką daryti (šokti, dainuoti ir pan.): Ka treñkė trūbininkai, ta treñkė – visa soda skleidės Vvr. Šokėjai trenkia, net žemė dreba Žem. Šokiai didžiausi, būdavo, šokam, treñkiam Slm. Ka šoksma, ka treñksma – dulkės rūks End. Kai vakare išeisim, tai treñksim dainą visi su broliais Snt.
12. intr. DŽ turėti kokį kvapą (ppr. nemalonų), atsiduoti (kuo): Pienas trenkia česnakais L712. Duonelė šito jau treñkia pelėsiais Krs. Vanduo geležia treñkia Dkš. Ka tę kokiom šaknim, kokiu alksniu treñkia [šulinio vanduo] Dg. Vanduo treñkia žolėm Šl. Jau mėsa senumu trenkia Klov. Lašiniai rudi, senumu treñkia, – kaip juos gali valgyt?! Mžš. Kokia čia mėsa – vėju treñkia Pv. Senos bulbės išleida neskanumą tokį, treñka kaži kum tokiu Krš. Sviestas pelėsiais treñkia Ll. Negardūs nūnai kopūstai, puodu treñkia ir neseka valgyt Nč. Kokis jūs nūnai viralas – dūmais treñkia Kb. Jų alus treñkia burokais Jrb. Negaliu gerti [degtinės], smirda treñka mun iš tolo, dunsu Rdn. Treñkia kaži kuo, gal žibalu Kdn. Didžiųjų žuvų mėsa nelabai skani – dumblais treñkia Škt. Iš tos šviesios, saulėtos dienos ji dar nenorėjo eiti į tamsią, dūmais trenkiančią gryčią V.Myk-Put.
| impers.: Iš visų kampų tik raugu treñkia Sn. Palatoje trenkia sukrešėjusiu krauju rš.
ǁ priminti ką, panėšėti: Tavo kalba treñkia Jurbarku Trg. Anie (Seredžiaus gyventojai) jau teip pasakys, treñkia į žemaičių [tarmę] Pžrl. Aš jau biškį an berną trenkiu, jau didesnis – par vienus metus paaugau Dj.
13. tr. JI342 drausti, barti.
14. intr. šnek. greitai važiuoti, bėgti: Jis treñkė namo KŽ. Nei dulkių, nei purvo, tik trenk ir trenk A.Vien.
15. tr. šnek. smarkiai, skubiai gabenti: Petras alaus bačką kad treñkia, tai treñkia! Slk.
^ Treñkia kaip velnias močią Slk. Kur tave biesas trenka? Kv.
16. refl. šnek. vykti, dangintis: Ten pirmiau buvo, tegu tę ir dabar treñkias Gs. Pas vieną pristojo – nepabuvo, tai dar treñksis pas kitą Dkš. Kur aš treñksiesiu nežinodama nieko? KzR. Pasigėrė, tegu namo treñkiasi Kt. Aš niekur netreñksuos, numie sėdėsu Slnt. Kožną vakarą kaži kur treñkas i tik apyaušriais pareita Šll. Kur jau vė trenksi̇́es?! Pns. Kokio galo trenktis dar kažkur, jeigu ir čia gerai? K.Bor.
17. išgerti, išmesti: Vakar suejom, tai galva galvon po litrą kap treñkėm, nei paeit negalėjom Al.
ǁ tr. gerti (ppr. svaigiuosius gėrimus): Ka treñka, ka treñka, žalčiai, sprogsta! Rdn.
18. tr. šnek. drožti, rėžti: Vokyčiai ka treñkė tokį prisakymą – visus gyvolius surašyti End. Nu, maželi, treñk lig dešimties! Tv.
◊ į gálvą (kam) treñkia (kas) apsvaigsta: Kai paskaitau, tai galvõn treñkia Dg.
į gálvą treñkti
1. apsvaiginti: Tuoj šnapsas treñkė į gálvą Jsv. Rods, mažai išgėriau, ale smarkiai treñkė į gálvą Rs. Saulelės spindulys treñkė man galvõn, labai vėmiau, uždegimas smagenų buvo Kpč.
2. staiga susigalvoti, rastis mintyse: Tai jam treñkia į gálvą KI83. Kas vaikuo į gálvą treñks, negali žinoti Akm.
į nósę treñkti skleisti stiprų, dažnai nemalonų kvapą: Treñka vaistai į nósę, su kum tavi ištepė? Krš. Surūgę drobužiai, jau taip treñka į nósę Krš. Susistovėję purvai treñka į nósę Rdn. Vyrams reik tokio dikalono (odekolono), ka treñktų biškį į nósę Krš.
liežùviais treñkti liežuvauti: Moters liežùviais treñkia tep Kbr.
[šlapiù] maišù (mazgotè) treñktas Mrc labai keistas, kvailokas: Sako, jos ir vyras maišù treñktas Zr. Anas buvo maišù treñktas, nesuskalbėsi, būdavo Vdšk. Šlapiù maišù treñktas tu, ar ką? Mrj. Jis kiuoktelėjęs, mazgotè treñktas Mrj.
úodegą į žẽmę treñkti padvėsti: Tai jau mūsų širvoji turbūt treñks úodegą į žẽmę Šmk.
žõdį (žodžiù) treñkti piktai ką pasakyti, drožti, rėžti: Aš jam kad sutikęs treñksiu žõdį! Mrj. Jis papratęs žodžiù treñkt Antš.
aptreñkti, -ia (àptrenkia), àptrenkė tr.
1. Rtr, KŽ apmušti, apdaužyti: Aptreñk grumslus ant dirvos su kirvpente J.
2. KŽ aptrypti, aplyginti: Kelias neaptrenktas N.
3. BŽ209 smūgiu apsvaiginti, pritrenkti.
| refl.: Dabar ką gi, apsitrenkęs ir ligoninėj gulėjau On.
4. prk. apibarti, sudrausti: Jei mergelė susidėjo su kavalieriais, aš apšumysu, aptreñksu Kv.
5. refl. Kkl, Brž, Rm, Pg, Dglš judant kiek apšilti: Buvau sušalęs, bet palėkiau varstą tekinas ir apsi̇̀trenkiau Ėr. Pabėk paskum rages, apsitreñk – juk sustyrai Žlp. Ar da vis kojos šąla, ar jau kiek apsitrenkei? Slm. Iš pradžios buvo šalta, o paskui, kai pradėjau dirbt, apsitrenkiau Bsg.
6. prk. atšvęsti (ppr. triukšmingai): Gerą balių aptrenkėm par Uršulines Šts.
7. apsiprasti, nebejausti skirtumo: Iš karto tik bloga naujoj vietoj, o paskum apsitreñksi, ir bus gerai Svn.
ǁ atbukti, pasidaryti nelabai jautriam: Vienas tiktai jo žodis, jog mano ausys, nuo lenkiškos kalbos apsitreñkę, nebenumaną lietuviškų žodžių smagumo (kirčio) A.Baran.
atitreñkti, -ia (ati̇̀trenkia), ati̇̀trenkė K, Š, NdŽ; N
1. tr. trenksmu (ppr. perkūnijos) atgaivinti: Atatreñka žolę grausmas Aln. Kol žilvitis griaustinio neatitrenktas, dūdos neišsuksi Grž. [Griaustinis] žemę atatrenkia, pradeda žolės augt LTR(Šmn).
| refl.: Kad gegutė pradeda kukuot ir griaustinis griaust, žemė atsitreñkia ir nabeiškadija žmonėm Žml.
| Ačiū Dievui, atsitreñks žemė, pradės viskas augt Lnkv.
2. tr. smūgiu priversti atšokti: Attrenksi klumpį prišalusį iššokęs iš lovos ir parbėgsi į trobą iš kamaros Grg.
| refl. J.Jabl: Mušk su pilvu, tai atsitrenks BsMtII161(Vb).
| prk.: Žodis toks, kad jauti, kaip jis nuo žemės atsitreñkia Pl.
ǁ KI121, Rtr triukšmingai, smarkiai atidaryti: Jis atatrenkė duris J. Staigiu judesiu atitrenkia jas (duris) plačiai ir, nežiūrėdama į daugybę siuvančių žmonių koridoriuje, šaukia Pt.
3. tr., intr. suduoti, atmušti (į ką): Laikrodis nebeina, gal sutrenkiau, bet į kietą daiktą, rodos, neati̇̀trenkiau Rm. Tos durys àttrenka į tą benkį Dov.
| impers.: Dar važiuojant ati̇̀trenka, matyt, kad dar yra pašalo Brs.
| refl. Š, KŽ: Atsitreñkti į akmenį BŽ278. Atsitrenkė pakaušiu į duris ir palengva susmuko rš. Atsi̇̀trenkė į lenciūgą [veršis], ka virto, i kojos pasistatė į viršų Bdr. Atsi̇̀trenkė į medį su mašina i nubrozgino visą šoną Jrb. Čianai toks molis, baltožemė: kuolą kalk, i atsitrenkia ant medį LKT272(Ps). Kur ratai atsi̇̀trenkia [į pašalusią žemę], tai lengva važiuot Lp. Užėjęs ant kalvos, lyg į ką atsitrenkęs, sustojo Tautrimas I.Simon. Šūvis pervėrė sermėgą, tačiau kulka ant knypkio atsitrenkė LC1885,43.
| prk.: In jį atsitrenki̇̀ kai į sieną Kt. Žodžiai atsitrenkia nuo tavęs, kaip žirniai nuo sienos Db.
4. tr. atblokšti, atsviesti: Atgalion atitrenkė CII236.
5. tr. KŽ, Šll judant atšildyti: Atitrenkė pirštus sušalusius J. Ne pro šalį būtų išlipus pabėgėti. Ir arkliui lengviau traukti į kalną, ir kojas atitrenki K.Saj. Led atitrenkiau kojas – tep šalta Rmš.
| refl.: Paleisk šunį: labai sušalęs, atsitreñks Dbk.
6. tr. Š, Ser, Lp, Lkv smūgiu pakenkti, atkrėsti: Jis man kap davė, tai ir jeknas àttrenkė Kb. Vyru[i] tai arklys ati̇̀trenkė širdį Pnd.
| refl. tr.: Atsi̇̀trenkė jeknas, ir nuog to vėžys papuolė Klt.
7. triukšmingai, greitai atvažiuoti, atbėgti, atjoti: Kas čia atatreñkia (atbarška) J.Jabl(Skp). Tuoj po vidudienio tik atatreñkia vaikai iš paežerės rėkdami, kad Algis prigėrė Dkk. Galų gale atitrenkia gydytojas TS1899,4. Pamatėm – širmu kumeliu atatreñkia pusbroliai Kvr. Atatreñkia, atūžia arklys piestu Šmn. Tik atatrenkia, atjoja vienas raitas per ūlyčią LTR(Kvt). Atitreñkia, atvažiuoja kaži kas Brž. Užgirdo apie vidunaktį – kas tę atatrenkia LTR.
| refl.: Kas ten do vienas atsitreñkia? Dkš.
8. refl. šnek. atvykti, atsidanginti (ppr. be reikalo): Buvo atsitreñkę tie pijokai čia, išginiau Krš. Atsitreñkusios bobos iš kaži kur Žg. Ko čia ta boba atsi̇̀trenkė neprašyta? Kt. Vėl tas prieplaka čia atsi̇̀trenkė Šn.
įtreñkti, -ia (į̇̃trenkia), į̇̃trenkė
1. intr., tr. FrnW, NdŽ, DŽ1, KŽ, Rsn, Pgg, Vkš trenkiant pataikyti į ką, kliudyti: Perkūnija įtrenkė N. Jeigu perkūnas į̇̃trenkė, i sudegdavo namai PnmŽ. Perkūnas kluoną į̇̃trenkė Kt. Perkūnas teip skaudžiai treikė[ja], veizėk, būs kur i įtreñkęs Plt. Jeigut kur į̇̃trenka į medį, medį suplėšo Vg. Į trobą į̇̃trenkė, o žmona į stubą buvo Plšk. Perkūnžole rūko pirkias, kad perkūnas neįtrenktų LTR(Vrn). Dabar žaibas į tą medį į̇̃trenkė Jrk48-49. Jei į triobą perkūnas įtrenkia, ugnį galima užgesinti tik ožkos pienu BsMtI25. Jei perkūnas į ledus į̇̃trenka (esant užšalusioms upėms), nelauk gero pavasario Kv.
^ Kad tave perkūnas į devynius stuomenis įtreñktum! J.
ǁ intr. BzF190, KŽ prk. įsiskverbti, patekti: Karališkieji žodžiai visų vokiečių žemėsa įtrenkė TP1880,43.
2. tr. Š, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ įdaužti, įskelti: Marti į̇̃trenkė bliūdą, ir įplyšo J. Iñtrenktas kiaušinis Lb.
| refl. Š, KŽ: Indas įsitreñkęs nuo užgavimo, sugriūti nor J.
3. tr., intr. Q36, B, K, KŽ sumušti, suduoti, užgauti: Koją įtrenkti N. Mužikuo su keliu į užpakalį į̇̃trenkė Plng. Ir nešios tavę [angelai] ant rankų, kad neįtrenktumbei į akmenį savo koją Bb1Mt4,6.
| refl. tr., intr. N, K, KI70, KŽ: Galvą į šaką įsitreñkti, įsidaužti KI84. Akmuo, į kurį koją įsitreñkia KI83. Šėpis į uolą įsidaužė, įsi̇̀trenkė KII211. Dovydas įsitrenkė į vartus CII564. Krovinį išmetus laivas turėjo palengvėti ir ne taip smarkiai įsitrenkti į pasiektą seklumą SkvApD27,18(komentarai).
ǁ tr. pažeisti: Žmogus prisivertime, tai est tikruosa sopėjimuosa ir išgąsčiuosa sąžinės nuog zokano įtrenktųjų gauna atleidimą griekų MT81.
4. įstumti, įsviesti, įmesti: Pastvėrė dvi žuvis; iñtrenkė trobon Drsk. Kad būt intreñkus nor pale savim [į vandenį] Ktv. Intreñksim, ir suės tave kiaulės Stk. Tą [užmuštą] žmogų rado ravan iñtrenktą Dg. Į̃trenkėm į ratus [girtuoklį], ir važiuok Pc.
| prk.: Labiau bijokit to, katras i dūšią, i kūną gal įtrenkt į peklą brš.
5. intr. įkristi, pataikyti: Par karą įtrenkė [sviedinys] į koją, dėl to įsimetė rožė Lnk.
ǁ vožtelėti, suduoti: Reik įtreñkti tokiam į snukį, i neprasidės su mergoms Plng.
6. tr. netikėtai duoti, apdovanoti: Ilgai teks tau laukti, kol dėdė ką nors įtreñks Vkš.
7. intr. šnek. greitai, su triukšmu įvažiuoti, įbėgti: Tik spėjom pareit, piršliai ir intrenkė kieman kai perkūnas Dkk. Intrenkia intrenkia kieman šito mergytė su lineika, baisu, turto kiek, rūbų visokių LTR(Pnm). Vaikai iñtrenkė gryčion kai kumeliai ir pribudino Dkk. Jau ruošėms miegot, ir iñtrenkė moma Sv. Kai intrenkėme į Piatigorską, saulė buvo dar aukštai A.Vien.
| refl.: Atskubėjęs įsitrenkiau į kambarį rš.
8. tr. šnek. įgerti, įmesti: Kaži ką vyriškas sakytum, jei pati rytą parsivilktum įtreñkusi, susmirdusi Rdn.
9. tr. šnek. įtaigiai pasakyti, išrėžti: Įtrenkė pamokslą, už tą ir išvežė Šts.
◊ į metùs (į ámžių) įtreñkti pasenėti: Įtreñkę į metùs jau gerai Vn. Jau jis įtreñkęs į metùs Erž. Ji pati, neskaitant rieškutės popieriukų, nieko neturi ir jau merga, į amžių įtrenkusi I.Simon.
ištreñkti, -ia (i̇̀štrenkia), i̇̀štrenkė
1. tr. NdŽ trenkiant padaryti, išmušti: Kai perkūnas trenkė, i i̇̀štrenkė prūdelį Šd.
ǁ refl. BsPII63(Kln) pažirti, pabirti (ppr. nuo smūgio): O kada patrenkė į žemę pūrą, išsitrenkė iš pūro daug piningų aukso ant žemės DS79(Rs).
