aptekė́ti

Žodžio formos
Apibrėžtis
tekė́ti, tẽka, -ė́jo intr. KBII169, Š, Rtr, KŽ, DrskŽ; M
1. R, MŽ, N, DŽ judėti srove kuria kryptimi, bėgti (apie upę, šaltinį ir pan.): Teka vanduo upė[je] J. Upė tẽka K. Netoli upė tekė́j[o] LzŽ. Vanduo srauniai tẽka NdŽ. Smarkiai, ramiai tekė́ti NdŽ. Tekė́ti per pievą NdŽ. Tekė́ti pro šalį NdŽ. Tekė́ti aplink ką NdŽ. Ten, kur tẽka šaltinėlis NdŽ. Maudžiaus tekančiame vandenyje A.Baran. Tekamas vanduo esąs sveikesnis gerti; bet mūsų šulinio (šaltinio) vanduo ir už tekamąjį geresnis J.Jabl. Tyras, tekąs vanduo yra lyg koks užburtas daiktas Mš. Labai gerai baltinius plauti, kur tẽkantis vanduo Nm. Per tę eina tẽkančias vanduo Kb. Tẽkantis [v]anduo Grv. Netekantỹs vanduo Vlk. Karosai an tẽkančio vandenio nelabai mėgsta gyvent Pnm. Ka ne an tẽkančiu [v]andeniu, [žuvys] neišbūna LKT47(Trkn). Upelė te tokia tekė́davo pavasarį Krs. Nat švirkščia, kaip tẽka Birbytas [pavasarį] Aln. Daba ta vaga daugiau užaugusi maldais, nėmaž nèbteka vanduo Lž. Šaltinis, kur tẽka iš pietų pusės, tas sveikas esąs Akm. Išgrūdo (iškasė) grovį didžiausį ten, kur Kesautė tẽka Šauk. Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, kiek priešų ten kraujo tekėjo Mair. Kaip ašaros skaisčios ir tyros, upokšniai tekės po ledu E.Miež. Tokį upelį reik rasti, kur priš saulę tẽka Klp. Sako, reikia atrast takas, kur vanduo tẽka Kpr. Dūkšta tẽka Nerin per Maišiagalę Viln. Mažutė upė, ana iš šitų raistų ir tẽka tik Nmč. Skliausčiuose ežeran tẽka Lebeda Pb. Teka upė rūdynuosan LTR(Tvr). Šitoj upė pienu teka, anoj krauju verda J.Jabl. Pas mus upeliai vynu teka, iš pakraštėlių midum kvepia LLDII105(Vl). Srauni upelė tekėjo, žaliu vyneliu kvepėjo LTR(Srj). Kur kraujai bėgo, upė tekė́jo DrskD209. Tykiai tykiai Nemunėlis tẽka VoL398(Grv). Per žalias girias, per lygias lankas tẽka upelis kai Nemunėlis (d.) Vlk. Pro tuos beržynus, pro epušynus vynelio upė tẽka DrskD95. Vyno upelis tekėjo, pulkas bernelių stovėjo, su jauna mergele kalbėjo LTR(Grv). Mūso upė vynu tẽka, o berneliai dailiai šneka (d.) Rt. Vai eisim, eisim, kur paukščiai lekia, upės vyneliu teka A1884,259. Pirmoja [upė] yra vadinama Pison, kuri tek aplinkui visą žemę BB1Moz2,11.
^ Ko nenustovi kaip tekąs vanduo?! Šts. Vanduo netekėdamas ir žmogus nieko neveikdamas genda M.Valanč. Kur teki, krive? – Kas tau darbo, skuste (upė ir pieva) B. Keturi upeliai į vieną ežerą teka (karvę melžia) Mrk. Ūsuotų (t. y. alaus) neturiu, o iš tykaus tekė́tą (vandenį) rasi negers BsPI5.
| refl.: Čia upelių nesi̇̀teka Jz.
ǁ sruventi, bėgti kuria kryptimi (apie kraują gyslomis, elektros srovę laidais): Kraujas greičiausiai teka aorta V.Laš. Tegu teka jo gyslomis laisvės kraujas nuo pirmųjų gyvybės dienų! J.Gruš. Kai poliai sujungiami laidu, juo teka srovė rš. Srovė teka iš pliuso į minusą, t. y. iš anodo į katodą rš.
ǁ prk. plūsti, sklisti: Karvė – turtas, kiek gerybių žmoguo tekė́te tẽka Krš. Taip, jau taip, vaikali, piningas tẽka kaip [v]anduo, nu senovės taip eina Krš. Ir gimsta, ir miršta karta po kartos, ir teka žmonija kaip upės vanduo J.Gruš. Mintys tekėjo lygiau ir aiškiau J.Dov. Duok, kad tarp mūsų tavo žodis šventasis tekėtų ir augtų brš. Lai tek it rasa iškalba tavo M.Valanč. Melodija teka rš. Esmi kaip versmė, iž kurios visada visa gera teka ir niekada negal ižsekt SPI155. Melskitės už mus, kad Viešpaties žodis tekėtų ir pagarbintas būtų Bb2PvT3,1. Melskitės, kad jie žodį priimtų ir kad žodis tekėtų ir augtų Ns1848,2.
2. I, J, LL15 lietis, sunktis, lašėti, varvėti: Balsamas, sunka tekanti iž medelio balsamo SD5. Ašaros jam tẽka (ritas) per skruostus KII11. Prakaitas man tẽka (ritas) nuo kaktos KII11. Ašaros tẽka iš akių DŽ. Pripylei [v]andenio, net perėjo tẽka – nusemt reikia Klt. Petras šluostė rankove nuo kaktos tekantį prakaitą J.Bil. Tẽka prakaitai nuo darbų kaime Ūd. Dirbk, kad net prakaitas tekė́tų Vžns. Reikia pasdaryt visa kas patiem, reikia mygt, kad prakaitas su ašarom tekė́t[ų] Vdš. Ka liuobėj prakaitas tekė́s par nosę, par smakrą – visur Klk. Šlapios kojos suskyla, kraujas tẽka Šmn. Iš blauzdelių [piemenukui] kraujas tẽka Vdn. Kraujai tekė́ję tekė́ję: ana gi [ožkelės] pusė apilupta, tai kraujai gi tẽka iž jos (ps.) LKT349(Ad). Tekėjo mūso bočių prabočių krau[ja]s Kltn. Iš mano kojos kraujas teka KlbIV82(Mlk). Guli žvėris, kraujai tekė́ję Ad. Ta pieva vadinasi Raudonupis: kraujo daug tekė́jo Kkl. Kraujo tekamasis indas KlK46,42. Nū karvės vanduo tẽka į pieną Mžk. Geriau tẽka [alus], jei rupesnis salyklas Dgp. Iš viršaus vis užpila verdančio [v]andens, ans ten i tẽka į apačią Akm. Pilia verdantį vandenį, i tẽka [alus] Kri. Jeigu kitokart salyklas blogas, nei iš viso neteka [alus] Kp. Reik žinot, ka par anksti ar par vėlai nèteka [sula] Sk. Sula tekė́jo ir duonytės buvau pasikepus Alz. Po lopelį medaus kory yr, ir tẽka lėkštėn Ant. Toks obuolas didliai y[ra] skanus, ka kandi – minkštas, sunka tẽka Šts. Ažusuku sūramaišelį, kad geriau tekė́t [išrūgos] Klt. Bulbos šlapios, kai kisielius tẽka Trgn. A tavo moma prispirko bulbų, visos sušalo, iš maišų tẽka, ryna eina Ml. Lašiniai kap pakarta – net vanduo tẽka, tai bus jau kada lietaus Aps. Ot burno[je] seilių teip tẽka, čia brauka tiek Vž. Putelytės iš burnos baltos kaip pienas tekė́jo Slk. Iš kojos tẽka ir tẽka juka Aps. Yra rona, ir tẽka Zt. Prakiurus koja, skystimas tẽka, negyja Svn. Ašaros tẽka iš akių Dglš. Ašaros tẽka tẽka Alz. O kita toki karvė – pieno po viedrą, o kaip silkinis siūlelis tẽka Všv. Vakare pienas iš kakų tẽka karvės Klt. Tẽka ir šąla skrepliai LzŽ. Iš nosies kaip [v]anduo tẽka ir tẽka – tai didelis slanktas Ob. Kito nosis – pakliudei i tẽka [kraujas] Klt. Seilė tẽka, kai pamatai duoną Nmč. Noriu valgyt – net seilė tẽka Lkm. Anam (vilkui) seilė tik tẽka, kad griebt Dgč. Jas (knygas) beskaitant, net seilė, būdavo, ema tekė́ti LTI421(A.Baran). Tai riebumas vištos – net tẽka riebuliai! Klt. Kur bernelio jota, kraujo ten tekėta V.Krėv. Į išvirusią mėsą šakutė lenda lengvai, ir iš dūrio vietos teka baltos skaidrios sultys rš. Iš krosnių tekėdavo ištirpusi geležis, tekėjo ji rynomis, čirkšdama ir taškydamasi, į smėlio arba vandens formas P.Cvir. Vasara buvo tokia, apie kurią bitininkai paprastai sako: medus pats teka į avilius Pt. Šaltas prakaitas pradėjo jam nuo kaktos tekėt BsPII282. Kirto galveles kap kopūstėlius, tekėjo kraujelis kap šaltinėlis LLDIII304(Kb). Guli kūnai kaip sienelė, teka kraujai kaip upelė LLDIII333(Mrk). Kur krau[ja]s tekėjo, rožė žydėjo LTR(Slnt). Iš mano veidelio kraujelis tekėjo, kaip lelija žydėjo LTR(Grv). Kur tik einu, paskum seka, jai per lūpas seilės teka LTR(Brž). Ir aš tę buvau, vyną arielką gėriau, nastruosa nebuvo, per barzdą tekė́jo (ps.) LzŽ. Ašaros iš mano akių tekėtų Ns1857,4. Tenai tu olą ištiksi, tada vanduo iš jo tekės, jeib žmonės gertų BB2Moz17,6.
| prk.: Ten broliai kainais pavirto, kraujo upės teka, žmonės ašaromis plūsta, žaizdose vartosi A.Vien. Piningas daba neskalsus, tekė́te tẽka pro pirštus Krš. Mokslai tekėjo pro ją kaip vanduo pro rėtį rš. Pasakojimas apie Jeruzalės išpūstyjimą ne iš mano plunksnos teka TP1881,34.
^ Vokiečiai gniaužia, kad sunka tẽka Šmn. Atanešė priraškę obuolių, tai net ašaros tẽka (labai gražūs, sultingi) Klt. Kad ji negirdės, verks, per blauzdas ašaros tekės LTsV877. Du zuikučiai (kiškeliai) pjaunasi, balti kraujai teka (bėga) (girnos) Jrg. Du šuniu riejas, balti kraujai teka S.Dauk. Du kiškiu pešasi, o balti kraujai teka prš. Du katinu pjaunas, baltas kraujas teka LTR. Keturi broleliai verkia, į vieną dubenį (duobę) ašaros teka (karvę melžia) LTR.
