di̇̀rginti (-yti), -ina, -ino tr.
1. erzinti, jaudinti: Jaudinama žmogaus psichika, dirginamas jo fiziologinis aparatas FT. Tokios idėjos … paliauja dirginusios žmonių protą ir nervus Vrp1895,33.
2. erzinti, kibinti: Nedi̇̀rgink bobų, bo jos ims koliotis, bartis J.
3. dilginti: Di̇̀rgina dirgėlė Pls. Dirgėlės di̇̀rgina rankas – negali̇̀ išravėt Rdm.
| refl.: Dirgėlės di̇̀rginas strošniai Pls.
4. K paleisti (šautuvą, spąstus): Ar mokėsi balnoti ir šaudyklę di̇̀rginti? JD678.
5. lepinti, tvirkinti, gadinti: Nereikia vaikų di̇̀rginti: ką padavei, turi ir valgyti Ds. Kad neužaugt akiplėšos, nereikia vaikų iš mažuotės di̇̀rginti Dkk.
apsidi̇̀rginti apsidilginti: Moja, kap agrastas skynei, apsidi̇̀rginai Vlk.
įdi̇̀rginti tr.
1. įjaudinti, įerzinti: Rimta dvasios liga iš pašaknių išjudina ir įdirgina žmogaus jusles rš.
2. įdilginti: Kam tu man pirštą įdi̇̀rginai? Rdm.
| refl. tr.: Tai įsidi̇̀rginau koją, net peršti! Rdm.
išdi̇̀rginti tr.
1. išerzinti, sujaudinti: Jūs išerzintas, išdirgintas, eikite, nusiraminkite rš. Darbas dulkėse gali išdirginti junginę P.Aviž.
| refl. tr.: Atsitinka, kad kas tyčia išsidirgina junginę, norėdamas simuliuoti akių uždegimą P.Aviž.
2. išdilginti: Reikia vištai pilvą išdirgyt, tai nekverkš Knv. Jų ir burnos nuo dirgėlių (nuo dirgėlių lapienės) išdi̇̀rgintos Lzd.
3. išpaikinti, sugadinti: Išdi̇̀rgino vaiką nuo pat mažumės, tai dabar nebesusišneka Ant. Vištas lesindama kviečiais, tu jas tik išdi̇̀rginsi Dkk.
nusidi̇̀rginti tr. nusidilginti: Kad jį galas, pirštą nusidi̇̀rginau! Rdm.
padi̇̀rginti tr.
1. pajaudinti, paerzinti: Nepadirgintoje junginėje labai maža tematyti kraujo gyslelių P.Aviž.
2. pakibinti, pakiršinti: Reik tik padi̇̀rginti bobas, tai jos riesis J.
3. padilginti: Padi̇̀rgyk vištai pilvą, tai ir mes kverkšt Knv.
4. paleisti (šautuvą, spąstus): Kai už liežuvėlio padi̇̀rgini, šautuvas šauna Apt. Velnias gal ją padi̇̀rgyt, ir kaži kur kulka galia nulėkt Jrk69. Bus kas – slasnos padi̇̀rgintos Srv. Padi̇̀rginau spąstus, t. y. pakrutinau, paleidau J.
| refl.: Pasidirgino nuo daikto spąstai, t. y. pasileido J. Pasidirgino šaudyklė, ir kulka … į galvą tropijo LC1883,7.
5. paspęsti: Padi̇̀rgyk pelėkautus, gal šeškas įlįs Vb.
sudi̇̀rginti tr.
1. suerzinti: Sudirginta akis gadina miegą P.Aviž. Sudirginus nosies gleivinę, čiaudima rš.
2. supykinti, sujaudinti, sunervinti: Kunigaikščio atėjimas sudirgino jį dar labiau rš. Tarė jis sudirgintas ir įtūžęs rš.
| refl.: Bevaikštinėdama dar daugiau susidirginsi Vd.
3. sudilginti: Baisiausia pūslėtos vaiko kojos, kap dirgėlių sudi̇̀rgintos Rdm.
| refl. tr.: Kad susidi̇̀rginau rankas – vienos pūslės Rdm.
4. išderinti: Štramento balsus sudi̇̀rgyti KII311.