stabdýti, stãbdo (stãbdžia), stãbdė tr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; H, R, MŽ, N, I, L
1. K prašyti ar įsakyti, kad einantis, važiuojantis, judantis į priekį sustotų: Kam jį stabdei? J.Jabl. Likau vienas ir be paliovos stabdžiau ir stabdžiau kiekvieną pralekiančią mašiną rš. Stabdysiu žirgelį pas rūtų darželį KrvD9. Aš tavo nešta nevalgysiu, palšų jautelių nestabdýsiu (d.) Drsk. Jenerolai, pulkaunykai, stabdykiat karuomenę MPs. [Dumplės] ir debesų greitų žingsnius stabdýt negalėjo K.Donel.
| refl. K.
2. daryti, kad nutrūktų ar sulėtėtų (mechanizmo) veikimas: Kad kas pagenda – stabdýk Dkš. Motociklą galima stabdyti varikliu ir mechaniniais stabdžiais rš. Stabdomasis žiedas VĮ. Stabdomoji rintė VĮ.
3. prašyti pasilikti, apsistoti, būti, neišeiti: Varyti nevarau [už vyro], bet ir nestabdysiu, kad nesakytum: tėvas laimės pavydi LzP. Niekas tavęs nestabdo, gali eit, kur nori, keliai atviri Vvr. Stabdýk nestabdýk, o nakoti negalėsu Skdv. Kodėl juodu nestabdei pasilikti? BsPI18.
4. trukdyti kieno nors eigai, vyksmui, plėtrai: Antiseptikai naikina mikrobus arba stabdo jų dauginimąsi rš. Privati žemės nuosavybė stabdo stambios gamybos organizavimą kaime (sov.) sp. Režisieriai praleidžia tas vietas, kurios, jų manymu, stabdo veiksmą rš.
5. laikyti, kad neplūstų, nesiveržtų: Kapiliarinį kraujavimą rekomenduojama stabdyti sterilia skaryte rš. Nenorėjo išsiduoti, bet balsas nuo stabdomų ašarų drebėjo LzP.
6. neleisti reikštis, tramdyti: Slopinamieji (stabdomieji) nervai slopina arba sulaiko raumenų judėjimus arba liaukų sekreciją V.Laš. Ak, Dieve, ben stabdyk [prastą] orą B410. Jis tau est prisiekęs … narsą savo stabdyti Mž330. Oželis, išgąstį stabdydamas, priejęs pri durų pamatė aviną I.
◊ liežùvį stabdýti nieko nesakyti, nekalbėti prieš: Kad man piktas prieštaravo, aš liežuvį stabdžiau savo KN255.
apstabdýti tr.
1. N, J, M, Rtr, Š, NdŽ, Skr, Rdm, Plik sulaikyti einantį, judantį į priekį: Užlaikau, apstabdau bėgantį R23, MŽ30. Kitas [bites] tai apstãbdo, kitas – ne Grz. Kol arklį apstãbdė, vaikas liko tolokai Mrc. Viską apstãbdė [aliarmo metu] – niekas nė kukšt Kt. Jis apstabdė savo laivą BsPI26. Vežimą apstabdýti K. Žmonės … padėjo apstabdyti baloną TS1897,9. Tada jis … (paraštėje apstabdė) velbliūdus už miesto BB1Moz24,11.
^ Rygos panelė kalnais nueina, kalnais pareina, vieno neranda, visus apstabdo (audeklas) Žd.
| refl. K: Apsistãbdėm (sustojome) net po Ryga LKKIX218(Dv).
2. prilaikyti, sumažinti veiklą: Dedu ranką ant krūtinės, spaudžiu, noriu apstabdyti širdį rš. Mašinierius sustabdo mašiną, sušvelpa, darbus apstãbdo Klk. Apstabdýk (pritildyk) tą radiją – kroka kaip nelaboji! Krš. Klimato atšalimas ir sąlygų pablogėjimas apstabdė keliones rš.
3. Lš prašyti likti vietoje, sulaikyti kuriam laikui: Šeimynykštį ant vietos apstabdžiaũ J. Tankiai dūmojau ateit jūsump, bet ik šiolei buvau apstabdytas BtPvR1,13.
4. Lp neleisti toliau lietis, plūstis, veržtis: Bėgimas kraujo – nebegaliu nė apstabdýt Lnkv. Kraujas buvo prasimušęs pro burną – apstãbdė Jrb. Apstabdyti kraujaplūdį L. Apstãbdė vandenį, mat dėjo triūbas Jrb.
