1 ter̃šti, -ia, -ė KII164, K, I, Rtr, DŽ, KŽ; N, L
1. tr., intr. NdŽ daryti nešvarų, negryną, tepti, purvinti, dergti, bjauroti: Atsiveda vaikų bandą kaip busiliokus, ir ter̃šia an kilimo Mlt. Neter̃šk nė bliūdo (nesipilk), bo nevalgysi Skr. Dabar neleistų [linų] mirkyt – vandenį ter̃štų Gsč. Jei katė teršia triobą, tai reikia patryt jos snukį po jos pačios mėšlus, ir daugiau ji neterš LTR(Grk). Kieme vištos lesinėjo žolę ir teršė takus rš. Tabako dūmai teršia aplinką, ypač uždaras patalpas sp. Išdegutuoti, šunimis užpjudyti, kad daugiau oro čia neterštų, tokia bjaurybė! J.Paukš.
| prk.: Ter̃šti kalbą svetimybėmis NdŽ. Šitie žodžiai jiems kalbos neteršią ir esą dėtini žodynan K.Būg.
^ Ir eis dabar kampus teršti kaip žalių žirnių privalgęs KrvP(Ppr). Ir kiaulė savo guolio neteršia LTR(Lzd). Velnias, ne paukštis (paskutinis paukštis Lzd), kuris savo lizdą ter̃šia Bsg. Tinginys tinka duonelę valgyt ir žemelę ter̃št Dkš.
| refl. NdŽ: Kam tau ter̃štis su tais spaliais! DŽ1. Nėr kada su tavim (kate) ter̃štis DrskŽ. Vaikas liūtinas, an pamato pamestas, ter̃šias kaip paršiukas Grd. Jie (čiužiniai) greičiau ter̃šiasi, tep tankiai juos neišpilsi ir neišskalbsi Plv.
ǁ intr. leidžiant dažus tepti: Ta skepeta ter̃šia KI8.
ǁ intr. tuštintis, laukinėtis: Dumšaitė priėjus pačiupo mane už pakarpos kaip katiną, kuris teršė į grūdus, ir stumtelėjo durų link K.Saj.
^ Kas teršia ant tako, tas ant kito sako LTR(Vlkv).
2. tr. draikyti, taršyti, barstyti: Kam terši̇̀ aslą su sąšlavomis? J. Tu terši linus klodamas, o aš pataršas sugrėbsiu J.
3. tr. LL94, BŽ21, NdŽ daryti ką netinkamą ar nevertą, kenkti, žeisti, gadinti: Girtuokliaudamas savo vardą terši̇̀ Mrj. Nelieskit motinos! Jos atminimo neleisiu niekam žeminti ir teršti J.Marcin. Kam kito darbą terši, kad pats nepadarei LTR(Šmk). Neter̃šk gyvenimo, sūnau! Rmš.
^ Viena nešvari avis visą pulką teršia LTR(Kš).
| refl. NdŽ: Nesupranta, kad gyvenimas ter̃šias Nmn.
4. tr. prk. žodžiais bjauroti, dergti, juodinti, šmeižti, niekinti: Kam tu terši̇̀ gerą asabą, t. y. apkalbi, sakai, kad vagis? J. Ter̃šia ana ją, duoda duoda Klt. Ana mane ter̃šia visas amžius Klt. Jis ter̃šia ir ter̃šia mane į kitus žmones Gs. Tie vaikai ter̃šia tą kuosakiu Sdb.
| refl.: Tik kas kita mylėti ir prieteliautis, kas kita terštis LKXX179.
5. intr. turkšti: Antys ter̃šia po šliuką, po purvynę J.
6. smarkiai, greitai eiti, bėgti, važiuoti, skristi: Jau reiks ter̃št namo, paskui visai dar sutems Plk. Kur tu teip mikliai terši̇̀? Br. Jis tiek ter̃šia, tiek ter̃šia, kad net kulnys į pasturgalį mušas Rs. Paskui viens kitą raplanai (lėktuvai) tik ter̃šia Gs.
7. godžiai, daug valgyti: Mes par visą dieną ter̃šiam ir ter̃šiam Ktk. Gana jau ter̃št, geriau eik krutėt Grv.
8. smarkiai suduoti, kirsti, telžti: Aš tau kad ter̃šiu į ausį, tai tu žinosi, kad daugiau kabytis nereikia! Gž.
9. intr. delsti, vilkinti: Ter̃šė ter̃šė metus, ale vis tiek paėmė [kariuomenėn] Vlk.
10. refl. Rud, Vlk, Švn šiaip taip gyventi, laikytis: Kap ter̃šiatės? Srj. Tep ir ter̃šiamės vieni be vaikų Vrn. Ot ter̃šiamės, po truputį krutam kolei kas Nmn. Tep ir terši̇́es terpu žmonių Mrc.
