skę̃sti, -ta (skeñsta, skeñda Š), skeñdo (skeñdė, skẽdo) intr. K; SD371, R, N
1. žūti vandenyje, prigerti: Grimztu, skęstu SD65. Upėn kap angriūna, ir skeñsta Lz. Atsimenu aiškiai, kad skendáu Všv. Tavo tėvo tėvas skeñdo į marias, ar tu nebijais nuskę̃sti? Prk. Nebuvo tokio meto, ka neskeñdo Plng. Kas tai, gal skę̃sta?! Dgp. Gelbėk mane, aš skęstu vandeny J. Tėvas skendo su laivu, motina irgi mirė LTR(Klk). Kad aš skę̃siu, tai jūs mañ su audeklu traukit Rz. Vaikai žaisle dažnai pažeidžias ir maudydamies skę̃sta DP221. Musė … girta pastojo, čia skendė begirtuodama RD189. Nė į pusę neįplaukė ir pradėjo skęsti D57. Gelbėk mane jauną vandenėly skę̃stant JD1531. Skęsta, skęsta mūs seselė gilan dunojėlin LTR(Nmj). Nesakykiat muni jauną dėl vainiko skendus, pasakykiat muni jauną bėrą žirgą girdžius StnD7. Skęstančiųjų gelbėjimo draugija sp.
^ Pirmieji šunyčiai skęsta CII1124. Pats skęsta ir kitą skandina Sln. Apsukrus vandeny neskęsta, ugnyje nedega LTsV332(Mrj). Jei jau neskendái gelmė[je], tai pry pašalio neskę̃si Štk. Skę̃sdamas ir britvos tverias An. Skę̃stantis šiaudo tverias Kpr. Skęstąsis tvera ir už šiaudo, ir už peilio LTR(Prk). Aš tave skęstantį pagelbėjau, o tu mane skandini M. Kumelelė skę̃sta, penki vilkai trauka, dvi laputės lauka (šaukštas) Dr.
ǁ prk. moraliai žlugti: Jūs melą verčiate tiesa, kitus skandinate ir patys skęstate J.Gruš.
2. DŽ grimzti skystyje: Akmuo, į vandenį įleistas, tuoj skęsta J.Jabl. Dangus griūna, žemė skeñsta Lz. Skę̃sti per žemes NdŽ. Susikrovė tad lobį nei vandenyje skęstantį, nei ugnyje degantį rš. Gilumon marių žuvelės skeñdo (d.) Lel. Kap pūkelis dugne skę̃s, akmenėlis viršum plauks, tada tada, motynėle, aš pas tave sugrįšiu DrskD132. Evangelija apie skęstančią aldiją DP78.
^ Martyn, brolau, Gilijo[je] skendáu (taip pamėgdžiojami Rusnės varpai) Smln, Vlkš. Teisybė nei skenda, nei dega LTR(Kz). Šulny sūris neskęsta (mėnulis) Ck. Eina per ugnį – nedega, eina per vandenį – neskęsta, eina per šiaudus – nešnabžda (šešėlis) Jrg. Sulopinėtas, sukarpinėtas, įmestas į vandenį, neskęsta (žąsis) LTR. Vandeny neskę̃sta ir ugny nedega (meilė) Šln.
| prk.: Ir eisim kartu palydėti į rimstančią jūrą beskęstančios saulės V.Myk-Put.
ǁ klimpti: Arklys negali eit [per šlapią dirvą] – skeñda kojos Aps. Traktoriai važiuoja par pievas – neskeñda Ad.
3. būti apsemtam: Kai sniegą paleidžia, tai mūsų laukai teip ir skę̃sta vandeny Skrb. Skę̃sta visi pašaliai žemė[je] Klk.
4. būti aptekusiam kuo, grimzdėti kame: Karvė skę̃sta – pakratyk! Jnš. Kiaulės skę̃sta žemėn, reik pakreikti Krtn. Rudenį ir pavasarį žmonės beveik skęsta purvyne rš. Arkliai iki krūtinių skendo pusnyse sp. Tai tokios ganyklos tebuvo, po tokias ganydavai, ne teip kaip daba, kad karvės dobiluos skę̃sta Mšk.
5. DŽ prk. būti apsuptam, apimtam, skendėti: Medžiuose ir gėlėse skendo namai A.Vencl. Kaimo kelias skendo dulkėse rš. Didžiulis keturkampis kambarys skęsta mėlynų dūmų rūke J.Marc. Kai šviesiai žverblė sniegais jo viršūnė, skęsdama saulės spinduliuose, visi kalnai buvo gryni, giedrūs V.Krėv. Rytas skendo saulėje rš.
6. prk. būti apimtam kokios būsenos: Paryžiaus proletariatas skendo šitame kilniaširdiškame visuotinės brolybės svaigulyje rš. Tačiau dabar aš neskaitau, o, galima sakyti – skęstu atminimuose I.Simon.