3. SD319, R240,293, MŽ321,392, I aptekti kuo plūstančiu, srūti, šlapiuoti: Krauju teku SD116. Teka akys SD427. Akys ašaromis tẽka (tek B) NdŽ; N. Akys teka vandenimi B. Kūnas krauju teka N. Medumi tekąs, saldus LL87. Kaip padarė ana krauju tekanti žmona – visą turtą savo iždavė ant gydytojų SPI101. Mano nosis apslupus, tekė́jo Švnč. Tekė́[jo] sopulys pro vieną ausį Dglš. Išsirausęs iš manęs [po operacijos] upeliukas, tekù i tekú Bb. Man, kai slanktas, tai bais nosys tẽka, nei atsidvėst negaliu Svn. Nusišluostyk, vaikeli, nosį, matai, ka ji tau visą čėsą tẽka ir tẽka Skrb. Mano akys tek, nei gal liautisi, nesa nėra liovimo BBRd3,49. Kožnas žmogus, kad bus tekančiu iš kūno savo, nečystu bus dėl tekėjimo savo Ch3Moz15,2. Bet kad moteriškė bus tekanti,… bus per septynias dienas atskyrime savo Ch3Moz15,19.
^ Už ją (Lydą) mes gausime Volynę ir Podolę, kraštus, kur upės pienu ir medumi teka V.Krėv. Atejo žemėn, pienu ir medumi tekančion SPII258.
4. R, MŽ, KI318, Mžš, Ob, Kpč leisti skystį, būti kiauram: Tekąs, kiauras SD29. Laša, lietus teka per dangtį SD84. Kibiras tẽka KII1, KŽ. Tẽka pirkios stogas DŽ1. Tẽka puodas pro įtranką Š. Bosas teka N. Dangtis tẽka Nmč. Stogas kiauras, tai ir tẽka vanduo į stubą LKT193(Nm). Va pavietis tẽka – reikia dengt Švnč. Trobos tẽka, o taisyt nėr iš ko Trgn. Tẽka pirkia – reikia dengt Dglš. Kaminas tẽka, visas sutręšęs Klt. Nuplėšė stogą, šiaudinis buvo, tekė́jo Pb. Dangštis pradės tekė́t – ir po namui Ktk. Dabar par stogą nèteka, ale da yra skylučių Skdt. Kas jau mokėdavo dengti tokius gražius stogiukus, galia lytus lyti, ne į trobą tekė́davo Vgr. Kap pradėj[o] tekė́tie [stogas], itai kaminas griūva Ml. Tẽka perejõ svirnas Dglš. Bažnyčia jau tekė́jo, tai apidengė Aps. Ir geležis sudyla, žiūrėk, puodelis tekė́t pradeda Mlt. Tẽka viedras Dbk. Čebatai tẽka Dglš. [Akruotas] prieš vakarą tekėti pradėjo TP1880,44.
^ Puodas puodą kalba (apkalba), ė abie[jų] šikinės tẽka Dglš. Durnojo širdis yra kaip puodas tekąsis NTSir21,17. Kaip puodas, kursai tek CII319.
5. duoti pieno, būti melžiamai: O jūsų karvytė ar jau tẽka? Skp. Ar da tẽka jūsų karvė? Rk. Da biškį tẽka, po puodeliui pritampau Skdt. Da karvė tẽka, tik gal tuoj jau ažtruks Trgn. Viena bergždžia [karvė] paržiem tekės, tai šlakas pieno vis bus Trgn. Ir margoja turi tekė́t lig Kalėdų Užp.
6. K, DŽ rodytis ties akiračiu, kilti (apie dangaus kūną): Žvaigždė, saulė tẽka KI121. Paryžęs mėnuo saulei užuleidus tẽka J. Tẽkanti saulė NdŽ. Prieš saulei tẽkant NdŽ. Anapus tvartų tekė́jo mėnulis NdŽ. Pačia didžiuoja diena saulė tekė̃s pie penktą adyną LzŽ. Ogi pirmiau – saulė tik tẽka – lauke, saulė leidžias – namo tik pareini Pkr. Saulelė tekė́s – kelsi, sutems – gulsi Šts. Saulė tẽka, žiemą vasarą iš trobos, saulė į medžius – numie Trk. Lig saulei tẽkant nušukuosi [linų vežimą], tuokart eis pri pusryčio Lkž. Saulei netekė́jus pasikaišęs andarokus jau audeklus, būdavo, tiesi Vlkv. Atsikeldavom anksti, dar saulė tik tẽka, einam rugių pjaut su pjautuvėliais Pv. Netekė́jus saulelei išeidavom rugių pjautų Šmn. Saulė tẽka, namo turi jot, reikia į lauką eit dirbt Škn. Saulė teka, saulė leidžias – reikia dirbt Žl. Saulė tẽka – rytą išgini, sėda vakare – pargini Alz. Ryto metą saulė netekė́jusi – pažadins, vakare atgulsi – jau saulė būs seniai užsileidusi Bdr. Pakėlė anksti, da saulei netekė́jus Jsv. Ale nueisi in jį – saulė šitai tẽka, jau gatujas (ruošiasi) in darbą Aps. Aš atsikėliau saulelei netekė́jus Km. Reikdavo atsikelt anksti, saulei tẽkant, apsitaisyt, nagines apsiaut i laukt, kol pradeda eit nuo kaimo galo piemenys LKT214(Jnš). Saulė tẽka, penkios – jau gyvas [piemuo] Dg. Misliju, kas čia yra: netrūbija ustovas, o mat da saulė netekė́jus Kp. Saulė tẽka, vėl motinytė kelia Šmn. Saulė tekė́davai ir keldavai vasarą par kaitras bandą ganyt Mšk. Daba vaikai nemato, kaip saulė tẽka Klk. Rytą saulė tẽka, nusileidžia vakare Btrm. O kad tẽkant yr du tie saulabroliai – vienas vieno[je] pusė[je], antras antro[je], tad priš ilgas pagadas Nv. Aušros žvaizdė tekė́s, reikės kelties Brs. Saulė tekė́jo į debesį – lis Dkš. Atejo an jį saulei tẽkant Mlk. In medžio sėdi ažsikabinęs [vabzdys] – miega, ryto, kap saulė tẽka, nė vieno nerasi – visi išskrido Švnč. Teka saulė už Vilniaus miškų, ežerų, o saulėlydis Neringos kopomis slenka V.Myk-Put. Beauštanti aušrelė, betekanti saulelė, kelk, seserele, muno viešnele, ar dar tu n'išmiegojai StnD20. Aušt aušrelė, jau tek saulelė: budin mane mamuželė KlpD5. Per žalią girelę saulelė tekėjo, pro stiklo langelį motužė žiūrėjo KlvD117. Dienelei auštant, saulelei tekant, reikės man šalin joti KlvD342. Aušružei auštant vainiką pyniau; saulužei tẽkant ant galvos dėjau LB24. Aušta aušrelė į vario vartus, tẽka saulelė į ašarėles JV810. Kad aš jojau par žalią girelę, aukštai mėnuo tekė́jo JD684. Dar netekėjo šviesi saulelė, kėlė tėvulis jauną sūnelį TŽI241. Dangun saulelė bus mano motulė, anksti tekė́jo, toli lydėjo DrskD82. Mano jauna mergužėlė valion užauginta, ji nematė saulės tẽkant nei vieno kartelio DrskD190. Ni karto nemačiau saulelės tekanti, ni gailios raselės rytą nukrintanti (d.) Šlv. Kam teka saulutė vis iš rytužėlių, man, jaunai našlaitei, vis iš vakarėlių LTR(Lš). Nemačiau ašian saulytės tekant, nei žalmargėlių laukelin varant LTR(Rk). Aušta balta aušrelė, tẽka šviesi dienelė (d.) Prk. Auštrà aũštra, saulė teka LTR(Pns). Saulė tekėjo, kap brolį užmušė, saulė leidos, kap kavojo LTR(Brsl). Šešuro dvarelin aušrelė aušo, aukštoj klėtelėj saulė tekėjo LTR(Lzd). Statyk dureles į pusrytėlius, stiklo langelius į priešpietėlius, kad aš matyčiau saulutę tekant ir piemenėlius pulkelius genant LTR(Zp). Ant darbelių saulei netekėjus, nuo darbelių saulelei nusileidus LTR(Pg). Saulė ratu tekėjo, aukso žiedas mirgėjo LTR(Slk).
^ Nušvitęs jis visas kaip tekanti saulė rš. Po ledu saulė teka (lempa) LMD(Klvr). Aukštas kotas be lapų, viršuj saulė teka (lelija) LTR. Bitės liemuo, lino gelmuo, viršuj mėnuo teka (žvakė) LMD(Mrj). Ąžuolaitis kankuolaitis, devynšakis, devynlapis, viršuj mėnuo teka (žirnis) LMD(Klvr). Užminsiu mįslę keturgyslę – viršuj saulė teka (jurginas) LTR. Trumpas drūtas avino ragas, tame rage saulė teka (krosnis kūrenasi) Mrk.
ǁ tr. užtikti kylančiai saulei ką kur būvantį, ką darantį: Sūneli, kur tave (šįryt) aušra aušo, kur tave saulė tekėjo? (d.) J.Jabl. Kur tave, seselė, aušružė aušo, kur, lelijėlė, saulė tekė́jo? JV684.
