til̃žti, -ta, -o intr. Š, Brs
1. Rtr, RŽ, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, Grdm, Skr, Ds srūti vandeniu, darytis skystam, leistis, skysti: Žemė, kur guli vanduo, til̃žti pradeda J. Kas bus iš šitokio lietaus – dirvos baigia til̃žtiej Ktk.
2. Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ mirkti (vandenyje): Mėsa til̃žta virale, t. y. mirksta J. Ruputės til̃žta vandinė[je] – reik skubti kasti, ka nesupūtų Vvr. Kaip ten til̃ši visą naktį kaip pelkė[je]? KlvrŽ.
3. DŽ, NdŽ srūti (ašaromis).
4. prk. gyventi nuobodžiai, rūgti: Kultuve (tingine), kurgi tu tilžti nevelėdama! Db. Niekur nesikišai, atsidėjęs ant savo Vėdarėlių ir visokių šelmių; tilžai savo tingėjime it rąsto galas pelkėje Vaižg.
◊ širdi̇̀s til̃žta darosi šleikštu: Širdi̇̀s til̃žta nuo arbatos, daros ledaka J.
aptil̃žti intr.
1. aptižti: Bulvės aptil̃žo vandinė[je] beverdant Šv.
2. apgižti: Aptil̃žusio pieno kap privalgiau, tai žarnas viršun kojom verčia Prng. Neparėdlyvos gaspadinės pienas aptil̃žęs Prng.
3. prk. aptižti, apglebti: Buvau kaip aptil̃žęs Šv.
◊ širdi̇̀s aptil̃žo pasidarė negera, šleikštoka: Nu saldimo tiek buvo aptil̃žusi širdi̇̀s, ka tik su duona benušviečiau Vvr. Jau aptil̃žo širdi̇̀s [nuo žirnių], reik druskos turėti kišenė[je] Plt. Širdi̇̀s kana ko aptil̃žo nu košalynos Užv.
įtil̃žti intr.
1. Š, NdŽ, KŽ, Gršl, Krt, Lpl prisitraukti vandens, įmirkti: Įmerktas medis pelkė[je] įtil̃žo J. Pušinė statinė įtil̃žo ir nebdžiūna KlvrŽ. Padargai palaše beriogsodami įtil̃žo – nė pavilkti nebgali Plt. Sienojai nuo lietaus teip intil̃žę, kad keliuos vyrai negali atkelt Vžns. Žingsniu įvažiavo juodu į kiemą, taip palengvėle, kad ant įtilžusios žemės nieko nebuvo girdėti Pč.
^ Galvos jam neskaudėjo, o miegojo it intilžęs stukas Vaižg.
2. prk. pasidaryti abejingam, rambiam, tingiam: Per 50 metų žmogus surambėja, įdiržėja, gyvenime įtilžta kaip rąstas pelkėje Vaižg.
ištil̃žti intr.
1. Š, SlavII2, BŽ473, KŽ, Up, Šll, Ktk, Sdk, Ds išmirkti, ištižti, pažliugti, pavandenyti: Kur vanduo guli, ten žemė ištil̃žusi J. Ištil̃žusi bulbė vandeny J. Bulbės ištil̃žo Als. Išvirtas builes vandinė[je] palaikyk, anos greitai ištil̃žta Pln. Nebegardu – ištil̃žta sviestas [v]andeny Kp. Pamirkyta silkė ištil̃žo par naktį, t. y. ištižo J. Tai kad, matai, dabar [žemuogės] išlytos, negardžios, ištil̃žę Sug. Anys (grūdai) kiti ištil̃žo, neišdygo Mlk. Pterigiumas progresuoja (ištilžusi galvikė) P.Aviž.
ǁ išpursti: Rado ežere [skenduolį], visas anas ištil̃žęs ir paplūdęs Trgn.
2. prk. ištižti, išplerti: Ans nė[ra] riebus, o tik ištil̃žęs Lž. Virėja buvo jau nebejauna, ištilžusi, pariestnosė vokietė rš.
nutil̃žti intr. padrėkti, pašlapti: Tamsiai nykios gatvės, drėgnumu nutilžę mūrai rš.
patil̃žti intr.
1. Š, J.Jabl, BŽ448, NdŽ, KŽ, DŽ1, Plt, Mrj, Srv pašlapti, pažliugti, pavandenyti: Tilžte patil̃žo sniegas su vandeniu ir tekšo J. Žemė patil̃žo vandenimi, t. y. išmirko J. Visa pieva vandiniu patil̃žusi Kl. Lanka buvo patil̃žusi Vgr. Dirvos patil̃žę žliūgso Ktk. Daržai jūsų teipogi patilžę Rp. Vandenimi patil̃žusios bulbės, kad ilgai verda J. Patil̃žę bulbės ne tokios miltingos Rm. Patil̃žo ruputės i nebkrimta Vvr. Uogos nuo lietaus patil̃žę Ktk. Patil̃žę grybai nuo lietaus Ktk. Duona išejo gera, nors buvo pradžio[je] patil̃žusi Krtn. Kisielius patil̃žo Jn(Kv). Pirktinis kisielius netikęs: išvirei – ir patil̃žo Pv. Ta košė toki žaltys [v]andiniu patil̃žusi Trk. Kokia patil̃žusi ta košė! Šv. Vel[nia]s rieta muni dvilinką, patilžusios putros prisrėbus Šts. Lytingą metą avių meisa patil̃žusi Vkš.
2. NdŽ, Rk pritvinkti, prisirinkti skysčių, pasrūti (ašaromis, krauju ar kokiu skysčiu): Nesveikoji akis patilžusi ašaromis P.Aviž. Šaltas vėjas purtino jo peisus, blaškė supainiotą barzdą, gnaibė krauju patilžusius vokus Pč. Švilpikų kvapas aštrus, burna seilėm patilžta V.Bub. Patil̃žus jo koja – atsivers Slk. Pribaigiau avelę, net baisu bus valgyt, matai, jos paskuigalis buvo patil̃žęs, bij[oj]au, kad nestipt Vdš.
3. prk. suglebti, susmukti: Nesenas buvo žmogus, ale labai patil̃žęs Ėr.
◊ širdi̇̀s patil̃žo J, Všv pasidarė bloga, šleikštu, pykina.
pritil̃žti intr. NdŽ, Brs, Kal, Slnt prisigerti skysčių, išmirkti: Medis vandinė[je] yra pritil̃žęs KlvrŽ. [Pagalys] toks smagus, [v]andens pritil̃žęs, negal panešti Ms. Velniui pilant kelią, kaip ežere pritilžo daug smilčių, iš jo bala pasidarė BsMtI33.
sutil̃žti intr.
1. NdŽ pavandenyti: Kisielius neskanus – sutil̃žęs Vad. Tos bulbės katile, jei nenusunksi, sutil̃š visai Lž.
2. prk. suglebti, išgverti: Boba sutil̃žusi nuo gėrimo trunkų J. Tau gal rodos, jog aš ir jaunas buvau toks sutilžęs? rš.
užtil̃žti intr. užtvinti: Kaip pavasarį Upynalė užtil̃žta, negal páreiti Up.