1 stýgti, -sta, -o intr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Srd, Rdd, Lkš, stỹgti K; MŽ, N rimti, liautis: Tas vaikas stýgt negali Vlkv. Nestýgsta kai ildeginis Šk. Jis kaip treigys eržilas vietoj nestýgsta Rs. Nestygsta lyg šuo ant spalių Lkš.
◊ sàvo káilyje nestýgti labai rūpintis: Aš nestýgstu sàvo káily[je]: juodu serga, o aš čia sėdžiu Jrb.
1 apstýgti intr. Št aptilti, aprimti: Apstygsta vėjas, ir tik pamažu, ramiai byra smulkus sniegas V.Bub.
1 įsistýgti Š aprimti.
1 nustýgti intr. BŽ576, DŽ, NdŽ, KŽ; N, Ser
1. Pg, Ar nurimti, susivaldyti: Tu vis negali nustýgti Grš. Jau prie stalo nenustýgsta Nm. Kai tik svetimas žmogus ateina, tai vaikai, rodos, nenustýgsta Slv. Ar jūs, vaikai, nenustýgsit?! Šn. Nenustygsta nelindęs laukan Bsg. Ar nenustýgsi nešokinėjęs?! Alk. A kas kadagį po uodegą pakišo, ka dabar nenustýgsti? Rs. Ko jis nenustýgsta, ar jam ašaka sėdynėj dygsta? Mrj. Jo buklios, gyvos akys nenustygo J.Dov.
2. ištverti: Jis negalėjo nustýgt nepavogęs to kalpako Ar.
◊ savamè káilyje nenustýgti išdykauti, šėlti: Tada gi tu nenustýgsi savam̃ káily Krs.
1 pastýgti intr. Skrd; N
1. Prn ramiam pabūti, nurimti: A nepastýgsi, sėdėk namie! Rs. Ar nepastýgsti tu, ko spardais?! J. Palauk, tuoj pririšiu – nepastýgsti vietoj (sako šuniui) Rs. Kas tau šiandien darosi, ar gyliai kanda, kad nepastygsti̇̀ vietoje? Dkš.
2. išbūti, ištverti: Kur jis pastỹgs negėręs! Rs.