2. tr. K, M, L, Rtr, BŽ76, KŽ staigiu smūgiu išmušti: Brolis i̇̀štrenkė man iš rankų kultuvą dėl to, kad rikdžiau kulti Š. Skydai, ištrenkti iš rankų, lėkė į šalis V.Piet. Pamišo, matai, visiems ir žemė, ir liuosybė, kad maskolius ištrenkė ginklą iš nagų! A1884,156. Ir tau kilpinį iš tavo kairės išdaušiu (ištrenksiu), ir tavo strėlas iš tavo dešinės išmesiu BBEz39,3.
3. tr. Rtr, NdŽ išdaužti, iškulti: Langą i̇̀štrenkė, tik dundena dundena (šaudo) PnmR.
4. tr. M smūgiu išsviesti, išmesti (iš kur): Nevažiuok arkliu iš kalno, bo tave ištreñks! LKT223(Jon). Dievas liepė perkūnui velnius ištrenkti iš dangaus TDrI130(Plv).
| Jau šieną i̇̀štrenkė (iškrovė) Iš.
| prk.: [Su knyga] kad gerai kliudęs, ištrenktų̃ ar visą mokslą, ar tai kokią dalį [iš atminties] BM39(An).
ǁ LVI820, Vlk pašalinti, išblokšti: Ištreñkti mušeiką pro duris DŽ1. Girtą iš autobuso ištrenktáu, ir gulėk an kelio Pv.
| Iš traktoristų i̇̀štrenkė Trk. Itą mokytoją i̇̀štrenkė kitur Pls.
5. išmesti (kur), numesti, nusviesti (ppr. kaip nereikalingą): Užpykau ir i̇̀štrenkiau ją (gėlę) Rm. Kašiką ištreñk priemenion Dg. Eidamas ištreñk tą lanktį į prieangį Pc. Karvę papjovė, o vidurius ištrenkė in lauką Krn.
6. tr. smūgiu sužaloti, pakenkti, išmušti: Daba čia akį buvo ištreñkęs tas Jonelis jau Trk. Dar jis ir broliui kelis dantis ištrenkė prš.
| refl. tr. Š, KŽ: Išsi̇̀trenkiau koją iš nario J.
7. intr. kiek laiko trinkėti, bildėti (ppr. važiuojant): Visą naktį i̇̀štrenkė keliu pro šalį važiuodami iš turgaus žmonės Š.
8. smarkiai, triukšmingai išskubėti: Išvažiavo, i̇̀štrenkė Š. Sėdo ir i̇̀štrenkė kaip grausmu Ds. Išgirdo senelis su bobute, kad susiedas pasikinkęs arklį ištreñkia su ratais daktaro parvežt ton ūlyčion Kp. Jau valanda bus, kaip i̇̀štrenkė kermošiun Užp.
9. išvykti, išsidanginti (ppr. be reikalo): Vakare jau žiūrėk – išsi̇̀trenkė kur, tai paryčiu grįžta Slv. Perkūnai žino, kur ans išsi̇̀trenkė! Šll. Išsitreñkia visi iš namų, aš viena trūsiu Gs. Kur jau išsi̇̀trenkė tiej vaikai? Pns. Išsi̇̀trenkė į kokį pasvietį, ką ten sugainiosi! Krš.
10. tr. šnek. išgerti, išmesti: Susėdę vyrai i̇̀štrenkė po butelį alaus, po pusbonkį degtinės Jnš. Puslitrį i̇̀štrenkė ir eina galvas užlaužę Vlk. Ìštrenkė pusbutelį bematant Kltn.
11. tr. šnek. suruošti, surengti: Balių i̇̀štrenkė dideliausį Žr.
◊ bùrną ištreñkti išgerti (svaigalų): O ką dirbs, jei nori bùrną ištreñkti?! Krt.
kai̇̃p iš perkū́no rãgo i̇̀štrenktas labai greitai (bėga): Parbėgo kai̇̃p iš perkū́no rãgo i̇̀štrenktas Šts.
nutreñkti, -ia (nùtrenkia), nùtrenkė
1. tr. K, M, L, Rtr, DŽ, KŽ užmušti (apie žaibą, elektrą): Perkūnas jį nùtrenkė KI248. Nuo perkūno nutrenktas N. Perkūno nùtrenktas NdŽ. Kaip davė perkūnas, žmogų nùtrenkė Rm. Stovėjo po medžiu, i nùtrenkė Jrb. Kepurė tolyn nunešta, sveika, o žmogus [žaibo] nùtrenktas Svn. Dideli lytai užeidavo, ta graustinis nutreñkdavo, ta uždegdavo Krž. Užėjo lietus, arklius paliko ir ejo į gryčią, o arklius nùtrenkė Grž. Šitai, ka perkūnas nùtrenka žmogų, ta tą sykį reik į žemę kasti Žlb. An kapų [žaibas] nùtrenkė dujan Pnd. Ganinklos[e] nū̃trenkė žmogų an vietos Brs. Jagu nenutreñktas žmogus būsi, tai da išbėgsi Antš. Penkis jaučius nùtrenkė [elektra] negyvai Krs. Jį nutreñks tos lektros (elektra), ka tei[p] girtas eis Erž. Tik kad davęs perkūnas į tą piemenį ir negyvai nutrenkęs LTsIV588. Perkūnija trenkdama kožnąkart velnūkštį nutrenkia, per tai jie pusėtinai išbaigti ėsą BsMtII56(Tlž). Viešpatie, tarnas manas guli namuose oru nùtrenktas DP73. Vienas arty sargybės stoviąsis žalnierius taipojau nu žaibo nutrenktas Kel1881,158.
| A perkūnija nùtrenka, aba teip vė[ja]s išverta [medžius] Vž. Miške medį kur nutrenkė griaustinis, tą į sieną nedės Bsg.
^ Kad jį perkūnas nutreñktų! NdŽ. Kad tave perkūnas (apačioje kad tave dievaitis) numuštų, nutrenktų B355. Kad tave perkūnas nutrenktų vidury žiemos! LTR(Šmk). Karalius kaip perkūno nùtrenktas stovėjo Sch170. Kaip tavęs perkūnas nenutreñkia tokios glušės?! Skrb.
| refl.: Tas nusi̇̀trenkė su elektra, gražus vyras buvo Erž.
ǁ ištikti, paralyžiuoti: Būta dėl ko apsimesti paralyžiaus nutrenktam. Kaip dieną aišku – jo sąžinė nešvari rš. Paralyžiumi nùtrenkė gulintį lovoje DP346. Nùtrenktos yr kojos tavos, jog ant kelio Viešpaties prisakymų pažygėt negali, nùtrenktas liežuvis tavas ant įvadinimo ir garbinimo vardo Viešpaties DP350.
2. tr. užmušti, nudėti: Akmuo taip jam pataikė į galvą, jog jį tuojau negyvai nùtrenkė NdŽ. Ale būtų nutreñkęs vietoj[e], i viskas Trk. Perėmė ir nùtrenkė Švnč. Ka duotų valią, tujau nutreñkčiu Varn. Močia, paėmus kačergą, genio nekliudžius, ė vaiką nutreñkus BM51(Skp). Vienu šūviu nutrenkiau tris kurapkas rš. Kaip atsirado mašinos, nebgalėjo su kumelaičiais važiuoti, tujau nutreñktų tą kumelaitį End. Kirviu kaip dėjo, nùtrenkė Rk.
ǁ smūgiu apsvaiginti: Vaikis siūlė nutrenkti peniukšlį kirpente ar kūle į kaktą ir tada sau be vargo padurti M.Katil.
ǁ prk. priblokšti, apstulbinti: Mane šitas stebuklingiausias iš visų matytųjų reginių stačiai nutrenkė Šlč. Vagis, nutrenktas karaliaus išminties, puolė veidu prieš jo sostą S.Nėr.
3. tr. H155, Rtr, Š mušant, kliūvant užgauti, atmušti: Jis rankas nutrenkė lauždamas medį J. Man labai ranką nùtrenkė kirvis, kai tu mušei su šlėga Alk. Nùtrenkiau ranką, ir dabar tirpsta Upt. Oi, oi! – suriko senis, – visą subinę nùtrenkiau BM195(Krkn).
| refl. tr., intr. H155, R29, MŽ38, MŽ2187, Sut, NdŽ, DŽ1, KŽ: Užbėgmi ant ko, užsigaunu, nusitrenkiu į ką R25, MŽ32. Nusitrenkiu koją R, MŽ. Koją nusitrenkti į ką N. Žmogus nùsitrenkė koją, kad ančkrito ant jos rąstas J. Laimė, kad kojos kaulas nenusitrenkė Snt. Nusi̇̀trenkiau jau smagiai – nugriuvau nuo vežimo stačia galva Slm. Nusi̇̀trenkiau alkūnę į sieną Ėr. Javus kulant vieną ranką nusitrenkė Kin. Kogidėl? Jog ne iš vieros, bet kaipo iš darbų zakono (tai ieškojo). Nes nusitrenkė ing akmenį pasižeidimo BtPvR9,32.
ǁ numušti, užgauti suduodant: Graibykis čia, kol nutreñksu nagus! Vvr. Nekišk prie vielų nagų: rankas nutreñks Krš. Sako [gydytojai], a kokią gyslą a nė[ra] nutreñkę galvo[je] Trk.
| Sunkiai padirbau prie burokų, tai širdis pradėjo mušt, nervus nùtrenkė Nj. Patsai sau elektriška mašina rankos nervus teip nùtrenkė, kad jau rankos nesuvaldo A.Baran.
4. tr. daužant atskirti, numušti: Mašinuojant juo nū̃trenka miežio akuotus, o su spragilais nenū̃trenka akuotų Šts.
| refl.: Vežant reik aulius aukštynokus atversti, idant medaus koriai nenusitrenktų S.Dauk.
ǁ refl. pririštam nusitraukti: Bernas, velnias, priėjęs prie Velzebubo, tėškė su krapyla kelissyk į akis, tas nusitrenkė ir išbėgo BsMtII9(Nm).
ǁ prk. numušti, sumažinti: Nùtrenkė mokestį Vrn.
5. tr. Rtr, Š, KŽ staigiai, stipriai nusviesti, nublokšti, numesti: Jį arklys nùtrenkė nuo balno DŽ1. Arklys pasibaidęs mane nùtrenkė NdŽ. Tas arklys baidos – ans muni nutreñks Trk. Kap pasistrošino arklys, ir nutrenkė mane nuo balno Mrk. Būt nutreñkęs arklys Gs. Matai, įsikaustę visi kaip varlės kiauše: negreitai tokį nuo žirgo nutrenksi!.. V.Krėv. Ak, iškelk mane į saulę ar nutrenki į gelmes! S.Nėr.
| prk.: Iš gerovės aukštybių senatvėje generolas įvykių nutrenkiamas į elgetos padėtį rš.
^ Kad juos perkūnas nutrenktų į pat peklos dugną! V.Myk-Put.
| refl. tr.: Elena nusitrenkė pasistiepus nuo pečiaus išdžiūvusių šakalių V.Krėv.
6. tr. šnek. smarkiai ar nevykusiai numesti, nublokšti: Nùtrenkė pliauską nuo peties ant žemės NdŽ. Paėmė už apikaklės, apsuko apsukęs ir nutrenkė į patvorį BIII204(Škn). Tuos nùtrenkei [marškinius], kitus apsivilkai Iš. Tik žiūrėk – viedrą į šulinį nenutreñk! Jrb. Ar čia tavo kaliošai nutrenkti̇̀? Pc. Mergšė tyčia vieną blyną nùtrenkė an grindų Srj. Tuojaus velnias raštus man nùtrenkė po kojų LB230. Nutrenkė po plynių pančius, kaliniams duris atvėrė B.Sruog.
| refl. tr. Mrj.
ǁ išsiųsti (ppr. į nuošalią vietą): Tik saugokis, ka nenutreñktų į pašalį Ub. Jau kelinta savaitė kurso draugai nieko kita ir nekalbėjo, tiktai kaip čia bus pavasarį, kur nutrenks likimas rš.
ǁ prk. liautis, atsisakyti ką daryti: Šnapšę nū̃trenkiau į šalį, nebgeru Varn.
ǁ palikti, apleisti, pamesti: Ant kelio per Didįjį karą nùtrenkė kas mažą vaiką Žž.
7. tr. SD428, Sut, N, KŽ trenksmu apkurtinti, nustelbti (ppr. garsą): Nutrenkiu, nukurtinu SD220. Kurčias, negirdžiąs, nutrenktas SD60.
| Pagadinau aš ausį: ma[n] labai diegė tą ausį, pavilgiau komparavo spirito, vatos įkišau i nùtrenkė būgnelį Lkč.
ǁ prk. užgožti: Nutreñkti (balsą) BŽ96. Tranksmas eižomų nu perkūnijos akmenų ir medžių su ūžesiu krušos ir lytaus nutrenkia ne vien balsus rykaujančių, bet ir pačių trimičių S.Dauk.
ǁ prk. nustelbti: Žmonės mato: tu akių neišdursi, savo kalbom nenutreñksi Skr. Inspektorius pasišaukė pišorių ir norėjo visu pirmu nutrenkti šauksmu ir gandinimu, kad išgautų tiesą TS1896,7.
ǁ pašalinti veikimą: Šarmas rūgštį nùtrenkia, ir jos gaižumas prapuola Mrj.
ǁ sumažinti, susilpninti: Skausmą laikinai nùtrenkė Mrj.
8. intr. šnek. greitai ir ppr. triukšmingai nuvažiuoti, nudardėti: Pasikinkęs arklį nùtrenkiau į miestą DŽ1. Kažkas į didžiąjį [kaimo] galą su ratais teip smarkiai nùtrenkė Jnšk. Nutrenkė ir nutrenkė su savo račiukais kiek tik kerta Grž. Geru arkliu netruksi kermošiun nutreñkt Ds. Antanas Puodžiūnas išnešė iš vidaus antklodėn susuptą savo žmoną, padėjo ją į vežimą ir, riktelėjęs kaži ką Agnieškai, nutrenkė nubrazdėjo toliau nuo gaisro vietos A.Vien.
9. tr. šnek. nudanginti (ppr. be reikalo): Kur tave nelabasis nùtrenkė! DŽ1.
| refl.: Bala jį žino, kur jis nusi̇̀trenkė DŽ1. Paklausk, kur aš nebuvau nusitreñkęs! Slnt. Kur jau buvai nusitreñkęs tiek čėso?! Pns. Kad ir nusitrenkia kaži kur, lyg čia mažai tų vakarėlių! Mrj.
10. tr. nuraminti, nuslopinti, numaldyti: Eš nutrenkiu ir nuramdau savo kūną, jeib kitiems nesakyčiau (nemokyčiau), o pats kaltas būčiau BPII168.
| refl.: Jie patys (priešininkai) tur nusitrenkti ir pulti (mirti) RBPs27,2.
11. tr. pasmerkti: Siųstas … buvo žaltys … nuog velino moteriškėsp, idant … nutrenktų visą giminę žmonių DP598. Priderąs daiktas yra …, idant berneliai, kurie svetima nuodėme, tai yra pirmagime, yra nutrenkti, idant svetimu intikėjimu būtų pagelbėti DP227.
ǁ išjuokti, pažeminti: Tie teipag, kurie buvo nukryžiavoti su Juo (Kristumi), nutrenkė Jį Ch1Mr15,32.
12. tr. šnek. nuvalkioti, niekais nuleisti, nualinti: Vienas du metai – ir nutreñks žemę [be mėšlo] Gs.
| refl. Rm: Nusitreñkęs bernas – kas galia už jo eit! Sml. Kad jis buvo nusitreñkęs, jokia kita merga nebūt ėjus Mžš. Naktim nesivalkiok – nusitreñksi Ėr.
13. tr. šnek. triukšmingai ką padaryti (atšvęsti, atšokti): Nū̃trenkėm balių, krikštynas Šts. Prygrindė[je] esu ne vieną polką nutreñkusi Sd.
◊ ×vógą nutreñkti mirti: Tas prūsas Trempas jau vógą nùtrenkė Plv.
patreñkti, -ia (pàtrenkia), pàtrenkė; H155, R, MŽ
1. tr. KŽ kiek suduoti, sukirsti, trinktelėti: Aš tyčia pàtrenkiau duris, kad išgirstum Rm.
ǁ sukrėsti: Nepatrenk rašančiam J. Jei grižą turi, tai reikia padėti ranką ant slenksčio ir su kirvio penčia duoti par slenkstį, kad patrenktų, tai atšoks į vietą LTR(Rs).
2. intr. NdŽ kelis kartus trenkti, patrinkėti (apie perkūną).
