skrùsti, skruñda (skrū̃sta), skrùdo intr.
1. Kos53, Rtr, Š, Ser, DŽ, NdŽ, KŽ degti be liepsnos, gruzdėti: Iš didelio inkaitimo pradėjo skrùst Užp. Jeigu pečiun paberti miltai skruñda – duona iškeps Kp. Viršuj kokį spižių užvoži, kad ažsidarytų, kad neleist degt ugniai: skrustè turi skrùst [žievės] (degant degutą) LKT319(Užp). Nuimk nuo geležų ryzus, bo pradėjo skrust Jž.
^ Jau to[ji] vikriai sukas, kaip skrusdama artyn brukas LTR(Kp).
2. NdŽ kepant rusti: Reikia apverst blynai – jau skruñda Brž.
apskrùsti intr.
1. Ser, NdŽ, DŽ1 nuo karščio apdegti, apsvilti: Martynas papsi apskrudusiais kraštais pypkę rš. Tėvui net ančiakiai apskrùdo, kai šoko liepsna Ds. Kaip davė perkūnas, ir nebegyvas [šuo] – apskrùdus galva Slm.
2. apkepti, paruduoti: Apskruñda petelnėj duona, uždedu pritrupinto sinkiai česnako Klt. Reikia, kad iš viršaus truputį apskrùst ragaišis: gražiau atrodo, kai apskruñda Krs. Va, ir bulbos apskrùdo Užp.
įskrùsti intr. patamsėti nuo saulės, įdegti: Nuogos rankos veidrodyje atrodė rusvos, jau truputį įskrudusios saulėje A.Vencl.
išskrùsti intr. išdžiūti, išdegti nuo kaitros: Išskrùdusi nuo saulės šalis BŽ79. Išskrùdo pieva Rtr. Išskrùs visa – rytoj vėl trisdešium laipsnių Slm. Išskrunda javai LTR(Kp).
nuskrùsti intr.; Ser patamsėti nuo saulės, nudegti: Nuo saulės labai nuskrùdęs, tartum koks laukinis Dbk.
paskrùsti intr. DŽ; Ser
1. kiek pridegti, pagruzdėti: Nedėk šlapių kailinių ant pečiaus, nes paskrùs NdŽ. Paskrùdo (duona) BŽ165. Būtų nieko sau blynai, tik biškį paskrùdę Sld. Košė paskrùdus, nė nevalgyk, da apsirgsi Užp. Paskrùdo taukai Ds. Pečius tiek prikūrintas, kad net bandukių apačios paskrùdo Rm.
2. NdŽ kepant smarkiai pagelsti, paruduoti: Tikros keptos bulbelės su „kailinėliais“, paskrudusios po lupena Vaižg. Tegul bulbos paskruñda Ktk. Tegu paskrū̃sta da blynai, neimk Ktk.
3. iš paviršiaus sukietėti, pašalti: Patrauktas sniegelis, paskrùdę kiek, paskrebę Klt.
praskrùsti intr. NdŽ iš karščio pradegti.
priskrùsti intr.
1. Ser, DŽ, NdŽ prisvilti, prigruzdėti, pridegti: Kurgi žiopsai, žiūrėk, parpeliai priskrùs! Km. Teip priskrùdo blynai, kad ir nuo petelnios negali atplėšt Ds.
2. NdŽ skrundant priskresti, apsitraukti skrudėsiais: Priskrùdo, tai skrudenas ir lupinėja iš puodo Ds. Visas puodo dugnas priskrùdęs, negali nė išgramdyt Gž.
3. prk. prikibti, prisirišti: O kad našlė prie jo priskrudus it pintis – kas mums? rš.
suskrùsti intr.
1. Ser, NdŽ, DŽ1 iš karščio padegti, sugruzdėti: Par karštai padėjau mėsą, net suskrùdo Trgn. Kas čia do bandelės: sudžiūvę, suskrùdę kaip akmuo Ob. Čirškuliai suskrùdo Dglš. Pečius labai karštas buvo, linai ir suskrùdo Dgl. Ant pečiaus suskrùdo kailiniai Kp. Jau suskrùdo mano liulka, reiks pirkt naują Jnš. O tos rankos pirštai, tvirtai suspaudę, tebelaikė suskrudusio popieriaus gabalėlį rš.
2. sudžiūti, paruduoti nuo karščio: Nuseko upės, išdžiūvo upeliai, išdegė laukuose javai, suskrudo pievose žolė, o lietaus – nė lašelio rš.