1 apter̃šti, -ia (àpteršia J), àpteršė tr. KII164, Š, Rtr, KŽ, Skr; LL98,129, L
1. R383, MŽ514, N, K, NdŽ, Ds nešvarumais sutepti, apipurvinti: Kiaulė įkišus snukį àpteršė valgį J. Su rankomis bjauriomis veidą àpteršei, t. y. sumurkšlinai, sutepei J. Apteršiu veidą MŽ28. Apteršdami išmatomis produktus, graužikai platina įvairių infekcinių ligų sukėlėjus rš. Api̇̀terštos durys Vdš. Ir uogos, ir medžiai apteršti̇̀ (apdulkėję) Žlp. Veidas tamsbrūnotas ir lyg suodžiais apterštas Kel1862,45.
| refl. K, Š, NdŽ: Turi daug brudo, nenorim su juo apsiterštie, tai paguldysim žąsinyke (ps.) Brt.
2. prk. apgadinti, pakenkti, pažeisti, pažeminti: Pasikloniok dar jam, kad tavęs nepametė apteršęs Žem. Kurs nekenčia nešvarumo ant savo kūno, ant savo drabužių ir savo namuose, tas nesileis būti ir viduje apteršiamas nešvarių palinkimų Vd.
^ Viena karvė visą kaiminę apter̃šia Kt. Niežuota avis visą bandą apter̃šia LTR(Srd).
| refl. Š, Gs: Kad nenori apsiter̃šti, bėk nuo blogų žmonių J.
ǁ refl. nesilaikyti pasninko, apsivalgyti: Jis apsi̇̀teršė, t. y. apsižagė J.
3. Š prk. apšmeižti, apjuodinti: Ana àpteršė mane: sakė, kad aš vagis J.
1 atiter̃šti, -ia, ati̇̀teršė intr. šnek. skubiai ateiti, atskubėti: Atiteršiù – da jie miega Gs. Jau jinai atiter̃šia per dirvonus Šk.
1 įter̃šti, -ia, į̇̃teršė tr. K, Š, Rtr, KŽ; R383, MŽ514, N suteršti, prižagti: Kiaulė į̇̃teršė vandenį, viralą, t. y . įuršė, įžagė J. Įteršiu vandenį MŽ2118.
| refl. K.
ǁ intr. įšlapinti į vidų: Įteršk į milžtuvę, ir pasitaisys pienas (brt.) Trk.
1 išter̃šti, -ia, i̇̀šteršė Rtr, KŽ; Ser
1. tr. Š išmaišyti, išknėboti, išterlioti: Kaip žoles užversi, nebe ravėjimas, išter̃ši tiktai Krž. Paršiukai ėdalą i̇̀šteršė ir paliko lovy, t. y. išpliurpė J.
2. išniekinti: Tojė merga išterštà J.
3. refl. prk. išdykti, pasileisti: Išsi̇̀teršė visai visai svietas – visai niekais išejo Grv.
4. intr. šnek. skubiai išeiti, išbėgti: Kur tas i̇̀šteršė? – Į miestą gal? Nm. Ta i̇̀šteršė į savo kambarį, i jis paskui Gs.
1 nuter̃šti, -ia (nùteršia), nùteršė KII164
1. tr. K, KŽ padaryti nešvarų, nutepti, nubjauroti: Žąsys žolę nùteršia Stk. Muno žentas pastogėse anums (kregždėms) perėti neleida – nū̃terša labai Akm. Tie kasdieniai [drabužiai], kuriais vilkėjo, buvo negražūs ir bais nuteršti BsPI83. Tu savo sermėgą nùteršei KI88.
| refl. KII164, KŽ.
ǁ nublukinti: Ji yra marškinius nuter̃šusi KI8.
2. tr. apdraikyti, nukloti: Nùteršė visą kelią šiaudais Lp.
3. greitai nueiti, nubėgti, nuskubėti: Kažkur tie arkliai nùteršė DŽ. Per laukus nùteršė namo Srd.
4. refl. susimaišius su kuo nusimesti: Kad nenusiterštų kur [raštas] Grl.
1 pater̃šti, -ia, pàteršė
1. tr., intr. Ser, NdŽ pašiukšlinti: Ta čia vaikai pater̃šę, ta čia padraskę Šll.
2. paskleisti, pakloti: Nunešiau ir pàteršiau glėbį šiaudų tvarte Lp. Žolukę parneši, marti nenori, kad paterštái kambarin Mrk. Pateršė [pati] šiaudų an žemės, ir jiedu atsigulė BsPIV244(Brt). Kad rugiai gerai derėt, tai nuejus sėt reikia pateršt ruginių šiaudų ir pasvoliot LTR(Vs).
| refl. tr.: Tę kiek gale lovos an žemės pàsteršė ir bipt atsigulė Vlk.
1 parter̃šti, -ia, par̃teršė intr. šnek. greitai parbėgti, parvažiuoti, parlėkti: Tėvas su bernu jau seniai buvo parteršę namo arkliais rš. Kad par̃teršė – visas purvinas Pg.
1 priter̃šti, -ia, pri̇̀teršė tr.
