téisinti (-yti K; N), -ina, -ino tr. K, Š, K.Būg(Ds); N, L, Rtr
1. MŽ, Sut, M laikyti nekaltu, nesmerktinu, užtarti, ginti: Téisink mane nuo pakalbų, apšokimų J. Vieni jį kaltina, kiti téisina DŽ. Tą vaikelį visumet téisini Krš. Tų mergų visi Tryškiai netéisina – geros… Trš. Netéisink tu jo! Rm. [Mindaugas] žūsta teisindamas ir teisdamas save J.Marcin. Šitai išsirodo tavo griekai, kurius pirm darydavai… nekaltus pražudydamas bei kaltuosius teisindamas BBDan13,53. Iš jo (nusidėjusio)… prapuolimo ne džiaugtisi, bet jį teisinti BPII246.
^ Vienas teisina savo, kitas savo LTR(Skd).
ǁ refl. H170, R, R288, MŽ, MŽ385, Sut, I, N, K, J, L, Š, Rtr, LL265,269, KŽ, FrnW aiškintis dėl savo elgesio, įrodinėti savo teisumą: Téisinosi esąs nekaltas NdŽ. Aš téisinuos, sakau, ka mun piningų reik Všv. Téisinkis nesitéisinusi – pati norėjai to vargo Vkš. Munie maluosis, téisinsis, o aš viską aiškiai matau Pln. Netéisinaus, tylėjau kaip žemė Krš. Tas teisinos kaip drūtas nieko nežinąs Jrk94. Jis… vis dar moka savo paties akyse teisintis Kel1865,117. Padagienė norėjo teisintis, kad ji to tikrai nepastebėjusi I.Simon. Matau, kaip Jonas raukosi ir rausta, kaip nevykusiai teisinasi esąs blogas oratorius rš. Téisinosi nuovargiu DŽ1. Ūkiai, kurie nesinaudoja aviacijos paslaugomis, teisinasi jos brangumu sp.
^ Téisinkis nesitéisinęs – teisus nebūsi Mrj. Kas kaltas, tas teisinasi LTR(Mrp).
2. bažn. pripažinti teisiu, be kaltės, nenusidėjusiu: Iš žodžių nes tavo būsi teisintas BtMt12,37. Mus nuog griekų teisink Mž274.
3. argumentuoti, pagrįsti kuo kieno tinkamumą, pateisinti: Tą statybą jis teisino dviejų išmintingų vabzdžių, bitės ir voro, pavyzdžiu J.Balč.
4. refl. teistis, bylinėtis: Ir anksčiau ir teismai buvo, ir téisinosi [vyrai su žmonomis] – šventi nebuvo Mrk. Jiej téisinosi su kaimynais už žemę Dg.
aptéisinti tr. Rtr, KŽ; Lex41, Q408, H179, Sut, N, KII123
1. K, R169, MŽ385, J žr. pateisinti 1.
ǁ refl. R, MŽ, Sut, N, KŽ: Moka dabar vaikai apsitéisinti Krš.
2. žr. išteisinti 2: Žmogus buvo nekaltas, dėl to ir teismas aptéisino Trg. Aptéisins, dabok Klt. Abu ale tapė apteisintu ir paleistu LC1879,48.
3. CI38, Vln136 bažn. pripažinti teisiu, atleisti kaltes, išteisinti: Nuog griekų mes apteisinti, tave turėsim šlovinti Mž280. Dievas Sūnų savo atsiuntė…, jeib… mums malonę gautų, Dieviep mus apteisintų Mž156. Apteisina mus, griešnuosius ir kaltuosius, po akim savo Tėvo BPII12. Iš tavo žodžių būsi apteisinamas ir iš tavo žodžių būsi atsūdijamas NTMt12,35. Toktai Ponas Dievas… jį apteisino arba jam dovanojo griekų atleidimą Kel1863,5.
atitéisinti tr. Rtr, KŽ, atatéisinti Š, attéisinti K; N
1. įrodyti, įtikinti esant ką teisų, nekaltą, apginti: Atitéisinau aš jįjį, jau jis nebus urpiamas, olbijamas J.
ǁ refl. Sut, N, K, KII123,286, KŽ pasiaiškinti dėl savo elgesio, įrodinėjant savo teisumą: Išsikalbu, atsiteisinu R120, MŽ157. Jis atsibraižo atsitéisyt i nedrįsta įeit Smln. Tuomi tu negali atsitéisinti KI512. Rasi kaip atsiteisinti norėdamas darąs Kel1865,78. Su nežinojimu negalės nei vienas atsiteisinti LC1887,5.