7. H176, Sut, N, I, S.Stan, LL110, Š, FrnW, Dov, Aps eiti už vyro: Teku už vyro R, MŽ. Tekėjusi R110. Merga už vyro tẽka K. Pamėglauk ją, bene tekės už tavęs J. Ana kėslauja tekė́ti J. Ji tẽka už mano brolio NdŽ. Verčiau netekė́k NdŽ. Tẽka mūsų seselė į tolimą kiemelį DŽ. Duktė gi tẽka, o sūnus – ženijas Ml. Man jau para tekė́t ažu bernelio (d.) LzŽ. Mūs moma labai jauna tekė́[jo] Dglš. Anas draudė ją, kad palaukt, netekė́t Dglš. Gi reiks tekė́t, kraičius sudėt Mšk. Kai tekė́jo, daug žadėjo Dglš. Ką už tokio vyro tekė́t, geriau netekė́jus būt Ėr. Tekė́k, kol tẽkamas čėsas, bo seserys ant apivarų užlips Ps. Tekė́t ana nor ir šiandie – kad kas imtų Klt. Tekių yra, bijo tekė́t Klt. Reikė tekė́t až vyro ir bijot Trgn. Bernas ben kiek užu velnią gražesnis – ir tekė́k Užp. Kur dėsies netekė́jus, gailėsies pasenėjus Šmn. Kaip sena kumelė dvėst, teip ana tekė́t nori Slk. Mergai ne valia: jei ima bernas, tai tẽka Aln. Jei už Judošių jaunesnė dviem vasarom, da tekė́t galia Jrb. Tekė́jau už piningų, o ne už vyro Trš. Aš esu augusi, netekė́jusi, ale nesijauninu Vg. Jo duktė tekė́jo ir mane paprašė svočiosna Eiš. Turėsiu žentą, duktė jau tẽka Grv. Tekė́t – tai kilpa an kaklo GrvT134. Septintą dalią imdo iš brolių netekė́jus sesuo Grv. Kap mergos tẽka žu tokio, kur rūkia? Rod. Tę tekė́siu, kur šuva loja [Kūčių vakare] Pls. Kai aš tekė́jau, te buvo alaus Pb. Žmona pakavojo vyrą ir prižadėjo už kito netekė́t Žln. Tu do su botagu karves ganei, o ana jau tekė́jo Klt. Karalius susirūpino, o duktė dar labiau, kad jai reiks tekėti už prasto kareivio J.Balč. Tėvai nuotakos ir jųjų duktė tekė́sima nesibaido juomi (jaunikiu) JR8. Kad tekė́si už manę, tai paleisiu (sako žaltys) (ps.) LKT307(Ldk). Tekė́k, mano dukrele, šį mielą rudenėlį JV344. Mergyte jaunoji, kod nèteki? – Bernyti jaunasis, kod nevedi? JV362. Bevelij namie tekė́t, ne į marteles eiti JV867. O kad aš buvau jauna, netekė́jus, vis bernelius viliojau JD924. Tek ir mūsų seselė į tolimą kiemelį LB74. Jai už girtuoklio tekė́t reikėjo, to šelmio bernužėlio DrskD197. Ka neverksi tekėdama, verksi kampe tupėdama (d.) Plv. Tingiu dirbti, tingiu dirbti, netingiu tekė́ti (d.) Šl. Reikia jai rėžyti plonosios drobelės, tekėti už bernelio LTR(Plv). Aš už tavę netekėsiu, tu neturi nieko A.Strazd. Tek, dukrele, už bajoro, dukrytėle, už bajoro! LTsI295. Mergelė, su vienu vaikinu suderėjusi, nebgal už antro tekėti M.Valanč. Jie gėrė, vedė ir tekėjo CI705. Motė už vyro tẽka, idant motina taptų DP565. Nes norint daug moterų bu[v]o,… visos tekė́t norėjo DP439. Toji šventa žmona už antro vyro, būdama dabar jauna, nenorėjo tekė́t DP52. Vienokig norint luomas vedusiųjų ir tekė́jusių geras yra, bet geresnis nevedžių našlių ir mergų DP69.
^ Kursai veda (kuri tek), tas ger daro, kurs neved (kuri netek), geriaus CII675. Jaunas vedęs, jauna tekėjusi nesigailėkis: užaugs sūnūs kaip broliai, dukters kai sesers B499. Jaunas vedęs, jauna tekė́jusi nesigailėkis Sch97. Verpt – nė trukt, aust – nė stukt, o tekėt – kaip akėt PPr436(Jrb). Akėt – kaip tekėt, aust – nė paklaust PPr304(Ps). Tekėti – ne akėti: paakėjus ateisi, ištekėjus nebeateisi PPr158(Rk). Tekė́t – ne akėt, sekas palūkėt Prng. Nesiskubink: tekė́t – ne akėt Ktk. Tekė́t – kap akėt, o būt – nei pradėt Arm. Dabar dukterys aust tai nepaklausk, a tekė́t – kai akėt Rod. Akėt mažutė, o tekė́t didutė Bsg. Daug tẽkančių, maža imančių Drsk. Dvi sesytės neteka, trečia pieva neželia (durų stakta ir asla) LTR. Kromo duktė graudžiai verkia ant žemės tekėdama, tėvui subinę paliekt (aužuolas – tėvas, kromo duktė – gilės nupuldamos kiaušelę paliekt, subinę tėvui, t. y. aužuolui, rodo) B385.
| refl.: Aš jau tekúosi, užsakus duoduosi Skr. Žmonės… vesis, tekėsis ne teip, kaip pridera DP13. Norėt, idant… visi vestųs ir tekė́tųs, ir minykai su minyškomis DP68.
ǁ eiti į žentus, užkuriomis: Už moteriškės tekėti prš.
8. Vvs, An tilpti, sueiti, subėgti (apie siūlus metant audeklą): Du svarai siūlų tẽka vienon sienon Užp. Koks plonas audeklas, argi daug metant tekė́jo? Ob. Aš misliu, kad jau turi tekė́t trys sienos Sdk. Kad gerai tekė́tų ir dar liktų ataudam (linki metančiai audeklą) Pnm. Staltiesėm po tiek, abrūsam po tiek tekė̃s – vis nustatytos normos Ps. Metmenys skalsūs – tekė́jo trys sienos su stulpeliu Ktk.
9. Mž566, SD442, Q140, CI520, R137, R, MŽ, Sut, NdŽ greitai eiti, bėgti, skubėti: Išilsau tekėdamas SD376. Tekinomis eimi, šokinomis teku, skubinomis, skubiai braukiu SD13. Pirma eimi, teku R387. Kas keleliu ėjo, keleliu tekėjo?.. Sesė keliu ėjo, keleliu tekėjo NS353. Teka per dvarelį, neša žiburėlį NS327. Marti teka per dvarelį LTR(Rk). Bitės… skubinai teka pri darbo ir veikiai sugrįžta IM1852,30. Ing Galilėją tekėkiat Mž251. Tavęspi visi tekame, pagalbės tavo geidžiame PK22. Kaip darydavo Tobijošius š[ventas], kuris apleisdamas pietą savo alkanas tekėjo SPII177. Pahonai ižg Persijos tekini tẽka, idant Jį pamatytų prakarte gulintį DP35. Patys save siunčia, patys teka, norint jų niekas nesiunčia DP219. Pažink mane nevertą, kuris tavęsp tekù DK136. Eš tų prarakų nesiunčiau, o tačiau anys tekėjo BPII312. Bei daug žmonių jopi tekės ir daug pagonų eis bylodami BBMik4,2. O žvėrys tekėjo bei šę, bei tę BBEz1,14. Tekėk, ieškok dabar strėlų, kurias šausiu Ch1Sam20,36. Per takus idant tekėtumei, o akmenimi kojų nežeistumei SGII47. Su dide linksmybe tekėjo apsakyt tatai mokytiniams Jo MP156.
| prk.: Oi, tẽka bėga vakarinė žvaigždelė, visų žvaigždelių pasikviesdama VoL454(Švn).
^ Tekėk šuo, tekėk uodega B, B514. Laktuvis loja, žebotinis teka B, MŽ, N. Gul vilkas – džiūsta, teka vilkas – tunka PrLXVII7.
ǁ eiti prie ko, kreiptis į kur: Vaistytojop dūšių mūsų tekė́kime, o niekad nemiegokime DP478. Kiekviename reikale mūsų Jop su didžiu tikėjimu ir padūksiu tekė́tumbime DP152. Ir ne vieno nottremia, Jop nuoširdžiai tẽkančio DP327. Tosp saulėsp teisybės, tosp versmėsp visokios malonės su didžiu noru tekė́kime DP26. Bei šitai metas buvo Tavęs tekėti (paraštėje meilinėti, meilauti) BBEz16,8.
10. A1884,112, LTI149 slinkti (paprastai apie gyvenimą, laiką): Laikas tẽka DŽ. Jos gyvenimas tekėjo sena vaga DŽ1. Gyvenimas tekėjo jiedviem kaip sapnai sapnavos V.Krėv. Mūs pačių gyvenimas teka labai siaura sriove V.Kudir.
11. tokėtis, gaivelėtis, peikėti: Tekė́te atsitekė́jo i pati atejo Šv.
| refl.: Pieno devė [nualpusiai], pradėjo tekė́ties DūnŽ.
12. refl. KŽ vaisintis (apie avis, ožkas).
◊ pi̇́eno ùpės tẽka apie gerą gyvenimą, perteklių: Manai, kad kitur pi̇́eno ùpės tẽka? Dkš.
séilė tẽka sakoma, kai labai ko norima: Kad galėčiau siūt, tai net séilė tẽka Pnd.
ùpėmis (upẽliais) tẽka labai daug yra ko: O kiek ten vyno! Galima sakyti – upėmis teka I.Simon. Želvoj arielka tai upẽliais tẽka Žl.
aptekė́ti, àpteka, -ė́jo
1. intr., tr. Sut, K, LL117, Š, Ser, Vad tekėti apie ką, apibėgti ką, apie ką: Upė pusę miesto apteka N. Upė àpteka aplink miestą ir nuteka į jūrą DŽ.
ǁ apie kraują: Kraujas, aptekėdamas visą kūną, maitina jį rš.
2. intr. LL302 apvarvėti, aplašėti: Kraujais aptekė́jo visas suolas Ėr. Puodai api̇̀teka, apibūva, reikia peilio nuskust Sb.
ǁ tr. tekant, varvant sušlapinti kuo, apvarvinti: Tete, reik taisyt stogas, visus rugius aptekė̃s Vlkv. Gražusis veidelis krauju visas aptekėtas prš.
3. intr. N, KŽ aptekti kuo: Apteka akes ašaromis B. Akys apteka ašaroms R293, MŽ392. Jam akys ašaromis aptekė́jo KII236. Pakelkim savo akis, ašaromis aptekėjusias MšK. Krauju aptekėjusiomis akimis žiūri didžiulis žvėris į medžiotojus rš. Taukais aptekė́jusios akys KŽ.
4. intr. pasirodyti ties akiračiu, patekėti: Saulė aptekė́[jo], tada suskėlė tumonas (rūkas) Dglš. Bevažiuojant mišku saulė aptekė́jo Ds. Jau mėnulis aptekė́jo – šviesėliau Prng.
5. tr., intr. pasirodyti akiratyje, nenusileidus kitam (paprastai apie saulę ir mėnulį): Sako, po pilnačiai saulė mėnu api̇̀teka Švnč. Delčioj saulė àpteka mėnesį Ll.
6. tr. SD196, Rtr apeiti, apibėgti, apkeliauti: Aptekėję cielą aną aplink gulinčią žemę, pradėjo gabent and lovelių tus, kurie piktai turėjos, and anos vietos, kame girdėjo Jį sant Ch1Mr6,55.
7. tr. apnikti, užpulti: Api̇̀teka brudas Švnč.
◊ širdi̇̀s kraujù aptekė́jo pasidarė skaudu: Krauju aptekėdavo Baubai širdis, ir norėdavosi, kad apleista žemė prarytų K.Bor.
atitekė́ti, ati̇̀teka, -ė́jo intr., attekė́ti, àtteka, -ė́jo K, LVI204
1. N, K, Rtr, FrnW, KŽ tekant priartėti (apie upę): Iki kol šit vanduo ati̇̀teka, t. y. atspito, atbėgo J. Iš ten ati̇̀teka upelis DŽ. Upeliukas toks ati̇̀teka iš miško Sb. Ant pakluonės griovį vandvuo atitekėjo iš pačios Purienbalės Skrb. Šitas upelis iš ežero atateka Kpč. Višakis atiteka nuo Višakio Rūdos ir įteka į Šešupę LTII203. Prie Stalupėnų didis ežeras buvęs ir tenai attekėjęs vis platyn splėtėsi BsV376.
| prk.: Po ilgo čėso Dievo žodis ir lietuvininkams attekėjo Ns1832,1. Tai yra versmės, iš kurių daug tikėjimo bei palinksminojimo atteka prš.