5. kiek sutramdyti, neleisti smarkiai reikštis, įsigalėti: Kol dantis dar neįsiskaudėjęs, lengva apstabdyti rš. Gėrimas, galiąs kūno karštį apstabdyti I. Apstãbdė ligą – nė[ra] kaip reikia Vl. Apstabdyk tą didįjį lytų ir dangaus langus priverk brš. Paregėsiat, jog gaisrą veikiai apstabdysma Rp. Prašom, mieli prieteliai, apstabdýti savo linksmybę LTR(Ukm). Jo smarkumą apstabdžius, mergaitė eržilą parjodino namolei ir įleidė į kūtę BsPII82(Šl). Apstãbdo savo mislį BM23(Č). Tu jų piktinybę apstabdei Kel1881,38. Įgavo neapstabdomą norą gerti rš.
nustabdýti tr. Rtr, Š, NdŽ; L
1. sulaikyti einantį, judantį: Privažiavę upę, nustãbdė arklį BM28(Č). Nustabdė vežimą, liepė žmonai palaukti, o jis grįžo kirvio BsMtII211. Nustàbd nustàbd juodbėrelį, paklausysim gegutės balselio (d.) Ck. Ir atkėlė kiemužio vartelius, ir nustabdė bėruosius žirgelius N131. O tai aš josiu ir nesustosiu – mano žirgelis nenustabdomas TDrIV16(Kls). Moteriškoji, sėdinti atkrantyje, akimis apvedė didelį rataną ir nustabdė jas ant liepto Žem. Tupi šarka ant tvoros, nenustabdo uodegos Mair.
| refl.: Nustojo arkliai, nusistãbdė Dglš.
2. sulaikyti, kad neplūstų, nesiveržtų: Prasimušo kraujas, niekaip nenusitãbdė Stl.
3. nutraukti veiksmą: Baigiu aš kult – nemoku nė tos mašinos nustabdýt Brž.
4. sulaikyti kokią veiklą: Pjovimą nustabdýsiu lig pirmadienio – da nebrendę gerai Slm. Apie pusę balandžio nustabdýdavo mokyklę (išeidavo visi piemenauti) Trgn.
ǁ sulaikyti nuo kokio veiksmo: Kai pradeda gert, tai nebegalima nustabdýt Krs. Kad nustabdýt tą gėrimą, geriau būt gyvent Pnd.
| refl.: Nusistabdė jis nuo gėrimo arelkos J.
5. SD1187 numalšinti, sutramdyti, apraminti įsismarkavusį: Kad pradėjo rėkt, negaliu nė nustabdýt Lnkv. Šaukė, katėjo – šiaip taip nustabdžiáu Krš. Tai nenustabdė jo troškulio LzP. Par kelias dienas nustãbdė skausmą Adm. Tie vaistai nustãbdė man krūtinės dusulį Rm. Kaip lietus nustabdýt? Pnd. Žmogus negal vėjų nustabdyti BPI199. Kalnus perkelsiu, vėtras nustabdysiu rš.
| refl. Sut: Nusistãbdo rėmenies pjovimas, jei pagriauži vario Šts. Marios nusistabdė MP158. Nusistabdė baisingi žaibai rš. Sudraudė vėjus ir tarė mariump: nutilk, nusistabdyk BtMr4,39.
pastabdýti tr.
1. kiek sulaikyti judantį į priekį: Ir vilkosi kunigo tėvas be botago, be vadelių, vienu balsu pavaldydamas arklį, destis, pastabdydamas jį – raginti niekados jo nesuragino Vaižg.
2. kiek prašyti, kad sustotų: Pastabdýsma mašiną, maž stos Mlt.
pristabdýti tr.
1. kiek sulaikyti judantį į priekį: Dovydonis pristabdė arklį J.Balt. Per užsisukimą važiuok pristabdýdamas Dkš.
2. kiek sulaikyti mechanizmo veikimą: Jeigu nebūčia pristãbdęs [mašinos], ir būčia įrovęs (įvažiavęs) galan [namo] Slm. Vienoj vietoj jis pristabdė automobilį A.Vencl.
3. prilaikyti kokį veikimą: Motina puolė prie lėkščių ir stiklinių, bet svečiai susisveikinę pristabdė tą ruošą rš. Šakų augimą galima pristabdyti atlenkus horizontalesne kryptimi rš.