2. refl. pasiteisinti, pasiaiškinti: Pirmasis jo prietelių tuojaus atsiteisino, kad jis dėl kitų veikalų negalįs drauge eiti prš.
įtéisinti tr.
1. BŽ578, NdŽ, KŽ pripažinti teisėtu, atitinkančiu įstatymus, leistinu: Laikas neteisėtumo neįteisina Vaižg. Įtéisinti faktines vedybas DŽ. Kiekviena rimtesnė sąjunga turi būti įteisinta rš.
ǁ prk. laikyti tinkamu, priimtinu: Urbanistikoje buvo įteisintas taisyklingas miestų planavimas rš.
2. NdŽ, KŽ suteikti tam tikras teises, įgalioti.
ištéisinti tr.
1. LL265,269, NdŽ, KŽ įrodyti esant teisų, laikyti nekaltu, apginti: Aš išteisinu antvyskupį, jis turėjo teisę patvirtinti naują draugiją Blv.
ǁ refl. SD148, Sut, N, Š, LL265, Rtr pasiaiškinti dėl savo elgesio, įrodinėjant savo teisumą: Versk an manę bėdą ir išsitéisysi Pv. Jau neišsiteisysi, aš tave paduosiu in sūdą (ps.) Brt. Nuvestas ant kartuves, jis sako: duokit gi man išsitéisint BM15(Skp). Dieną prokuroras atvykęs paprašė išsiteisinti TS1899,4. Tad esi kaltas ižtéisintis jam ižg to DP296. Neišmetinės ten (per paskutinįjį teismą) tokių nuodėjų, iš kurių galėtumi išsiteisinti P.
| Turu dar išsiteisinti, dėl ko aš rašau: darbun-si, dirvo-si Jn.
2. DŽ1, NdŽ, KŽ, Krs pripažinti teisiamąjį esant nekaltą, nebaustiną: Maloningas teismas ištéisino kaltininką Š. A tu negalėtumi stoti mun už advokatą, kaip noris ištéisyti muni? Kv. Sūdas tą žmogų neva išteisino, ale ponas davė jam rykščių, kiek tik jo prakeikta širdis velijo BsPIII9. Nežinau, kaip nuteis, bet tikiuosi išteisinama Žem. Išteisinamąjį sprendimą Berlyno aukščiausioji teismo įstaiga patvirtino B.Sruog.
3. bažn. laikyti teisiu, nenusidėjusiu, atleisti kaltes: O teip patis vienas intikėjimas nė vieno neižtéisys, nė vieno neižganys DP227. Nes iš savo žodžių (pagal tai, ką esi kalbėjęs) būsi išteisintas ir iš savo žodžių būsi pasmerktas SkvMt12,37.
4. Š įrodyti, pagrįsti tinkamumą: Tarp Jauniaus terminų yra nemaža tokių, kurie sunku, bent man, išteisinti žmonių kalbos dėsniais J.Jabl. Reikia ištéisinti žėdną žodį J.
5. pripažinti esant leistiną, nesmerktiną: Ieškojimas laimės kaipo priežastis bėgimo į Ameriką yra neišteisinamas V.Kudir. Apsileidimą gali išteisinti sunkus gyvenimas TS1897,6.
6. refl. įvykti, pasitvirtinti: Neužilgu paregėsi, argi mano žodžiai neišsiteisins I. Vis (visa) išsiteisino, idant išsipildytų raštas brš.
nutéisinti tr. Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; SD386, R, Sut, N, M
1. pasakyti, įrodyti esant teisų, nekaltą, apginti: Nutéisink mane, bo aš prapulsiu J. Jūs este, kurie patys save nuteisinate po žmonėmis, bet Dievas pažįsta širdis jūsų Ch1Luk16,15.
| refl. Sut, N, Š, NdŽ, KŽ: Savo kalčią ant jo suvertusios, mislijosi nusiteisinusios Žem.
ǁ refl. S.Dauk pasiaiškinti dėl savo elgesio, įrodyti savo teisumą: Nusitéisino, kad nežinojo Gs. Duok man nusitéisint Pn. Privatiška skunda gavo viršų, o man nebuvo leista nusiteisinti Blv. Aleksandras, pamojęs ranka ant nutilimo, norėjo prieš žmones nusiteisinti GNApD19,33. Jei norėčia nusiteisinti, mano žodžiai patys mane paskandintų PK242. Neženk į sūdą su tarnu tavo, nes nė vienas nenuositeisins pryš tavi P.