ǁ apie kraują: Tryniau sniegu rankas, iki kraujas atitekė́jo Dkš.
2. refl. KŽ tekant vėl prisipildyti: Vanduo šuliny prie šaltinio atsi̇̀teka, t. y. vis pilnas šulinys, vis priteka J.
3. pradėti daugiau rastis (pieno): Kap nuej[o] karvės an žolės – pienas attekė́j[o] Rod. Kai ji (ožka) dabar priėda, vėl atitekė́jo pienutis jos Skr.
4. N, K, Š, DŽ ištekėti, po vestuvių atsikeliant pas vyrą: Ãtteka GrvT36. Prieš karą atitekė́jo į Lukšius Lkš. Aš kai čia atitekė́jau, visi šeduviškai kalbėjom Šd. Jy iš toliau atitekė́jus, ne vietinė Mžš. Jo gaspadinė ką tik atitekė́jus Pd. Ana iš dusetiškių čia atatekė́jo Vj. Aš čia atatekė́jau iš kitos parapijos Ds. Jau metai kap atatekė́jus Švnč. Trisdešim vienus metus turėjo, kai atatekė́jo Klt. Kai atatekė́jau, tai ir gyvenu čia Lb. Te kur net nuo Stirnių ana atatekė́jus Skdt. Kai atatekė́jau čia, daug dainų mokėjau Kzt. Ji ateivė – iš Upynos atitekė́jusi Skdv. Atitekė́jau in Trečionių kaimą, į Noreikų šeimą Stk. Ji attekėjo iš anos Varėnos Vrn. Mūsų sodžiun attekė́jo merga iš Dubinių Knv. Attekė́jusių mergų gudžių buvo kelios Drsk. Tokian kieman gera attekė́t: ir bažnyčia, ir mokykla arti Grv. Atatekė́j[o] [motutė] an valako Ad. Attekė́jau trisdešimtais metais Ad. Aš attekė́jau šę kurnon (dūminėn) pirkion, ale skaudžiai pabudavojom kitą Dv. Kai attekė́[ja]u, anyta dar buvo gyva, ė šešuras pamiręs Lnt. Šešuras numiręs buvo, kai attekė́jau Rod. Kitą kartą marti atitekėjus už vyro ir radus motiną, o ta jai liepdavus kas rytą malti BsMtI227(Sln). Ji nesutiks su atitekėjusia marčia I.Simon.
ǁ ateiti į žentus: Muno vyras jau buvo attekė́jęs Žgč. Ans attekė́jęs šišion Plik.
5. ištekėjusiai išsiskirti: Ištekė[jo] ir atatekė́[jo] Mlk. Ne tep lengva atatekė́t kap ištekėt Ml.
6. ateiti, atvykti, atkeliauti, atbėgti, atskubėti: Tai ir žydai išpažino, kurie pas grabą gulėjo, kada miestan attekėjo PK166. Avis…, kaip išgirsta balsą pieminies savo, džiaugiasi ir vadinama attek pieminiesp savo BPI224. Išgirdusi Poną Kristų ing jų žemę atėjusį, tuojaus tekina atatek Kristausp BPI283. Nesa eš Jį ūmai iš tę duosiu attekėti BBJer49,19.
7. atsitokėti, atsigaivelėti, atsigauti: Iš medžio iškritus ilgai da pagulėjau, iki atitekė́jau Šil. Tėvukas kai žiemą įsirgo, tai tik vasarą atitekė́jo Zp. Atsisėskim biskį, tai nor kojos attekė̃s Sn. Dvylika kiaušinių suvalgo – ati̇̀teka protas Ig.
| refl. S.Dauk, BzF187, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Mrj, Lkm: Mano akys atsitekė́jo – jau gerai matau J. Nuo išgąsčio, apslabnėjimo atsitekė́ti, t. y. atsigauti negaliu J. Palauk, neskubėk, kol atsitekė́siu J. Koja atsitekė́jo (atitirpo) BŽ342. Vargšelė atsitekė́jo visa balta kaip nabaštikas DūnŽ. Tekėti atsitekė́jo i pati atejo Šv. Kaip tik pakišo štinkspirito (amoniako) – tujau atsitekė́jo Trk. Buvo apslabnėjęs, bet daba jau atsitekė́jo Vkš. Pirštas užtirpo, niekaip neatsi̇̀teka Vkš. Kojos būs sušalusios, i tik įsilipsma į patelus, da kojos neatsitekė́jo Všv. Neatsitekė́jo krau[ja]s dar, kaip buvo [koja] užtirpusi DūnŽ. Biškį atsitekė́jo rankos, o nieko nejutau Jdr. Pailsink nervus, ka atsitekė̃tum DūnŽ. Atsitekė́jęs išnešęs gerti arkliams Lnk. Aš da nesu atsitekė́jus nu praejusios nakties Kin. Užgautas atsitekėjo Tr. Atsisėsk, atsitekė̃s nugara, pavaliui nukasme [bulves] Jnš. Sėskimės, tai nors kojos atsitekė̃s Lp. Atsisėdau in suolelio, atstekė́jau ir nuejau aptiekon Skdt. Buvo blogà, dabar atstekė́jo Aln. Motyna atsitekejo nuo išgąsčio, apsižvalgė Žem. Atsitekėjo jis ligonbuty suraišiota ir sustatyta ranka J.Bil. Veronika, nors ir tampėsi ir visa drebėjo, tačiau veikiai atsitekėjo A.Vien. Savo lauke tiktai teatsitekė́jęs BM58(Vvs). Šerna labai persigando, pamačius porą žmogysčių, bet greit atsitekėjo BsPII31. Bet čia jau vyrai suvis atsitekėjo TS1902,2–3. Sumuštasis atsitekėjo, ale… apie jo pilnintelį pasigavimą abejojama LC1886,25.
| Bulvės atsitekė́jo po lytaus, atsigavo Tl. Atsi̇̀teka bulvės nušalusios, jei tujau apvagosi Šts. Kiti gal dar atsitekė̃s kopūstai, o va šitie jau pragaišo Švnč. Atstekė́jo bulba vandeny, pasdarė pilnesnė Aln.
| prk.: Dabar mano dvasia ben kiek atsitekė́jo A.Baran. Apalpus Lietuva vėl atsitekėjo IM1861,55.
8. praeiti skausmui, atsiradusiam nuo šalčio (apie panages): Palauk, kol atitekės, tada nebeskaudės Klvr.
| refl.: Panagės pateka nuo speigo ir atsiteka Skdv.
9. atitirpti, atsileisti: Tai, kad jau būt attekė́jus visa [žemė]! (apie įšalą) Lp. Atnešk gunčę trobon, tai nor bus attekė́jus! Lp.
įtekė́ti, į̇̃teka, -ė́jo intr.
1. SD1190, SD403, Sut, N, K, M, L, Š, Rtr, Ser, KŽ įbėgti srovei (apie upę): Ta upė į̇̃teka į jūrą NdŽ. Ta upelė atbėga iš toliau ir iñteka į Verknės upę Stk. Pasvaly Svalia į̇̃teka ant Lėvenį Skrb. Visos upės inteka mariosna SPI270.
| prk.: Viskas išteka, niekas neį̇̃teka (visi bėga iš kaimo, naujų neatvažiuoja) Jd.
ǁ apie kraują: Dažniausiai į dešinįjį prieširdį įteka viena ar dvi plaučių venos rš.
2. refl. Rtr, KŽ įsismaginti tekėti srovei.
3. įlašėti, įvarvėti: Įtekė́jo vanduo į vidų J, Š.
4. Vlk, Jz pasirodyti ties akiračiu, užtekėti (apie dangaus kūnus): Jeigu saulė intekė́jus, kai nueini – ponas išvaro Krm. Į tėvo dvarą saulele įtekėčiau, už balto stalelio rožele pražydėčiau LLDII619(Brš). O aš įeinu aukšton klėtelėn, oi, aš įteku šviesiu mėnuliu LTsII551.
5. atsikelti gyventi išėjus už vyro, atitekėti: Jy buvo įtekė́jus tuos namuos Šmn.
6. refl. Rtr, KŽ įsileisti tekėti už vyrų: Netekėjo netekėjo, o kai įsitekė́jo, tai visos iš karto mergos ištekėjo Š.
7. Krns, Svn, An, Trgn tilpti, sueiti (apie siūlus metant audeklą): Kiek gijų į̇̃teka tavo skietan? Ppl. Kad da pora posmų būt intekė́ję, būtų platesnės buvę marškos, būtų kaip tik Aln. Maža posmų intekė́jo Aln. Plona buvo [metama drobė], daug įtekė́jo, da ir liko Ob. Stori siūlai trijos sienos neintekė̃s Ds. Mečiau šiandie audeklą, ale neįtekė́jo Srv.
8. A1883,83, KŽ turėti įtakos: Toks maistas labai gerai įtekėjo mano sveikatai Š.
9. refl. įsiteikti, įgyti palankumą, patikti: Šituo, žmogau, neinstekė́si Trgn. Aš savo klebonui grybais instekė́jau Prng. Pagerbta ir gera motė ne drin ko kito gražinas ir rėdos, tiektai idant įsitekė́tų akimus vyro savo DP561. Bet Ona tais daiktais įsitekėjo Viešpati Dievui DP52. Jei aš turėčio žmonėmus įsitekė́t, nebūčia tarnu Viešpaties Christaus DP574. Nesa be tikėjimo neest galimas daiktas intekė́tis Dievui DP409.
ištekė́ti, i̇̀šteka, -ė́jo intr.