ǁ padundėti: Kai patreñkia [patrankos], nušviečia, paskui vėl te sutemsta Sb.
3. tr. N ištikti, mušti: Stabas jį patrenkė, kad daugiaus kalbėti negalėjo RB1Mak9,55.
| Eik į šalį, patrenktàsai! Jnš.
4. tr. NdŽ, KŽ pamesti, patėkšti: O kada patrenkė į žemę pūrą, išsitrenkė iš pūro daug aukso piningų ant žemės BsPII63.
ǁ prk. daug duoti, teikti: Lauk, patrenksiu, o pats negali pasidaryti! Ll.
ǁ prk. mesti, palikti, atsisakyti: Ištekėjo piemenė, pàtrenkė mokslą, viską Iš.
5. tr. smūgiu sužaloti, pagadinti: Pernai pàtrenkė krūtinę besiveikiant (besiimant), tai šįmet pas daktarus ir pas daktarus Skr. Patreñksu koją paršeliuo, bet sugausu pririšti Lk. Pàtrenkė drigantas stibuklį, i gavom pripjauti arklį Šts. Ūkininkas kulia spragilu, o velnias žardkarčia daužo kviečių šaknis ir patrenkė savo rankas LTR(Tt).
| refl. tr., intr.: Nervos, matai, pasi̇̀trenkė smarkiai, palikau ligonis Skdv. Jis kojas buvo pasitrenkęs [iš aukšto bešokdamas] LC1881,26.
6. triukšmingai ką padaryti (padainuoti, pagriežti, pašvęsti ir pan.).
7. tr. NdŽ smarkiai pabarti.
8. intr. NdŽ turėti kiek nemalonų ar neįprastą kvapą, atsiduoti.
9. tr. šnek. nudžiauti, pavogti: I pàtrenkė muno peilį Krtn. Nė veizėte neapsiveizėjau, kaip kažin kas kirvį pàtrenkė Slnt. Kad ma[n] ją (užrašų knygą) kas patreñktų, aš daugiau nerašyčiau Rg.
10. pasigerti, apsisvaiginti.
partreñkti, -ia (par̃trenkia), par̃trenkė
1. tr. N, K, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ pargriauti, parblokšti: Jis par̃trenkė bulių NdŽ. Par̃trenkėm kiaulę, i nudūrė Mžš. Dviratis par̃trenkė vaiką Rm. Pasispardė [ožiukas], partrenkė senelį ir nulėkė sau oru SI250(Rdn). Žmogus su didele dėže bėgdamas partrenkia klouną ir pats parvirsta J.Gruš. Tu aplenkei sanitarinę mašiną, partrenkei dviratininką ir nušvilpei nė nesustojęs K.Saj.
^ Jį ir snergliu partreñktum (toks silpnas) Tr.
| refl. tr.: Tas vilkas an krūtinės ir parsi̇̀trenkė jį Dsm.
ǁ prk. sukrėsti, priblokšti: Žinia par̃trenkė ją NdŽ. Par̃trenkė muni, kaip sužinojau [apie nelaimę] Grd.
2. tr. primušti: Eikit į žirnius, dar kas partreñks Rd.
3. triukšmingai parvažiuoti, parvykti: Mes da guliam, o jy iš pieninės jau partreñkia Mžš. Su naujais ratais par̃trenkė Sdb. Kelios jūs tę vakar iš Žagarės par̃trenkėt?! Škn.
| refl. NdŽ, DŽ1.
4. tr. šnek. triukšmingai parvežti, pargabenti: Ne piemenį, o tikrą ąžuolą partrenkiau! – šyptelėjo Poviliokas J.Balt.
5. parsibastyti, parsidanginti: Iš kur teip vėlai parsitrenkei? Slnt. Jau biesas – nei pietų parsitreñkia, nei nieko Jnk. Aplakstė aplakstęs pusę svieto ir vėl čia parsi̇̀trenkė Lkč. Ko jis čia parsi̇̀trenkė, ar negalė[jo] tę būt?! Gs. Visą dieną kažkur daužėsi, o vakare parsi̇̀trenkė namo Jnš.
pértrenkti (pertreñkti), -ia, pértrenkė Rm, Slm
1. tr. trenkiant perskelti, perdaužti: Pártrenkiau pusiau indą J. Ans jau gal turėti kokiu du šimtu metų, tas ąžuolas; y[ra] buvusi perkūnija, aną trenkusi pártrenkusi Jdr. Su stabulės galu anam partrenkė tą kaulą – sutrupino aną Štk.
2. tr. Rdn labai smarkiai užgauti, suduoti, permušti: Nelįsk, pártrenksu kaip šunį Krš. Gerai, ka kas i pártrenktų tokį pasiutusį Vdk. Tik par aguonos grūdą mani nepártrenkė (nesuvažinėjo) Pc.
^ Eina kaip pártrenkta Žg.
3. intr. šnek. su trenksmu perbėgti, pervažiuoti: Arklys kaip griausmas par tiltą pértrenkė Slm.
4. tr. padaryti kitonišką, permušti, užgožti: Pasitepa su kum tenai, paplauna, pártrenka tą žilumą – pasijaunina Krš.
5. tr. šnek. neduoti baigti, šiurkščiai pertraukti (kalbą): Bešnekant ana muni pártrenkė Krš. Stačiūkė, begėdė – kaip ana vyresniam kalbą pártrenka! Rdn.
6. refl. Jz persiimti, išbandyti jėgas: Pérsitrenkit, katra drūtesnė Krn.
7. tr. Vlk, Lp paskelbti užsakus.
pietreñkti, piẽtrenkia, piẽtrenkė (dial.) žr. pritrenkti 6: Pỹtrenkė mašina žmogų, ir šalin buvo (mirė) Šlu.
pratreñkti, -ia (pràtrenkia), pràtrenkė
1. intr. NdŽ trenkiant (ppr. žaibui) nepataikyti.
2. tr. NdŽ pramesti, prasviesti pro šalį.
3. tr. K, KŽ pramušti, padaryti skylę: Titus ant pylimų ožius užgabenti ir su tais mūrus pratrenkti paliepė Jrk. Ledą pràtrenkiau ir išėmiau lydeką, pri ledo prisiklojusią Šts.
4. tr. mušant sužeisti: Kiekvienas neišmanėlis gali pratrenkti galvą rš.
| tr. KŽ: Koją, ranką prasitreñkti KI121. Galvą į mūrą (trenkdamas) prasitreñkti, prasidaužti KI354.
5. su trenksmu pravažiuoti, praskubėti: Trečioj valandoj tai keliais arkliais pràtrenkė Slm. Neužvažiavo žentas pas mus, pràtrenkė pro šalį namo Ds. Caras pratrenkė, prašvilpė kaip viesulas pro šalį J.Bil.
6. intr. šnek. trenkiant praleisti laiką: Pràtrenkėm visą naktį uliodami M.Unt.
7. tr. šnek. pragerti, praleisti girtaujant: Pràtrenkė septynius rublius i parejo šlitinas Krš. I munasis pràtrenkė dešimtį rublių Rdn.
pritreñkti, -ia (pri̇̀trenkia), pri̇̀trenkė K; N
1. tr. Š, FrnW, NdŽ, KŽ trenkimu apsvaiginti: Vieną žmogų perkūnas užmušė, vieną pri̇̀trenkė PnmŽ. Tuo kartu tai kitą pri̇̀trenkė berniuką, te nelabai toli, kaimynystoj, ale anas atgijo LKT329(Ktk). Nešė oran pri̇̀trenktą, kasė žemėsna, ale atsigyvelėjo Vdn. Anksčiau visos žuves su ikrais buvo, dar̃ jy (žuvis) pritrenktà [elektra] – vaisiaus neturi Dg. Žmona, kaip išsinešė su pritrenkta mergyte pas Milašiūnienę, taip namo ir nebegrįžo A.Vien. Ans pritrenkė gyvatę šiandien J.
^ Stovėjo lyg pri̇̀trenktas DŽ. Kaip ant jo visi puolo, tai dabar kaip pri̇̀trenktas Antš. Jūs mane kap su žaibu pri̇̀trenkėt Rmš. Kad tave kur griausmas pritrenktų! rš. Visi nutyla lyg pritrenkti I.Simon.
ǁ prk. sukelti staigų nemalonų jausmą ar stulbinantį įspūdį: Aš buvau pritrenktà nuo tokios žinios Smln. Pasijutau baisiai pritrenkta, didelė nemokša, nieko, ničnieko nežinanti kvailė I.Simon. Bet motina būdavo taip pritrenkta tėvo teisybės, kad tiktai linkčiojo galvą ir kalbėjo labai kaltu balsu J.Balt.
2. tr. KŽ, DŽ1 trenkiant užgauti ar sužeisti: Kap tus arklys šoko viršu, pri̇̀trenkė mane, bet nesužeidė Kpč. Ją čia buvo arklys pritreñkęs, tai ligoninėj gulė[jo] Švnč. Vyrui nulaužta koja, o žmona stipriai pritrenktà NdŽ. Šitą ranką kai ma[n] pri̇̀trenkė, tai ir dabar negaliu pakelt, kad ką noru paimtie Vlkv. Vienam [žmogui] tik kojos buvo pri̇̀trenktos Pnd. Ana muni prỹtrenkė su durėms Krš.
| refl. BzF190, Š, FrnW, NdŽ, KŽ: Nukrito nuo taukšto, prisitreñkus buvo Jrb. Petras prisitreñkęs su motociklu buvo, tris savaites pragulėjo Krs. Tai vėl nusigandimo Janei buvo, kai sužinojo, kad vaikas prisi̇̀trenkė Slm. Jau kaimynas buvo betveriąs jiems (vaikams) už nugaros, tik tum tarpu parvirto ir prisitrenkė LTR(Žgč).
3. tr. prigriebti pažeidžiant: Speigas pritrenkė bulves (ausis, nosį) Skdv. Pri̇̀trenkė šaltis žolynus Mrc. Pri̇̀trenkė šalna [bulves], sausuma, dykiai nukasė bulbes Mrc.
| prk.: Kap pri̇̀trenkė mane toj liga, tai dabar aš ne darbinykas Nč.
4. tr. smūgiu pridaryti: Durys tik pri̇̀trenktos buvo Dg.
5. intr. trepsėti, mušti taktą (koja): Ans visumet grajydamas su koja pri̇̀trenka Vvr. Tie padai buvo mediniai, nu ka pritreñksam šokdami, ka būs ko klausyties Klk.
6. tr. šnek. smarkiai primušti, prilupti: Pritreñkti gerai už tokį darbą aną ir tegul žinos tuokart Vvr. Pasakysiu kokį žodį – do pritreñks girtas Klt. Žadėjo su durėms pritreñkti už liežuvį Krš.
7. refl. FrnW judant, daužant susišildyti.
ǁ FrnW prk. užsimiršti, nusiraminti.
8. tr. šnek. pripilti kupiną, pritvoti: Pri̇̀trenkė lėkštę – pajudint negal, liejas Erž.
9. tr. šnek. sugauti, susičiupti: Prỹtrenkė vagį Šts.
10. tr. prk. ginčijantis įveikti, nugalėti: Prỹtrenkė kaip lydeką, užrokavo Šts.
11. įkaušti, pasigerti.
| refl. NdŽ: I muno vyralis prisitreñkęs beparkūjavo iš patalkio Šts.
◊ lýg [šlapiù] maišù pri̇̀trenktas Klvr puskvailis: Jis toks, lýg šlapiù maišù pri̇̀trenktas Dkš.
sutreñkti, -ia (sùtrenkia), sùtrenkė K; M
1. intr. NdŽ, DŽ1 garsiai sudundėti, sugriausti: Reikia, kad lytų ir grausmas sutrenktų̃, tada žolė auga Aln. Vėl žaibas ir griaustinė tankiai sutrenkė Žem. Kai pavasarį sutrenkia griaustinis, tada jau galima eit maudytis LTR(Šmn). Gegužės pabaigoje sutrenkia pirmos trumpos, bet smarkios perkūnijos Vr. Grėtikė labai nusigandusi, kai perkūnija sutrenkusi I.Simon.
| impers.: Akių mirksnyje ugnis blykstelėjo, ore sutrenkė – ir vienos gazelės nebėra Blv.
2. intr. imti trenkti, trinksėti: Nuo Palėvenės, tos su dominikonų vienuolyno baltu mūru, sutrenkė, sudundėjo arklių kanopos J.Balt. Eina eina, užgirdo – sutrenkė rateliai LTR. Ūmai būstinės durys taip sutrenkė, jog garsas nuaidėjo tartum šūvis rš.
3. tr., intr. smarkiai vieną su kitu sudaužti, sudurti: Aš kelis iš jų sùtrenkiau vieną į kitą makaulėmis NdŽ. Einam, Lauryną pasišauksim, sutrenksim stiklinėm, kad žiežirbos iš akių pasipiltų! J.Balt.
| refl.: Kaip pradės [perkūnas] padangėse akmenis leisti, tai net žarijos ritasi, kaip akmens susitrenkia BsMtI24. Susitrenkė šime ryte vienas bėgąsis trūkis su vienu stovinčiu Kel1881,58.
| Laivai susi̇̀trenkė į uolą NdŽ.
4. tr. N, Rtr, KŽ staigiu, stipriu smūgiu sukulti, suskaldyti, suardyti: Sutrenkiau bliūdą J. Anos tą uzbonuką užkart sutreñks Dv.
| Buvom prieg remontų, kur sutrenkti namai [karo metu], sumušta Kpč. Perkūnas sùtrenkė gūžtą, ir starkas išlėkė, o jo vaikas sudegė Ps.
| refl.: Ką veiks tau molio puodas prie varinio puodo, nesa jei susitrenkia, tada jis pagenda CI89.
5. tr. kiek sukrėsti, suduoti: Tik nereik sutreñkt, biškį jeigu tarkšt, i sprogsta [parakas] Škt. Kap sùtrenkė [ginklą], ir šovė Pls. Ką ji padarė, ar sùtrenkė [lempelę], ar ką, kad nedega Db.
6. intr. NdŽ staigiai, smarkiai suduoti, sukirsti, smogti: Sutreñkti kumščiu į stalą DŽ. Kad sutreñks sutreñks į stalą! Grž. Su koja sùtrenka supykęs Rdn. O šeimyną, vaikus – kad sutrenks koja į žemę, tai skliundžiumis visi lekia, kur tetės liepiami Žem.
7. tr. Rtr, NdŽ smarkiai užgauti, sumušti ar sužeisti: Rąstas koją sùtrenkė DŽ1. Aš lėkiau, sùtrenkiau koją Ob. Mane tik sùtrenkė tus arklys, nesužeidė Kpč. Karvė sùtrenkė man galvą Rm. Galvą buvau sutreñkęs geležia Švnč. Jam sùtrenkė galvą i prakirto Jrb. Sùtrenkė medžias [tėvui] galvą Ktk. Vištos minkštkiaušius laido, musėt kas nors sùtrenkė Lkv. O kur smarkiai sùtrenkta ar užgauta – apvyniot bulbių lapais, visiškai apleidžia tą sutinimą Upn. Vabolė krito ant žemės, tris kartus apsisuko, nebagei galvą sùtrenkė PP11. Jei gyvą raumenį sutrenksime, raumuo tatai pajunta rš. Visus nervus sùtrenkė Erž.
| refl. tr., intr. N, LL316, Š, DŽ1, KŽ: Krisdamas taip susi̇̀trenkiau, jog buvau nustojęs sąmonės NdŽ. Vakar puoliau an ledo ir susi̇̀trenkiau – tai ir šiandien dar sopa Krkš. Krito aukštynyka, galvą susi̇̀trenkė Bb. Tapenaus, tapenaus in daikto, negalėjau paeit sustreñkus Klt. Susi̇̀trenkiau kelį į akminį Trk. Jug buvau susitrenkusi, bet Dievas mylėjo, neprisimetė liga Plng. Nuog bažnyčios nupuolė, labai sùstrenkė Mrc. Iškrito iš vežimo ir labai susitrenkė S.Stan. Susimušė galvelę, susitrenkė širdelę (d.) Mrj.
8. tr. Ser smūgiu atkrėsti, atitrenkti: Sùtrenka rankas su lapsėtuvais kulant, atsiviepsi lig ausų Šts.
9. tr. trenkiant įlaužti: Sutrenktąją nendrę jis nesudaužys ir gruzdantį knatą jis neišgesys brš.
10. intr. uždrožti, suduoti: Sutreñks gaspadorius, i klausys Yl.