2. KŽ pripažinti teisiamąjį esant nekaltą, nebaustiną, išteisinti: Par jų melagystę sūdžia nekaltą pakaltina, o kaltą nuteisina brš.
3. VlnE5 bažn. laikyti teisiu, nenusidėjusiu: Iš darbų esti nuteisintas žmogus A.Baran. Jo smerčia mes išganyti, viera mūsų nuteisinti ir už gerus paskaityti PK167. O veidamainis nebuvo nutéisintas, norint turėjo intikėjimą tikrą DP317. Pasakyk tu pirm piktybes tavąsias, idant būtumbei nuteisintas DP511. O anas, būdamas teisus, nuteisys daug tarnų mano MP151. Nuteisins daug jų, tai yra padaris juos teisumis ir garbą amžiną duos SPII224. Parejo tasai nuteisintas namuosn savo Ev. Kas numirė, nuteisintas yra nuog grieko BtPvR6,7.
| refl.: Mumis nusiteisinusius par spaviedę, papena kūnu savo ir pastiprina M.Valanč.
4. pagrįsti, patvirtinti, įrodyti: Vyrai, nebturėdamys kito dovado nuteisinti savo rubos, tujaus metė žemėn nu galvos savą kepurę S.Dauk. Nuteisinta yra išmintis nuog vaikų savo Ch1Mt11,19. Ir nuteisinama esti išmintis nuog visų sūnų savo BtLuk7,35.
patéisinti tr. Rtr, KŽ; VĮ
1. teigti, įrodyti ką esant teisų, nekaltą, nesmerktiną, apginti: Be reikalo pirma žmoną jo pakaltindavom, o jį patéisindavom Krs.
ǁ refl. Š pasiaiškinti dėl ko nors, įrodyti savo teisumą: Pasitéisinęs nuovargiu, jis išėjo namo NdŽ. Mun reik važiuoti pasitéisinti Yl. Ką pasakysi sau pasiteisinti? J.Balč. Jis dar téisinas! Ką gi pasitéisysi, kad visi tavę nukaltino Mžš. Nė vienas negali pasiteisinti nežinojęs įstatymo GK1939,98. Ir bloga padaręs mokėdavo pasiteisinti rš. Pasitéisinti vyresnybei DŽ1.
| Kuo čia tie raštų žmonės pasiteisina savo gramatikos taisyklėmis – nieku gyvu negaliu suprasti J.Jabl.
2. Ser pagrįsti, įrodyti esant svarbų: Be patéisinamos priežasties NdŽ. Patéisinamasis raštas NdŽ.
| refl.: Pasitéisinamasis raštas NdŽ.
3. pripažinti esant leistiną, nesmerktiną: Nevykusį pasielgimą reikia patéisinti nepatyrimu DŽ1. Negali būti jokių, kad ir sudėtingiausių, aplinkybių, kurios pateisintų išdavystę, susitaikymą su niekšyste rš. Tokį žiaurumą jie pateisino kaip neišvengiamą blogybę rš. Patéisinama klaida NdŽ. Daryti tai, ko protas nepatéisina NdŽ.
patéisinamai adv.: Nepateisinamai eikvojama nervų ir raumenų energija išsenka rš.
4. dokumentaliai patvirtinti (išlaidų teisėtumą): Išlaidas patéisino sąskaitomis DŽ1. Patéisinamasis dokumentas DŽ1.
5. įvykdyti, atlikti, kas patvirtintų tai, ko buvo tikimasi, neapvilti: Vaikinai ėmėsi darbo, stengėsi pateisinti tėvų ir ūkio vadovų pasitikėjimą rš. Svečio kalba nepateisino į jį sudėtų lūkesčių rš.
ǁ refl. išsipildyti, įvykti: Laikas bėgo, o sudėtos į geresnį gyvenimą viltys nepasiteisino rš. Kapitono pranašavimai visiškai pasiteisino rš.
ǁ refl. pasirodyti esant reikalingam, naudingam, tikslingam: Pasiteisino kiekvieną ketvirtį rengiamos įmonių vadovų, cechų, skyrių vadovų dienos rš.
prasitéisinti J įrodyti savo teisumą, apsiginti, išsiteisinti.