×bóti, bója, bójo (l. dbać, brus. дбaць) intr., tr. paisyti, kreipti dėmesį, rūpintis, bijoti: Aš to nieko nebóju K. Ale nebók, gaidau, neverk, permier nusimindams K.Donel. Ką tu čia jo bóji, dirbk, nebók J. Piktas šuo nė lazdos nebója Krkl. Jurginai baisiai bója šalnų Lp. Jis nebója nei lietaus, nei šalčio Drsk. Bos vaikas svetimų akių Švn. Vėjas, nieko nebodamas, kaskart palakiau šokinėjo Žem. Mano vargelis nieko neboja KlvD255. Žydžiu kaip lelijužėlė, nebóju nei kalbelių JV358.
^ Mėnulis neboja, kad šuva loja PPr384.
| refl.: Nesiboju N.
ǁ liesėti: Arkliai bója, kap dantis meta Lp.

×apsibóti apsiprasti: Kolei apsibóji, tai blogai maudytis, o potim tai jau niekai Grv.

×atbóti intr., tr.; R, BPII28 paisyti, vengti, bijoti: Jis neatbó[ja] nieko, t. y. nevengia, nebijo J. Viską dirba, nėko neatbója Krkl. Rankos tai neatbója saulės, tik boja pečiai, krūtinė Rod. Jis gal bus žmogus – atbója tėvų vargus ir po smukles nesivalkioja Smn. Matutė kėlė, nieko neatbójau ir patalėliu vėl užsiklojau (d.) Grž. Pataiso notbójančiuosius, vaistija negalinčius DP178.
^ Norint šun[iui] per akis smok, nieko neatbos (jis yra be gėdos, jo neatsikratysi) ST313.

×pabóti
1. intr., tr. atkreipti dėmesį, paisyti, pastebėti: Bote pabójau, bet neužrašiau J.Jabl. Ans nepabójo paveizdėti, ir karvė pasismaugė J. Ką tu ten pabóji, kad taip žiūri Tj. Jokių pavojų mes nepabosime rš.
| refl.: Šatonas … pabosis ir bylos DP523.
ǁ pabijoti: Svetimos duonos pabójo Rk. Arklys žiemos pabójo Skp. Tu (rugeli) nebojai šiauraus vėjelio, tik tu pabojai jaunų brolelių plieno pjautuvėlių (d.) Rs.
2. intr. Vdšk sunykti, suliesėti: Arklys žiemos pabójo Skp. Ko tu tokia pabójus, ar sirgai? Gdr. Per darbymetį ir tu pabójai Lkm. Tai pabójo kvietkeliai, tai suvyto lapeliai (d.) Sn.
◊ akių̃ pabóti susirgti (nužiūrėjus): Gal karvė pabójo akių̃, kad neėda Arm. Mažo vaiko svetimui nerodyk, nes akių pabos LTR(Srj).

×pribóti intr. Kp paisyti: Vaikas moteriškos nepribója Brž.
ǁ pritirti: Ar nepribójai, kad rudenio arimas mūsų laukam netinka? Pn. Jis prie šio darbo pribojęs, tai ir sekasi dirbt Ign.
| refl.: Neprisbójęs ir nepaarsi gerai Ukm.

×subóti intr. sunykti, suliesėti: Mūsų arkliai šiltom dienom labai subója Lzd. Besirgdamas drūtai subójo Dkšt. Numiręs jisai mažai buvo pasikeitęs, veidu raudonas kaip jaunas, nesubojęs, nenuliegęs V.Krėv. Nuo didelių karščių net javai subójo Dkšt.