sukinė́ti, -ė́ja, -ė́jo K, Rtr, Š, KŽ, sùkinėti, -ėja, -ėjo; M, L iter. dem. sukti:
1. N, K Raktą ir šiaip, ir taip sukinė́jau ir jutrynos neatrakinau J. Sukinė́ti durų rankeną NdŽ. Sukinė́ti laikrodį NdŽ. O jeigu dažysim grindis, tą stalą da reikės sùkinėt Jrb. Ten dažė vilnas: reikėjo sukinė́ti i vien traukyti Plt.
| Aš matau, kad jis eina i sukinė́[ja] (taiso) strielbą Vdk.
| refl. NdŽ: [V]ąšas buvo drūktas medis, ans liuob sukinė́ties Krtn.
2.
ǁ NdŽ Pusiau pusryčių parskridęs iš pelkių gandras jokiu būdu nedrįso nusileisti į lizdą, bet sukinėjo ratus viršum sodo A.Vien.
3. iter. dem. sukti 7: Bet lapė dabar dažnai sukinėjo aplink trobelę LTR(Rdm).
| refl. I, DŽ, Brs, Krt: O ko sukinė́jys po tą kiemą? Ms. Nieko tas šuo nelo[ja], pribėga pri to baltojo, žiūria, sukinė́jas Krp. Po gerų pietų Jūzupas sukinėdamos tarė: – Nu, kas dabar bus M.Valanč.
^ Sukinėjas kaip perkūnas apie Oškinio grinčią LTsV131(Ar).
ǁ refl. Plng: Jis kiekvieną nedėlią sukinėjas po alinę Žem. Tas žmogus mūsų krašte sùkinėjas Erž. Esu vien ten sakinė́jęs[is], aš ten jau ir augęs esu Kal. Dar susitiksma, aš čia ilgai sukinė́siuos Skdv. Sukinė́jas tarp mergaičių kaip gėlė Vn. Šarkos sukinėjasi visur J.Jabl. Nuolatos mitinguose ir susirinkimuose sukinėdavosi ir karštai viskam pritardavo K.Bor.
| Teip aplink Telšius i sukinė́juos (apsigyvenu vis Telšių apylinkėse) Tl.
| prk.: Lytus visur sukinė́jos, čia nė lašelio Krš. Viliui sukinėjosi galvoj keršto mintys I.Simon. Bet kalba tesisukinėjo apie darbus – ir nė vieno žodžio apie Anskį I.Simon. O tiems žadamiems pirkiniams niekuomet skatikas kišenėj nesukinėjosi Žem.
4. refl. iter. dem. sukti 9 (refl.): Jis atsilankydavo pas mus į Pilotiškius, mat sukinėjosi apie vieną iš mano tetų V.Myk-Put. Ir Jūraičio Adomas sukinėjosi apie tą pačią Ursulą I.Simon. Taip apie merginas sukinėties jam vis svarbiau kaip draugijos reikalai Vd.
5. iter. dem. sukti 10.
ǁ refl. NdŽ: Kelias sukinėjosi ir visą laiką čia leidosi žemyn, čia kilo aukštyn Šlč.
6. iter. dem. sukti 11: Ligonis dejuodamas sukinėjo galvą I.Simon. Ir jį patį [viesulas] pradėjo sukinėti, daužyti, parbloškė ant žemės LTR(Užv). Suvaizdis atsargiai sukinėjo arklį vadelėmis rš. Sukinėjau arklį visais skersgatviais rš. Manai, taip lengva parašyti [straipsnį]?.. Tai ne kombainą sukinėti, Dainiau, neįsižeisk V.Bub. Tie didiejai piemenys kartas (kortas) grajija, o tas mažutis – vis anam reik karves sukinėti Krp. Gruodas sukinėja kojas į visas šalis, varto rš. Batai man dideli, kojas sukinėja Žem.
| intr.: [Briedis] sùkinė[ja] su ta galva, galia vieną pamauti [ant ragų] Plšk.
| refl. Rtr, Rg: Ligonis jau pats sukinė́jas, t. y. tavaliojas J. Šarlotės galva pradeda labai tankiai sukinėtis, nusijuokia ir ji I.Simon. Sukinė́jas [marti] priš veidrodį – visas darbas Krš. Tei[p] tai sùkinėtųse [karvė], a ką, o kai ėda, tai stovia Erž. O vaikinas, iš po lazdos besisukinėdamas, kuningui verkdamas tarė DS368. Negal beatsekti: sukinė́sys, sukinė́sys, žvalgysys, kame kas y[ra] buvęs Krtn. Sukinė́jas kaip grįžoratis LTR(Kv). Ji kai lydeka sùkinėjas prieš jį Jrb. Sukinė́jies, sukinė́jies kaip vapsų užpulta Skr. Sukinėjasi kap vilko uodega aketėj LTR(Smn).
ǁ prk. neteisingai pateikti, iškraipyti: Teisybę sukinėti N.
7. iter. dem. sukti 15.
| refl. tr.: Tuojau įsibaldys Augustis, mačiau, sukinėjos uostus Žem.