4. neleisti per daug įsismarkauti, kiek sutramdyti: Žmonės silpni buvo pristabdyti tą nepriderėtą plūdimą M.Valanč.
5. privarginti, pristaipinti: Mes kai šokdavom, tai muzikantus pristabdydavom Rmš. Pristabdýsma dviese pasakodamos [užrašinėjantį] ponaitį Tvr.
sustabdýti tr.
1. Š sulaikyti, suturėti einantį, judantį: Sustabdžiaũ nepažįstamą žmogų ir paprašiau, kad parvežtų namo Krs. Pusiaukelėj mus vilkas sustãbdė Lp. Sustabdžiau pietums jaučius, atsisėdau ant ežios ir valgau J.Bil. Jeigu spėja, su žemėm beria, su vanta krapija, skambina su varpeliu, kad sustabdýt spiečių Sk. Sustãbdė arklius, užejo kaiman Eiš. Mesčiau aukso žiedelį, sustabdyčiau laivelį (d.) Kt. Dievas išgirdo tokį beldėjimą, tą vežimą sustabdė BsPIV35. Jau žirgeliai sustabdýti, labai nuilsyti (d.) Vlkv. Mudu sustabdýsiv šokėjėlių pulkelį JV351.
| refl. tr.: Gatvėje susistabdė mane pažįstamas rš. Ji perbėgo į kitą gatvės pusę ir susistabdė tuščią taksi rš.
2. nutraukti (mechanizmo) veiklą: Pribėgęs nesustabdysi [traktoriaus] – jis mauro[ja] kai bulius LKT117(Rs). Pats paleido [kuliamosios] motorėlį, pasiklausė, kaip tasai pukši, vėl sustabdė J.Balt. Pauliui norėjosi sustabdyti radiolą ir pakviesti visus prie stalo rš.
3. padaryti, kad kiek pasiliktų, pabūtų: Tad aš anus buvau sustãbdęs, ans atvažiavo ieškoti [vaikų] Skd.
4. Vkš sulaikyti ką tekantį, plūstantį: Jei nori atsigauti, mes tuoj sustabdysim kraują ir perrišim tavo žaizdas V.Krėv. Sustabdýti ašaras NdŽ. Šaltis sustãbdė upę Grž.
5. sulaikyti kokį veiksmą: Sustãbdo kvapą, klausosi – nieko nebesigirdi J.Paukš. Arterijų spazmai gali atskirose šakelėse laikinai sustabdyti kraujotaką rš. Manoma, kad vilkas gali sustabdyti skrandyje virškinimą sp. Sustabdyti bylą VĮ. Sustabdýti tardymą NdŽ. Sustabdýti derybas NdŽ. Pasaulyje nėra tokių jėgų, kurios galėtų sustabdyti sėkmingą mūsų žengimą į priekį sp. Ans (M.Valančius) čia biškį buvo sutvarkęs, sustãbdęs [girtavimą] Ms. Bet argi mirtį sustabdys vien meilės kupina širdis? J.Marcin. Jis sustabdo kares ligi žemės kraštui SkvPs45,10. Lietų, gaisrą sustabdýti NdŽ. Nesustabdysi bėgančio laiko: vaikas tik trukdo amžių darbus Mair.
ǁ sulaikyti nuo kokio veiksmo: Šita neganda, šitas sunkumas jį sustabdo tik trumpam rš. Sustabdýk tu bobas įsišnekėjusias! Krš.
^ Tik arklį sustabdai̇̃, o žmogaus [nuo blogo darbo] negali sustabdýt Jrb.
užstabdýti tr. KlbIX69(Klk); N, Sut
1. sulaikyti einantį, judantį į priekį: Užstabdýk pro šalį važiuojančius ir pavaišink J. Ažuturiu, ažustabdžiu SD70. Kad mėto eldiją vėjai ir vilnios marių, reikia jos (ją) ažustabdyt katu geležiniu SPI278.
užstabdýtinai adv.: Neažustabdytinai (orig. neažustabudytinai) SD189.
| refl. N: Ažusistabdžiu SD440.
2. sulaikyti plūdimą, veržimąsi: Versmės prapulties ir debesiai užstabdomi est Ch1Moz8(turinys).
| refl.: Kūnas jo nuog tekėjimo savo užsistabdo Ch3Moz15,3.