1. SD1199, R46, MŽ62, N, L, Š, LVI815, NdŽ, DŽ1, KŽ išbėgti, prasisunkti, išvarvėti, ištrykšti (apie vandenį, skystį): [V]anduoj ištekė́jo iš viedro LzŽ. Daro gi čia melnyčią, ale kad vandenio nebus an ilgo – ištekė̃s Ker. Iš turbinračio skystis išteka į siurbimo vamzdį rš. Sula ištekė́jo J. Kad neištekėtų sultys, vyšnias reikėtų skinti su koteliais rš. Pašiltai padeda [korį], jis (medus) ir i̇̀šteka Žb. Par tą salyklą i̇̀šteka, išbūna [vanduo], ka jau nebė[ra] nieko, tą salyklą duoda gyvoliams Akm. Ìšteka to misa, atšaldai da šalčiau kaip pamelžtas pienas, na, tada sudedi apvynius, mieles, ir rūgsta Kp. Ir i̇̀šteka rudas [alus] – tei kaip tik ka daba yra [pirktinis] Sk. Sėmenis sudžiovindavo, tarp tokių staklių deda, ištekė́davo koki penki buteliai [aliejaus] Alz. Oda nubraukta, o vienoj vietoj prie smilkinio plyšelis, iš čia kraujo ir ištekėta rš. Tai gardžiai miegojau, net seilė buvo ištekė́jus Vb. Ėmė jos (karalaitės) kaklą spaudyt, tai da daugiaus nečystybės ištekėjo BsPI89(Rg). Antru kartu kai iššovė, kraujas ištekė́jo (d.) Smn. Patol stumdys, pakol nelaimingam visas kraujas iš atvertų žaizdų ištekės Blv. Prakaitas… su kraujais tenai ištekėjo iž švento kūno Jo MP151. Pas šalį altoriaus ir teištek palaikas kraujų BB3Moz5,9. Plyšta sūdai, o vynas išteka BtMt9,17. Ir Jėzaus ašaros pradėjo ištekėti NTJn11,35. Nesa Ninivė yra kaip ežeras pilnas vandinio, be to, tasai turės ištekėti BBNa2,9.
| prk.: Šitus iš pačios Tavo širdies ištekėjusiuosius žodžius duotumbim vėl į savo širdis įtekėti prš. Ištekėjo svietastis mūsų išganymo PK162.
^ Dieną naktį teka, niekad neišteka (upė) TŽV582(Prl).
ǁ nurimti, nustoti banguoti: Reik dar laukti, kol gožos ištekės, kitaip neįeisi į jūrą Plng.
2. tekant, varvant, pasidaryti sausam, išvarvėti: Jam akis ištekė́jo NdŽ. Visa oda ėsanti nuo veido nusilupusi ir viena akis ištekėjusi LC1878,2. Akys iš verksmo ižtekėjo KN33.
^ Lig saulė patekės, mums nuo rasos ašarų ir akys ištekės S.Dauk.
| refl.: Išsitekė́jo varškė, tai myk po akmeniu Klt. Išsitekė́jo takai, pakoriau, išdžiūvo Klt.
3. N, Ser, KŽ, DŽ1 turėti pradžią, pradėti tekėti (apie upę): Iž ko eimi, plūstu, ižteku SD257. Iš ežero i̇̀štekanti upelė NdŽ. Iš ekmeninio kalno ištekėjo ik šiol nematytas šaltinis čysto, saldaus vandenio Tat. Dar Volovyčia keletą valksmų Lukšto ežere kanaunykams užlaikė, kad kumet norėdamys to[je] vieto[je], katro[je] išteka upė Varnelė, galėtum žvejoti M.Valanč. Šitas vanduo, ištekąs priš rytus, per lygius laukus nutekės ing jūres ir iš vienų jūrių ing kitas BBEz47,8.
| prk.: Dievui, viso gero davėjui, ataduosime, iž kurio kaip iž marių visokios dovanos ižteka ir ižplūsta SPI86.
4. refl. išsieikvoti melžiant, išsimelžti: Kai anksti apsiteliuoja, išsi̇̀teka ant vasaros, tai pieno mažai ir beduoda Ds. Galgi, misli, kiek te pieno beduoda, karvė išsitekė́jus Skdt.
5. Dv užtekėti (apie dangaus kūnus): Tamsu, nėra mėno, do paskiau ištekė̃s Str. Ižg ryto ištekė́j[o] saulė Šlčn. Jau saulė ištekė́j[o] Azr. Dar neišaušo šviesi aušrelė, dar neištekėjo giedri saulelė TDrIV20. Ištekė́jo iš rytų saulelė, nutirpino ežerų ledelį JD791. Išteka žvaigždytėlė rytelio vakarėlį NS451.
6. išstypti, sunykti: Kap pabuvo pamidorai itokioj žolėj, tai ir ištekė́j[o] visi Arm. Ištekė́ję bulbos po medžiais Mrp. Kap žolė didesnė išaugs, nerasiu nieko – ištekė̃s burokai Lz. Riebioj žemėj javas i̇̀šteka Rod.
7. B499, Sut, K, M, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 išeiti už vyro: Mergaitė ištekanti N. Gaši merga ištekėjo už žaižaroko J. Nustiko mergai gerai ištekė́t Dglš. Ištekė́jo devyniolikos metų – piemenė Azr. Ano, kur ištekė́jus, labai gražiai gyvena Mžš. Kap ištekė́[ja]u, buvau sveika sveika Ml. Aštuonios mergos buvo, ir visos ištekė́jo PnmŽ. Tik neištekė́jusioji namieje gyvena Prn. Ženyčiaus, tik negaunu ištekančios panos Sv. I tos, kataros, buvo ištekė́ję, i tom reikė ažmokėtie LKT334(Rš). Ištekėt suspėsi: jeigu geras, to gerumo užteks, jeigu blogas, bus mažiau vargo LTR(Ppl). Jauna – aštuoniolikos metų ištekė́jau Antr. Tėvelis pasimirė, tai tada ištekė́jau LKT244(Pkr). Kita i motriška metų nesulaukusi [po vyro mirties] ištekė́davo, kitas i vyras ženydavos Krš. Ištekė́jus jau retai benuvažiuodavo tėvynėn Sb. Katrai davė didelį pasogą, tai i̇̀šteka Dg. Kur biednos – sėdi, bagotos ištekė́jo Pls. Aš be andaroko likau, paki mergos ištekė́jo, paki išpasogijau Klt. Ištekė́jau pakulniais marškiniais (nieko neturėjau) Klt. I sesuo ištekė́[jo], i berniokai pasiženijo Ad. Ažsilikinėjo ažsilikinėjo i neištekė́jo Ad. Kap ištekė́jai ažu vyro kap až mūro, ė kap až blogo vyro – kampe šluotelė (visų stumdoma, niekinama) LKKXIII127(Grv). Užupėj gudės až lietuvių ištekė́ję GrvT101. Mano sesuva kai ištekė́jo už lenko, tai ir lietuviškai pamiršo Onš. Tę ištekė́jus sesuva ma[no], al jau nėra, numirė Šlčn. Po Švenčionėliais tėvo tikra sesuo buvo te ištekė́jus Švnč. Ana čia seniai ištekė́jus JnšM. Ištekė́jo ana, sulaukė mergaičiokę Ker. Ìšteka mergaitė, tai kryžių užsideda Msn. Reikė akių neturėti už to kelmo ištekė́ti O. Jeigu aviną sugausi, tai tą metą ištekė́si, o jeigu avį, ta tumet nebištekė́si Klk. Pynimas vainiko ir dėjimas ant galvos ženklina dainose žemaičių mergaitę ištekančią StnD7(pastaba). Vargelyj gimiau, vargelyj augau, už vargo bernelio ir ištekėjau KlpD88. Oi sesut, sesule, balta lelijėle, ar dar n'ištekėjo mano mergužėlė? TDrIV162(Rod). Ar [nori] name ištekė́ti? Ar į marteles eisi? JV867. Ir išejo, ištekė́jo balta lelijelė (d.) Rt. Kas pasitiki galėsianti už tokio vyro su gera sąžine ištekėti, teatsiunčia savo adresą A1884,327.
^ Ir ožka ištekėtų, kad pinigų turėtų LTR(Pšl). Kuri ištekėdama šoka, ta verkdama gyvena; kuri verkdama išteka, ta dainuodama gyvena MTtVII94. Pažinsi, šikšna, degutą, kai ištekėsi! LTR(Rk). Ištekėjusi gegutės dainas prisiminė LTR(Šll). Išteka ir ženijas tai ne visi, o mirt reikia kožnam LTR(Kp). Vely su žila kasa, su žalia rūta, neką už tokio ištekėt LTsV148(Ldvn). Ištekėčia nors už jaučio, bile tik vyrą gaučia LTR(Jz). Mergai ištekė́t, tai ne vištai kiaušinį sudėt Tr. Ištekė́t tai ne akėt Ds. Paakėjus sugrįš, o ištekė́jus nebesugrįš Pnd. Kai buvau mergelė, raudonai dėvėjau, o kai ištekėjau, ašaras barsčiau (aguona) LTR.
ǁ išeiti į žentus, užkuriomis: Kai vyras išeita prie marčios, tai i̇̀šteka Ktč. Mudu buvova pasitarę, katram geriau bus ištekė́ti, tas ištekė́s Pgg. Vienas brolis buvo į Saugas ištekė́jęs Prk. Ans buvo ištekė́jęs į Nemirsetą Krg. Kad ištekė́jau, pasiėmiau tris avilius iš tėviškės Dov. Jaunikaitis, į kitą parapiją ištekėdamas, atėjo prie savo kunigo reikalingojo ženklo išsiprašyti LC1879,15.
ǁ tr. išleisti už vyro, ištekinti: Anos jau ištekė́tos Dglš. Kaip žalios rūtelės daržely pasėtos, taip jaunos mergelės dar neištekėtos LTR(Šll).
8. KŽ praeiti, praslinkti (apie laiką): Tad nei jis, nei gydytojai nė nepasijuto, kaip ištekėjo vakaras, visa naktis ir ėmė švisti Vaižg.
9. prk. kilti, atsirasti: Ir daug kitų labai svarių ir didžių tiesų ir mįslių iš matematikos vienos išteka A.Baran. Nuo klaidų, kurios išteka iš nedabojimo subjektyviškumo pasakoriaus, neapgina nei rūbas padavimo J.Šliūp.
10. išbėgti, išskubėti: Išteku, išbėgu SD408. Bet jis (Juozapas) paliko sermėgą jos rankoje ir… išėjo (paraštėje ištekėjo) iš namų BB1Moz39,12.
11. refl. N išvengti, išsisukti.
paištekė́ti, pai̇̀šteka, -ė́jo (dial.) intr. Pst daugeliui ištekėti: Dar trys dukteres paištekė́ję yra Vilny[je] Dv. Ma[no] ir dukteres paištekė́ję, ir anūkai paženiję Dv. Kur tos mergos? – Paištekė́jo Dv.
nutekė́ti, nùteka, -ė́jo intr.
1. SD1163, SD333, R5, MŽ6, Sut, N, K, M, L, Rtr, LL233, DŽ, KŽ nubėgti tolyn (apie vandenį ar kitą skystį): Nemunas nùteka Baltijos jūron NdŽ. Vezuvijaus lava buvo nutekėjusi ligi jūros J.Jabl. Nenùtekami ežerai yra žuvingesni Sn. Nesa surenkas vanduo ing žemumą duobės, o nuteka nuog paputimo kalno DP492. Jau nutekė́jo visos upelės BM413(Kp). Tie lapeliai nubyrėjo, par upelį nutekėjo (nuplaukė) (d.) Tvr.
| prk.: Ot bjauri žmonių mada lieti savas paplavas taip, kad ir po svetimu langu nutekėtų J.Avyž. Nuo rytų iki vakarų jau žodis nutekėjo (nusklido) Ns1840,1. Žinia nueidavo lig smuklės, nutekėdavo į miestelį Pč. Ant tokio kaznodiejos nenùteka Dievo palaiminimas A.Baran. Nùteka į šalį (išvyksta kitur) daug jaunų Krš.