11. garsiai, kurtinančiai suaidėti (apie muziką, dainą); imti triukšmingai griežti ar dainuoti: Gatvėj sùtrenkė orkestras DŽ1. Sutrenkė muzikantai, sudaužė kojomis į žemę šokėjai Žem. Sutrenkė būgnas, užgeso elektra salėje J.Balt.
12. tr. NdŽ sudrausti, subarti: Sùtrenkiau vaikus, kad spiestų lygu apsėsti Šts. Sudraustų [klebonas], sutrenktų, ir liautųsi ta apsimetėlė piktinus žmones S.Čiurl.
13. įveikti, nugalėti: Aš tavo žirgus ir raitelius sutrenksu CII1039. Dangaus žvaigždės kris ir danguje esančios galybės bus sutrenktos brš. Todėlei drebėkit jūs, puikūs valdovai, sutrenks jus lygybės pajėga rš.
14. refl. šnek. susirinkti, susibėgti: Jaunimas susi̇̀trenkė į padūkimą Prn.
15. tr. šnek. drožti, rėžti (kalbą, šokį ir pan.): Sutreñkiam smarkiai dainą, vyrai! Dr.
| Sutreñkiam abidvi, supletkavojam apie jaunimą, apie blogybes RdN.
ǁ NdŽ triukšmingai atšvęsti: Ne aš būsiu, jeigu nesutrenksim vestuvių! J.Balt.
◊ į ãslą (į bãtą) sutreñkti smarkiai pašokti: O vakare tai gali į aslą sutrenkti M.Katil. Sùtrenkėm į bãtą par Kalėdas neblogai Lk.
užtreñkti, -ia (ùžtrenkia), ùžtrenkė
1. tr. K, M, LL315, L, Rtr, Š, DŽ, FrnW, KŽ su trenksmu uždaryti, užverti, užversti: Ùžtrenkė jam panosėj duris NdŽ. Aš tik [v]andinį pamečiau i duris spėjau užtreñkti Krtn. Užtrenkė duris supykus Jnš. Užtrenkęs duris pusbernis nubėgo pas antrąjį brolį LTR(Pkr). Šoko atgal į savo trobą ir užtrenkė duris, kad ir sienos drebėjo Vd. Ji tuo duris užtreñks jau priešais nosį Rg. [Duktė] išbėgo greit lauk iš svirno, užtrenkus užrakino duris BsPII126(Srd). Motina pravėrė kamarėlės duris ir skubiai jas užtrenkė A.Vien. Nustebusi aš pirma pažvelgiau į motiną, kuri, užtrenkusi knygą, savo kiek trumpareges akis įsmeigusi į langą, jau keliasi I.Simon.
| prk.: Kristui gemant Dievas užtrenkęs jai (raganai) visus kelius LTI207.
^ Giltinei durų neažtrenksi̇̀ JT269.
| refl. Š, NdŽ, DŽ1: Nutilo kiemuose kibirai, užsitrenkė nakčiai durys rš. Už nugaros užsitrenkė geležinės durys I.Simon. Durelės užsitrenkė, automobilis pajudėjo, pakėliau galvą – ne tamsta S.Čiurl.
ǁ DŽ1 uždaryti taip, kad užsirakintų automatinis užraktas: Duris ùžtrenkiau ir dabar negaliu ineit Klvr. Ùžtrenkė duris, neįeinu Varn.
| prk.: Ans iššokęs (netinkamai pasielgęs) užtreñks dures kitims, kitas nebgaus Krš.
2. intr. garsiai sutrinksėti, subildėti: Užgirdo jie, kad smagiai užtrenkia, – suprato duktė, kad tėvas užsiveja, blogai dabar būs LTR.
3. tr. NdŽ apsvaiginti ar užmušti (apie žaibą, elektrą): Trenkė ir ùžtrenkė griaustinis žmogų Ėr. A dabar taigi da nesgirdėjo šituos laikuos, da nieko neažùtrenkė [perkūnas] LKT329(Ktk). Mūs kaimo vieną ažùtrenkė perkūnas Trgn. Karvę perkūnas ùžtrenkė Mrj. Žentą mano buvo užtreñkus elektra, buvo visai negyvas Sdb. Jos diedą elektra ažùtrenkė Žl. Jungė vaikas [televizorių], i ažùtrenkė Klt. Kalbėdavo, kad perkūnas velnią užtrenkia LTR(Kt). Žmogui dūmą užtraukus, perkūnas kad trenkė į pypkę: žmogų užtrenkė, o velnias, matyt, pabėgo LTsIV526. Geriau tave, bernužėli, perkūnai užtrenktų, negu mano vainikėlį po kojų sumintum LTR(Ukm).
^ Kad jus visus perkūnas užtrenktų! BsPIV265. Kad tave sunki mūka užtrenktų! B, N.
4. tr. užmušti smogiant, suduodant, bloškiant: Stūmė tą žmogelį nuo laiptų ir ažùtrenkė Trgn. Mašina ùžtrenkė briedį Vrn. Kaip skrido paukštė, anas ją šėrė ir ažutrenkė LTR(Ds). Vėgėles žiemą užtrenka su kirviu Šts.
| refl.: Žiūriu, a jis da gyvas; sakau, mažu jau užsitreñkęs Jrb. Puldamas iš medžio užsi̇̀trenkė Rmš. Kad kiek, vaikas būt užsitreñkęs – puolė nuo stogo Alv.
5. tr. Vs trenkimu pakenkti, sužaloti: Par sprandą nėrė, nervą ùžtrenkė Rdn. Muno kojos yra ùžtrenktos Ub. Netrankyk durų – žąsiukus užtreñksi (nebeišsiris iš kiaušinių) Alk.
| Perkūnas užtrenka karvėms tešmenis, jei randa tvartūse pavasarį tebesančias Ggr.
| refl. Vrn: An ledo kai griuvau ir užsi̇̀trenkiau Upn.
ǁ prk. sukrėsti, prislėgti: Tei[p] užtreñkia žmogų, ne verkia, ne nieko (kai didelė nelaimė) Rd.
6. tr. užmesti, užsviesti, nukišti: Dėdis ieško vadžių, bara muni, sako – tu kur norint ùžtrenkei Vgr.
ǁ apleisti, neprižiūrėti: Nenoriu užtreñkti – pagirdysiu veršį lig rudens Rs.
7. tr. N, I, Š, DŽ, KŽ Dr, Jnšk apkurtinti: Skaudus balsas užtrenkia ausis J. Mano šita ausis užtrenktà, labai mažai girdžiu Šk. Jų muzika būdavo tokia garsi, jog man net ausis užtrenkdavo J.Balč. Tokia muzika ausis užtreñkia, visai apkursti žmogus Jd. Nuo trenksmų ausis ùžtrenkė VšR. Munie y[ra] ausys ùžtrenktos keturiolektais metais Rt. Neužtreñk ausų su savo muzikoms Šts. Žviega paršai, kad ir ausis ùžtrenka Šts. Pasakojo, kad jai ausis užtrenkė šoviniai Žem. Jeib paskiaus n'ateitų ir ausis mano užtrenktų CII635.
ǁ NdŽ, KŽ nustelbti, nuslopinti: Užtreñkti (balsą) BŽ148. Tu moki visokių [dainų]! Tik sušuk, nesnausk, užtrenksim visus! Žem. Viena radijo stotis užtrenkia kitą, trukdo kitai rš. Motorų staugimas užtrenkia jo žodžius J.Dov.
ǁ užgožti, nustelbti: Visus atsineštus drėgmės ir prakaito kvapus užtrenkė tas stiprus kadugiu pasmilkytų lašinių kvepėjimas rš. Gailų šiaudų kvapą užtrenkė parako dūmas rš.
ǁ refl. netekti galios: Vėjas prie miško užsitreñkia Brš.
8. tr. judant, daužant rankas ar kojas sušildyti: Rankų niekaip negaliu ažtreñkt – šalta ir šalta Mlt.
| refl. tr., intr.: Užsitreñkti kojas NdŽ. Važiuoti šalta, eidamas dar užsitrenki̇̀ DŽ. Kad ir kojos neažsitreñkia – šalta ir šalta Mlt. Šalta, kaipgi, ale visgi ažsitrenki̇̀ Sdk. Pabėgėk ir ažsitrenksi̇̀ Sv. Šalta stoviniuot šalty, ale užsitrenki̇̀ žmogus Kp. Rankos ažsitreñkia, ir maskatuoji po vandenį Šmn. Aš bent varstą bėgu, lig ažsitrenkiu, o anas sėdi ir nesušąla Ob. Batai maži, neužsitrenksi̇̀ Ds. Arklys pats bėga, nori ažsitreñkt Trgn. Tėvas važiuos važiuotas, o tu eik pėsčia – geriau užsitrenksi A.Vien.
^ Nuogas žiemą neažsitrenksi̇̀ Vžns.
ǁ refl. NdŽ prk. nusiraminti, susitvardyti, užsimiršti: Kur einu, tai vis rūpi, tik dirbdamas kiek užsitrenkiu Ėr. Ažsitreñkia darbu anas, kai nedirbs, tai suvis su juo nesugyvens Klt. Negali pamiršt, negali ažsitreñkt, ir sapne ją mato Brž. Ėmėsi jų (darbų) nematytu užsidegimu, kad tik užsitrenktų nuo visko, užmirštų viską J.Balt. Valentas brido purvinu keliu – manė užsitrenksiąs, mintis kitur nustumsiąs J.Paukš. Naudos iš tų kalbų jokios. Et, bet tik pačiam tomis kalbomis užsitrenkus Vaižg.
9. intr. NdŽ užkirsti, suduoti: Burbėsi, užtreñksu iš lazdos! Rdn. Kluinėte atsikluinėjo, kaip ùžtrenkė par subinę Krš. Ale kaip tik vieną ir antrą [rykštę] užtrenkė per šikinę, teip tasai, pakėlęs galvą, ėmė sakyti DS168(Rs).
| prk.: Jo viena kalba užtreñkia (bjauri, nemaloni) Ėr.
10. tr. NdŽ smarkiai užkvėpinti, užsmardinti: Visą gatvę ùžtrenka dikalonas, kad eita grapėnė Lk.
11. intr., tr. šnek. imti aidėti, griežti: Pačiu laiku ùžtrenkė ir muzika NdŽ. Biržuos vargonai stiprūs, tai kad užtreñkia, net sienos bilda Ppl.
12. tr. šnek. užtraukti: Užtreñkiam kokią dainą, mergos Dr.
13. tr. labai užpilti, užversti: Užejo kokia rankiotė (menkas debesėlis), ir užùtrenkė lietaus Sug.
14. tr. šnek. gausiai duoti, užversti: Užùtrenkė, užpylo pinigais [teismą], ir nei šunys nelojo An.
1. intr. su labai smarkiu garsu mušti, daužti (apie perkūniją): Griaustinis ka griaudžia, treñkia i treñkia LKT240(Žml). Parkūnija ka treñkė, kūlį aprietėjau DūnŽ. Tiktai žibt, tik medis plumpt, tai, sakau, gal treñkė jin, sako, kad ne Jž. Perkūnas treñkė į medį Plšk. Gal jau artie treñkė, kad net ugnis paspylė Klt. Sužaibav[o] i ka treñkė, ko langai neišbyrė[jo] Gs. Vieną kartą treñkė visai arti manęs Vrb. Treñkė, net siena sudrebėjo, mės net numirėm Žl. Nelabai treñkė – pliaukšterėjo biškį, girdžiu – rėksmas (kažką nutrenkė) Vdn.
ǁ intr., tr. pataikyti mušant (apie perkūną, žaibą): Griaustinis treñkė į medį DŽ. Ka treñkė perkūnija į tą ąžuolą, suskaldė Bb. Ka į kurį medį perkūnija treñka, išeina į miženas End. Tų namų perkūnas netreñks Lnkv. Vienas buvo [perkūno] treñktas šuva, tai labai bijojo Kvr. Čiut spėjo paeit kelis žingsnius, ka treñks tam eliksniu[i] LKT265(RdN). Vienan galan treñkė, o kitan užsidegė [klojimas] Kpč. Nesėdėk languos, a tai treñks Mlk. Kodėl perkūnas netrenkia šio pasaulio, jei išgali, dulkėmis nepaverčia?! V.Krėv.
^ Mano žodžiai trenkia kaip perkūnas V.Kudir. Nelaimė trenkė kaip graustinė, sudužo ir sutrupėjo puikios jo viltys Žem. Kad tave perkūnas trenktum negriovęs! J. Kad tave žieminis perkūnas trenktų! LTR(Pns). Kad jį perkūnas treñktų, tą šaltį! Prn. Kad perkūnas trenktų į visą jų lizdą! Ašb. Kad jį griauzmas trenktų̃, tokį vagį! Vj. Treñk tave galas! Einam! Mrj. Kad jo ir perkūnas netreñkia! Snt. Kad jau, Dieve, nedavei karvės, tai tegul perkūnas trenkia ir ožką LTR(Pnd). Į žemaitį perkūnas niekumet netrenka LTR(Krtn). Nei jį giltinė pjauna, nei perkūnas treñkia Slč. Tankiai žaibuoja, tiktai netrenkia (dantys) LTR(Grk).
ǁ krėsti (apie elektrą): Nekišk nagų prie elektros – treñks DŽ1.
ǁ prk. kelti stulbinantį įspūdį: O paskui trenkė vieną rytą žinia: „Vilties“ klubas uždarytas, yra areštuotų J.Balt.
2. intr. griausmingai sudundėti, sugriaudėti: Treñks minos, vos gyvas liksi Žln. Kad treñkė kaip iš armatos, mažne ir ausys apkurto Vvr.
ǁ dundėti, griaudėti: Nubudom, kad jau langų nebėra, durų, ir niekas nebetreñkia Sb. Kas te trenkia, kas te pyška po žalią girelę LTR(Kp). Tas devyngalvis jau junta, kad treñkia žemė (ps.) LKT273(Vb).
ǁ garsiai, kurtinančiai (su)aidėti (ppr. apie muziką): Muzika trenkė puikios nakties vidury J.Balč. Prieplaukoje prie senutės Vytauto bažnyčios trenkė dūdų orkestro maršai J.Dov.
ǁ Sut, OGLII336 gausti, ūžti: Ale kad Salamiesčio vargonai užsikišę, teipgi duslūs, seniau kas užgros, tai treñkia bažnyčia Slm. Kad pasiuto jaučiai rėkt nesavais balsais, tik pyška, treñkia, ūžia visa ferma Krs.
| O kad įėjo Jėzus ing namus ano kunigaikščio ir išvydo vamzdinykus ir minią tetrenkiančią DP368.
| impers.: Ūžia, treñkia galvoj – nebėr dora, kad greičiau tik numirčia Slm.
ǁ bilsčioti, trinkčioti, dardėti: Par stotį čia pristabdo, ne tiek treñkia [traukiniai] Skp. Tiek treñkia, tiek ūžia tos mašinos – nepatinka ma[n] Rd. Visgi užgirsiu kur trenkiant su rateliais ir eisiu tan balsan ir susitiksiu LTR. Prasidėjo akmenimis grįstas kelias, mūsų vežimai trenkė, tarškėjo rš.
ǁ triukšmauti: Vaikai treñkia, laksto po trobą DŽ. Savo vaikų jau neapsiklausom, o kai da sueina kaimynų, tai tik treñkia, bilda Krs. Vaikai treñkė, alasijo, net nusbodo Skdt.
3. intr., tr. JI95, LL203 staigiai, stipriai suduoti (ppr. su garsu), kirsti, daužti: Vis trenk ir dauž N. Jis galva į sieną treñkė KBI23. Treñkti ranka, kumščiu į stalą NdŽ. Treñkti sau į krūtinę NdŽ. Kad tik nesupančioji [karvės], treñkia kelius kartus ir ištraukia kuolą Slm. Į geležį treñk tei[p], i ta lūžta, o čia žmogus! Bb.
ǁ NdŽ suduoti uždarant, smarkiai užverti, užvožti (ppr. duris): Tortas ka kepi, negali duris treñkti, suzmenga Bt. Treñkia duris, net vaikas suburzda Gs. Dėdė Mikas, durim trenkęs, nužingsniavo pro palanges K.Bink. Treñkė skrynę, neprileido pri audeklų Krš.