8. iter. dem. sukti 30: Anai liuobei kaulus sukinė́jo – vargo Krš. Sukinė́[ja] visus kaulus Kv.
9. refl. iter. dem. sukti 35 (refl.): Ansai sukinė́jos, sukinė́jos ir išsisuko nu karūmenės Krš.
ǁ gudrauti: Sukinė́jas, nenora teisybės daktarai sakyti Krš. Visaip sukinė́jas: kaip tik geriau, kaip tik gudriau, – ka neina (nesiseka) anim, i gana Vgr.
10. refl. iter. dem. sukti 36 (refl.): Žiemą tik po numus sukinė́jamos, i viskas Tl. Liuob sukinė́ties po sodną NmŽ.
11. refl. iter. dem. sukti 37 (refl.): Jei nesukinė̃tųs, sunkiai pragyventų mokytiejai Krš.
◊ grãbas sukinė́jasi prie pastùrgalio vlg. arti mirtis: Grãbas jau anam pri pastùrgalio sukinė́jas, ko dar benora nu tų daktarų Krš.
úodegą sukinė́ti meilintis: Kuo žmona daugiau sukinės uodegą apie kitus, tuo bus gražesnė meilė, taip aš tave supratau? rš.
antsukinė́ti (ž.) iter. dem. antsukti; prisukinėti: Tas gaspadorius dideliai supyko i liepė tus tekinius sumaustyti, muterkas antsukinė́ti Als.
apsukinė́ti KŽ; M
1. refl. iter. dem. apsukti 1 (refl.): Amoras (šuo), atsistojęs ant užpakalinių kojų, apsisukinėdamas pašoko baletą I.Simon.
2. iter. dem. apsukti 7.
| refl.: Apsisukinė́s [ponas] po miestelį ir į dvarą sugrįš Grd.
3. iter. dem. apsukti 12 (refl.).
ǁ Taip skanu, kad aš valgiau apsisukinė́dama Snt. Atvažiuo[ja] apsisùkinėdama Jrb.
4. refl. žr. apsukti 18 (refl.): Špulelė, kur siūlas apsisukinė́ja Pst.
5. iter. dem. apsukti 19: O, ji linkus visus apsukinė́t Prn.
6. tr. sukant aplaužyti: Tai jo šakelės apsukinėtos LMD(Arm).
atsukinė́ti Rtr, NdŽ, KŽ; L
1. M iter. dem. atsukti 1: Ji ėmė atsukinėti plokštelę rš.
2. refl. iter. dem. atsukti 3 (refl.): Ji žingsniavo šen ir ten, vis atsisukinėdama į langą rš.
3. refl. pakankamai prisivažinėti: Atsivažinėjai, atsisukinė́jai – užteks Jd.
4. iter. dem. atsukti 8: Atsukinėti karvių šuo nemoka Šts.
5. refl. iter. dem. atsukti 9 (refl.): Siūlai, stovuose į audeklą nepatekę, beaudžiant nuo veleno atsisukinėja LTR(Tvr).
◊ prusnàs atsukinė́ti primušti: Tokiam prusnas atsukinėti reik, kas nu numiškių vaga Lk.
įsukinė́ti Rtr, Š, NdŽ, KŽ iter. dem. įsukti 1: Burdulio kiemsargis, pasilipęs ant dvilypių laiptelių, įsukinėja sietynan naujas elektros lemputes A.Gric.
| refl.: Padkavosan insisukinė́davo šitie šypai Aps.
išsukinė́ti Rtr, NdŽ, KŽ
1. Š iter. dem. išsukti 1: Išsukinė́ti varžtelius DŽ.
2. iter. dem. išsukti 8: Jie išsukinėjo savo batų užkulniais skyles minkštame asfalte rš.
3. iter. dem. išsukti 17.
| refl. Rtr: Aš nesušlampu kojų, išsisukinė́ju šiaip taip Krš.
ǁ refl. išsivingiuoti: Keliai buvo išsisukinėję rš.
4. End iter. dem. išsukti 19: Tiktai kur dabar padėt rankas sausgėlos išsukinėtais pirštais J.Marcin. Kelius, narius išsukinė́[ja] – baisi liga druskų nusėdimas Rdn. Kad įsisirgau, atėmė kojas, rankas išsukinė́jo Skdv. Nagai liuob išsukinė́ti būs, pirštai išsukinė́ti, o muno tebėr visi gimtiejai nagai Ms. Tie dirbtiniai dantys išsukinė́s mun smaginis Krš.
| refl.: Paskuo išeina nariai, išsisukinė́ja [nuo reumato] Skdv.
5. BzF178 iter. dem. išsukti 21: Visi kaulai atsikišę kyšojo, tartum iš medžio išdrožinėti ar iš sąnarių išsukinėti Žem. Kvosdami jai visus kaulus išsukinėjo J.Jabl. Leliukas (lėlė) be rankų, išsukinė́tos jam rankos Rs.
6. tr. ištampyti, išvarginti: Nervai muno išsukinė́ti iš pargyvenimo Kv.