^ Nuo to laiko jau daug vandens į marias nutekėjo (daug laiko praėjo) A.Vien. Daug upėmis vandens nutekėjo nuo to laiko, kai jaunasis bernelis vedė dailią bajoro dukružėlę V.Krėv. Daug nutekėjo Nemunu vandens, bet dar daugiau širdis priaimanavo B.Sruog. Kiekgi vandens nutekėjo [nuo to vakaro] KlK21,23.
2. nuplūsti, nusekti, išnykti (apie susitelkusį, susilaikiusį vandenį): Reikia ištakas prakasti, kad vanduo iš daržo nutekė́tų Š. Vanduo neturi kur nutekė́ti NdŽ. An kalnais y[ra] – greit nū̃teka LKT43(Lc). Griovukas prakastas, tai dėl to ir nùteka vanduo Alv. Anksčiau prakasdavo kokį ravelį, kad nutekė́t [balų vanduo] Alz. Kur vanduo nenùteka, ten rugys greičiau prigeria Škn. Lytaus vanduo ne taip veikiai nutek (įsėd), kaip mano žmones manęs užmiršta CII287.
3. nuvarvėti, nubėgti skysčiui iš vidaus ar nuo paviršiaus: Nuteka vanduo, nuvarva R9, MŽ11. Ištrauki [linus] iš ežero, nùteka, ir kloji an rugienos – geresnis valaknas esti LKT332(Gdr). Skryliai išgriebiami skylėtu samčiu ir, vandeniui nutekėjus, sudedami į pusdubenį rš. Žaginy šieną sulyja, tai [v]anduo nùteka, i vė sausas Klt. Čia aplijo, čia nùteka, kai kuoruos [rugiai] Klt. Lyja – tai nùteka [nuo šiaudinio stogo] gražiai, stovi ben po trisdešium keturiasdešium metų Žb. Tas vilnas ištraukei [iš dažų], nutekė́jo, sukišai į tokį ploną maišiuką [džiovinti] Škn. Dar daug nekalto kraujo nutekė̃s NdŽ. Daug ašarų, per daug jau nutekėjo, kad dar nukrist galėtų nors viena E.Miež. Abiejų sielų nelengvino ašaros, čiurkšlėmis nutekėdamos Vaižg. Anupras Juzai kaip davė par nosį, tai net jušnykas (kraujas) nutekė́jo Zr. Par volę nùteka apačion, eina švarus saldus alus Kp. Rasalas nutekė́jo nuo barščių kubilo J.
^ Nutekės kai nuo žąsies vanduo Sln.
4. R, MŽ, Sut, P, K, M, L, Rtr, Š, DŽ išeiti už vyro, ppr. po vestuvių nusikeliant gyventi pas jį: Šarvas mergos nutekančios SD278. Nutekėti už vyro B499. Mano duktė nutekėjusi prie Danaičio N. Aš esmi iš Luknojų į Žargiles nutekėjusi už Juknį N. Reiks tau kelti anksti rytelį, kaip nutekė́si J. Duktė jau nutekėjo už vyro J. Ar toli nutekė́jo tavo duktė gi? Ut. Ji nutekė́jo į tolimą parapiją Srv. Į būrį nutekė́jau, tik išsiskirstėm Jd. O jau kap nutekė́jai, išpynei kasą, jau nesupinsi Tvr. Nutekė́jo be kraičio Km. O dar viena buvo pas Mikonį nutekė́jus, tę an viešo kelio Btrm. Čia nutekė́jus iš Knystuškių vieno žmogaus dukrė Grv. Viena sesuva nutekė́jo, metų nepabuvo ir numirė Dv. Ana nenutekė́jus, sena likus Aps. Kad marti nutekė́davo py jaunikio, tai važiuodavo, lydėdavo visi svečiai Rsn. Kaip nutekė́s, i nereiks to mokslo mergelkoms Šauk. Prastai muno duktė nutekė́jo, velyk būtų mun žentą parvedusi Vdk. Juodu buvo jau nutarusiu, kad jinai tekės už jo, nutekės į jo ūkį I.Simon. Tenai man lengviau būtų negu vieną pamilus už kito nutekėjusiai V.Krėv. Paseno, o nenutekėjo, tad jau žinok, jog nėra doros Žem. Nės Ilzbutė, jų dukčiutė, buvo paskiausi ir prieg tam už šulco į Taukius nutekė́jo K.Donel. Suderėjo dėl gero tėvynės nutekėsianti už Jagėlos A1885,77. O jei teip doriai elgiesi, norins ir pasogos neturėtum, nutekėsi už vyro Rp. Mergaitės žiūri, į kur vėjas pučia, tenai nutekė̃s NdŽ. Tu, mergele, nutekėjusi daugiaus vainiko nenešiosi StnD17(pastaba). Vargelė[je] gimiau, vargelė[je] augau, už vargo bernelio ir nutekė́jau VoL314(Vkš). Peludė[je] gimiau, šalinė[je] augau, už vėjo nutekė́jau JD838. Sesut mano mieloj, arti nutekėkie… už kiemo bernelio VoL396(Grv). O šiam trečiam šiporiukui jaunam pati nutekėsiu KlvD216. Kad aš jauna nutekėjau, nieko gero nežinojau D3. O toj kuosa bevainikė norėj nutekė́tie DrskD250. Mergos nutekėjo, marčios pasenėjo LLDI413(Švnč). Kur tas žiedelis nuriedėjo, te mano sesiulė nutekė́jo (d.) Jž. Gal tetušio neturėjai, kad teip toli nutekėjai? LTR(Brž). Kai nuėjau nutekė́jau į mažą grinčelę, terp devynių brolužėlių dešimta seselė (d.) Rdd. O jei motė apleis vyrą savo ir nutekė̃s už kito, tad svetimpatalauja DP69–70. Sužieduotinė, nutekėdama ažu vyro, apleidžia… giminę SPI217. Tenutek anos kaip norinčios, tiktai tenutek giminėspi plemės savo tėvo BB4Moz36,6.
^ Mergai nutekėt – tep kap varlei balon užakėt LTR(Lš). Laukia kap našlė nutekėt LTR(Vs).
ǁ Jn(Kv) nueiti į žentus, į užkurius: Ans į Žeimius nūtekė́jęs Krg. Jonas nūtekėjo pri Mikužio Pgg. Vargelė[je] gimiau, vargelė[je] augau, už vargo mergelės ir nutekėjau TDrVII66(Dov).
5. nueiti siauryn, suplonėti: Lapo pentis nusiaursta (nuteka) kotelin Mt.
6. nuslysti, nusmukti (apie šeivą): Šeiva nuteka (nutekėjo Krz4) CI25.
7. praeiti, praslinkti (apie laiką): Trunka tie meteliai nutekėti? rš. Daug laiko nutekėjo, kai mačiau Vydūną, tačiau įspūdžiai išliko iki šiol LKXX416. Metai nutekė́jo in pabaigą Č. Metų ne priest (ne prisideda), bet visadai nuest žmogui: metai ne priteka, bet nuteka DP580.
8. SD376, R94, MŽ124, SGI53 nubėgti, nuskubėti: Nuteku (orig. nutekiu) kur tolyn SD425. Aš nuejau, nutekėjau su variniais viedreliais, su šilkiniais pasaitėliais NS79. Marija Magdalena tada nutekėjo, jeib tatai pasakytų BPI399. Ir nutekėjęs pirma užkopo ant medžio figos, idant Jį regėtų VlnE183. Ižtrūko kuo veikiaus iž anos minios ir nutekė́jo pirm ir užlipo ant medžio lauko figos DP574. Išpylė kodį ingi prakartą (lovį) ir vėl nutekėjo šuliniespi semtų BB1Moz24,20. O Laban nutekėjo anop žmogausp versmėsp Ch1Moz24,29. Nutekėjo ing visas aplink ėsančias šalis, pradėjo nešt tuos, kurie sirgo BtMr6,55.
| refl.: Aš ant svirną nusiteku: svirno raktai tebėra, mano brolio nebėra NS80. Nusitekėt norime niekur kitur, tiktai anop vietop PK243.
panutekė́ti, panùteka, -ė́jo (dial.) intr. visoms ištekėti: Josios dukterys toli panutekė́ję Grv. Panutekė́jo LKKIX188(Dv).
patekė́ti, pàteka, -ė́jo
1. intr. KŽ pasilieti, ištekėti (apie skystį): Ka devė į galvą su kažkuo, i kraujai patekė́jo Vvr. Tas [žmogus] tep suspaudė tą sūrį, kad išrūgos patekė́j[o] (ps.) Azr. Iš jo (lavono) visas brudas patekė́j[o] Str. Negerk per greit, kad nepatekėtų per lūpas Vaižg. Nueinu ryto, guli paršelis išsižiojęs [negyvas], kraujo net patekė́ta iš burnos Klt.
2. intr. SD1126, SD259, J, M, L, Š, NdŽ tekant pasisunkti, pasiskverbti po apačia: Po grindom patekė́jo vanduo Sv.
ǁ tr. N, KŽ tekant paplauti, pagraužti (krantą).
3. intr. NdŽ kurį laiką pasisunkti, pavarvėti, pasroventi: Būdavo, numuši ranką – kraujas neteka, tik ruda sunkelė pàteka (taip išsekę buvo tremtiniai) Ob. Sula truputį patekė́jo ir vėl nustojo Sv. Tepatekỹ žąses kraujas, geresnė bus mėsa Dglš.
4. intr. po truputį tekėti, prasisunkti: Negerai ažkamšei rėčkelę – vis tiek pàteka Sdk.
5. intr. KŽ patvinti, pasrūti, paplūsti: Pateka upė SD261. Krauju patekė́jusios akys NdŽ. Visa mėsa pienu patekė́jus (apipilta) Dg.
6. intr. įbėgti srovei, įtekėti, įsilieti: Kur tas upelis pàteka, aš nežinau Šmk. Tais grioveliais [trąšuotas vanduo] pàteka į didesnį griovį Dg.
7. intr. K, M, L, Rtr, Š, DŽ, KŽ, LzŽ, Č pakilti aukščiau akiračio (apie dangaus kūną): Saulei patekė́jus atejau J. Kol saulė patekė̃s, turim tę nueiti LKT193(Nm). Saulė patekė́s, ir išeisi į laukus Krtn. Baigi darbą su saule: kada patekė́jo – į darbą, nusileido – numo Krž. Parginsi, kaip jau saulė patekė́s Tl. Patekė́jo saulė, i rasą tujau nudžiovino Varn. Nu ka saulė pàteka graži, būs pagada Brs. I tą vieną sykį parejau saulei patekė́jusi Kl. I ta liuob iš vakarų patekė́s viena žvaizdė su rykšte Yl. Saulė tokia raudona patekė́jo Pc. Gana tau drunėt, čėsas keltis, saulė jau kur patekėjus! Lš. Liuobėjusys subatos vakarą nu saulės užsileidimo lig saulei patekant sutartines dainiuoti S.Dauk. Šviesus mėnesėlis patekėjo iš rūtų darželio, o aušros žvaigždelė iš pat vainikėlio (d.) J.Jabl. Patekė́jo šviesioji saulužė, ištirpino vasaros ledaitį Sch8. Nusileis mėnuo, patekė̃s saulelė JD942. O kai laidojo mudu, brolyčiu, šviesus mėnuo patekėjo KlvD249. Tamsi naktis jau sutemo, aušros žvaizdė patekėjo LTIII428(Sln). Saulele motule, patekė́k patekė́k (d.) Rm.
