skýsti, -ta (skýda N), skýdo intr. Š, Rtr, skỹsti Sg
1. N, [K], M, L darytis skystam, tižti, leistis: Nuo lietaus skýsta molis DŽ. Rudenį tai molis skysta Rod. Žemė skýdo, kol praskydo nuo lietaus, kad negali jau arti, ekėti, sėti J. Pienas, ilgai nerūgęs, putra miežinė, ilgai pastovėjus, duona užminkyta, ilgai nerauginta, skysta, t. y. tampa, darosi skysta J. Nieko gal ir nebus, skýsta blynai, ir gatava, greičiau padygę miežiai buvo Sdk. Bulviniai klijai nuo karščio skýsta Grš.
2. darytis palaidam (apie vidurius): Man viduriai skýsta NdŽ.
3. skleistis (į šalis), sklisti: Šieno kūgis skýsta į šalis DŽ. Smiltys (minant) iš po kojų bėga, sklysta, skýsta KI163(Rg).
4. BzF170, NdŽ skirstytis, sklaidytis, išsivaikščioti: Mes skýstam eiti numie Štk. Laikas jau skýsti numo iš krikštynų Šts. Turav skýsti iš kumpanijos Ggr. Vaikai atbėga iš visų šalių su gėlėmis ir žalumynais ir, susibėgę vaidykloje, skysta į visas šalis Vd. Keli, kurie didesnę išminčią mislyjos turį, pradėjo nuo pulko šalin skysti TP1880,51.
^ Motyna miršta – vaikai skýsta; tėvas miršta – kertė krypsta Šv.
5. sklaidantis retėti: Pradėjo skysti debesys rš.
ǁ sklindant silpnėti (apie garsą): Salone toks dainavimas gal dar paliktų šiokio tokio įspūdžio, bet lauke skydo, tirpo Pt.
6. slinkti, trauktis: Dūmai eina pagal žemės, skýsta į tą mišką kur noris Brs.
7. NdŽ žr. skisti 1.
8. NdŽ menk. darytis paikam, lengvabūdžiui.
9. menk. prarasti nuovoką, proto blaivumą: Jau skýsta bobutė, nuutura Klt.
10. prk. blaškytis: Dvasia gryna, stipri ir nužeminta, neskysta darbų daugybė[je] M.Valanč.
apskýsti
1. intr., tr. Rtr gausiai prisirinkti, užplūsti: Vei, ganyklos apskýdusios nū krokančios, kruknojančios bandos MitI72(Klp). Apskýdo kiaulių visi pašaliai Plng. Velniai apskydo visus kapus Šts.
2. intr. apiplūsti, aptekti kuo: Išblyškęs, visas su kraujais apskydęs TP1881,12.
ǁ būti apimtam: Visas miestas su liepsnomis apskydo prš. Skūnė ir staldai, po vienu stogu būdami, į liepsnas apskydo LC1879,46.
3. intr. išsiskirstyti, išsivaikščioti, išretėti: Turgus jau besąs apskýdęs, nieko nebesą Skd.
4. intr. būti netvarkingam, apsileisti: Jis apskýdęs, t. y. apsileidęs, apdrikęs J.
5. intr. iširti: Apskýdo ir mūsų vestuvės Brs.
atskýsti
1. intr. Dr, Šts, Kl, Vž, Kv atsilikti, atsiskirti (iš būrio): Aš ir atskýdau nu būrio par tokią minią žmonių Plng.
2. intr. atsiskirti, atsidalyti (iš visumos): Vėliaus atskydo pasturgalis akrūto TP1880,13. Prūsai jau buvo atskira tauta, atskydusi nuo aisčių protautės K.Būg. Jogei tas, kurs atskydo nu galvos, negal būti nė sūnariu M.Valanč.
| refl.: Liuobėjo tirpyti męsą: taukai atsi̇̀skyda Sg.
3. tr. BzF170, Dov atskirti, atitolinti vieną nuo kito.
| refl. J, Rtr: Atsiskýdęs vienas ans gyveno, t. y. atskydo JI154.