7. iter. dem. išsukti 26: Žinoma, galėjo kalinį ir globoti, išsukinėti iš sunkių nemalonių pareigų B.Sruog.
| refl. Š, Šlč: Buvo man įsakyta būtinai lenkiškai kalbėti, bet aš vis išsisukinėjau Žem. Direktorius ne kartą prikišo [Gediminui], kad išsisukinėjąs nuo visuomeninių pareigų J.Avyž. Vyrai išsisukinė́[ja] nu numų darbų, anims netinka Krš.
nusukinė́ti Š, NdŽ, KŽ
1. tr. sukinėjant pašalinti ką prisuktą: O anie, matai, dar buvo nusukinė́ję nu ašų galų muterkas Als.
2. DŽ, Šts, End iter. dem. nusukti 1: Nusukinė́[ja] burokų lapus Up. Aš [stirnoms] galveles nusukinėjau, kailelius nusimausčiau ir einu BsPII92(Šl). Žąsikę ar antikę ka turėjai, naktį įejo į tvartą, nusukinė́jo galvikes ir išnešė Jdr.
pasukinė́ti NdŽ, KŽ
1. iter. dem. pasukti 1: Nusipirkęs pasukinė́jo žiedą, pasigrožėjo DŽ1.
| refl. tr.: Palengvu raktą pasukinė́jas, pasukinė́jas, ir atsidaros [durys] Trš. Parvažiavęs pri tėvų, … [sūnus] pasisukinėjo šrūbelius, esančius ant žiedo BsPII24(Varn).
2. iter. dem. pasukti 3.
| refl.: Sakytum dalge pasisukinėta rš.
3. iter. dem. pasukti 14.
| refl.: Neik tiesiai par purvynus, pasisukinė́k Krš.
4. iter. dem. pasukti 15: Tikrai, Vilkienė staiga uždarė burną, pasukinėjo galvą; jos akys atsivėrė I.Simon. Būs į mūrį įdirbtas toks medis drūktas, pasukinė́jamas buvo Nt.
| refl. KŽ: Ji mėgsta pasisukinė́ti prieš veidrodį DŽ1. Gaidienė, išlipusi iš vežimo, pasikraipė, pasisukinėjo, nusidulkino I.Simon. Žekės buvo be kulnų: pasukinėdamos nešiojo Šts.
5. iter. dem. pasukti 16 (refl.): Ignotas dar pasisukinėjo po gimtinės kampelius rš. Tu prie durų pasisukinė́k, ir aš tuoj ateisiu Prn. Augąs vaikas pasisukinė́jo po vaivoryną, i rado vos gyvą Eig.
6. refl. iter. dem. pasukti 17 (refl.): Negražioms reik gerai pasisukinė́ti, kol kokį prisitrauka Krš.
7. Vlk iter. dem. pasukti 19: Dirbtau – rankos kojos pasukinė́tos Pls.
^ Kad kojas pasukinė́tumėt! Vvs.
8. tr. kiek nusukti, pavogti: Kapeikų pasukinė́[ja], kaip dirba, paskuo reik praleisti Rdn.
◊ gálvą pasukinė́ti įtemptai pagalvoti, pasvarstyti: Reikia ir galvą gerokai pasukinėti, kad pragyventi galėtumei rš.
pérsukinėti
1. KŽ iter. dem. persukti 1: Parsukinėti M.
2. KŽ iter. dem. persukti 5: Parsukinėti M.
3. refl. sukinėjantis išbūti: Kaip sėdau į spaviednyčią, parsisukinėjau lig pusdevintos P.
prasukinė́ti NdŽ iter. dem. prasukti.
prisukinė́ti NdŽ iter. dem. prisukti 2: Dešimtą budėjimo naktį Morta nebeprisukinėjo žadintuvo J.Avyž.
susukinė́ti NdŽ, KŽ
1. iter. dem. susukti 1: Susukinė́ti varžtelius DŽ1.
| refl. Ser.
2. iter. dem. susukti 6: [Linus] išmynę, išbraukę, suspjaudo, suglosto, susukinėja saujų saujas LTR(Sln).
3. KlvrŽ iter. dem. susukti 14: Ramatizma (reumatas) ėda narius, pirštai susukinė́ti Brs.
| Gatvės, gatvelės iškraipytos, susukinėtos, nė vardų, parašų nėra Žem.
| refl.: Gatvelės siauros, susisukinė́jusios DŽ1. [Nemadingas] tas audalas, susisùkinėjęs LKT58(Ms).
4. iter. dem. susukti 17: Žemynvarpį stogą vė[ja]s susukinė́s, ir kiaurai eis vanduo Trš.
5. iter. dem. susukti 24.
| refl.: Nėr kur čia tam traktoriuo [aruose] susisukinė́ti Krš.
užsukinė́ti NdŽ, KŽ
1. iter. dem. užsukti 1: Užsukinė́ti varžtelius DŽ1.
2. žr. užsukti 8: In brizgulio užsukinė́ja [duris] Ker. Čia virvelę meitėliui in snukio uždėdinėja, kad nerėkt, ažusukinė́ja Aps.