^ Jis kai parėjęs namo, tai jo tie namiškiai džiaugiąsis pamatę kai saulaite patekėjusia LTR(Sln). Kol saulė patekės, rasa ir akis išės PPr62. Aiškink kvailam, kad rytą saulė patekėjo! KrvP(Pun). Kol neišaušta, i saulė nepateka LTR(Vdk). Ji (saulė) ir nesutinkama pateka Vaižg. Jeigu per keturiolika šešiolika valandų darbo keturis litus užkali, tai, rodos, kita saulė pro langą pateka (pasidaro linksma, apima džiaugsmas) J.Marc. Negreit da toj saulė patekė̃s (daug laiko praeis), kol ana sulauks savo vyro An. Elzbietai septynios saulės patekėjo nuo tokių žodžių rš. Šiandien ir mums, buvusiems jūsų vergams, ir jums, buvusiems mūsų ponams, patekėjo nauja saulė (prasidėjo šviesus gyvenimas) A.Vien.
8. intr. Rod, Ml, Str visoms išeiti už vyrų, ištekėti: Visos dukterys patekė́ję LKKXI221(Trak). Turim tris dukteres ir visos trys patekė́ję Arm. Trys jos dukrės Vilniuje, anos gerai patekė́ję Grv. Tik mergos patekė́jo, kur bagotos Pls. Jų yra ketrios (keturios) merginos ir visos patekė́ję Vrn. Gražios mergos visos patekėjo, jaunos marčios visos pasenėjo LTR(Ad).
9. refl. N, KŽ apsivaisinti, pasibėgti (apie avis, ožkas): Ožka pasitekėjusi MŽ. Avys pasitekėjo MŽ403.
10. intr. NdŽ, KŽ, Nm, Snt, Trg, Skdv pasidaryti skausmingam, užgeltam nuo šalčio (apie panages): Panagės patekėjo B, R140, MŽ185, N. Man iš šalčio panagės patekėjo KI713. Panagės patekė́jo nuo šalčio, t. y. po nagų meisos gelia nuo šalčio J. Sušalusias rankas kišk į šaltą vandenį, kad panagės nepatekėtų Grš. Trink sniegu – mun panagės patekė́jo Vvr. Nešildyk sušalusių rankų, o panagės patekė́s Žgč. Ka panagės pateka, reik pirštus kišti į sniegą, ir atsileida Grg. I panagės patekė́jo tą žlugtį beskalbant tokie speiguotie Lkv. Veizėk, mano panagutės patekė́jo MitI67(Klp).
| refl.: Teip sušalo rankos, kad i panagės pasitekė́jo Krt. O jergau, ka pasi̇̀tekėjo panagės, negal betverties! Grg.
11. intr. Sut, N nueiti, nubėgti, nuskubėti: Pateku po kuo SD259. O kam patekanti rakteliai skambėjo? NS338. Sutrinko trinko tėvelio grindos, o kam einanti, kam patekanti? NS341. Nū sunku krikščionimus, kiemuose gyvenantiemus, kiek varstų patekė́t bažnyčion DP64.
12. tr., intr. LTI210(Tvr), Sv pasitinkant išeiti kam priešais: Dar tik svotuliai atšlaime sučežė[jo], ė jau mergos tėvai išbėgo, juos patekė́jo Prng. Bėk tėvo patekėt iš turgaus – baronkų ataveža LTR(Vj). Veselioj pàteka kožną žmogų muzikantas Dglš. Patekė́k mani, sūneli, ne až ilgo (tėvas atsisveikina su mirusiu sūnumi) Dglš. Kunigas patekėjo numirėlio priimt Rš. Kas jam šitiek užmokės? Be kepurės patekės? Gmž. Kai mañ nešė an bažnyčią, varpai suskambėjo, vargamistras, kunigelis mani patekė́jo (d.) Kzt.
| refl. tr., intr. Sut: Oi eisiu eisiu, pasitekė́siu ir kaip galėdamas pasisveikinsiu Š(Tvr). Jog jums nepasitekėjo su duona ir vandenimi ant kelio CII1103. Šitai apžieduotinis eit, išeikite pasitekė́tų jam DP567. [Mergos] ėmusios lempas savas, išėjo pasitekė́tų prieš apžieduotinį savą DP568. [Tarnai] Viešpatį naktį ant kelio pasiteka DP552.
13. tr. apdovanoti (pasitinkamą marčią): Neisiu veselijos: neturiu kuo marčios patekė́t Slm. Seniau ir linų grįžte marčią patekė́davo Slm. Jy man patekė́jo gražų abrūsą Slm.
| Vištelė kiaušinius dėjo, gaspadoriui patekėjo, pagiriom sergančiam A.Strazd.
14. refl. WP3 kreiptis kur pagalbos: Išveržk mane nuog neprietelių mano, Viešpatie, Tavęsp aš pasiteku Mž480. Tavęsp pasitekė́jo visi ligonys ir pavargėliai DK152. Žmogus ne tiesiogu Dievop pasiteka, bet tarpinykų sau ieško Jop DP77. Patiesp Dievop, kaip tėvop tikrop, pasiteka DP538. Idant ir mes… tokiump pagalbump pasitekėtumbime DP587. Nepasiteku tikrai čestyje prieš urėdą bažnyčios MT144.
15. refl. pasirodyti: Mums pasitekė́jo, kad prasta būs mergė, ir neėmėm Nt.
16. refl. atitokti, pagerėti (apie sergantį žmogų): Jau ir teip pasitekė́jo, jug buvo marinamas Šts.
partekė́ti, par̃teka, -ė́jo intr.
1. po vestuvių atsikelti gyventi pas vyrą, atitekėti: Partekėjo čia ji nū Varsėdžio Grd. Mano motina partekė́jus iš Minionių kaimo Rs.
2. Gl parsirasti, pareiti, parbėgti: Motina Šimonienė tik sunkiai atsidūsėjo, kada Anė partekėjo I.Simon.
^ Pargena genulis, par̃teka tekulis (d.) Rdm.
pértekėti NdŽ, pertekė́ti, pérteka, -ė́jo Rtr
1. intr. SD292, Sut, N, Rtr, NdŽ, KŽ kiaurai persisunkti, pratekėti: Par visus drabužius pártekėjo vanduo J.
^ Ateit ubagas ant lops lopo, per tus lopus vanduo nepereit, neperteka (žąsis) PrLXVII34.
2. intr. NdŽ, KŽ persilieti per viršų.
3. intr. praleisti vandenį: Radom 3 valtes: vieną būtinai kiaurą, o dvi partekanti IM1863,23.
4. intr. MŽ įtekėti ir ištekėti, persroventi (apie upę): Jis (Ančios upelis) pérteka per ežerėlį Pastovį ir teka į Ragažiaus ežerą Kpč. Strepečių pasitaiko tik pertekamuose ežeruose rš.
5. intr. SD292, N perbėgti per ką.
6. intr. persikelti, perbėgti kur: Keturi broliai Šimelpeningiai… dėl vieros pertekėjo į Lietuvą LC1886,11.
7. tr. prk. perimti, persmelkti: Iš jo veido ale švietė jo širdyje ėsąsis pakajus, kursai mudu abu pertekėjo LC1887,22.
pratekė́ti, pràteka, -ė́jo
1. intr., tr. EncIX594, NdŽ, DŽ1 prasruventį pro kokią vietą: Nemunas pràteka Tilžę Smln. Pro šalį to miestelio nuo žiemių pusės pràteka upė Sidabra BM176(Jnš). Prie vyšnių sodelį, prie rūtų darželį pratekėjo upelė gailiųjų ašarėlių LTR(Vs).
2. intr. ištekėti iš kur, turėti pradžią (apie upę): Klausinėjo, kap upės, o iš kur jos pràteka Rud.
3. intr. nutekėti, nusruventi:
^ Da daug upėj vandenio pratekės (daug laiko praeis) Brž.
4. intr. LL183, Š, NdŽ, KŽ praleisti skystį (paprastai prakiurus): Statinė perdžiūvus – pràteka DŽ1. Dėlto pràteka [lentelių stogas], pūna greitai Kur. Jau viedras pratekė́jo, reikia naujas pirkt Stk. Puodas jau pratekė́[jo] LKKXIII28(Grv). Pratekė́j[o] bliūdas – skylelė rados Lp.
| Pratekė́jo ausytė [vaikui], ir teka Ėr.
5. intr. prasisunkti, prasiskverbti (apie skystį): Misa, kuri prateka, skysta J. Maž da pratekė̃s [v]anduo iš [stogo] šono Dglš.
6. intr. Rtr pradėti tekėti: Uosio kalbą užgirdo upė, ir ana krauju pratekėjo [iš nusiminimo] LTsIII188(Ds). Pradė[jo] sūnelis šermukšnį kirstie, ir pratekė[jo] rusvus kraujelis in bernelio kojelių (d.) Tvr.
7. intr. KŽ suviduriuoti.
8. intr. NdŽ kiek pakilti, patekėti (apie dangaus kūną): Jei tik saulutė pratekė́j[o], ir eina [grybauti] Dbč.
9. intr. praslinkti (apie laiką): Teip pratekė́jo apie ketverius metus MitI385(J.Šliūp).
10. tr. bėgant pralenkti: Šitaip tekėjo Ahimaaz tiesom (tiesiu keliu) ir pratekėjo (paraštėje pranoko) Cusį BB2Sam18,23.
pritekė́ti, pri̇̀teka, -ė́jo
1. intr. SD302, R, MŽ, I, Sut, LL93, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ pribėgti srove ar lašais: Pilnas kubilas pritekėjo vandens po lašniais J. Pritekė́jo didžiausias klanas kraujo J.Jabl(Skp). Rištakai [v]andenio pritekė́jo iš viedro Klt. Sulos pora puodų pri̇̀teka Sb. Nuteka ir priteka vanduo N.
| Seilių spaudimas ištekamuosiuose latakuose dažnai esti didesnis kaip pritekančio į liaukas kraujo spaudimas V.Laš.
^ Iki dagos pritek naudos! Tlž.
2. tr. Q648 tekant pasiekti (apie upę): Iš vakarų pusės atiteka nedidelis upelis, kuris, pritekėjęs pietinį piliakalnio kraštą, susisuka ir teka į šiaurę LTsIV626.
3. intr. įtekėti: Visas Nemuno bei jam pritekamųjų upių ledas dar tebegul Kel1881,95.
4. intr. Sut prisidėti, padaugėti (apie laiką): Metai [žmogui] ne priteka, bet nuteka DP580.