◊ ariẽlkoje skę̃sti prasigerti: Jis jau nei nebeišeina iš prakeiktosios (smuklės) – baigia skę̃st arielkė̃lėj Antš.
ãšarose skę̃sti TŽVII349(A.Baran) labai verkti, gailėtis.
skolosè skę̃sti prasiskolinti: Naujakuriai, jau ir taip skendę skolose, sunkiai durstę galą su galu, įdūko J.Balt.
skurdè (bėdojè, varguosè) skę̃sti skursti, vargti: Lietuvos darbo valstiečiai skendo varguose bei skurde, nuolat smuko jų ūkis (sov.) sp. Geriau skurde skęsti, negu skolose KrvP(Vlk).
apskę̃sti intr.
1. būti apsemtam: Laukai apskeñdo, bulbės pūti pradėjo Krš. Įlomė[je] bulbės apskeñdo biškį Akm. Lytotą vasarą apskeñdo rugiai, likom be duonos Varn. Tokiose pelkėse mas apskeñdę Pj. Visai apskę̃sme – tyvuliuoja vanduo aplink gryčią Bsg. Apskeñdo ledas Lp. Apskeñdę luotai Rud.
ǁ įklimpti: Dabar plentus del to daro, o seniau tai veselija apskeñdo LKT190(Šk).
2. aptekti kuo, grimzdėti kame: Atsisėdo ir apskeñdo šiauduos Žgn. Ta koja šiene apskeñdus buvo, įsidūriau su šake Erž. Rudenį apskę̃stam su lapais Grg. Karvė apskeñdo mėšluos [be kraiko] Rs. Žiūri – viskas juoda, visas miestas juodas ir tas karališkas dvaras juodas, ir viskas neaiškiai matyt, viskas apskendę (grimzdi dervoje) BsV219.
| prk.: Nuplyšę, nešvarūs, blakiums apskeñdę [girtuokliai] Grd.
3. prigerti: Pernai tęnai daug žmonių apskeñdo Vlk.
išskę̃sti intr.
1. Kl daugeliui paskęsti, prigerti: Jau daug žvejų išskeñdo Plng. A tie vaikai mūso neišskę̃s kažin? Tl. Žemaičiai daug jų pačių (vokiečių) ir arklių sugrobė, nemaža išskendo M.Valanč.
2. nuo drėgmės pertekliaus supūti: Buvo lytotas metas, žemė lygi – bulbės išskeñdo Sd.
nuskę̃sti intr. K, Š; H172, R127, Sut, N, M
1. DŽ1 žūti vandenyje, prigerti: Nubėgo maudyties, kliunkt į vandenį i nuskeñdo Krš. Iš nejučių praperšo[je] nuskeñdo jis J. Par tus metus nuskeñdo trys žmonys Všv. Ir da, žiūrėk, nuskeñdę, kur moka geriau plaukt Erž. Paskuo par muno kaltybę, sakys, nuskeñdo Trš. O ta pati burbt burbt i nuskeñdusi upė[je] to[je] Brs. Trys arkliai sau ėmė šmurkš i nuskeñdo, i nebišplaukė Jdr. Nuskeñdo mergužėlė, žalių rūtų šakelė DrskD92. Tavo brolis gul nuskendęs ant jūraičių dugnelio Sch8. Viena nuskendo, antra prigėrė, trečia neišplaukė Sln. Jį žemas avinėlis pigiai perbrist, o meška pasipūtęs jame nuskęst gali DP342. Kiek aš esu šnapšės išgėręs, ta aš nuskę̃sčiau į tą klaną Plik. Ka jud[v]i ben nuskę̃stumiatav tam [v]andenė[je]! (toks keiksmas) Dr.
| prk.: Į stiklelį daugiau nuskę̃sta kaip į upes Pgg.
^ Draugas dingo – skęste nuskeñdo Mrj. Šaukšte vandens gal nūskę̃sti Mžk. Jūrą perplaukęs, klane nuskeñdo NdŽ. Neskandyk kito, nes ir pats nuskęsi LTR(Mrj).
| refl. N(Rg).
2. DŽ nugrimzti skystyje, pasinerti: Nuskeñdęs laivas NdŽ. Kirvis greitai nuskẽdo į gilumą marios BM212(Šd). Vakar viedras šulnin nuskendo Lš. Buvo varpas užkerėtas ir ans nuskeñdo su visu vežimu Tl. Pri krašto plaukiau, nuskendė kepurėlė RD77. Sunku yra plunksnelei vandeny nuskęsti, sunkiau našlaitėlei vargelius nukęsti LTR(Grv). Jį griaustinis užmušė, o jo dvaras te nuskẽdo LKT253(Ėr). Mašina nuskę̃s, kap užeis šiton balon Aps. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę: ir nuskendo mergelė į jūrelių dugnelį StnD5.
| Išnyko. Lyg nuskendo tamsoje merginos B.Sruog.
| prk.: Kap akmuo mestas in vandenį nuskęsta, tep par man žodis nuskęs (niekas nesužinos) Rš.
