sil̃pti, -sta, -o intr. Š, DŽ, si̇̀lpti K, Rtr, DūnŽ, Rt; N, Sut, I, M, L
1. darytis fiziškai silpnam, eiti silpnyn: Močia jau sil̃psta Ktk. Ana si̇̀lpo, nusilpo i mirė Rdn. Seneliai pradėjo senti, silpo jų jėgos, negalėjo taip dirbti kaip anksčiau rš. Silpstu, tingstu SD62.
ǁ Jrb pradėti silpniau veikti, funkcionuoti: Širdis silpsta, kad neėdęs J. Akis viena sil̃psta Vdk. Kriūtinė sil̃psta, žmogus senas Pst. Dabar tą akmenį į kalną stumiu, ritu, keliu … o rankos silpsta J.Marcin.
2. mažėti galiai, galingumui: Po Žalgirio smūgio silpstąs Ordinas turėjo atsižvelgti į krašto opiniją rš. Tarybų Sąjungos pergalė Didžiajame Tėvynės kare padarė tai, kad kapitalistinė sistema toliau silpo (sov.) sp.
3. darytis nebepakankamam, netinkamam vartoti: Mano akiniai jau sil̃psta Btg.
4. darytis nederlingam, prastam (apie žemę): Žemė sil̃psta Vlkv.
5. atsipalaiduoti: Tavo audimas sil̃psta ir rumbuojas J. Tas mano audeklas vienoj pusėj si̇̀lpsta, ir tiek Grg. Gija silpsta, vadinasi, nudrimba ir išsikiša iš visų M.Katk.
| Silpsta lankas tekinio; lai padrėktų, važiuok vandenimi J.
6. mažėti, lėtėti intensyvumui, tempui: Sil̃pstanti (kulka) BŽ265. Silpstanti banga PolŽ52.
7. alpti: Ji tokia stipri ir sveika, o silpsta rš.
apsil̃pti intr. Š, DŽ
1. pasidaryti fiziškai silpnesniam: Brolis apsilpo nuo sužeidimo rš. Tik žalia žolė po žiemos apsilpusį elnią tvirtai pastato ant kojų rš.
ǁ Šln imti menkiau veikti, funkcionuoti: Širdis išsiplėtus ir apsil̃pus Pst. Ant senatvės kojos apsilpo, nepaslinko prie medžiojimo DS160(Rs). Štai ir atėjo senatvė, apsilpo protas LzP.
2. sumažėti stiprumui, intensyvumui, aprimti: Lauke švilpia vėjas, čia garsiai, čia vėl toks apsilpęs cypauja rš.
išsil̃pti intr.
1. Neišsil̃pk, t. y. nerūpinkis, bus sveika duktė J.
2. J.Jabl(Als) išalkti.
nusil̃pti intr. Š, DŽ1, nusi̇̀lpti Rtr, DūnŽ
1. M, L, DŽ, Mrc, Klt, Mžš, Nv pasidaryti fiziškai silpnam: Vaikai, ėskiat – nusi̇̀lpste! Krš. Nusi̇̀lpau, kraujo daug nubėgo Rdn. Šoko kraujas par burną, par nosį, ir labai nusil̃po Adm. Iš vien pieniško nebėr jėgos, nusilpsti̇̀ Gsč. Nusilpęs, kas nuvargęs J. Nesi da jau teip nusi̇̀lpęs, gali apsisukti Trk. Nusilpęs arklys ŽŪŽ128.
| Juodkotė plempė (Collybia velutipes) dažna ypač parkuose, kur daug nusilpusių, žaizdotų medžių rš.
| refl.: Poilsis jeigu mažas, nusil̃pstas LKT102(Vg).
ǁ imti menkai veikti, funkcionuoti: Nusilpo atmintis rš.
2. sumažėti galiai, galingumui, tvirtumui: Niekuomet dar nebuvo Gruzijos ištikusi tokia didelė nelaimė, o gruzinai taip nusilpę dvasios kaip tais sunkiais laikais A.Vien.
3. pritilti, nusilpnėti (apie balsą, garsus): Mokytojos balsas plaukia kaip vėjo blaškomas rūkas per pievą, čia pakildamas, čia nusilpdamas iki tragiško šnabždesio J.Avyž.
4. sumažėti stiprumui, intensyvumui: Priepuoliui nusilpus, ji šluostėsi akis rš.
pasil̃pti intr.
1. R, Sut, N, K pasidaryti fiziškai silpnesniam: Visiškai pasilpo, maža kalbėti begalėjo Žem. Pasil̃po anas ir be maža ko išejo iš proto Skdt. Linkui pavasario žmogus visad pasil̃psta Rs. A nepasi̇̀lpai bepasninkaudama? DūnŽ. Pasi̇̀lpusi po mažo Rdn. Kai gyvoliai pasil̃pdavo, tai duodavo atuodogių Vdk. Perams prapuolus, ir aulys pasilpsta ir tur išgaišti S.Dauk.
| Nu šio krašto obelikės pasil̃pusios Ll.
ǁ imti prasčiau veikti, funkcionuoti: Kaži kaip nervai buvę pasi̇̀lpę ano Varn. Mano nervos pasil̃pę – rūpesčių tūkstančios Rk. Galvelė nebė[ra] čysta, pasi̇̀lpsta (pradeda nukalbėti) Lkž. I mano ausys jau pasil̃po Mžš. Zosė vis peralkusi, širdis pasilpusi, užrakinta šėpoje duona iš tolo jai kvepia Žem. Proto neprapuldė, bet ir jų protas pasil̃po ir aptemo A.Baran. Anas pasil̃pęs su protu Mlt.
2. pasidaryti ne tokiam tvirtam, ištvermingam, pastoviam: Idant nepailstumbite pasilpę dūšiose jūsų BtPvŽ12,3. Jūs … pailsite tikėjime arba jame labai pasilpsite DP149.
3. atsileisti, atsipalaiduoti: Pasi̇̀lpo vienas pašalys audeklo J.Jabl(Als). Nedėk ant audeklo nieko, paskuo pasi̇̀lps mun audeklas Grg. Par naktį pasi̇̀lpsta visos gyslos Eig.
| Kad pasilpę lankai tekinių, važiuok į vandenį, lai padrėktų J.
4. pasidaryti mažiau derlingam: Žemė silpnyn eit, pasi̇̀lpsta KII187.
prisil̃pti intr.
1. Upn pasidaryti fiziškai silpnesniam: Prisil̃po jau [senutė] i neina niekur Klt. Prisil̃po visas kūnas, tai ir prakaituoju, kai tik pradedu krutėt Lel.
2. sumažėti stiprumui, intensyvumui, aprimti: Pūga vis dar siautė – čia prisilpdama, čia vėl maišydama dangų su žeme rš.
susil̃pti intr. NdŽ, DŽ1
1. susilpnėti, nusilpti: Susi̇̀lpo mergelė, visai bloga Rdn. Buvo susil̃pęs, dabar vėl sudrūtėjo Gs. Aš po gripu, tokia susil̃pus, labai alaus norėjau Mžš.
ǁ imti prastai veikti, funkcionuoti: Susil̃po širdis, bet mirė su protu Rm. Anai krau[ja]s susil̃pęs, sublūdusi Grd.
2. sumažėti stiprumui, intensyvumui: Srovės jėga labai susilpo rš.
3. lingv. LTI554(Jn) redukuotis, pasikeisti.
užsil̃pti intr. silpnam užaugti, užskursti: Tai ka tos tokios užsil̃pę, o mūsų neužsil̃pus Mrj.
| refl.: Mažai tevalgo, tai i užsisil̃po Rs.