ǁ mušti, įkirsti, sudrožti: Trenk į kuprą su kumste, teeinie zurnydamas J. Treñkti kam akmeniu į galvą NdŽ. Danutė trenkia jam per ausį ir nubėga K.Saj. Ka treñktumėt mane, ir ištikšč Bb. Kaip treñksiu, tai žinosi! Kogi steni po perkūnais!? Rdd. Ona akies mirksnyj[e], įsispjovus į saują, trenkė tam šiaučiui į ausį BsPIII35(Nm).
| prk.: Prie gelžkelio pylimo trys kasėjai staigiai mirė saulės trenkti Pč.
4. tr. staigiai, stipriai bloškiant suduoti į ką: Nelūžta – treñk į žemę, mažu luš Dkš. Vėtra laivą treñkė į uolą NdŽ. Aš tą palivoną ka trenkiaũ į akminą, tik šukės liko LKT157(Grz). Perpykęs mozūras išnešė laukan tą dyną, kaip trenks int akmenį, … zuikis pašokęs – bėgt BsPIII249(Graž). Trenkia piktai verpstį į sieną V.Krėv. Užeina skaudėti, nors galvą treñk į sieną Krš.
| refl. K: Automobilis treñkėsi į medį DŽ1. Eidamas kai trenkiaũs stulpan, net akỹs sužaibavo Ktk. Čia toks Pilypaitukas iš Smalgių, girtas lėkė motociklu ir trenkėsi į autobusą V.Bub.
ǁ intr. NdŽ koja suduoti (treptelėjant ar spiriant): Kaip te mes vienas kitas susijuokėm, tai kad treñkė koja padlagan [mokytojas] Pl. I vis su ta basoja [koja] treñka į žemę Varn. Arklys nekantriai prunkščia, trenkia užpakalinėm kojom ir uodega daužo šonus I.Simon.
ǁ tr., intr. daužyti, trankyti: Pradėjo treñkt durysan, Liucijon, kelkis! Ad.
| Kelias, kad jį mėgina treñkt šokinėdami ratai, nei koks būbnas įtemptas dėl pašalo trinka K.Donel.
ǁ intr. NdŽ kratyti: Ratai treñkia J.Jabl(Skp). Nebekrato, nebetreñkia važiuojant Antš.
| Kaip greit paleido, kaip ratai trenkė per tais šaknis, dugninė nulūžo, pametė pinigus BsPIII189(Brt).
5. tr. blokšti nuo savęs, stumti šalin: Kaip čiupo už kalnieriaus, kaip treñkė an grindų! Šmn. Kad aš taũ treñksiu iš tų rogių! Krč. Tai kad trenks jį aukštielnioką, net žiežirbos iš akių išėjo LTR(Kp). Kai ją treñkė į vidurį aslos [nuomaris] Ar. Staigiai atsilenkiu, in šoną treñkia mane Drsk.
| Reikėjo vėl iš kluono treñkt [sukaitusį šieną] Prn.
| prk.: Prisikėlęs smertį trenkė, viernuosius savo aplankė A.Baran.
^ Netrenk Dievą medžiuosna B.
| refl.: Ką tu pririši: anos (karvės) iš rankų treñkas i tik mauna numie Trk. Vežimą veržė ir treñkės aukštielnioka Šmn. Tuomsyk išrovė kelmą ir trenkėsi kaip perkūnija į marias BsPIII51(Nm).
6. tr. Sem smarkiai mesti, sviesti: Paims bulbę, pakels, vėl atgal bliūdan meta, treñkia, ot kiaulė! Pv. Pusę viščioko parnešiau [iš kulinarijos], dvokia – ka trenkiaũ šunim Ukm. Klumpes trenkei̇̃ po laška ir vaikščioji basa Alv. Nusivilkęs trenkė į žemę savo striukę ir dar nusivalė į ją kojas K.Saj. Velnias kad trenks žmogų į žemę MPas. Lipa lipa diedas dangun, o maišą sunku nešt. Jau treñks, ale da neša (ps.) Str. Meskie trenkie marių žolynėlius, bėkie vykie Onutės pulkelį LTR(VšR).
ǁ prk. siųsti (ppr. į nuošalią vietą): Po mokslo treñkė nutrenkė į kokį kaimą tolybėse Krš.
7. intr. šnek. liautis, mesti; atsisakyti ką daryti: Tai ji treñkė mėšlus kratyt ir parlėkė namo LKT230(Jz). Dirbau dirbau, pjoviau pjoviau, rankas nuskaudo ir trenkiaũ Pv. Aš jau trenkiaũ ravėt DrskŽ. Trenk sėt ir eik namo LTR(Vrn). Tėvas treñkė ir nerūkia Btr.
8. tr. šnek. palikti, pamesti: Tokią gerą moteriškę paėmė, atvažiavo Vilniun ir treñkė Vlk. Treñk tokį lauk, kam jo (girtuoklio) tau reik Prn. Vyras pijokas buvo, tai jy treñkė jį Dg. Pagyveno su jąj ir treñkė jis ją Ktv. Treñkia motką (perekšlę) ir eina lest [viščiukai] Dg.
9. intr. Gs smogti, turėti atatranką: Būtų geras šautuvas, tik treñkia DŽ. Šautuvai inrūdiję, treñkia [petin] Lp.
10. refl. NdŽ judant, daužant rankas ar kojas šildytis: Ir jis dar treñkiasi, šildosi DŽ.
ǁ prk. ramintis, guostis, stengtis prasiblaškyti: Kai dar dirba, treñkiasi – užsimiršta Brž. Treñkias merga, susgavus vaiką Ktk.
11. intr., tr. šnek. smarkiai ką daryti (šokti, dainuoti ir pan.): Ka treñkė trūbininkai, ta treñkė – visa soda skleidės Vvr. Šokėjai trenkia, net žemė dreba Žem. Šokiai didžiausi, būdavo, šokam, treñkiam Slm. Ka šoksma, ka treñksma – dulkės rūks End. Kai vakare išeisim, tai treñksim dainą visi su broliais Snt.
12. intr. DŽ turėti kokį kvapą (ppr. nemalonų), atsiduoti (kuo): Pienas trenkia česnakais L712. Duonelė šito jau treñkia pelėsiais Krs. Vanduo geležia treñkia Dkš. Ka tę kokiom šaknim, kokiu alksniu treñkia [šulinio vanduo] Dg. Vanduo treñkia žolėm Šl. Jau mėsa senumu trenkia Klov. Lašiniai rudi, senumu treñkia, – kaip juos gali valgyt?! Mžš. Kokia čia mėsa – vėju treñkia Pv. Senos bulbės išleida neskanumą tokį, treñka kaži kum tokiu Krš. Sviestas pelėsiais treñkia Ll. Negardūs nūnai kopūstai, puodu treñkia ir neseka valgyt Nč. Kokis jūs nūnai viralas – dūmais treñkia Kb. Jų alus treñkia burokais Jrb. Negaliu gerti [degtinės], smirda treñka mun iš tolo, dunsu Rdn. Treñkia kaži kuo, gal žibalu Kdn. Didžiųjų žuvų mėsa nelabai skani – dumblais treñkia Škt. Iš tos šviesios, saulėtos dienos ji dar nenorėjo eiti į tamsią, dūmais trenkiančią gryčią V.Myk-Put.
| impers.: Iš visų kampų tik raugu treñkia Sn. Palatoje trenkia sukrešėjusiu krauju rš.
ǁ priminti ką, panėšėti: Tavo kalba treñkia Jurbarku Trg. Anie (Seredžiaus gyventojai) jau teip pasakys, treñkia į žemaičių [tarmę] Pžrl. Aš jau biškį an berną trenkiu, jau didesnis – par vienus metus paaugau Dj.
13. tr. JI342 drausti, barti.
14. intr. šnek. greitai važiuoti, bėgti: Jis treñkė namo KŽ. Nei dulkių, nei purvo, tik trenk ir trenk A.Vien.
15. tr. šnek. smarkiai, skubiai gabenti: Petras alaus bačką kad treñkia, tai treñkia! Slk.
^ Treñkia kaip velnias močią Slk. Kur tave biesas trenka? Kv.
16. refl. šnek. vykti, dangintis: Ten pirmiau buvo, tegu tę ir dabar treñkias Gs. Pas vieną pristojo – nepabuvo, tai dar treñksis pas kitą Dkš. Kur aš treñksiesiu nežinodama nieko? KzR. Pasigėrė, tegu namo treñkiasi Kt. Aš niekur netreñksuos, numie sėdėsu Slnt. Kožną vakarą kaži kur treñkas i tik apyaušriais pareita Šll. Kur jau vė trenksi̇́es?! Pns. Kokio galo trenktis dar kažkur, jeigu ir čia gerai? K.Bor.
17. išgerti, išmesti: Vakar suejom, tai galva galvon po litrą kap treñkėm, nei paeit negalėjom Al.
ǁ tr. gerti (ppr. svaigiuosius gėrimus): Ka treñka, ka treñka, žalčiai, sprogsta! Rdn.
18. tr. šnek. drožti, rėžti: Vokyčiai ka treñkė tokį prisakymą – visus gyvolius surašyti End. Nu, maželi, treñk lig dešimties! Tv.
◊ į gálvą (kam) treñkia (kas) apsvaigsta: Kai paskaitau, tai galvõn treñkia Dg.
į gálvą treñkti
1. apsvaiginti: Tuoj šnapsas treñkė į gálvą Jsv. Rods, mažai išgėriau, ale smarkiai treñkė į gálvą Rs. Saulelės spindulys treñkė man galvõn, labai vėmiau, uždegimas smagenų buvo Kpč.
2. staiga susigalvoti, rastis mintyse: Tai jam treñkia į gálvą KI83. Kas vaikuo į gálvą treñks, negali žinoti Akm.
į nósę treñkti skleisti stiprų, dažnai nemalonų kvapą: Treñka vaistai į nósę, su kum tavi ištepė? Krš. Surūgę drobužiai, jau taip treñka į nósę Krš. Susistovėję purvai treñka į nósę Rdn. Vyrams reik tokio dikalono (odekolono), ka treñktų biškį į nósę Krš.
liežùviais treñkti liežuvauti: Moters liežùviais treñkia tep Kbr.
[šlapiù] maišù (mazgotè) treñktas Mrc labai keistas, kvailokas: Sako, jos ir vyras maišù treñktas Zr. Anas buvo maišù treñktas, nesuskalbėsi, būdavo Vdšk. Šlapiù maišù treñktas tu, ar ką? Mrj. Jis kiuoktelėjęs, mazgotè treñktas Mrj.
úodegą į žẽmę treñkti padvėsti: Tai jau mūsų širvoji turbūt treñks úodegą į žẽmę Šmk.
žõdį (žodžiù) treñkti piktai ką pasakyti, drožti, rėžti: Aš jam kad sutikęs treñksiu žõdį! Mrj. Jis papratęs žodžiù treñkt Antš.
aptreñkti, -ia (àptrenkia), àptrenkė tr.
1. Rtr, KŽ apmušti, apdaužyti: Aptreñk grumslus ant dirvos su kirvpente J.
2. KŽ aptrypti, aplyginti: Kelias neaptrenktas N.
3. BŽ209 smūgiu apsvaiginti, pritrenkti.
| refl.: Dabar ką gi, apsitrenkęs ir ligoninėj gulėjau On.
4. prk. apibarti, sudrausti: Jei mergelė susidėjo su kavalieriais, aš apšumysu, aptreñksu Kv.
5. refl. Kkl, Brž, Rm, Pg, Dglš judant kiek apšilti: Buvau sušalęs, bet palėkiau varstą tekinas ir apsi̇̀trenkiau Ėr. Pabėk paskum rages, apsitreñk – juk sustyrai Žlp. Ar da vis kojos šąla, ar jau kiek apsitrenkei? Slm. Iš pradžios buvo šalta, o paskui, kai pradėjau dirbt, apsitrenkiau Bsg.
6. prk. atšvęsti (ppr. triukšmingai): Gerą balių aptrenkėm par Uršulines Šts.
7. apsiprasti, nebejausti skirtumo: Iš karto tik bloga naujoj vietoj, o paskum apsitreñksi, ir bus gerai Svn.
ǁ atbukti, pasidaryti nelabai jautriam: Vienas tiktai jo žodis, jog mano ausys, nuo lenkiškos kalbos apsitreñkę, nebenumaną lietuviškų žodžių smagumo (kirčio) A.Baran.
atitreñkti, -ia (ati̇̀trenkia), ati̇̀trenkė K, Š, NdŽ; N
1. tr. trenksmu (ppr. perkūnijos) atgaivinti: Atatreñka žolę grausmas Aln. Kol žilvitis griaustinio neatitrenktas, dūdos neišsuksi Grž. [Griaustinis] žemę atatrenkia, pradeda žolės augt LTR(Šmn).
| refl.: Kad gegutė pradeda kukuot ir griaustinis griaust, žemė atsitreñkia ir nabeiškadija žmonėm Žml.
| Ačiū Dievui, atsitreñks žemė, pradės viskas augt Lnkv.
2. tr. smūgiu priversti atšokti: Attrenksi klumpį prišalusį iššokęs iš lovos ir parbėgsi į trobą iš kamaros Grg.
| refl. J.Jabl: Mušk su pilvu, tai atsitrenks BsMtII161(Vb).
| prk.: Žodis toks, kad jauti, kaip jis nuo žemės atsitreñkia Pl.
ǁ KI121, Rtr triukšmingai, smarkiai atidaryti: Jis atatrenkė duris J. Staigiu judesiu atitrenkia jas (duris) plačiai ir, nežiūrėdama į daugybę siuvančių žmonių koridoriuje, šaukia Pt.
3. tr., intr. suduoti, atmušti (į ką): Laikrodis nebeina, gal sutrenkiau, bet į kietą daiktą, rodos, neati̇̀trenkiau Rm. Tos durys àttrenka į tą benkį Dov.
| impers.: Dar važiuojant ati̇̀trenka, matyt, kad dar yra pašalo Brs.
| refl. Š, KŽ: Atsitreñkti į akmenį BŽ278. Atsitrenkė pakaušiu į duris ir palengva susmuko rš. Atsi̇̀trenkė į lenciūgą [veršis], ka virto, i kojos pasistatė į viršų Bdr. Atsi̇̀trenkė į medį su mašina i nubrozgino visą šoną Jrb. Čianai toks molis, baltožemė: kuolą kalk, i atsitrenkia ant medį LKT272(Ps). Kur ratai atsi̇̀trenkia [į pašalusią žemę], tai lengva važiuot Lp. Užėjęs ant kalvos, lyg į ką atsitrenkęs, sustojo Tautrimas I.Simon. Šūvis pervėrė sermėgą, tačiau kulka ant knypkio atsitrenkė LC1885,43.
| prk.: In jį atsitrenki̇̀ kai į sieną Kt. Žodžiai atsitrenkia nuo tavęs, kaip žirniai nuo sienos Db.
4. tr. atblokšti, atsviesti: Atgalion atitrenkė CII236.
5. tr. KŽ, Šll judant atšildyti: Atitrenkė pirštus sušalusius J. Ne pro šalį būtų išlipus pabėgėti. Ir arkliui lengviau traukti į kalną, ir kojas atitrenki K.Saj. Led atitrenkiau kojas – tep šalta Rmš.
| refl.: Paleisk šunį: labai sušalęs, atsitreñks Dbk.
6. tr. Š, Ser, Lp, Lkv smūgiu pakenkti, atkrėsti: Jis man kap davė, tai ir jeknas àttrenkė Kb. Vyru[i] tai arklys ati̇̀trenkė širdį Pnd.
| refl. tr.: Atsi̇̀trenkė jeknas, ir nuog to vėžys papuolė Klt.
7. triukšmingai, greitai atvažiuoti, atbėgti, atjoti: Kas čia atatreñkia (atbarška) J.Jabl(Skp). Tuoj po vidudienio tik atatreñkia vaikai iš paežerės rėkdami, kad Algis prigėrė Dkk. Galų gale atitrenkia gydytojas TS1899,4. Pamatėm – širmu kumeliu atatreñkia pusbroliai Kvr. Atatreñkia, atūžia arklys piestu Šmn. Tik atatrenkia, atjoja vienas raitas per ūlyčią LTR(Kvt). Atitreñkia, atvažiuoja kaži kas Brž. Užgirdo apie vidunaktį – kas tę atatrenkia LTR.
| refl.: Kas ten do vienas atsitreñkia? Dkš.
8. refl. šnek. atvykti, atsidanginti (ppr. be reikalo): Buvo atsitreñkę tie pijokai čia, išginiau Krš. Atsitreñkusios bobos iš kaži kur Žg. Ko čia ta boba atsi̇̀trenkė neprašyta? Kt. Vėl tas prieplaka čia atsi̇̀trenkė Šn.