^ Žemė nei sudegs, nei nuskę̃s Tvr. Ėmė ir prapuolė kaip pono batai: vienas vandeny sudegė, kitas ugny nuskendo LTsV330(Trg). Kad ta Amerika ugnyj nuskęstų arba vandenyj sudegtų! Žem.
3. aptekti kuo, grimzdėti kame: Ant strėkio Marijona, šiene nuskendusi, uždususi, jėgų netekusi, griebia čia, griebia ten – nebesuspėja suminti J.Paukš.
| prk.: Tu nuskęsti̇̀ tūse kailiniūse, o mun vos anie sutenka Plt.
4. prk. pasinerti, pranykti: Rusvi miško pakraščiai iš lėto tamsumon nuskendo rš. Pirkioje tamsu, tylu, sakytum visi kampai, pakraštėliai nuskendo miege J.Paukš.
5. prk. įsitraukti, įnikti: Jis stengėsi dar labiau nuskęsti darbe J.Paukš. Negerai, kai žmogus per daug in tuos darbus nuskęsti̇̀ Mrj.
6. prk. patekti į kokią (ppr. nemalonią) padėtį, būklę: Nesakai pačiai praudos, ba pats nuskęsi̇̀ Prng.
| refl.: Vargo visą amžių – nusiskendo žmogus Šts.
◊ skolosè nuskę̃sti prasiskolinti: Mes buvom skolosè nuskeñdę Dkš.
tė́vas ãksely nuskeñdęs apie nesantuokinį vaiką: Jos tėvas aksely nuskendęs I.Simon.
vargañ nuskę̃sti suvargti: Skendai ir nuskendai̇̃ vargẽlin KlbII7(Lkm).
paskę̃sti intr. Š, Rtr; R, Sut, N, LL314
1. žūti vandenyje, prigerti: Ko tik nepaskeñdova: jis į praperšą įčiuožė Jrb. Tiku tiku išnėriau, mažne paskendaũ J. Paskendo žmonės ir visi sutvėrimai ant vienam O. Vainiką ėmė ir pats paskendo LTR(Dglš). Tai dalelė mano – valiai būčiau balelėj paskendus Prng. Kurie (dailidės) tačiau su kitais paskendo DP60. Paskendo mariose Ch1Mr5,13.
^ Durnas i bliūde paskęsta LTR(Vdk). Nelįsk į vandenį – nepaskęsi LTR(Srd). Nepaskę̃skit – reiks giedot (juok.) Krm. Ar ugnelėj sudegė, ar vandeny paskẽdo? Grž.
2. DŽ pasinerti, nugrimzti į dugną: Laivas paskeñdo NdŽ. Sunku tai plunksnelei mariose paskęsti LTR(Lnkv). Jų kraštas, veizant nu tolo, rodos it [v]andenė[je] paskendęs S.Dauk. Paskẽdęs tas dvaras Šd. Pradėjo tvinti vandenys, užtvino taip, kad visas dvaras paskeñdo Vkš.
| prk.: Aš paskęsiu tavo širdy kaip perlas jūroj rš. Atsidariusios Martyno akys vienu akimirksniu paskendo motinos žvilgsny I.Simon. Peklo[je] esat visi lig kaklo paskendę P.
3. būti apsemtam: Paskeñdę visi pašaliai: nei išeiti, nei beišvažiuoti Lkž. Davė lietus – paskẽdo dirvos visai Mžš. Paskendę keliai buvo Lkž.
4. aptekti kuo, grimzdėti kame: Kiaulės sutrose paskendę, reikia pakratyt Rm. Kiaulės mėšle paskeñdę, kai priėdę, prigėrę visa ko Mšk.
| prk.: Pasirodė piemuo Jokūbas, ligi akių paskendęs kepurėje, kurią jis smaukė aukštyn rš. Žolėm paskẽdus kolonija (ūkis) Ėr.
ǁ paplūsti: Jis visas kraujuose paskeñdęs Dglš.
5. prk. išnykti, dingti: Tolimesni žodžiai paskendo bildėjime durių ir šūksme V.Piet.