įskýsti Rtr žr. įskisti.
išskýsti intr. Rtr
1. Š, LL213, BŽ484 pasidaryti skystam, ištižti, suminkštėti: Išskýdusi žemė nuo lietaus, t. y. išpijusi J. Iš sudygusių kviečių negali̇̀ padaryt tirštą tešlą – išskýsta, ir gana Jnk. Jeigu pašildysi daugiau, išskýs [grietinė], o jeigu pasuksi vėl daugiau, užšals Trš. Jei smarkiai šildai [grietinę], išskýsta – nėko nepadarysi [kastinio] Gd. Išskydusiomis pėdomis pramintas per sniegą takelis rš.
2. išsiskleisti, iširti: Dvikinkį vežimą šieno mesti negal su rankoms: išskýsta klėbys Šts.
3. B, N išsileisti, ištirpti: Į vandenį krinta kraujo lašai ir jame išskysta, nublanksta A.Vencl. Vis tarp rankų išskysta CII1039.
4. išsisklaidyti: Lytus išskýdo vienur kitur, i nelyna Kl. Kaip dūmas turės išskysti brš. Pagiry ėmė švisti. Išskydo tamsa V.Bub.
| prk.: Tuo tarpu svajonės išskydo K.Būg.
5. išsiskirstyti, iškrikti: Į talką suejo žmonys i išskýdo Lnk. Minia greit išskydo rš. [Senovės lietuvių tikėjimas] jus (juos), nors išskydusius po miškus, liuobėjo vienos nakties būvė[je] surinkti į vieną būrį M.Valanč. Lietuviai, pargrįžusys numie, dar neišskydo S.Dauk. Žąsys, po laukus išskýdusios, po vieną, po kitą prapula PP62.
^ Išskydo kaip žydo bitys toroms KlvrŽ, Kv.
išskýdusiai adv.: Žąsys leka išskýdusiai – būs išskydusi žiema Šts.
6. žr. išskisti 1: Erškėčio spygliai draskė jo išskydusius drabužius J.Balč. Išskýdę pirštinės – tu jų nebenešiosi Lnkv.
7. menk. nesugebėti tinkamai, iki galo ką atlikti, sutvarkyti: Dirba ir išskýsta – kas iš tokio darbo! Ut.
8. LL211 menk. susijaudinus nepajėgti susitvardyti: Paskui, jau laimingai išvažiavus iš kaimo, jam pasidarė gėda, kad taip išskydo J.Avyž.
nuskýsti intr.
1. pasidaryti skystam, vandeningam: Nuskýdę kruopai – nesuvirę Šts. Nuskýdęs viralas: par skystimus gali Telšius matyti Ggr.
2. nueiti į šalį, nuklysti: Avis nū kitų nuskýdo Als.
3. atokiai būti, atsiskirti: Gyvena nuskýdęs, atšaliai Ggr.
4. pasidaryti šviesesniam, nesmarkiai aptrauktam (apie dangų): Dangus nuskýdęs, kad ploni debesys Ggr.
5. žr. nuskisti: Nebekokios čia pirštinės – visiškai nuskydę! Lnkv.
6. nusklisti, nuskambėti: Tokių pargalių Vytaudo garsas nuskydo iki pačių totorių S.Dauk.
7. menk. pasidaryti neištvermingam, silpnam: Kažkaip nuskýdęs juo tas jaunimas Plng.
paskýsti intr. Rtr
1. M, BŽ471,485, Ser, NdŽ pasidaryti skystam, patižti: Dar žemė paskýdus, nesusitverdinus Lp. Paskýdęs molis, sviestas DŽ1. Pilia vandenio, kolei selyklas paskýsta Alks.
2. Ser, NdŽ išsivaikščioti, išsisklaidyti: Galvijai paskýdo po ganyklą DŽ1. Avys paskýdo, t. y. išsisklaidė į šalis J. Žąsų baisiausi gonai – kad paskýsta, tai visi laukai marguoja Brs. Lietuvių pulkai tujau paskydo po apygardomis, skatino vaidaliotus, idant drąsintum prūsus S.Dauk. Visi paskydo nakvynės ieškoti M.Valanč. Tie narštai (ikrai) visi į tą upelę paskydę TP1880,33.
3. kartu nebegyventi, išsiskirstyti: Paskuo, brolis kaip apsižanijo, teip i paskýdom Skd. Ano kampo gyvatininkai labai paskydę (skyriu) gyvena LC1886,30.