įtreñkti, -ia (į̇̃trenkia), į̇̃trenkė
1. intr., tr. FrnW, NdŽ, DŽ1, KŽ, Rsn, Pgg, Vkš trenkiant pataikyti į ką, kliudyti: Perkūnija įtrenkė N. Jeigu perkūnas į̇̃trenkė, i sudegdavo namai PnmŽ. Perkūnas kluoną į̇̃trenkė Kt. Perkūnas teip skaudžiai treikė[ja], veizėk, būs kur i įtreñkęs Plt. Jeigut kur į̇̃trenka į medį, medį suplėšo Vg. Į trobą į̇̃trenkė, o žmona į stubą buvo Plšk. Perkūnžole rūko pirkias, kad perkūnas neįtrenktų LTR(Vrn). Dabar žaibas į tą medį į̇̃trenkė Jrk48-49. Jei į triobą perkūnas įtrenkia, ugnį galima užgesinti tik ožkos pienu BsMtI25. Jei perkūnas į ledus į̇̃trenka (esant užšalusioms upėms), nelauk gero pavasario Kv.
^ Kad tave perkūnas į devynius stuomenis įtreñktum! J.
ǁ intr. BzF190, KŽ prk. įsiskverbti, patekti: Karališkieji žodžiai visų vokiečių žemėsa įtrenkė TP1880,43.
2. tr. Š, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ įdaužti, įskelti: Marti į̇̃trenkė bliūdą, ir įplyšo J. Iñtrenktas kiaušinis Lb.
| refl. Š, KŽ: Indas įsitreñkęs nuo užgavimo, sugriūti nor J.
3. tr., intr. Q36, B, K, KŽ sumušti, suduoti, užgauti: Koją įtrenkti N. Mužikuo su keliu į užpakalį į̇̃trenkė Plng. Ir nešios tavę [angelai] ant rankų, kad neįtrenktumbei į akmenį savo koją Bb1Mt4,6.
| refl. tr., intr. N, K, KI70, KŽ: Galvą į šaką įsitreñkti, įsidaužti KI84. Akmuo, į kurį koją įsitreñkia KI83. Šėpis į uolą įsidaužė, įsi̇̀trenkė KII211. Dovydas įsitrenkė į vartus CII564. Krovinį išmetus laivas turėjo palengvėti ir ne taip smarkiai įsitrenkti į pasiektą seklumą SkvApD27,18(komentarai).
ǁ tr. pažeisti: Žmogus prisivertime, tai est tikruosa sopėjimuosa ir išgąsčiuosa sąžinės nuog zokano įtrenktųjų gauna atleidimą griekų MT81.
4. įstumti, įsviesti, įmesti: Pastvėrė dvi žuvis; iñtrenkė trobon Drsk. Kad būt intreñkus nor pale savim [į vandenį] Ktv. Intreñksim, ir suės tave kiaulės Stk. Tą [užmuštą] žmogų rado ravan iñtrenktą Dg. Į̃trenkėm į ratus [girtuoklį], ir važiuok Pc.
| prk.: Labiau bijokit to, katras i dūšią, i kūną gal įtrenkt į peklą brš.
5. intr. įkristi, pataikyti: Par karą įtrenkė [sviedinys] į koją, dėl to įsimetė rožė Lnk.
ǁ vožtelėti, suduoti: Reik įtreñkti tokiam į snukį, i neprasidės su mergoms Plng.
6. tr. netikėtai duoti, apdovanoti: Ilgai teks tau laukti, kol dėdė ką nors įtreñks Vkš.
7. intr. šnek. greitai, su triukšmu įvažiuoti, įbėgti: Tik spėjom pareit, piršliai ir intrenkė kieman kai perkūnas Dkk. Intrenkia intrenkia kieman šito mergytė su lineika, baisu, turto kiek, rūbų visokių LTR(Pnm). Vaikai iñtrenkė gryčion kai kumeliai ir pribudino Dkk. Jau ruošėms miegot, ir iñtrenkė moma Sv. Kai intrenkėme į Piatigorską, saulė buvo dar aukštai A.Vien.
| refl.: Atskubėjęs įsitrenkiau į kambarį rš.
8. tr. šnek. įgerti, įmesti: Kaži ką vyriškas sakytum, jei pati rytą parsivilktum įtreñkusi, susmirdusi Rdn.
9. tr. šnek. įtaigiai pasakyti, išrėžti: Įtrenkė pamokslą, už tą ir išvežė Šts.
◊ į metùs (į ámžių) įtreñkti pasenėti: Įtreñkę į metùs jau gerai Vn. Jau jis įtreñkęs į metùs Erž. Ji pati, neskaitant rieškutės popieriukų, nieko neturi ir jau merga, į amžių įtrenkusi I.Simon.
ištreñkti, -ia (i̇̀štrenkia), i̇̀štrenkė
1. tr. NdŽ trenkiant padaryti, išmušti: Kai perkūnas trenkė, i i̇̀štrenkė prūdelį Šd.
ǁ refl. BsPII63(Kln) pažirti, pabirti (ppr. nuo smūgio): O kada patrenkė į žemę pūrą, išsitrenkė iš pūro daug piningų aukso ant žemės DS79(Rs).
2. tr. K, M, L, Rtr, BŽ76, KŽ staigiu smūgiu išmušti: Brolis i̇̀štrenkė man iš rankų kultuvą dėl to, kad rikdžiau kulti Š. Skydai, ištrenkti iš rankų, lėkė į šalis V.Piet. Pamišo, matai, visiems ir žemė, ir liuosybė, kad maskolius ištrenkė ginklą iš nagų! A1884,156. Ir tau kilpinį iš tavo kairės išdaušiu (ištrenksiu), ir tavo strėlas iš tavo dešinės išmesiu BBEz39,3.
3. tr. Rtr, NdŽ išdaužti, iškulti: Langą i̇̀štrenkė, tik dundena dundena (šaudo) PnmR.
4. tr. M smūgiu išsviesti, išmesti (iš kur): Nevažiuok arkliu iš kalno, bo tave ištreñks! LKT223(Jon). Dievas liepė perkūnui velnius ištrenkti iš dangaus TDrI130(Plv).
| Jau šieną i̇̀štrenkė (iškrovė) Iš.
| prk.: [Su knyga] kad gerai kliudęs, ištrenktų̃ ar visą mokslą, ar tai kokią dalį [iš atminties] BM39(An).
ǁ LVI820, Vlk pašalinti, išblokšti: Ištreñkti mušeiką pro duris DŽ1. Girtą iš autobuso ištrenktáu, ir gulėk an kelio Pv.
| Iš traktoristų i̇̀štrenkė Trk. Itą mokytoją i̇̀štrenkė kitur Pls.
5. išmesti (kur), numesti, nusviesti (ppr. kaip nereikalingą): Užpykau ir i̇̀štrenkiau ją (gėlę) Rm. Kašiką ištreñk priemenion Dg. Eidamas ištreñk tą lanktį į prieangį Pc. Karvę papjovė, o vidurius ištrenkė in lauką Krn.
6. tr. smūgiu sužaloti, pakenkti, išmušti: Daba čia akį buvo ištreñkęs tas Jonelis jau Trk. Dar jis ir broliui kelis dantis ištrenkė prš.
| refl. tr. Š, KŽ: Išsi̇̀trenkiau koją iš nario J.
7. intr. kiek laiko trinkėti, bildėti (ppr. važiuojant): Visą naktį i̇̀štrenkė keliu pro šalį važiuodami iš turgaus žmonės Š.
8. smarkiai, triukšmingai išskubėti: Išvažiavo, i̇̀štrenkė Š. Sėdo ir i̇̀štrenkė kaip grausmu Ds. Išgirdo senelis su bobute, kad susiedas pasikinkęs arklį ištreñkia su ratais daktaro parvežt ton ūlyčion Kp. Jau valanda bus, kaip i̇̀štrenkė kermošiun Užp.
9. išvykti, išsidanginti (ppr. be reikalo): Vakare jau žiūrėk – išsi̇̀trenkė kur, tai paryčiu grįžta Slv. Perkūnai žino, kur ans išsi̇̀trenkė! Šll. Išsitreñkia visi iš namų, aš viena trūsiu Gs. Kur jau išsi̇̀trenkė tiej vaikai? Pns. Išsi̇̀trenkė į kokį pasvietį, ką ten sugainiosi! Krš.
10. tr. šnek. išgerti, išmesti: Susėdę vyrai i̇̀štrenkė po butelį alaus, po pusbonkį degtinės Jnš. Puslitrį i̇̀štrenkė ir eina galvas užlaužę Vlk. Ìštrenkė pusbutelį bematant Kltn.
11. tr. šnek. suruošti, surengti: Balių i̇̀štrenkė dideliausį Žr.
◊ bùrną ištreñkti išgerti (svaigalų): O ką dirbs, jei nori bùrną ištreñkti?! Krt.
kai̇̃p iš perkū́no rãgo i̇̀štrenktas labai greitai (bėga): Parbėgo kai̇̃p iš perkū́no rãgo i̇̀štrenktas Šts.
nutreñkti, -ia (nùtrenkia), nùtrenkė
1. tr. K, M, L, Rtr, DŽ, KŽ užmušti (apie žaibą, elektrą): Perkūnas jį nùtrenkė KI248. Nuo perkūno nutrenktas N. Perkūno nùtrenktas NdŽ. Kaip davė perkūnas, žmogų nùtrenkė Rm. Stovėjo po medžiu, i nùtrenkė Jrb. Kepurė tolyn nunešta, sveika, o žmogus [žaibo] nùtrenktas Svn. Dideli lytai užeidavo, ta graustinis nutreñkdavo, ta uždegdavo Krž. Užėjo lietus, arklius paliko ir ejo į gryčią, o arklius nùtrenkė Grž. Šitai, ka perkūnas nùtrenka žmogų, ta tą sykį reik į žemę kasti Žlb. An kapų [žaibas] nùtrenkė dujan Pnd. Ganinklos[e] nū̃trenkė žmogų an vietos Brs. Jagu nenutreñktas žmogus būsi, tai da išbėgsi Antš. Penkis jaučius nùtrenkė [elektra] negyvai Krs. Jį nutreñks tos lektros (elektra), ka tei[p] girtas eis Erž. Tik kad davęs perkūnas į tą piemenį ir negyvai nutrenkęs LTsIV588. Perkūnija trenkdama kožnąkart velnūkštį nutrenkia, per tai jie pusėtinai išbaigti ėsą BsMtII56(Tlž). Viešpatie, tarnas manas guli namuose oru nùtrenktas DP73. Vienas arty sargybės stoviąsis žalnierius taipojau nu žaibo nutrenktas Kel1881,158.
| A perkūnija nùtrenka, aba teip vė[ja]s išverta [medžius] Vž. Miške medį kur nutrenkė griaustinis, tą į sieną nedės Bsg.
^ Kad jį perkūnas nutreñktų! NdŽ. Kad tave perkūnas (apačioje kad tave dievaitis) numuštų, nutrenktų B355. Kad tave perkūnas nutrenktų vidury žiemos! LTR(Šmk). Karalius kaip perkūno nùtrenktas stovėjo Sch170. Kaip tavęs perkūnas nenutreñkia tokios glušės?! Skrb.
| refl.: Tas nusi̇̀trenkė su elektra, gražus vyras buvo Erž.
ǁ ištikti, paralyžiuoti: Būta dėl ko apsimesti paralyžiaus nutrenktam. Kaip dieną aišku – jo sąžinė nešvari rš. Paralyžiumi nùtrenkė gulintį lovoje DP346. Nùtrenktos yr kojos tavos, jog ant kelio Viešpaties prisakymų pažygėt negali, nùtrenktas liežuvis tavas ant įvadinimo ir garbinimo vardo Viešpaties DP350.
2. tr. užmušti, nudėti: Akmuo taip jam pataikė į galvą, jog jį tuojau negyvai nùtrenkė NdŽ. Ale būtų nutreñkęs vietoj[e], i viskas Trk. Perėmė ir nùtrenkė Švnč. Ka duotų valią, tujau nutreñkčiu Varn. Močia, paėmus kačergą, genio nekliudžius, ė vaiką nutreñkus BM51(Skp). Vienu šūviu nutrenkiau tris kurapkas rš. Kaip atsirado mašinos, nebgalėjo su kumelaičiais važiuoti, tujau nutreñktų tą kumelaitį End. Kirviu kaip dėjo, nùtrenkė Rk.
ǁ smūgiu apsvaiginti: Vaikis siūlė nutrenkti peniukšlį kirpente ar kūle į kaktą ir tada sau be vargo padurti M.Katil.
ǁ prk. priblokšti, apstulbinti: Mane šitas stebuklingiausias iš visų matytųjų reginių stačiai nutrenkė Šlč. Vagis, nutrenktas karaliaus išminties, puolė veidu prieš jo sostą S.Nėr.
3. tr. H155, Rtr, Š mušant, kliūvant užgauti, atmušti: Jis rankas nutrenkė lauždamas medį J. Man labai ranką nùtrenkė kirvis, kai tu mušei su šlėga Alk. Nùtrenkiau ranką, ir dabar tirpsta Upt. Oi, oi! – suriko senis, – visą subinę nùtrenkiau BM195(Krkn).
| refl. tr., intr. H155, R29, MŽ38, MŽ2187, Sut, NdŽ, DŽ1, KŽ: Užbėgmi ant ko, užsigaunu, nusitrenkiu į ką R25, MŽ32. Nusitrenkiu koją R, MŽ. Koją nusitrenkti į ką N. Žmogus nùsitrenkė koją, kad ančkrito ant jos rąstas J. Laimė, kad kojos kaulas nenusitrenkė Snt. Nusi̇̀trenkiau jau smagiai – nugriuvau nuo vežimo stačia galva Slm. Nusi̇̀trenkiau alkūnę į sieną Ėr. Javus kulant vieną ranką nusitrenkė Kin. Kogidėl? Jog ne iš vieros, bet kaipo iš darbų zakono (tai ieškojo). Nes nusitrenkė ing akmenį pasižeidimo BtPvR9,32.
ǁ numušti, užgauti suduodant: Graibykis čia, kol nutreñksu nagus! Vvr. Nekišk prie vielų nagų: rankas nutreñks Krš. Sako [gydytojai], a kokią gyslą a nė[ra] nutreñkę galvo[je] Trk.
| Sunkiai padirbau prie burokų, tai širdis pradėjo mušt, nervus nùtrenkė Nj. Patsai sau elektriška mašina rankos nervus teip nùtrenkė, kad jau rankos nesuvaldo A.Baran.
4. tr. daužant atskirti, numušti: Mašinuojant juo nū̃trenka miežio akuotus, o su spragilais nenū̃trenka akuotų Šts.
| refl.: Vežant reik aulius aukštynokus atversti, idant medaus koriai nenusitrenktų S.Dauk.
ǁ refl. pririštam nusitraukti: Bernas, velnias, priėjęs prie Velzebubo, tėškė su krapyla kelissyk į akis, tas nusitrenkė ir išbėgo BsMtII9(Nm).
ǁ prk. numušti, sumažinti: Nùtrenkė mokestį Vrn.
5. tr. Rtr, Š, KŽ staigiai, stipriai nusviesti, nublokšti, numesti: Jį arklys nùtrenkė nuo balno DŽ1. Arklys pasibaidęs mane nùtrenkė NdŽ. Tas arklys baidos – ans muni nutreñks Trk. Kap pasistrošino arklys, ir nutrenkė mane nuo balno Mrk. Būt nutreñkęs arklys Gs. Matai, įsikaustę visi kaip varlės kiauše: negreitai tokį nuo žirgo nutrenksi!.. V.Krėv. Ak, iškelk mane į saulę ar nutrenki į gelmes! S.Nėr.
| prk.: Iš gerovės aukštybių senatvėje generolas įvykių nutrenkiamas į elgetos padėtį rš.
^ Kad juos perkūnas nutrenktų į pat peklos dugną! V.Myk-Put.
| refl. tr.: Elena nusitrenkė pasistiepus nuo pečiaus išdžiūvusių šakalių V.Krėv.