1. N, I, K, LL310, NdŽ, KŽ, DŽ1, KlvrŽ, Šd, Rz pridergti, pribjauroti: Kiti darbininkai nuomiegį numiegojo, o Marikei priterštų indų stovi malkos Žem. Kam aš turu leisti, kad mun lovos būtų priterštos Žr. O dabar tokius vabalus renku, anie pri̇̀terša Rt. Aš nepri̇̀teršiau – tavo vaikas, iškratyk [mėšlus] DrskŽ.
| refl. NdŽ, DŽ.
2. pridraikyti, pribarstyti, prišnerkšti: Pri̇̀teršei sąšlavų ant aslos J. Tik iššlaviau trobą, o jis atejęs vė priteršė Lš.
| refl.: Prisi̇̀teršė asla J.
3. prk. sugadinti: Priterštà [darbo], kningikė (įrašytas papeikimas) – negauna darbo Krš. Išvežtų buvo pri̇̀terštas dokumentas – tik juodadarbis būsi Krkn.
4. NdŽ daug ko nešvariai padaryti, prigaminti.
1 suter̃šti, -ia (sùteršia), sùteršė KII164, Š, Rtr
1. tr. R418, MŽ566, N, K, LL301 padaryti nešvarų, sutepti: Sùteršei verėną įkišdamas peleniną samtį J. Suterštà staltiesė NdŽ. Dabar jau daug ką musės sùteršė, reik pavalyt Snt.
| prk.: Kalba suterštà svetimybėmis NdŽ. Giedojimas bažnyčioje… suterštas lenkišku žargonu TS1901,2-3.
^ Suterštos rankos ir numazgotos dvokia LTR(Zp).
| refl. tr., intr. NdŽ: Suknelę susi̇̀teršė DŽ1. Kūdikį reikia maudyti dažnai, o susiteršusį tuoj apiplauti rš. Kai susi̇̀teršia, tai tik tą dvikartę skalbdavo, o kaldros tai neišskalbs Plv. Lupant [paukštį iškamšai] barstyt su bulbių miltais, ka sausas būtų, ka plunksnos nesusiter̃štų Sk. Tos kojos, kad ir stibinkauliai, ale raudonos, o kaip prie balos, tai ir gerai ilgis, ne teip susiteršia plunksnos BsPII125.
2. tr. prk. padaryti ką netinkamą ar nevertą, sugadinti, pakenkti: Geriau kad nieko neduotų, dokumentai nebūt suteršti̇̀ Krkn. Nė mažiausio krislo nesuterštà garbė NdŽ. Paulius prakeiks mus iš kapo, prakeiks suteršusius jo atminimą J.Gruš. Jo prakeiktos, suterštos atminties neapvalys nė Aleksandro III dovanos, nė vainikai V.Kudir.
^ Nenoriu vaikami dvaro suter̃št – nenoriu vyro senyston DrskŽ.
| refl. NdŽ: Susi̇̀teršė Lietuvelė su tum gėrimu, vyrai suvis žūna, nušliuro Rdn. Dėl tos godulystės susi̇̀teršė žmogus DŽ1.
3. intr. šnek. sušerti, suduoti: Jis tik suteršė arkliams, ir brička, skardžiai dundėdama dvaro kiemo grindiniu, netrukus atsidūrė prie rūmelių rš.
1 užter̃šti, -ia (ùžteršia), ùžteršė Rtr
1. tr. NdŽ, DŽ1, KŽ, Als padaryti nešvarų, negryną: Išsiritę vikšrai įsigraužia į kopūstų gūžes ir užteršia jas savo išmatomis rš. Piktžolės savo sėklomis užteršia dirvą ir grūdus rš. Užterštas oras rš. Visokiais aimanakais (amoniakais), smarve visokia ùžteršė žemę Mrs. Anos (bitės) daugiau paema maisto, tad užter̃š i rėmus, ir aulį užter̃š Vgr. Antės ežerą ažùteršė Dgp. Ka aukšlė auga neužterštam̃ vandeny, labai skani Jrb.
| prk.: Rinkinio kalba užteršta polonizmais rš. Atejūnai ažùteršė kalbą Arm.
^ Boba ùžteršia namus, vyras sutvarko DrskŽ.
| refl. NdŽ: Filtrai buvo užsiteršę rš. Jos (žuvys) išnyko – vanduoj gal užsi̇̀teršė Kpč. Javai užsi̇̀teršė piktžolėmis DŽ1.
ǁ užkrėsti: Tai kas, ar ne pardavėja mane ùžteršė? Švnč. Sueina pirtin visokie ažteršti̇̀ Trgn.
2. tr. prk. padaryti netinkamą ar nevertą, sugadinti, pažeisti: Karšbaravykiai užter̃šia visus grybus savo kartumu Gž. Mergšės, būlo, ùžteršia namus, vsi pirštais rodžia Azr.
3. suduoti, sušerti: Kai jis jį pagavo, tai da par snukį ùžteršė gerai Šmk.
◊ ši̇̀rdį užter̃šti supykdyti: Nenorėjau jam širdiẽs užter̃št Ktv.