skárti, ską̃ra (skársta Kv, Š, Jš, skar̃na DūnŽ), skãro intr. K, Rtr; L
1. DŽ, Pj spurti, brigzti, rykšti (apie drabužį): Ską̃ra tavo drabužis, t. y. jau kutosai metas J. Beskárstančios rankovės J. Mano marškiniai jau skársta aplink Prk.
ǁ NdŽ, DŽ1 plyšti (apie šiaudinį stogą).
2. J.Jabl(Als) darytis plaušingam, plaušuotam, skaidulėtam (apie linus): Kad linai atsiklojė[ja], tad skársta, t. y. kilpojas, atšokinė[ja] skara nuo kaulų minant J.
3. NdŽ, DŽ1 šerpetoti (apie pirštus).
apskárti intr.
1. Š, DŽ1, Skr apspurti, apibrigzti: Padelkos sejono apskãrusios, t. y. atsidaužusios J. Mano kelnės apskãro Plik.
ǁ apiplyšti: Apskãro stogai, o nėr ilginių Šts.
2. nešioti skarmalus, būti apsivilkusiam suplyšusiais drabužiais: Eina apskãrę Mlt. Visas apskãręs, plikas kūnas matyti Kv. Klumpėti, naginiuoti, kiti basi, apskarę LC1880,35.
3. prk. nusigyventi, nuskursti: Pirmasis pasaulinis karas pasibaigė, Vokietija apskaro I.Simon.
atskárti intr.
1. Š, BŽ485, Ser, DŽ, Ms, Užv, Plt, Plik atspurti, atbrigzti: Atskãro skvernai drabužių J. Kelnės jau čystai atskãro Kv. Sermėga dar gera, tik atskãrusias rankoves reikia pataisyti Pg. Nedyvas, kad ir atskãro rankovės, jug senybinis ir bėra [švarkas] Brs. Atsiriesk (atsisiūk) skepetaitę, kad neatskártų Šll.
ǁ išplūšyti, išrykšti: Bemušant vieni galai rykščių atskãro – atsuko ražus, ir tie susmego [į kūną]: teip liuob plaks Palangos dvare Plng. Nuplyšo batai, atskaro padai (d.) Kl.
2. atšerpetoti: Kad ravėji, nagai atskársta J. Pirštas atskãro nū darbo Plik. Nagai pajuodavę, atskarę prš.
| prk.: Atskar̃na liežuvis beskrabant (apie ilgą plepėjimą) Lk. Padėkitav ką norintais pasakoti, mun i liežuvis atskãro jau Krt. Ir liežuvis atskãro tau belojant Pj. Tetauzijie, kol tik liežuvis atskars Žem.
nuskárti intr.
1. L, Š, Ser, DŽ1, Brž, Kri, Kal, Plt, Štk, Šts, KlvrŽ būti apsivilkusiam suplyšusiais drabužiais, nešioti skarmalus: Nuskãręs K. Ans skarte nuskãręs, t. y. nudriskęs, nuplyšęs J. Nuskãręs skaruila J. Kogi vaikštai nuskãrus kaip ubagė?! Sml. Tie vaikeliai taip nuskãro, kad gėda ir į žmones išleisti Srv. Nuplyšęs, nuskaręs, nusigėręs, pijokas tas sūnus LTR(Plng). Nuskaráu su tais kartūnais, nebaudu (nebeaudžiu) Krš. Nuskãręs lig ausų Vkš. Žmonės nualę, nuskãrę per karą buvo LKT202(Kbr). Toks nuplyšęs, toks nuskãręs, kur tu eisi pri tos Marės? (d.) Dr.
2. Šauk, Plt nuspurti, apibrigzti, nudriksti: Žambas sermėgos nuskaręs J. Kelnės plačiausios, nuskãrusios Trk. Lovoj, pasieny, sėdėjo trys vaikai, apvalkstyti menkoms, nuskarusioms jupelėms Žem. Nuskãrusi avalynė NdŽ.
ǁ išplūšyti, išrykšti: Stogas nuskãro DŽ.Taisė palei sėdynę užkištą nuskarusį botagą rš.
ǁ apgriūti, apirti: Nuskãrę namai NdŽ.
3. nušerpetoti, nupleišėti, sueižėti (apie odą): Žiaudri burna nuskarsta J.
| prk.: Plepėti gali kiek nori – jug liežuvis nenuskársta Slnt.
4. turėti nusvirusias, skarotas šakas: Glaudėsi prie nuskarusio beržo J.Marc.
5. Všk, Up prk. nusigyventi, nusmukti: Nuskãrę tie Dumčių kaimo ūkininkai Alk.
nuskãrusiai adv.: Nuskãrusiai gyveno [senos gadynės žmonės] Šts.
praskárti intr. K.Būg(ž.); Kos150 galą gauti:
^ O kad tu ben praskar̃tum kaip nuskaręs drabužis, vis tau nevyksta J. Kad tu bent praskártumei! Kv.
| refl.:
^ Tepraskariẽs, kurie mušas, neveizdėk, neeik ten! J.
suskárti intr. KII369, DŽ1; N, Ser suplyšti, sudriksti: Drabužis suskãręs J. Suskãrusios rankovės jo apsiausto J. Suskarę sijonai, kas anus benešios Krt. Jo (keleivio) aprėdas buvo nudriskęs ir suskãręs MitI343(Prk).
| prk.: Dangumi plaukė suskarę debesys rš.
užskárti intr. prk. užvargti, užnykti: Ką mes kalti, kad jo paršai užskãrę Snt.