skaróti, -ója, -ójo intr. Rtr
1. M, DŽ augti platyn, šakoti, plėstis.
| refl. Rtr: Medis, kaip pasensta, skarójas J. Laiškai burokų nuo grūdų sėklos skarójas, t. y. platė[ja] J. Uodega arklio skarójas, t. y. auga į ilgus ašatus J.
2. D.Pošk, NdŽ apaugti gaurais, plaukais apželti.
| refl. Sut: Skarojuosi, skarotu tampu SD107.
3. refl. storai rengtis, vilktis: Skarójies jau čia dabar kaip par didžiausią šaltį – ir paltu, ir sermėga Trgn.
4. NdŽ brigzti, skarti: Rankovių galai skarója Jrb.
| refl. NdŽ.
| prk.: Palši debesys skarojosi viršum dantytų miškų rš.
5. NdŽ darytis nuskarusiam, skarmaluotam.
| refl. N, [K].
6. Rtr, NdŽ turėti nusvirusias šakas.
apsiskaróti
1. šiltai, storai apsirengti, apsitūloti: Apsiskarójo, tik nosis kyšo – ir da dreba Trgn.
2. tr., intr. apsisupti, apsivynioti skara: Atėjo, galvą apsiskarójęs Jrb. Apsiskarójus kaip kokia senė Sb.
3. Ser apsirengti suplyšusiais drabužiais: Ko tu toks apsiskarójęs, ar gaspadinės neturi? Trgn.
atskaróti intr. atbrigzti, atspurti: Alkūnės jo atskarójusios Jrb. Nuplėšiu atskarojusio švarko pamušalo kraštelį P.Cvir.
| refl.: Sijonas atsiskarójęs Kv.
išsiskaróti išskleisti plačiai šakas, lapus, išsišakoti, išlapoti: Kad jos (eglės) būt ilgos, o daba – šakotos, išsiskaróję Bsg. Išsiskaróję kviečiai Lk.