6. tr. šnek. smarkiai ar nevykusiai numesti, nublokšti: Nùtrenkė pliauską nuo peties ant žemės NdŽ. Paėmė už apikaklės, apsuko apsukęs ir nutrenkė į patvorį BIII204(Škn). Tuos nùtrenkei [marškinius], kitus apsivilkai Iš. Tik žiūrėk – viedrą į šulinį nenutreñk! Jrb. Ar čia tavo kaliošai nutrenkti̇̀? Pc. Mergšė tyčia vieną blyną nùtrenkė an grindų Srj. Tuojaus velnias raštus man nùtrenkė po kojų LB230. Nutrenkė po plynių pančius, kaliniams duris atvėrė B.Sruog.
| refl. tr. Mrj.
ǁ išsiųsti (ppr. į nuošalią vietą): Tik saugokis, ka nenutreñktų į pašalį Ub. Jau kelinta savaitė kurso draugai nieko kita ir nekalbėjo, tiktai kaip čia bus pavasarį, kur nutrenks likimas rš.
ǁ prk. liautis, atsisakyti ką daryti: Šnapšę nū̃trenkiau į šalį, nebgeru Varn.
ǁ palikti, apleisti, pamesti: Ant kelio per Didįjį karą nùtrenkė kas mažą vaiką Žž.
7. tr. SD428, Sut, N, KŽ trenksmu apkurtinti, nustelbti (ppr. garsą): Nutrenkiu, nukurtinu SD220. Kurčias, negirdžiąs, nutrenktas SD60.
| Pagadinau aš ausį: ma[n] labai diegė tą ausį, pavilgiau komparavo spirito, vatos įkišau i nùtrenkė būgnelį Lkč.
ǁ prk. užgožti: Nutreñkti (balsą) BŽ96. Tranksmas eižomų nu perkūnijos akmenų ir medžių su ūžesiu krušos ir lytaus nutrenkia ne vien balsus rykaujančių, bet ir pačių trimičių S.Dauk.
ǁ prk. nustelbti: Žmonės mato: tu akių neišdursi, savo kalbom nenutreñksi Skr. Inspektorius pasišaukė pišorių ir norėjo visu pirmu nutrenkti šauksmu ir gandinimu, kad išgautų tiesą TS1896,7.
ǁ pašalinti veikimą: Šarmas rūgštį nùtrenkia, ir jos gaižumas prapuola Mrj.
ǁ sumažinti, susilpninti: Skausmą laikinai nùtrenkė Mrj.
8. intr. šnek. greitai ir ppr. triukšmingai nuvažiuoti, nudardėti: Pasikinkęs arklį nùtrenkiau į miestą DŽ1. Kažkas į didžiąjį [kaimo] galą su ratais teip smarkiai nùtrenkė Jnšk. Nutrenkė ir nutrenkė su savo račiukais kiek tik kerta Grž. Geru arkliu netruksi kermošiun nutreñkt Ds. Antanas Puodžiūnas išnešė iš vidaus antklodėn susuptą savo žmoną, padėjo ją į vežimą ir, riktelėjęs kaži ką Agnieškai, nutrenkė nubrazdėjo toliau nuo gaisro vietos A.Vien.
9. tr. šnek. nudanginti (ppr. be reikalo): Kur tave nelabasis nùtrenkė! DŽ1.
| refl.: Bala jį žino, kur jis nusi̇̀trenkė DŽ1. Paklausk, kur aš nebuvau nusitreñkęs! Slnt. Kur jau buvai nusitreñkęs tiek čėso?! Pns. Kad ir nusitrenkia kaži kur, lyg čia mažai tų vakarėlių! Mrj.
10. tr. nuraminti, nuslopinti, numaldyti: Eš nutrenkiu ir nuramdau savo kūną, jeib kitiems nesakyčiau (nemokyčiau), o pats kaltas būčiau BPII168.
| refl.: Jie patys (priešininkai) tur nusitrenkti ir pulti (mirti) RBPs27,2.
11. tr. pasmerkti: Siųstas … buvo žaltys … nuog velino moteriškėsp, idant … nutrenktų visą giminę žmonių DP598. Priderąs daiktas yra …, idant berneliai, kurie svetima nuodėme, tai yra pirmagime, yra nutrenkti, idant svetimu intikėjimu būtų pagelbėti DP227.
ǁ išjuokti, pažeminti: Tie teipag, kurie buvo nukryžiavoti su Juo (Kristumi), nutrenkė Jį Ch1Mr15,32.
12. tr. šnek. nuvalkioti, niekais nuleisti, nualinti: Vienas du metai – ir nutreñks žemę [be mėšlo] Gs.
| refl. Rm: Nusitreñkęs bernas – kas galia už jo eit! Sml. Kad jis buvo nusitreñkęs, jokia kita merga nebūt ėjus Mžš. Naktim nesivalkiok – nusitreñksi Ėr.
13. tr. šnek. triukšmingai ką padaryti (atšvęsti, atšokti): Nū̃trenkėm balių, krikštynas Šts. Prygrindė[je] esu ne vieną polką nutreñkusi Sd.
◊ ×vógą nutreñkti mirti: Tas prūsas Trempas jau vógą nùtrenkė Plv.
patreñkti, -ia (pàtrenkia), pàtrenkė; H155, R, MŽ
1. tr. KŽ kiek suduoti, sukirsti, trinktelėti: Aš tyčia pàtrenkiau duris, kad išgirstum Rm.
ǁ sukrėsti: Nepatrenk rašančiam J. Jei grižą turi, tai reikia padėti ranką ant slenksčio ir su kirvio penčia duoti par slenkstį, kad patrenktų, tai atšoks į vietą LTR(Rs).
2. intr. NdŽ kelis kartus trenkti, patrinkėti (apie perkūną).
ǁ padundėti: Kai patreñkia [patrankos], nušviečia, paskui vėl te sutemsta Sb.
3. tr. N ištikti, mušti: Stabas jį patrenkė, kad daugiaus kalbėti negalėjo RB1Mak9,55.
| Eik į šalį, patrenktàsai! Jnš.
4. tr. NdŽ, KŽ pamesti, patėkšti: O kada patrenkė į žemę pūrą, išsitrenkė iš pūro daug aukso piningų ant žemės BsPII63.
ǁ prk. daug duoti, teikti: Lauk, patrenksiu, o pats negali pasidaryti! Ll.
ǁ prk. mesti, palikti, atsisakyti: Ištekėjo piemenė, pàtrenkė mokslą, viską Iš.
5. tr. smūgiu sužaloti, pagadinti: Pernai pàtrenkė krūtinę besiveikiant (besiimant), tai šįmet pas daktarus ir pas daktarus Skr. Patreñksu koją paršeliuo, bet sugausu pririšti Lk. Pàtrenkė drigantas stibuklį, i gavom pripjauti arklį Šts. Ūkininkas kulia spragilu, o velnias žardkarčia daužo kviečių šaknis ir patrenkė savo rankas LTR(Tt).
| refl. tr., intr.: Nervos, matai, pasi̇̀trenkė smarkiai, palikau ligonis Skdv. Jis kojas buvo pasitrenkęs [iš aukšto bešokdamas] LC1881,26.
6. triukšmingai ką padaryti (padainuoti, pagriežti, pašvęsti ir pan.).
7. tr. NdŽ smarkiai pabarti.
8. intr. NdŽ turėti kiek nemalonų ar neįprastą kvapą, atsiduoti.
9. tr. šnek. nudžiauti, pavogti: I pàtrenkė muno peilį Krtn. Nė veizėte neapsiveizėjau, kaip kažin kas kirvį pàtrenkė Slnt. Kad ma[n] ją (užrašų knygą) kas patreñktų, aš daugiau nerašyčiau Rg.
10. pasigerti, apsisvaiginti.
partreñkti, -ia (par̃trenkia), par̃trenkė
1. tr. N, K, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ pargriauti, parblokšti: Jis par̃trenkė bulių NdŽ. Par̃trenkėm kiaulę, i nudūrė Mžš. Dviratis par̃trenkė vaiką Rm. Pasispardė [ožiukas], partrenkė senelį ir nulėkė sau oru SI250(Rdn). Žmogus su didele dėže bėgdamas partrenkia klouną ir pats parvirsta J.Gruš. Tu aplenkei sanitarinę mašiną, partrenkei dviratininką ir nušvilpei nė nesustojęs K.Saj.
^ Jį ir snergliu partreñktum (toks silpnas) Tr.
| refl. tr.: Tas vilkas an krūtinės ir parsi̇̀trenkė jį Dsm.
ǁ prk. sukrėsti, priblokšti: Žinia par̃trenkė ją NdŽ. Par̃trenkė muni, kaip sužinojau [apie nelaimę] Grd.
2. tr. primušti: Eikit į žirnius, dar kas partreñks Rd.
3. triukšmingai parvažiuoti, parvykti: Mes da guliam, o jy iš pieninės jau partreñkia Mžš. Su naujais ratais par̃trenkė Sdb. Kelios jūs tę vakar iš Žagarės par̃trenkėt?! Škn.
| refl. NdŽ, DŽ1.
4. tr. šnek. triukšmingai parvežti, pargabenti: Ne piemenį, o tikrą ąžuolą partrenkiau! – šyptelėjo Poviliokas J.Balt.
5. parsibastyti, parsidanginti: Iš kur teip vėlai parsitrenkei? Slnt. Jau biesas – nei pietų parsitreñkia, nei nieko Jnk. Aplakstė aplakstęs pusę svieto ir vėl čia parsi̇̀trenkė Lkč. Ko jis čia parsi̇̀trenkė, ar negalė[jo] tę būt?! Gs. Visą dieną kažkur daužėsi, o vakare parsi̇̀trenkė namo Jnš.
pértrenkti (pertreñkti), -ia, pértrenkė Rm, Slm
1. tr. trenkiant perskelti, perdaužti: Pártrenkiau pusiau indą J. Ans jau gal turėti kokiu du šimtu metų, tas ąžuolas; y[ra] buvusi perkūnija, aną trenkusi pártrenkusi Jdr. Su stabulės galu anam partrenkė tą kaulą – sutrupino aną Štk.
2. tr. Rdn labai smarkiai užgauti, suduoti, permušti: Nelįsk, pártrenksu kaip šunį Krš. Gerai, ka kas i pártrenktų tokį pasiutusį Vdk. Tik par aguonos grūdą mani nepártrenkė (nesuvažinėjo) Pc.
^ Eina kaip pártrenkta Žg.
3. intr. šnek. su trenksmu perbėgti, pervažiuoti: Arklys kaip griausmas par tiltą pértrenkė Slm.
4. tr. padaryti kitonišką, permušti, užgožti: Pasitepa su kum tenai, paplauna, pártrenka tą žilumą – pasijaunina Krš.
5. tr. šnek. neduoti baigti, šiurkščiai pertraukti (kalbą): Bešnekant ana muni pártrenkė Krš. Stačiūkė, begėdė – kaip ana vyresniam kalbą pártrenka! Rdn.
6. refl. Jz persiimti, išbandyti jėgas: Pérsitrenkit, katra drūtesnė Krn.
7. tr. Vlk, Lp paskelbti užsakus.
pietreñkti, piẽtrenkia, piẽtrenkė (dial.) žr. pritrenkti 6: Pỹtrenkė mašina žmogų, ir šalin buvo (mirė) Šlu.
pratreñkti, -ia (pràtrenkia), pràtrenkė
1. intr. NdŽ trenkiant (ppr. žaibui) nepataikyti.
2. tr. NdŽ pramesti, prasviesti pro šalį.
3. tr. K, KŽ pramušti, padaryti skylę: Titus ant pylimų ožius užgabenti ir su tais mūrus pratrenkti paliepė Jrk. Ledą pràtrenkiau ir išėmiau lydeką, pri ledo prisiklojusią Šts.
4. tr. mušant sužeisti: Kiekvienas neišmanėlis gali pratrenkti galvą rš.
| tr. KŽ: Koją, ranką prasitreñkti KI121. Galvą į mūrą (trenkdamas) prasitreñkti, prasidaužti KI354.
5. su trenksmu pravažiuoti, praskubėti: Trečioj valandoj tai keliais arkliais pràtrenkė Slm. Neužvažiavo žentas pas mus, pràtrenkė pro šalį namo Ds. Caras pratrenkė, prašvilpė kaip viesulas pro šalį J.Bil.
6. intr. šnek. trenkiant praleisti laiką: Pràtrenkėm visą naktį uliodami M.Unt.
7. tr. šnek. pragerti, praleisti girtaujant: Pràtrenkė septynius rublius i parejo šlitinas Krš. I munasis pràtrenkė dešimtį rublių Rdn.
pritreñkti, -ia (pri̇̀trenkia), pri̇̀trenkė K; N
1. tr. Š, FrnW, NdŽ, KŽ trenkimu apsvaiginti: Vieną žmogų perkūnas užmušė, vieną pri̇̀trenkė PnmŽ. Tuo kartu tai kitą pri̇̀trenkė berniuką, te nelabai toli, kaimynystoj, ale anas atgijo LKT329(Ktk). Nešė oran pri̇̀trenktą, kasė žemėsna, ale atsigyvelėjo Vdn. Anksčiau visos žuves su ikrais buvo, dar̃ jy (žuvis) pritrenktà [elektra] – vaisiaus neturi Dg. Žmona, kaip išsinešė su pritrenkta mergyte pas Milašiūnienę, taip namo ir nebegrįžo A.Vien. Ans pritrenkė gyvatę šiandien J.
^ Stovėjo lyg pri̇̀trenktas DŽ. Kaip ant jo visi puolo, tai dabar kaip pri̇̀trenktas Antš. Jūs mane kap su žaibu pri̇̀trenkėt Rmš. Kad tave kur griausmas pritrenktų! rš. Visi nutyla lyg pritrenkti I.Simon.
ǁ prk. sukelti staigų nemalonų jausmą ar stulbinantį įspūdį: Aš buvau pritrenktà nuo tokios žinios Smln. Pasijutau baisiai pritrenkta, didelė nemokša, nieko, ničnieko nežinanti kvailė I.Simon. Bet motina būdavo taip pritrenkta tėvo teisybės, kad tiktai linkčiojo galvą ir kalbėjo labai kaltu balsu J.Balt.
2. tr. KŽ, DŽ1 trenkiant užgauti ar sužeisti: Kap tus arklys šoko viršu, pri̇̀trenkė mane, bet nesužeidė Kpč. Ją čia buvo arklys pritreñkęs, tai ligoninėj gulė[jo] Švnč. Vyrui nulaužta koja, o žmona stipriai pritrenktà NdŽ. Šitą ranką kai ma[n] pri̇̀trenkė, tai ir dabar negaliu pakelt, kad ką noru paimtie Vlkv. Vienam [žmogui] tik kojos buvo pri̇̀trenktos Pnd. Ana muni prỹtrenkė su durėms Krš.
| refl. BzF190, Š, FrnW, NdŽ, KŽ: Nukrito nuo taukšto, prisitreñkus buvo Jrb. Petras prisitreñkęs su motociklu buvo, tris savaites pragulėjo Krs. Tai vėl nusigandimo Janei buvo, kai sužinojo, kad vaikas prisi̇̀trenkė Slm. Jau kaimynas buvo betveriąs jiems (vaikams) už nugaros, tik tum tarpu parvirto ir prisitrenkė LTR(Žgč).
3. tr. prigriebti pažeidžiant: Speigas pritrenkė bulves (ausis, nosį) Skdv. Pri̇̀trenkė šaltis žolynus Mrc. Pri̇̀trenkė šalna [bulves], sausuma, dykiai nukasė bulbes Mrc.
| prk.: Kap pri̇̀trenkė mane toj liga, tai dabar aš ne darbinykas Nč.
4. tr. smūgiu pridaryti: Durys tik pri̇̀trenktos buvo Dg.
5. intr. trepsėti, mušti taktą (koja): Ans visumet grajydamas su koja pri̇̀trenka Vvr. Tie padai buvo mediniai, nu ka pritreñksam šokdami, ka būs ko klausyties Klk.
6. tr. šnek. smarkiai primušti, prilupti: Pritreñkti gerai už tokį darbą aną ir tegul žinos tuokart Vvr. Pasakysiu kokį žodį – do pritreñks girtas Klt. Žadėjo su durėms pritreñkti už liežuvį Krš.
7. refl. FrnW judant, daužant susišildyti.
ǁ FrnW prk. užsimiršti, nusiraminti.
8. tr. šnek. pripilti kupiną, pritvoti: Pri̇̀trenkė lėkštę – pajudint negal, liejas Erž.
9. tr. šnek. sugauti, susičiupti: Prỹtrenkė vagį Šts.
10. tr. prk. ginčijantis įveikti, nugalėti: Prỹtrenkė kaip lydeką, užrokavo Šts.