4. paplisti, pasklisti: Paskydo jų raštūse niekų zaunos S.Dauk. Mažne vienos dienos būvė[je] sumišimas paskydo į visus Žemaičius M.Valanč. Garsas apie lietuvių nužudymą Kražių miestelyje paskydo greitai tarp žmonių prš.
5. NdŽ žr. praskysti 8: Pamačiau mergą ir paskydau V.Krėv.
pérskysti intr.
1. Ser, NdŽ pasidaryti kiaurai pavandenijusiam (apie sniegą, kelią).
2. NdŽ persiskirti, atsiskirti: Tu pabėgai po pirmu, vedu i párskydov Krtn. Oi, kad perskysiv, tai graudžiai verksiv TDrVII39(Prk).
3. NdŽ nustoti gyventi santuokoje: Šita pora párskydo Šts.
| refl.: Pasku jis pársiskydo su žmona Kv. Ans pársiskydęs, negyvena su pačia Sg. Anie jau pársiskydę gyvena Ub.
praskýsti intr. Š; Rtr, L, Ser
1. M, DŽ, NdŽ pasidaryti skystam, suskystėti, pavandenyti: Žemė nuog didelio lietaus praskýsta Žrm. Žemė pavasarį tep praskýdus, kad kojos negalima inkelt Rod. Patižo visi keliai, praskydo, išsipliauškė purvynai Žem. Praskýdo žemė nuo lietaus, negal nei arti, nei ekėti, nei sėti J. Kelias praskýdęs, šlopmė rudenį nuo vandens J. Kai daug lyja, tai i smėlys praskýsta Mlt. Pyragai praskýdo OG340,367. Praskýdo duona, bus sunku pakept Dkš. Kitos minko duoną iš ryto, prieš pečiaus kūrimą – mažiau minkymo reikią, nepraskýsta Kp. Putra praskýdo Als. Midus, kai išverda, būna tirštas, paskui, kai išsivaikščioja, praskysta Alk.
| Ir teip visa suminša, vėjeliu praskýsta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta A.Baran.
^ Ne cukrus, nepraskýsim! Dkš.
2. DŽ1 pasidaryti palaidam (apie vidurius): Keturias dienas išbuvo viduriai praskýdę Brs. Nuo tokio valgymo viduriai praskysta LzP.
ǁ pradėti viduriuoti: Ligu pieno užgera, ligu praskýsta Vkš. Praskýdęs arklys, arba kiaurbira Skdv.
3. NdŽ, Ktk, Slm išretėti, išsisklaidyti: Debesys ima vietoje suktis, praskysta pamažu Pt. Rūkas visai praskydo, bet švyturio sirena vis dar pypsi sp. Galop tiršta nakties tamsa praskydo J.Avyž.
ǁ pasidaryti retai apaugusiam: Tas gojelis, kur praskýdęs, te kapai Kp.
4. išsiskirstyti, iškrikti: Pavasarį [paukščių] būriai praskysta, nes pradeda perėti Blv. Kermošius praskydęs, bet užtat mudu gerai matomi rš. Padauguviečiai ima bėgti Lietuvon ir čia praskysta tarp lietuvių Vaižg.
5. Ėr žr. praskisti 1: Praskýdus paklodė – nebeilgai belaikis Vb. Tie marškiniai jau baigia praskýst Ut. Alkūnės praskýdo visiškai Sdk.
6. menk. nepajėgti tinkamai susitvarkyti: Žemyna tę jo menka, anas praskýdęs i praskýdęs (prastai gyvena, vargsta) Prng. Praskýdęs: yr iš ko padaro, i nieko nesustvarko Prng. Tu praskýdai bedirbdama: nei galo, nei krašto Vžns. Praskýdus be vyro Klt.
7. NdŽ menk. pasidaryti nerimtam, lengvabūdžiui: Jos praskýdę pagyruos Dkš. Dabar svietas praskýdęs Vl. Jis dėl tų turtų praskýdęs, vis negana Mrj. Būtų nieko vyrukas, ale kad per daug ant mergų praskýdęs Lkč. Tos pačios šnekos, tos pačios praskydusios žmogaus linksmybės, ta pati degtinė ir alus Ašb. Praskydusi davatkystė tik juokus padaro V.Kudir.