6. prk. būti apsuptam, apimtam, skendėti: Nuo plento buvo matyti tik medžiuose paskendusios trobos ir du balti kaminai A.Vien. Nelabai seniai, mano atminime, visas šitas sodžius miškuose paskendęs niūksojo J.Bil. Gražiai palaidojo, gėlės[e] buvo paskeñdusi Rdn. Mergaitė jos išpuošta, iškreizuota, balčiausiuose perkeliuose, muslionuose paskendusi Žem. Neikit, virtuvėj paskę̃sit dūmuose Rm. Rūmai paskę̃sta ugny NdŽ. Laukai paskendo balkšvoje prieblandoje rš. Koridoriuje spragtelėjo elektros jungiklis, viskas paskendo juodoje naktyje V.Bub. Žaibūse visa paskendáu, kaip rėžė su akmeniu Žr. Paskendę saulės spinduliuose margavo seni dvaro rūmai J.Balč.
7. įsitraukti, įnikti į ką, būti apimtam kokios būsenos: Mat buvau visas paskendęs darbe K.Būg. Darbuos paskeñdus buvau visą amžių LKT182-183(Ar). Kad mat jai nėr kada: amžiais darbuos paskẽdus Mžš. Jis taip paskendo knygose, kad skaitė kiauras naktis rš. Visi savo reikaluose buvo paskendę J.Bil. Sėdėjo prie žiburio dideliame rūpestyje paskendus rš. Nereikia smulkmenose paskę̃st Mrj. Jis visas buvo mintyse paskendęs, negirdėjo nė ką kalba scenoje karalius su karaliene Ašb. Jis paskeñdo svajonėse NdŽ. Atsiguliau ir paskendau į miegą rš. O aukštuomenė egoistiniuose interesuose paskendusi V.Myk-Put. Tada, paskendęs savo sielvarte, nesuprato, kad jo paties nelaimė padarė jį aklą ir kurčią svetimai kančiai J.Avyž. Burtuose ir prietaruose tebėra paskendę stabmeldžiai Blv.
8. prk. būti ko pertekusiam: Ponai buvo turtuose paskeñdę PnmA. Anys labai gerai gyvena – valgiuos, gėrimuos paskeñdę Ktk. Serganti, vaistūse paskeñdusi Krš.
◊ ãšarose (ãšaromis) paskę̃sti labai verkti, raudoti: Grėtė paskęsta ašarose I.Simon. Tai mano moma būdavo ãšarosu i ãšarosu paskeñdus Vdš. Kaip bematant mūs šalelė ašarom paskendo LTR(Slk).
degti̇̀nėje (ariẽlkoje Ldk, arel̃koje Klt, šnàpsėje) paskę̃sti prasigerti: Kad jis degti̇̀nėje paskeñdęs PnmA. Šnàpsė[je] paskę̃sta žmonys Grd. Ariẽlkoj paskeñdęs – nebėr žmogaus Aln.
dū́me paskę̃sti prisirūkyti: Visi dū́me paskeñdę, pagėrę Grd.
skolosè (į skolàs) paskę̃sti prasiskolinti: Viškai skolõs[e] paskedaũ, nežinau, kaip aš iš jų ir išbrisiu Skrb. Niekas nepadėjo, skolosè buvo jau paskeñdusi Žr. Baisiausia, kap į skolas paskendę Gs.
skriaudojè paskę̃sti būti skriaudžiamam: Kaip, būdamas pats skriaudoj paskendęs, tave galėčiau gelbėt? B.Sruog.
varguosè paskę̃sti suvargti: Paskeñdęs visokiūse vargūsè, pražilęs Krš. Mes augom varguosè paskeñdę PnmA.
parskę̃sti intr.
1. nuklimpti: Kai įlendam į liūną, tai parskę̃stam ir grėbiam Vad.
2. žr. paskęsti 7: Darbuos parskeñdęs Ds. Kad ir jie patys parskeñdę [darbuose] – melžia karves Skp. Kas iš tų vaikų – tik miegan parskeñdę Mlt.
◊ skolosè parskę̃sti prasiskolinti: Nė tu važinėk už mane, nė aš eisiu už tave – skolosè parskeñdęs Bsg.
praskę̃sti NdŽ
1. Rs žr. paskęsti 2: Mūsų ežere bažnyčia praskeñdus Tvr.
2. žr. paskęsti 3: Mūsų dirvos nederlingos, vandeny praskeñdusios Jrb.
3. žr. paskęsti 7: Dvi žemes dirbdami, baigia darbe praskę̃st Trgn.
◊ ãšarose praskę̃sti Sem labai verkti, raudoti.
skolojè (į skolàs) praskę̃sti prasiskolinti: Ponai praskendę skolo[je], t. y. daug skolos tur J. Praskendaũ į skolàs Gl.
priskę̃sti intr.
1. daugeliui paskęsti: Baisiai daug laivų priskę̃s [per karą] Pc.
2. būti kiek apsemtam: Par tvaną upio trobos priskeñdo J.
suskę̃sti intr. sukristi į vandenį: Knygos nuskendo, ir patys suskendom (ledui įlūžus) Db.