11. įkaušti, pasigerti.
| refl. NdŽ: I muno vyralis prisitreñkęs beparkūjavo iš patalkio Šts.
◊ lýg [šlapiù] maišù pri̇̀trenktas Klvr puskvailis: Jis toks, lýg šlapiù maišù pri̇̀trenktas Dkš.
sutreñkti, -ia (sùtrenkia), sùtrenkė K; M
1. intr. NdŽ, DŽ1 garsiai sudundėti, sugriausti: Reikia, kad lytų ir grausmas sutrenktų̃, tada žolė auga Aln. Vėl žaibas ir griaustinė tankiai sutrenkė Žem. Kai pavasarį sutrenkia griaustinis, tada jau galima eit maudytis LTR(Šmn). Gegužės pabaigoje sutrenkia pirmos trumpos, bet smarkios perkūnijos Vr. Grėtikė labai nusigandusi, kai perkūnija sutrenkusi I.Simon.
| impers.: Akių mirksnyje ugnis blykstelėjo, ore sutrenkė – ir vienos gazelės nebėra Blv.
2. intr. imti trenkti, trinksėti: Nuo Palėvenės, tos su dominikonų vienuolyno baltu mūru, sutrenkė, sudundėjo arklių kanopos J.Balt. Eina eina, užgirdo – sutrenkė rateliai LTR. Ūmai būstinės durys taip sutrenkė, jog garsas nuaidėjo tartum šūvis rš.
3. tr., intr. smarkiai vieną su kitu sudaužti, sudurti: Aš kelis iš jų sùtrenkiau vieną į kitą makaulėmis NdŽ. Einam, Lauryną pasišauksim, sutrenksim stiklinėm, kad žiežirbos iš akių pasipiltų! J.Balt.
| refl.: Kaip pradės [perkūnas] padangėse akmenis leisti, tai net žarijos ritasi, kaip akmens susitrenkia BsMtI24. Susitrenkė šime ryte vienas bėgąsis trūkis su vienu stovinčiu Kel1881,58.
| Laivai susi̇̀trenkė į uolą NdŽ.
4. tr. N, Rtr, KŽ staigiu, stipriu smūgiu sukulti, suskaldyti, suardyti: Sutrenkiau bliūdą J. Anos tą uzbonuką užkart sutreñks Dv.
| Buvom prieg remontų, kur sutrenkti namai [karo metu], sumušta Kpč. Perkūnas sùtrenkė gūžtą, ir starkas išlėkė, o jo vaikas sudegė Ps.
| refl.: Ką veiks tau molio puodas prie varinio puodo, nesa jei susitrenkia, tada jis pagenda CI89.
5. tr. kiek sukrėsti, suduoti: Tik nereik sutreñkt, biškį jeigu tarkšt, i sprogsta [parakas] Škt. Kap sùtrenkė [ginklą], ir šovė Pls. Ką ji padarė, ar sùtrenkė [lempelę], ar ką, kad nedega Db.
6. intr. NdŽ staigiai, smarkiai suduoti, sukirsti, smogti: Sutreñkti kumščiu į stalą DŽ. Kad sutreñks sutreñks į stalą! Grž. Su koja sùtrenka supykęs Rdn. O šeimyną, vaikus – kad sutrenks koja į žemę, tai skliundžiumis visi lekia, kur tetės liepiami Žem.
7. tr. Rtr, NdŽ smarkiai užgauti, sumušti ar sužeisti: Rąstas koją sùtrenkė DŽ1. Aš lėkiau, sùtrenkiau koją Ob. Mane tik sùtrenkė tus arklys, nesužeidė Kpč. Karvė sùtrenkė man galvą Rm. Galvą buvau sutreñkęs geležia Švnč. Jam sùtrenkė galvą i prakirto Jrb. Sùtrenkė medžias [tėvui] galvą Ktk. Vištos minkštkiaušius laido, musėt kas nors sùtrenkė Lkv. O kur smarkiai sùtrenkta ar užgauta – apvyniot bulbių lapais, visiškai apleidžia tą sutinimą Upn. Vabolė krito ant žemės, tris kartus apsisuko, nebagei galvą sùtrenkė PP11. Jei gyvą raumenį sutrenksime, raumuo tatai pajunta rš. Visus nervus sùtrenkė Erž.
| refl. tr., intr. N, LL316, Š, DŽ1, KŽ: Krisdamas taip susi̇̀trenkiau, jog buvau nustojęs sąmonės NdŽ. Vakar puoliau an ledo ir susi̇̀trenkiau – tai ir šiandien dar sopa Krkš. Krito aukštynyka, galvą susi̇̀trenkė Bb. Tapenaus, tapenaus in daikto, negalėjau paeit sustreñkus Klt. Susi̇̀trenkiau kelį į akminį Trk. Jug buvau susitrenkusi, bet Dievas mylėjo, neprisimetė liga Plng. Nuog bažnyčios nupuolė, labai sùstrenkė Mrc. Iškrito iš vežimo ir labai susitrenkė S.Stan. Susimušė galvelę, susitrenkė širdelę (d.) Mrj.
8. tr. Ser smūgiu atkrėsti, atitrenkti: Sùtrenka rankas su lapsėtuvais kulant, atsiviepsi lig ausų Šts.
9. tr. trenkiant įlaužti: Sutrenktąją nendrę jis nesudaužys ir gruzdantį knatą jis neišgesys brš.
10. intr. uždrožti, suduoti: Sutreñks gaspadorius, i klausys Yl.
11. garsiai, kurtinančiai suaidėti (apie muziką, dainą); imti triukšmingai griežti ar dainuoti: Gatvėj sùtrenkė orkestras DŽ1. Sutrenkė muzikantai, sudaužė kojomis į žemę šokėjai Žem. Sutrenkė būgnas, užgeso elektra salėje J.Balt.
12. tr. NdŽ sudrausti, subarti: Sùtrenkiau vaikus, kad spiestų lygu apsėsti Šts. Sudraustų [klebonas], sutrenktų, ir liautųsi ta apsimetėlė piktinus žmones S.Čiurl.
13. įveikti, nugalėti: Aš tavo žirgus ir raitelius sutrenksu CII1039. Dangaus žvaigždės kris ir danguje esančios galybės bus sutrenktos brš. Todėlei drebėkit jūs, puikūs valdovai, sutrenks jus lygybės pajėga rš.
14. refl. šnek. susirinkti, susibėgti: Jaunimas susi̇̀trenkė į padūkimą Prn.
15. tr. šnek. drožti, rėžti (kalbą, šokį ir pan.): Sutreñkiam smarkiai dainą, vyrai! Dr.
| Sutreñkiam abidvi, supletkavojam apie jaunimą, apie blogybes RdN.
ǁ NdŽ triukšmingai atšvęsti: Ne aš būsiu, jeigu nesutrenksim vestuvių! J.Balt.
◊ į ãslą (į bãtą) sutreñkti smarkiai pašokti: O vakare tai gali į aslą sutrenkti M.Katil. Sùtrenkėm į bãtą par Kalėdas neblogai Lk.
užtreñkti, -ia (ùžtrenkia), ùžtrenkė
1. tr. K, M, LL315, L, Rtr, Š, DŽ, FrnW, KŽ su trenksmu uždaryti, užverti, užversti: Ùžtrenkė jam panosėj duris NdŽ. Aš tik [v]andinį pamečiau i duris spėjau užtreñkti Krtn. Užtrenkė duris supykus Jnš. Užtrenkęs duris pusbernis nubėgo pas antrąjį brolį LTR(Pkr). Šoko atgal į savo trobą ir užtrenkė duris, kad ir sienos drebėjo Vd. Ji tuo duris užtreñks jau priešais nosį Rg. [Duktė] išbėgo greit lauk iš svirno, užtrenkus užrakino duris BsPII126(Srd). Motina pravėrė kamarėlės duris ir skubiai jas užtrenkė A.Vien. Nustebusi aš pirma pažvelgiau į motiną, kuri, užtrenkusi knygą, savo kiek trumpareges akis įsmeigusi į langą, jau keliasi I.Simon.
| prk.: Kristui gemant Dievas užtrenkęs jai (raganai) visus kelius LTI207.
^ Giltinei durų neažtrenksi̇̀ JT269.
| refl. Š, NdŽ, DŽ1: Nutilo kiemuose kibirai, užsitrenkė nakčiai durys rš. Už nugaros užsitrenkė geležinės durys I.Simon. Durelės užsitrenkė, automobilis pajudėjo, pakėliau galvą – ne tamsta S.Čiurl.
ǁ DŽ1 uždaryti taip, kad užsirakintų automatinis užraktas: Duris ùžtrenkiau ir dabar negaliu ineit Klvr. Ùžtrenkė duris, neįeinu Varn.
| prk.: Ans iššokęs (netinkamai pasielgęs) užtreñks dures kitims, kitas nebgaus Krš.
2. intr. garsiai sutrinksėti, subildėti: Užgirdo jie, kad smagiai užtrenkia, – suprato duktė, kad tėvas užsiveja, blogai dabar būs LTR.
3. tr. NdŽ apsvaiginti ar užmušti (apie žaibą, elektrą): Trenkė ir ùžtrenkė griaustinis žmogų Ėr. A dabar taigi da nesgirdėjo šituos laikuos, da nieko neažùtrenkė [perkūnas] LKT329(Ktk). Mūs kaimo vieną ažùtrenkė perkūnas Trgn. Karvę perkūnas ùžtrenkė Mrj. Žentą mano buvo užtreñkus elektra, buvo visai negyvas Sdb. Jos diedą elektra ažùtrenkė Žl. Jungė vaikas [televizorių], i ažùtrenkė Klt. Kalbėdavo, kad perkūnas velnią užtrenkia LTR(Kt). Žmogui dūmą užtraukus, perkūnas kad trenkė į pypkę: žmogų užtrenkė, o velnias, matyt, pabėgo LTsIV526. Geriau tave, bernužėli, perkūnai užtrenktų, negu mano vainikėlį po kojų sumintum LTR(Ukm).
^ Kad jus visus perkūnas užtrenktų! BsPIV265. Kad tave sunki mūka užtrenktų! B, N.
4. tr. užmušti smogiant, suduodant, bloškiant: Stūmė tą žmogelį nuo laiptų ir ažùtrenkė Trgn. Mašina ùžtrenkė briedį Vrn. Kaip skrido paukštė, anas ją šėrė ir ažutrenkė LTR(Ds). Vėgėles žiemą užtrenka su kirviu Šts.
| refl.: Žiūriu, a jis da gyvas; sakau, mažu jau užsitreñkęs Jrb. Puldamas iš medžio užsi̇̀trenkė Rmš. Kad kiek, vaikas būt užsitreñkęs – puolė nuo stogo Alv.
5. tr. Vs trenkimu pakenkti, sužaloti: Par sprandą nėrė, nervą ùžtrenkė Rdn. Muno kojos yra ùžtrenktos Ub. Netrankyk durų – žąsiukus užtreñksi (nebeišsiris iš kiaušinių) Alk.
| Perkūnas užtrenka karvėms tešmenis, jei randa tvartūse pavasarį tebesančias Ggr.
| refl. Vrn: An ledo kai griuvau ir užsi̇̀trenkiau Upn.
ǁ prk. sukrėsti, prislėgti: Tei[p] užtreñkia žmogų, ne verkia, ne nieko (kai didelė nelaimė) Rd.
6. tr. užmesti, užsviesti, nukišti: Dėdis ieško vadžių, bara muni, sako – tu kur norint ùžtrenkei Vgr.
ǁ apleisti, neprižiūrėti: Nenoriu užtreñkti – pagirdysiu veršį lig rudens Rs.
7. tr. N, I, Š, DŽ, KŽ Dr, Jnšk apkurtinti: Skaudus balsas užtrenkia ausis J. Mano šita ausis užtrenktà, labai mažai girdžiu Šk. Jų muzika būdavo tokia garsi, jog man net ausis užtrenkdavo J.Balč. Tokia muzika ausis užtreñkia, visai apkursti žmogus Jd. Nuo trenksmų ausis ùžtrenkė VšR. Munie y[ra] ausys ùžtrenktos keturiolektais metais Rt. Neužtreñk ausų su savo muzikoms Šts. Žviega paršai, kad ir ausis ùžtrenka Šts. Pasakojo, kad jai ausis užtrenkė šoviniai Žem. Jeib paskiaus n'ateitų ir ausis mano užtrenktų CII635.
ǁ NdŽ, KŽ nustelbti, nuslopinti: Užtreñkti (balsą) BŽ148. Tu moki visokių [dainų]! Tik sušuk, nesnausk, užtrenksim visus! Žem. Viena radijo stotis užtrenkia kitą, trukdo kitai rš. Motorų staugimas užtrenkia jo žodžius J.Dov.
ǁ užgožti, nustelbti: Visus atsineštus drėgmės ir prakaito kvapus užtrenkė tas stiprus kadugiu pasmilkytų lašinių kvepėjimas rš. Gailų šiaudų kvapą užtrenkė parako dūmas rš.
ǁ refl. netekti galios: Vėjas prie miško užsitreñkia Brš.
8. tr. judant, daužant rankas ar kojas sušildyti: Rankų niekaip negaliu ažtreñkt – šalta ir šalta Mlt.
| refl. tr., intr.: Užsitreñkti kojas NdŽ. Važiuoti šalta, eidamas dar užsitrenki̇̀ DŽ. Kad ir kojos neažsitreñkia – šalta ir šalta Mlt. Šalta, kaipgi, ale visgi ažsitrenki̇̀ Sdk. Pabėgėk ir ažsitrenksi̇̀ Sv. Šalta stoviniuot šalty, ale užsitrenki̇̀ žmogus Kp. Rankos ažsitreñkia, ir maskatuoji po vandenį Šmn. Aš bent varstą bėgu, lig ažsitrenkiu, o anas sėdi ir nesušąla Ob. Batai maži, neužsitrenksi̇̀ Ds. Arklys pats bėga, nori ažsitreñkt Trgn. Tėvas važiuos važiuotas, o tu eik pėsčia – geriau užsitrenksi A.Vien.
^ Nuogas žiemą neažsitrenksi̇̀ Vžns.
ǁ refl. NdŽ prk. nusiraminti, susitvardyti, užsimiršti: Kur einu, tai vis rūpi, tik dirbdamas kiek užsitrenkiu Ėr. Ažsitreñkia darbu anas, kai nedirbs, tai suvis su juo nesugyvens Klt. Negali pamiršt, negali ažsitreñkt, ir sapne ją mato Brž. Ėmėsi jų (darbų) nematytu užsidegimu, kad tik užsitrenktų nuo visko, užmirštų viską J.Balt. Valentas brido purvinu keliu – manė užsitrenksiąs, mintis kitur nustumsiąs J.Paukš. Naudos iš tų kalbų jokios. Et, bet tik pačiam tomis kalbomis užsitrenkus Vaižg.
9. intr. NdŽ užkirsti, suduoti: Burbėsi, užtreñksu iš lazdos! Rdn. Kluinėte atsikluinėjo, kaip ùžtrenkė par subinę Krš. Ale kaip tik vieną ir antrą [rykštę] užtrenkė per šikinę, teip tasai, pakėlęs galvą, ėmė sakyti DS168(Rs).
| prk.: Jo viena kalba užtreñkia (bjauri, nemaloni) Ėr.
10. tr. NdŽ smarkiai užkvėpinti, užsmardinti: Visą gatvę ùžtrenka dikalonas, kad eita grapėnė Lk.
11. intr., tr. šnek. imti aidėti, griežti: Pačiu laiku ùžtrenkė ir muzika NdŽ. Biržuos vargonai stiprūs, tai kad užtreñkia, net sienos bilda Ppl.
12. tr. šnek. užtraukti: Užtreñkiam kokią dainą, mergos Dr.
13. tr. labai užpilti, užversti: Užejo kokia rankiotė (menkas debesėlis), ir užùtrenkė lietaus Sug.
14. tr. šnek. gausiai duoti, užversti: Užùtrenkė, užpylo pinigais [teismą], ir nei šunys nelojo An.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): pertrenkti,partrenkti,patrenkti,nutrenkti,pietrenkti,trenkti,pritrenkti,pratrenkti,ištrenkti,įtrenkti,atitrenkti,užtrenkti,aptrenkti,sutrenkti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: hit
prancūzų kalba: choqués
vokiečių kalba: eingeklemmt
rusų kalba: ошарашить
lenkų kalba: uderzenie
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)