8. menk. susijaudinus nepajėgti susitvardyti: Ko čia dabar praskýdai (susigraudinai)?! Švnč. Tik žodį pasakiau, ji i praskýdo kai sušalusi bulbė (ėmė verkšlenti) Rs.
9. menk. netekti proto blaivumo: Suvis praskýdus, nuutura Klt.
◊ širdi̇̀s praskýsta pasidaro labai graudu: O kai ežerą pervažiavo, praskydo širdis galutinai. Verkė Aleksius, nieko nebesivaržydamas rš.
priskýsti intr.
1. NdŽ daug prieiti, prisirinkti, prisklisti: Priskýdo pilna troba vyrų Štk. Kiemas klebonijo[je] priskýdo žmonių, t. y. daug suėjo J. Priskýdo pilnas ežeras laukinių pylių Dr.
2. NdŽ pritapti (atsiskyrus iš kito būrio).

×razskýsti (hibr.)
1. žr. praskysti 1: Prieis [v]andenio, ir razskỹs [didžkukuliai] – minkštūs, gerai neišsunkti Klt.
2. žr. praskysti 5: Šitie razskỹs, razsileis siūlai, i suirs skarelė Klt.
3. žr. praskysti 6: Kitas i krautuvėj dirbdamas tuoj razskýsta (nusigyvena) Klt.
suskýsti intr. Š
1. J.Jabl, Ser, DŽ pasidaryti skystam, suskystėti, išsileisti: Netrukus tik kur ne kur bolavo suskydusio sniego lopai rš. Rūgusis pienas suskýdo Bsg.
| prk.: Jis vis dėlto taisydavo, vengdamas atskirų nuomonių, dėl kurių lengvai gali suskysti (netekti tvirtumo) taisymo pagrindai rš.
2. NdŽ pasidaryti palaidiems (apie vidurius): Debesylų skystimas imama, viduriams suskydus rš. Ar bernas kietai miegojo, ar jam viduriai suskydo, kad miegodamas apsikrovė LTR(Dkšt).
3. žr. suskisti 1: Tie marškiniai visiškai suskýdo Ut. Mano skarelė suskýdo kaip voratinklis Ds. Šlapia skranda, savaitę išgulėjusi drėgname sandėlyje, pasidarė nebetinkama dėvėti, supuvo ir rankose suskydo rš.
| Be tumės klo[ja] stogą: plonai, o daug suvaro, ir paliekta suskýdęs Šts.
4. susiskirstyti, pasidalyti: Kuršo žemės būta suskýdusios devyniomis sritimis K.Būg. Suskýdo į dvi kalbi Jn. Spektaklio publika suskydo į du priešingu ir mirtinai nebeapsikenčiančiu būriu Vaižg.
| Dainiuo[ja] kaip gulbiai suskýdę (nedarniai, nesklandžiai) Šts.
5. NdŽ, Grg iširti, pakrikti: I suskýdo anuodums driaugystė LKT85(Kl). Nebebūs veselės, suskýdo piršlybos – jaunoji atsimetė Skd.
6. pasidaryti menkaverčiam, suprastėti: Suskýdusiais piningais atidavė skolą, o ėmęs buvo auksu Šts.
7. iškrikti, išsiskirstyti: Yra toks suskýdęs, ka vedu nuejėv Krtn. Ir ko suskýdęs kaimas Kv. Jau buvo turgus sušviesiaauliai čia bėga achajai mūsų laivų link suskydę per lygumą baimėj didžiausioj HI. Žmonių kupetoms, kupetoms – mes visi suskýdom (pasimetėme) Dr.
8. išretėti, išsisklaidyti: Netrukus viršuje pro suskydusį debesį ėmė rodytis mėlyni sklypai V.Myk-Put. Suskydę debesys driekiasi žemai rš.
9. Lnk, Grg nustoti gyventi santuokoje, išsituokti: Vyras su pačia suskýdo Šts, Sd. Greitai i suskýdo su vyru Kl.
10. NdŽ menk. netekti nuovokumo, sukvailėti: Suskýdo visai žmogus Skd. Suskysta kalba seno žmogaus Šts.