5. tr. išbėgus priešais pasitikti: Eina eina diedas, ir pri̇̀teka jį lapė Tvr.
6. intr. N pribėgti prie ko: Ir aniemus pritekant [prie Loto], idant duris išdaužytų, išsekė anie vyrai laukana BB1Moz19,9.
7. intr. kreiptis kur, ieškoti prieglobsčio: Kurie pritekam ir laikomės prie pasiūlyto nusitikėjimo CI97.
| refl. Q648, CII1065, Lex110, Krz255, N, KŽ: Kurie iš bajaus (mūšio) išbėgs, prisitekės Hesbonop BBJer48,45. Mes kop priesitekėsim? Mž453.
8. refl. dovanojant ką įsiteikti, prisimeilinti: Im (imk) nuo manę šitą žiedą, tai pristekėsi jo dukteriai (ps.) Tvr.
sutekė́ti, sùteka, -ė́jo
1. intr. Q654, SD1163, SD333, N, Sut, M, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ tekant susilieti, suplūsti į vieną vietą (apie vandenį, upę): Iš visų pusių sutekė́jo vanduo ir pasidarė kūdra J. Itas [v]anduoj sùteka upėn LzŽ. Visi upeliukai į Nemuną sùteka, trąšas suneša PnmŽ. Japonų jūra šiltesnė, švelnesnė, ir vanduo čia gėlesnis – daug upių suteka jon iš žemyno rš. Sùteka [Juodoji Ančia ir Baltoji Ančia] abi sykiu ir teka ing Nemuną Kpč. Tenai (ežere) niekada neužšąla: vanduo sùteka iš paversmių Blnk. Nebepanešė jo (velnio) pilvas tiek vandenio ir parsprogo, o vanduo visas sutekėjo į ežerą BsPII84(Šl). Sutekėjo dvi upelės, sukalbėjo dvi seselės LTR(Švn).
| prk.: Taipo balsai žmonių ir vyriausiųjų kunigų į vieną sutekėjo prš.
| refl. Q654, Sut: Susiteka dvi upės – Mūša ir Nemunėlis – ir atiduoda savo vandenį Lielupei sp. Kaip smarkiai susiteka didžių lietų vandenes PK59.
ǁ dėl susikaupusio vienoje vietoje skysčio, kuriame buvo dažoma, pasidaryti vietomis tamsesnės spalvos: Šiuo būdu išgarinti verpalai nesuteka, ir dėl to ruožų neatsiranda sp.
2. intr. pribėgti, pritekėti: Kai sutekė̃s lig burbulo [medsukio viduje], tai bus didelis viedras medaus Všn.
3. tr. permerkti, sušlapinti: Pakabinai šlapią [paltą] – sutekė̃s rūbus Slk. Arbata sutekėjo rūpestingai išvalytas kelnes, bet jis to nepastebėjo rš.
4. intr. SD443, N sueiti į vieną vietą, susiburti: Į Meką ir Mediną kasmet suteka daugybės maldininkų Vr. Sutek marčios ir sesiulės, susemiema tą sudabrą NS18.
| refl. KN63: O štai prieštarnykai mano prieš mane susitekėjo PK69. Kaipo paukštinykas, pasergėjęs, jog ant kokios vietos paukščiai susiteka, tenai jiems ganyklą meta, idant jus galėtų pigiaus gaudyti brš.
| prk.: Tump keturiump galump visi kiti [galai, tikslai] susiteka ir susieiti SPII207.
užtekė́ti, ùžteka, -ė́jo
1. intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ tekant srove užsilieti ant ko: Kraujis užtekė́jo ant drabužio J.
2. intr. užplūsti, užkilti: Kad užtekès putos – itai anas (Žilvinas) perimdo; kad paslès kraujas – anas negyvas (ps.) Grv.
3. intr. praleisti vandenį: Kap ažtekė́jo – blogas dangtelis – supuvo šienas Ml. Kiauras dangčius, tai užtekė́jo ir sušuto siena Ds.
4. intr. tekant vingiu priartėti (apie upę): Ir pro juos ùžteka Šventoja Ds.
5. intr. H156, R, MŽ, N, J, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ pakilti aukščiau akiračio, patekėti (apie dangaus kūną): Saulė užteka SD405. Mėnuo užteka B134. Kolei saulė ùžteka, va kokį galą suari Mlt. Saulė būdavo neužtekė́jus – karves varai an pievų Upn. Saulė ùžteka, ir reikia keltis Grž. Man matos, kad senelė nebesulauks saulės užtekant (greitai mirs) Grž. Oi aš jauna pradedu savai sesulei tykų alasėlį, nedėlios ankstų rytelį giedriai saulelei užtekėjusiai, tamsiai naktelei miglelei prasiskyrusiai Kb. Sėdžiam, kol saulė užùteka Krs. Saulė nusileidžia – mėnuo ùžteka Mžš. Saulė žutekė́jo, pasniedojai ir nuvažiavai Eišiškėn Rod. Išvažiuoji – saulė ùžteka, atvažiuoji – ažsileidus Ad. Mėnas jau užtekė́jo LzŽ. Iki aušra užtekės, dar galėsiu išeiti iš pilies V.Krėv. Užtekėjo ant dangaus septynios žvaigždelės vienoj krūvikėje DS136(Šmk). Užtekė́k, saulele, papūski, vėjeli, nušildyki, nuvėdinki nuo žirgo raselę JV64. Užtekėjo mėnesėlis tarp dviejų žvaigzdelių RD115. Iš kur užtekėjo šviesus mėnesėlis, iš kur užtekė́jo aušrinė žvaigždelė? (d.) Dkšt. Užtekėjo saulelė par aukštus kalnus (d.) Nmk. Aš nemačiau dienos auštant nei saulelės užtekant LTR(Klp). Užtekėk, saulele, ant mūsų, ant mūsų (d.) Jnk. Tėvulio dvare saulele užtekėtau, už baltų skobnelių lelija pražydėtau LTR(Mrk). Perleidžia saulei savo užtekėt ir žibėt ir geriemus, ir piktiemus vienokiai SPI347. Nes Jis daro tai, jog saulė jo užteka ant piktų ir gerų BtMt5,45. Atėjo … labai anksti, užtekant saulei BPII3. Ik saulei neužtekėjus sugavo jis jaunikaitį BBTeis8,13–14. Paleisk mane, aušra nes užtekėjo Ch1Moz32,26.
| prk.: O kaip užtekėjo saulė, kurijė apžiebė visus pahonis, jie teip labai apjako DP61. Pranašavimas bu[v]o, jog turėjo užtekė́t žvaizdė ižg namų Jakobo DP59. Jeigu anys tatai nesakys, neužtekės jiems aušros žvaizdė MT(praefatioXIV). Nes juosemp užtekė́jo saulė tiesos, o tie vienok neregėjo DP40. O jumus, kurie mano vardo bijotės, užtekės saulė teisybės BBMal4,2. O sėdintiemus vietoje ir šešėlyje smerties užtekėjo šviesybė BtMt4,16.
^ Tiek laukėm ano, kaip saulės ùžtekančios Trk. Lauka it saulės ùžtekančios VP28. Prašyt neprašiau [maisto iš namų], bet laukiau kaip saulės ùžtekant Lkč. Tėvas motina ateita – kaip saulė ùžteka (pasidaro linksma) Yl. Ka išejau į Klaipėdos kraštą, maniau, ka saulė užtekė́jo (taip smagu pasidarė) Ub. Jam jau saulė nebeužtekės (nebesulauks šviesesnio gyvenimo) LTR(Ds). Kolei saulė užtekės, tai rasa akis išės LTR(Vdn).
| refl.: Užsitekė́jo, užsirietėjo šviesi sauliulė prieš kalną (d.) Švnč.
ǁ tr., intr. užtikti, apšviesti tekančiai saulei ką kur būnantį, ką darantį: Saulė muni lovo[je] užtekė́jo Vkš. Munęs saulė neužtekėjo, kad ir buvau pagerąs Šts. Teka saulelė ankstie par girelę, užtekė́jo ežere ledelį (d.) Vkš. Kur saulutė teka, vis mane užteka LTR(Slk). Tos rūtelės buvo saulės šviesos užtekėtos, gailios rasos nuriedėtos J.Jabl. O jeigu saulė ant jo (vagiančio) užtekėjo, tada kraujų tiesa tesūdij ant jo BB2Moz22,3.
6. tr., intr. pasidaryti skausmingam nuo šalčio, užgelti (apie pirštų galus): Mun beskalbant užtekė́jo panagės Krž. Tuos maišus skalbdama net rankas užtekė́jau Brt. Vakar skalbiau, tai kad užtekė́jau rankas! Ig.
| impers. tr.: Nuėjau prie šulinio be pirštinių, tai kad užtekėjo pirštus, nors kazoką šok! Pjv. Prisiėjo važiuoti dviračiu prieš vėją, tai kad užtekė́jo panages! Lkč.
7. intr. SD392 užbėgti aukštyn.
8. intr. SD1206 užeiti, užbėgti kam priešais, pasitikti: Užteku kam, prisitinku, susitinku SD163. O kad jis jau ėjo, užtekėjo jam tarnai ir pasakė I. Skubinkies iš Babilono …, užutekėk Jėzusui, pakolei metas tam derąs SPII169. Didis bažmas žmonių … užtekėjo Viešpati Jėzui su palmų … šakomis DP131. Anys, išgirdę Kristų netoli santį nuog miesto, užtek Jam BPI12. Tada užtekėjo jam Mozėšius ir kloniojosi po jo akim BB2Moz18,7. O kaip anie persiyrė ant kitos šalies gergezėnų, užutekėjo Jam du apsėstu BtMt8,28. O kad ėjo ing nekurį miestelį, užtekėjo Jam dešimtis žmonių raupuotų SE195.
| prk.: Duok mums tikrus mokytojus, kurie … visiems papykiams … stropiai ir išmintingai užtekėtų (užkirstų kelią, sutramdytų) MKr28.
ǁ tr. einant priešais užstoti (kelią): Reikia Jam kelio užtekė́t, ik kolei dabar vaikščioja tarp mūsų DP327. Jei anys tatai nebūtų tikėję, Jam kelį nebūtų užtekėję BPII387. Duok, idanti … su garba, tau pačiam prigulinčia, kelią linksmai užtekėtumim MKr12.
ǁ tr. užbėgus priešais atimti: Ateikiat priš midianitus ir užtekėkiat jiemus vandenį iki Bet Baro ir Jordano BBTeis7,24.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): įtekėti,užtekėti,ištekėti,aptekėti,pritekėti,atitekėti,sutekėti,pertekėti,tekėti,pratekėti,partekėti,panutekėti,patekėti,paištekėti,nutekėti
Aprašymas

„Lietuvių kalbos žodynas“ yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas. 

Žodyną taip pat galite rasti adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: smear
prancūzų kalba: enrobés
vokiečių kalba: Applikation
rusų kalba: обтекать
lenkų kalba: Odrzuć

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra