Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
apsių̃sti
Žodžio formos
Apibrėžtis
sių̃sti, siuñčia, siuñtė tr. K, Rtr, BŽ61, DŽ; WP233, H116, R, M, LL171
1. liepti eiti kokiu reikalu: Siunčiu kop SD170. Siunčiu padėtojus Sut. Siųsk sūnų prie gentainio J. Siųsti (apskirtąjį) I. Neatejęs būč, kad nesiuñtus boba Klt. Kvieslys, nuėjęs į siųstus namus (į tuos namus, į kuriuos buvo siųstas), tuoj ima ilgą savo kalbą kalbėti J.Jabl. Jau patiko tas tam, tas tam – sių̃s piršlį jau Lk. Rudinį tesiųsk piršlį Sch95. Siųskit daugiaus darbininkų į mūsų pjūtį Ns1845,2. Kiti dar įsirgę siunt į Prūsus ar į Kuršą pas žynius ir burtininkus teirauties, ar išgys ir kokios geliuotum žolės M.Valanč. O mane gig pas darbą nèsiuntė tokį LKKII208(Zt). Ponas kur norė[jo], te siuñtė GrvT84. Kitą kartą ir aš ejau į malūną – siuñtė muni Klk. Siuñtė piemenėlį į tą reją pelų kiaulei parnešti Gd. Siuntė muni anytelė žiemužės šieno, vasaros sniego StnD22. Siųsiu sesę į jūrelę parnešt jūros vandenelio KlpD73. Dar nepabuvau trijų dienelių, jau siunčia mane sunkian darbelin (d.) Vrn. Siuntė anyta jauną martelę šulinin vandenio LTR(Auk). Siuntė, siuntė mane močiutė Dunojaus vandenėlio Brz. Siuñtė uošvelė savo dukrelę, oi, kad nukirstų baltą berželį DrskD185. Siųsu brotaitį pas tėvužį, rasi, mane jauną išvaduos LTR(Klp). Pulką šį sutvertojis į vandenį siuñtė K.Donel. Apaštalus ponas siunč savo, mokinti liep visą svietą Mž132. Kaip gal jie sakyti, jei nebus siųsti? VlnE136. Būkiat tada paduoti alvienam žmogiškui įstatymui del Viešpaties … kačei storastoms kaip siųstiemusiems per jį Vln41-42. Kaip tėvas mane siuntė, taip ir aš siunčiu jus BPII45. Bet tatai tau bus ženklu, jog aš tave siunčiau BB2Moz3,12. Patys save siuñčia, patys teka, norint jų niekas nesiuñčia DP219. Nesiunčiau gu tavęsp rūpiai pavadint tavęs? Ch4Moz22,37. Bet ans atsakydamas tarė: Nesmi siųstas, liš aviump pražuvusiump namų Izraeliaus Ch1Mt15,24. Jokūbas siuntė paslus pirm savę CII419.
^ Liežuvis be kaulo: kur siunti, ten eina PPr99. Duodamas imk, siunčiamas neeik B528, PrLXVII2. Keliamas neišmiegosi, siunčiamas nepadirbsi LTR(Žg). Tave sių̃sti tik mirties parsinešti (sakoma, kai, trumpam išėjęs, ilgai negrįžta) Žl. Anas smertes sių̃stie geras LKKXIII135(Grv). Geras smerčiuo sių̃sti Štk. Tave tik bagotam smerties sių̃st, tai dar pagyvent in svieto Arm. Tavę smerti žvakės nesiųstáu dz. Nesiųsk vilko avelių ganytų LTR(Dkk).
| refl.: Neparodyk su pirštu, katra turi eit, tai kaip ims viena kitą sių̃stis – laukt nusibosta Ds. Sergėkimės šitų falšyvųjų pranašų, pasiuntinių šatono, arba kurie patys siunčias DP205.
ǁ paskirti vykti: Ant aparacijos kokios siuñtę Gr. Čia bengė [mokyklą], siuñtę į Vilnių dirbti Rdn. Katrą negalia pagydyt, tą siunta į Reseinius Vdk. Man' jau seniai siuñtė ligoninėn, bet atsikalbinėjau Krs.
ǁ tremti: Tegul užmuša, tegul į katorgą siunčia, tegul užkankina, bet jam nebetarnausime, jo nebeklausysime V.Myk-Put.
ǁ liepti tekėti: Siuñtė mane motynėlė už kraučuko bernužėlio DrskD138. Tėvulis leido, motulė siuñtė, dukrelė pati nėjo (d.) Žln.
2. per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis teikti, perduoti: Tarybų Lietuvos darbo žmonės siunčia į didžiąsias statybas stakles, mechanizmus ir įrengimus (sov.) sp. Fabrikai dirba, siuñta visur, maino Pp. Parduoj visą gaspadorystą ir siunt' [vaikui pinigų] Lz. Anas vaikam pinigus siuñčia Dv. Ale tenesidžiaugie: gal dar ir anam reikės sių̃sti LKT102(Vg). Iš Tamstos, rodosi, viską, ką siuntęs, esmu gavęs KlbXIV165(K.Būg). Siunčiu ir korektūros lapą kartu KlbV108(J.Jabl). Ma[no] tėvas negrįžo ir gromatų nèsiuntė Dbč. Siuñčia lakštus in sūnų Aps. Nei lakšto jai siuñčia, nei nieko Šlčn. Siuñčia lapus (laiškus) dukteriai, ir gana LKKXI179(Zt). Siųsimas laiškas J.Jabl. Siųsiu per žalius medžius [laiškelį] in tėvelio namučius (d.) Čb. Indultą sių̃sdavo pri vyskupo Jrb. Siųsti kam linkėjimus NdŽ. Jis siunt savo žodžius ant žemės, greitai teka jo žodis BBPs147,15.
^ Par šunį dešra nesiunčiamà Jrb.
3. nurodyti, kur kreiptis pasiinformuoti: Norinčius dar aiškesniai apei tą žinoti, siuntu į viršiaus minavotus raštus S.Dauk.
4. kokia kryptimi leisti, skleisti: Saulė sušildys. Žiūrėk, ji vis aukščiau, vis daugiau siunčia savo spindulėlių, vis labiau šildo Vaižg. Iš kiekvienos akies siunčiami impulsai į galvos smegenų žievę joje susilieja, todėl susidaro vieno daikto įspūdis V.Laš.
| Išskrido [paukščiai] į pietus, siųsdami iš padangių žemei ilgesingą giesmę rš.
ǁ mesti, sviesti: Siųsk bliūdą į žemę su tokia kernazyne (prasta sriuba) Tl.
5. duoti patirti: Tai nelaimę dievai siunčia, blogus ženklus mudum jie duoda V.Krėv. Drignė tai dangaus znokas, kad Dievas nepyksta an žmonių ir siunčia žemėn džiaugsmą LTR(Slk). Tik Zubrys Perkūno šaukė, kad siųstų leistų jo galvon žaibus savo V.Krėv.
◊ ridi̇̀są sių̃sti Trš kūlėjams slapčia ištepti spragilo kotus derva, kad susitepliotų (toks juokavimas).
apsių̃sti, apsiuñčia, àpsiuntė tr. Rtr; Q81, MP179, Sut
1. Aplinkui siųsti, apsiųsti LL116.
2. visiems ar daugeliui nusiųsti, tam tikromis priemonėmis įteikti: Àpsiunčiau į skridinį gromatas apie smertį savo genties J. Daugumui [vokiečiai] apsiuntė popierius, kad pildytų [rekvizicijas] Upt.
3. apgaubti, apšviesti: O apsiunčia jį dvasia savo MP179.
atsių̃sti, atsiuñčia, àtsiuntė tr. K, Š, Rtr, DŽ1; H, R, Sut, I
1. DŽ paliepti ateiti, atvykti: Atsiųsk vaikų kurį J.Jabl. Jis manęspi jį atsiuntė CII632. Atmisiųsk, meldžiu, vieną iš vaikų Ch2Kar4,22. Atàsiuntė paklaust, kiek mokėt Klt. Atàsiuntė bernioką, kad pamačyt susemt Smal. Àtsiuntė kumiečių dvyleka porų i pasakė, ka visą žemę suplūgavoti ir apversti Nv. Dievas sūnų savo atsiuntė nuog aukšto Mž155. Ponas mane atsiuntė, kursai tau pasrodė ant kelio VlnE143. Atsiųsti teikės sūnų PK157. Kodėlei tu mane čia atsiuntei? BB2Moz5,22. Eimi tieg top, kursai mane àtsiuntė DP216.
2. per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis perduoti, įteikti: Vienu luomu (orig. łúmu) àtsiuntė daug piningų J. Prašė, kad atsių̃stau pinigų šventėm Klvr. Prašo bočios: atsiuñt' man grašių daugiau Lz. Lakštą atàsiuntė, patagrafiją atàsiuntė Pb. Neatsiuñčia sūnus nė kortos (laiško) Pls. Atàsiuntė lakštą, ką sveikas Ml. Lakštą àtsiuntė, ka buvo macnai kvara Asv. Lakštą kas atsių̃s, tai eš ir turėsiu Nmč. Popiežius Aleksendra VII atsiuntė raštą, iškelantį Sapiehą į Žemaičių vyskupus M.Valanč. Atsiųsiu vyno išgerti ir užkąsti V.Krėv. Yr àtsiųstos dovanėlės nuo jauno bernelio JD1481. Broliukai mūsų, jaunasiai mūsų, kokią atsių̃si mum dovanelę? (d.) Slk. Duktė negrįžo ir motinai žodžio neatsiuntė rš. Atsių̃sk man žinią J.
| refl. tr.: Savo [reikmenis] atsisių̃st galima Nmč.
3. duoti pasireikšti, paleisti veikti: Ir atsiuntė vėją ant žemės BB1Moz8,1. Eš atsiųsiu patvaną vandinio ant žemės BB1Moz6,17.
4. suteikti, paskirti: Priduos mumus palinksminimo ir stiprumo, idant šitą kryžių, kurį mumus atsiuñčia, pakelt galėtumbime DP151.
×dasių̃sti, dasiuñčia, dàsiuntė (hibr.) žr. atsiųsti 4: Kap nevaikščiosiu, tai kad Dievas smertį greičiau dasių̃st! Dglš.
įsių̃sti, įsiuñčia, į̇̃siuntė tr. Rtr, NdŽ; M
1. liepti įeiti: Vaikus į̇̃siuntė pirkion, kad negirdėtų barimosi, nepadorių žodžių Š. Įsiųsk į vidų, lai įeita Šts. Į̃siuntė mergelką piningų prašyti Rdn. Kas tave iñsiuntė in kiemo? Šlčn. Čia medžiasargis insiuntė skrudėlę, kad pavadintų jo pačią BsPII242.
ǁ liepti įlipti: Būdavo, paims, medin insių̃s žmogų i šauna Švnč.
2. K žr. atsiųsti 2: Žinias, tamstos įsiųstas, pasinaudosime … savo vietoje A1884,103. Prenumeratoriai … nėra visus piningus įsiuntę A1884,216.
| refl. K.
išsių̃sti, išsiuñčia, i̇̀šsiuntė tr. K, Š, Rtr, DŽ1; H158, R, Sut, M, LL295
1. paliepti išeiti, kur nueiti: Išsių̃sti ką iš namų NdŽ. Išsių̃sti ką kelionėn NdŽ. Ìšsiuntė vakare auklelę įnešti iš kamaros pakulų kuodelį Všv. Ìšsiuntė pačią apsipirkti i negalia sulaukti Rdn. Ta [moteris] vaikus tus i̇̀šsiuntė kitur palakstyti Trk. Karalius Zigmantas Augustas 1560 m. išsiuntė Jokūbą Laskauskį, Kališe gimusį, kad Žemaičių žemę kiaurai išmieruotum M.Valanč. Ragana išsiuntė savo dukterį pažiūrėti, kaip toji verps marškinėlius VoK132. Tą vaiką i̇̀šsiuntė karvės pakelti Varn. Ir man[e] sūnus i̇̀šsiuntė paklaust ponip, ar anduos savą dukterį až mane (ps.) Lz. Ir išsiuntė [faraonas] ir atvadindinojo visus burtininkus Egipto ir visus žynius BB1Moz41,8. O ans išsiuntė du iš mokytinių savo Ch1Mr14,13.
| refl.: Jis žmogus išsisiuñčiamas (išvaromas, išprašomas): kai ateina, tai tris dienas išdienoja Dkš.
ǁ specialiai kur paskirti: Rudenį mane išsiųs į zootechnikos mokyklą rš. Nu tad aš nognai įtikau gerai, ta muni anie norėjo išsių̃sti mokyties Sd. Klaipėdo[je] mokės ir i̇̀šsiuntė į Vilnių dirbti Plng. Biedni žmonys jau mažiausius vaikus išsių̃sdavo žąsų ganyti KlvrŽ. Ìšsiuntė in vidaus daktarą Klt.
ǁ LL20 ištremti, išvaryti: Išsių̃sti į katorgą NdŽ. Tai potam jį apsūdijo, kad išsiųst DS361(Viln). Gali kur išsių̃stie ažu kaltybę Dgp. Kodėl atejot manęsp, noris nopkenčiat manęs ir ižsiuntėt mane nuog savęs? Ch1Moz26,27.
^ Aš tave išsiųsiu, kur pipirai auga KrvP(Mrk). Aš tave išsiųsiu, kur velniai vaikus peri KrvP(Mrk).
2. DŽ per tarpininką, tam tikromis priemonėmis išleisti įteikti: Išsių̃sti paštu NdŽ. Laivais išsių̃sti NdŽ. Hidroelektrinės statybai išsiųstas bokštinis kranas ir transporterių siunta sp. Aš i̇̀šsiunčiau (išleidau) gromatą J. Vaikams i̇̀šsiunta laišką, o sulaukti [atsakymo] negalia Jdr. Tada buvo išsiųstos gromatos … kožnump žmoniump BBEst1,22.
| refl. tr. Rtr, Ser: Neliesk mano laiško, aš pats išsisiųsiù Š.
ǁ tam tikrą laiką siuntinėti: Kelis metus siuntinius i̇̀šsiunčiau Jdr.
◊ iš pasáulio išsių̃sti nužudyti, nugalabyti: Ant galo randas tokie, kurie ir artimuosius savus ižg to pasáulio ižsiuñčia, idant jų turtą apvilst ir turėt galėtų DP126.
sprãgatį išsių̃sti nubausti: Kad in jūs Dievas išsių̃stų kokią sprãgatį Arm.
nusių̃sti, nusiuñčia, nùsiuntė tr. K, Rtr, DŽ1; SD217,203, KlC104, H153, Q558, R420, Sut, M
1. paliepti nueiti, nuvykti: Nusiųstas SD279. Nusiunčiu pas ką R64. Nusių̃sti daktaro NdŽ. Jis nùsiuntė piršlius pas tą karalaitę NdŽ. O mane gig pas darbą nèsiuntė tokį, tiktaik kana nusių̃st, kab aš ką pirkčia, ot kam mane vis siuñtė LKKII208(Zt). Nusiuntė visus kap vėju Švnč. Vyrą nùsiuntė paveizėti, a vieto[je] šienas Grd. Į jaują jauną, mažą nenusių̃si niekad (bijodavo eiti) Sk. Nusiuntė mane sunkian darbelin, sunkian darbelin in akmenėlį (malti) KrvD95. Itas nùsiuntė jau maskolius itop vagiop, jau kad jį atvest cėrop (pas carą) Lz. Jėzus nusiuntė du pasiuntiniu savo, bylodamas jiemus VlnE1. Teikės mūsump čia, ant svieto, nusiųst sūnų savo PK16. Ir Dovydas nusiuntė paslus, idant ją atvestų BB2Sam11,4. Apvilkęs jį baltu rūbu, nùsiuntė Pilotop DP104. Meldžiu tave, tėve, idant jį nusiųstum̃bei ing namus tėvo mano DP267. Pone, numigisiųsk teipag kokį Ananijošių MPIII15. Nusiuntė jop vyriausius žydų, prašydamas jį, kad ateitų ir pasveikytų tarną jo Ch1Luk7,3.
^ Nusiųsi durnių šitą, paskui siųsk ir kitą Vlk. Nùsiunčiau – parnešė, pats neparėjo (lazda ir obuolys) BsM23.
| refl. MKr26.
ǁ paskirti kur būti: Daug vaikų an Pavalakės nùsiųsta mokintis Pls. Ma[no] brolio duktė tepgi nusiųstà žu Vilniaus mokintis Pls.
^ Nusiuntė, kur duonos nekepa Plv.
2. DŽ per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis pateikti, įduoti: Nusiunčiu ką kam SD282. Jis nùsiuntė jajai pinigų par pasiuntinį J. Dar reikia du lakštai nusių̃st LKKIII184(Arm). Rašyt rašė, bet, ar nùsiuntė, nežinau Rod. Jūs surašykit man margą gromatėlę, tai aš nusiųsiu in savo mergužėlę LTR(Kpč).
| prk.: Visi galai bus nùsiųsta: akim neregėsi, ausim negirdėsi [senatvėje] Dglš.
◊ į aną̃ pasáulį nusių̃sti užmušti, nugalabyti: Kiek dvigalvio erelio tarnų jis nusiuntė į aną pasaulį! rš.
pasių̃sti, pasiuñčia, pàsiuntė tr. K, Š, Rtr, DŽ; Q120, R8, Sut, M
1. paliepti kokiu reikalu nuvykti, nueiti: Vyresnysiai vaikas visuomet eina te, kur jį močia pasiuñčia Skrb. Pusmergė pri rankų jau, šį tą ten pasių̃sti Krtn. Pàsiuntamas vaikas, atsikiša mun ejimai Krš. Kur pàsiunčia eitie LKKII226(Lz). Pàsiuntė brolis muni arklių paveizėti Tl. Gaspadorius pieminį pàsiuntė kaži kur ten tolien Nv. Anas sūnus pasiųsdavo ažu piemenis KlbIV80(Mlk). Ana pasiųsta neryžės atnešti vandens, nebus atkakla J. Kai stambas, kai žagaras – niekur nepasiųsi̇̀ Klt. Kaip mietai vaikai – nepasiuntami̇̀ Krš. Pasiunčiamoji mergaitė M.Unt. Garbinkime ir branginkime kunigus, priderančiai pavadintuosius ir pàsiųstuosius mūsump DP205.
^ Miegantį pabudini, tinginį pasiunti – tikt netuščia vieta B438. Pasiuntė ežį mielių parnešt LTR(Grk). Jį tik pasiųsti smerčiui marškinių parnešt Plv. Tave tik smerties pasių̃st ieškoti Igl. Pasiųsk karvę silkių pirkti LTR(Šmk).
| refl. tr., intr.: Ganyti netinki, gal geriau tiksi man kur pasisių̃sti NdŽ. Geras vaikas, pasisiuñčiamas Dkš. Toks spritnus berniokas, ar kur pasisių̃st – net gera Dgl. Jeigu aš savo vaiko negaliu pasisių̃sti, kur reik, kam ir auginu Krš. Dabar jau vaikų niekur nepasisiųsi̇̀ Dglš. Toks jau neklaužada – niekur jo nepasisių̃si Srv. Pjauni rugius ištroškęs, tai nor turi [vaiką] vandenio pasisiųst Lp. Šito mašina maklinėja (važinėja) teip, kur reikia pasisių̃sti Slm. Darbinykų kai velnių peklė[je], o kai reikia pasisių̃st, tai nėra ko BM76(Vb).
^ Pasisiųsk mulkį, tai ir pats eik paskui NžR. Pasisių̃sk subinę ir pats drauge eik Jrb.
ǁ specialiai paskirti kur būti: Buvo ant ligoninę pasiuñtę, ant Vilnių LKKVI282(Nj). Čia bengė [mokyklą], pàsiuntė į Vilnių Trš.
2. per tarpininkus ar tam tikromis priemonėmis įteikti, įduoti: Dovanas pàsiunčiau paštu NdŽ. Kam pasių̃sti žinią NdŽ. Rytojaus dieną jis pasiuntė Skrodskytei raštelį, kad nori su ja pasimatyti svarbiu reikalu V.Myk-Put. Jis pasių̃st tų pinigų negali Klvr. Kai po kelių dienų mano tėvai paskerdė kiaulę, motina pasiuntė skerstuvių ir Pečiūrienei A.Vien. Tujau, matai, pàsiuntė čia biednysims dalyti miltus Knt. Kankinio vainiką pasiuntė tau dangus (iron.) J.Gruš.
| Iš tolo per tvorą pasiųstas bučinys – ir širdys liepsnoja B.Sruog.
3. kokia kryptimi paleisti sklisti: Centrinė nervų sistema per sekundę pasiunčia 50–200 impulsų V.Laš.
◊ į ámžinastį pasių̃sti Skr numarinti.
po velnių̃ pasių̃sti iškeikus pavaryti: Juk jis sykį net savo dvaro inspektorių pasiuntė nuo daikto po velnių I.Simon. Ir jeigu kas šią minutę pakištų Gediminui bokalą, vargu ar susivaldytų, nepasiuntęs po velnių J.Avyž.
žvaizdžių̃ skaitýti pasių̃sti nužudyti: Po karo ir Sedoje pàsiuntė ne vieną žvaizdžių̃ skaitýti Brs.
parsių̃sti, parsiuñčia, par̃siuntė tr. K, Š, Rtr, DŽ1; SD1108, H189, Q621, R, Sut, M
1. paliepti pareiti, parvykti: Netiko (nepatiko) tarnauti, par̃siuntė numie Pvn. O dabar ponas nenor ją vest, o parsiuntė ją namo BsPI5. Ir paniekino jį Herodas su kariu savo ir…, apvilkęs rūbu baltu, ir par̃siuntė Pilotop atgalios DP164. Parsiuñčia tarną DP276.
2. per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis perduoti, perteikti: Parsių̃sti pinigų NdŽ. Juk ten liuob uždirbti piningų, parsių̃s broliams i tėvams Ms. Dukteri ižg miesto plono materijolo par̃siuntė Drsk. Ji laukė pakvietimo – manė, kad sūnus pinigų nors kiek parsiųs V.Krėv. Kareivis par̃siuntė laišką, kad po tos pušies yr pakavoti piningai Všv. Ei, cit, neverki, mano mergelė, aš parsiuñsiu tau dovanėlių JD561. Tylėk, neverkie, mergužėle mano, aš parsiųsiu gromatėlę TDrIV161(Mrk). Oi brolyt, brolyt, brolytis mūso, ką tu parsiųsi mums trims sesutėms? LTR(Rmč).
| refl. tr. Ser.
ǁ siunčiant grąžinti: Ji mūsų ponui žiedą par̃siuntė NdŽ.
pérsiųsti tr. K, Rtr, Š, NdŽ; LL190
1. pergabenti, perkelti, perduodant kitiems: Tę buvo nuvežę, tai turėjo šę pársiųst Jrb. Nuvežė į Šiaulius [ligonį], iš ten pársiuntė į Vilnių, gydė Krš.
2. DŽ1 per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis perduoti į kitą vietą: Čia tos senikės nerado, pársiuntė piningus į Raudėnus, kur agistruota (registruota) Krš.
| refl. tr. NdŽ: Nuvežė tę, tai jiejie pársisiuntė pãts namõ Jrb.
prasių̃sti, prasiuñčia, pràsiuntė tr.
1. K, Sut, NdŽ pasiųsti pro ką nors.
2. (dial.) žr. išsiųsti 1: Jį prasiuntė šalin, ė man an ausies pašnibždė[jo] Ml.
| refl. tr.: Tėvas prasisiuñčia sūnų: eik tu, sūnau, iš po kirvio (ps.) Tvr.
3. padaryti tarpą, praskirti: Paput', vėjeli, prasiunt' [v]andenį – aš eisiu in motulę (d.) Prng.
prisių̃sti, prisiuñčia, pri̇̀siuntė tr. K, Rtr, NdŽ, DŽ1; Q657, I, LL94
1. atsiųsti daug ko: Tėvas pri̇̀siuntė visokių rūbų, pripirko žemės Dgč.
2. (sl.?) KlK18,7 žr. atsiųsti 1: Prisiųsk man savo angelą, kad tas mane užstotų prš.
3. (sl.?) žr. atsiųsti 2: Kas dovanas pri̇̀siuntė mošelei? Ml. Prisių̃sti paštu NdŽ.
| refl. tr. NdŽ.
4. (sl.?) žr. atsiųsti 4: Kad tau smertį prisių̃stų greičiau! J.
susių̃sti, susiuñčia, sùsiuntė tr. K, NdŽ keliems ar iš kelių kartų atsiųsti kam tam tikrą sumą, tam tikrą skaičių: Apie šešis šimtus rublių sùsiuntė Lp. Sùsiuntė piningus kostimukuo nūsipirkti Pj. Jau kelmo darbas būs: susiuntė du pakvietimu [vekselius išpirkti], o aš piningų neturiu Šts.
| Nereiks nei dirbti: matome „Garse“, kiek mums susiunčiama Vaižg.
užsių̃sti, užsiuñčia, ùžsiuntė tr. K, J, NdŽ; SD162, Sut
1. paliepti kur užlipti, užeiti: Vaiką ùžsiuntė an viršaus linų grįžtikės Rdn. Užveizdui kartą vieną baudžiauninkytę ant klėties užsiuntus …, ji, ant klėties užlipusi, pamačius poną čion bestovintį BsV270.
2. Lš paskatinti eiti, vykti kur, užsiundyti: Kiba kas čia šiandien ùžsiuntė tų ubagų Alk. Užsiunčiu ant ko SD170. Užsiųstas SD167. Greičiausiai kas tyčia šiuos vagis ir chuliganus užsiunčia rš.
3. užleisti ant ko kokią nesėkmę: Kodėl jūs nesimokot, ar jus ùžsiuntė?! Al. Kiba jau ùžsiųsta, ka tep nesiseka Pv. An manę vis viena kai velnio ùžsiųsta (niekas nesiseka) Ml. Kiba ùžsiuntė! (sakoma, kai negalima atsiginti nuo derlių puolančių paukščių, gyvulių) Krsn. Po pietų, lyg ùžsiųsta, miegas ima Mrj.
4. leisti kam ką patirti, skirti kaip bausmę: Dievas todėlei ligas ant žmonių užsiunčia, idant anus teipo pakūtospi priverstų BPII461. Tada užsiuntė ponas didį vėją ant jūrių BBJon1,4. Lytaus ir tvano tytveiką tu užsiunti tai šaliai PG. Aš išpažįstu ir žinau, jog tu man tą vargą esi užsiuntęs brš. Tada dūmojau kerštą savo ant jų išlieti ir visą mano rūstybę ant jų užsiųsti BBEz20,8.
1. liepti eiti kokiu reikalu: Siunčiu kop SD170. Siunčiu padėtojus Sut. Siųsk sūnų prie gentainio J. Siųsti (apskirtąjį) I. Neatejęs būč, kad nesiuñtus boba Klt. Kvieslys, nuėjęs į siųstus namus (į tuos namus, į kuriuos buvo siųstas), tuoj ima ilgą savo kalbą kalbėti J.Jabl. Jau patiko tas tam, tas tam – sių̃s piršlį jau Lk. Rudinį tesiųsk piršlį Sch95. Siųskit daugiaus darbininkų į mūsų pjūtį Ns1845,2. Kiti dar įsirgę siunt į Prūsus ar į Kuršą pas žynius ir burtininkus teirauties, ar išgys ir kokios geliuotum žolės M.Valanč. O mane gig pas darbą nèsiuntė tokį LKKII208(Zt). Ponas kur norė[jo], te siuñtė GrvT84. Kitą kartą ir aš ejau į malūną – siuñtė muni Klk. Siuñtė piemenėlį į tą reją pelų kiaulei parnešti Gd. Siuntė muni anytelė žiemužės šieno, vasaros sniego StnD22. Siųsiu sesę į jūrelę parnešt jūros vandenelio KlpD73. Dar nepabuvau trijų dienelių, jau siunčia mane sunkian darbelin (d.) Vrn. Siuntė anyta jauną martelę šulinin vandenio LTR(Auk). Siuntė, siuntė mane močiutė Dunojaus vandenėlio Brz. Siuñtė uošvelė savo dukrelę, oi, kad nukirstų baltą berželį DrskD185. Siųsu brotaitį pas tėvužį, rasi, mane jauną išvaduos LTR(Klp). Pulką šį sutvertojis į vandenį siuñtė K.Donel. Apaštalus ponas siunč savo, mokinti liep visą svietą Mž132. Kaip gal jie sakyti, jei nebus siųsti? VlnE136. Būkiat tada paduoti alvienam žmogiškui įstatymui del Viešpaties … kačei storastoms kaip siųstiemusiems per jį Vln41-42. Kaip tėvas mane siuntė, taip ir aš siunčiu jus BPII45. Bet tatai tau bus ženklu, jog aš tave siunčiau BB2Moz3,12. Patys save siuñčia, patys teka, norint jų niekas nesiuñčia DP219. Nesiunčiau gu tavęsp rūpiai pavadint tavęs? Ch4Moz22,37. Bet ans atsakydamas tarė: Nesmi siųstas, liš aviump pražuvusiump namų Izraeliaus Ch1Mt15,24. Jokūbas siuntė paslus pirm savę CII419.
^ Liežuvis be kaulo: kur siunti, ten eina PPr99. Duodamas imk, siunčiamas neeik B528, PrLXVII2. Keliamas neišmiegosi, siunčiamas nepadirbsi LTR(Žg). Tave sių̃sti tik mirties parsinešti (sakoma, kai, trumpam išėjęs, ilgai negrįžta) Žl. Anas smertes sių̃stie geras LKKXIII135(Grv). Geras smerčiuo sių̃sti Štk. Tave tik bagotam smerties sių̃st, tai dar pagyvent in svieto Arm. Tavę smerti žvakės nesiųstáu dz. Nesiųsk vilko avelių ganytų LTR(Dkk).
| refl.: Neparodyk su pirštu, katra turi eit, tai kaip ims viena kitą sių̃stis – laukt nusibosta Ds. Sergėkimės šitų falšyvųjų pranašų, pasiuntinių šatono, arba kurie patys siunčias DP205.
ǁ paskirti vykti: Ant aparacijos kokios siuñtę Gr. Čia bengė [mokyklą], siuñtę į Vilnių dirbti Rdn. Katrą negalia pagydyt, tą siunta į Reseinius Vdk. Man' jau seniai siuñtė ligoninėn, bet atsikalbinėjau Krs.
ǁ tremti: Tegul užmuša, tegul į katorgą siunčia, tegul užkankina, bet jam nebetarnausime, jo nebeklausysime V.Myk-Put.
ǁ liepti tekėti: Siuñtė mane motynėlė už kraučuko bernužėlio DrskD138. Tėvulis leido, motulė siuñtė, dukrelė pati nėjo (d.) Žln.
2. per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis teikti, perduoti: Tarybų Lietuvos darbo žmonės siunčia į didžiąsias statybas stakles, mechanizmus ir įrengimus (sov.) sp. Fabrikai dirba, siuñta visur, maino Pp. Parduoj visą gaspadorystą ir siunt' [vaikui pinigų] Lz. Anas vaikam pinigus siuñčia Dv. Ale tenesidžiaugie: gal dar ir anam reikės sių̃sti LKT102(Vg). Iš Tamstos, rodosi, viską, ką siuntęs, esmu gavęs KlbXIV165(K.Būg). Siunčiu ir korektūros lapą kartu KlbV108(J.Jabl). Ma[no] tėvas negrįžo ir gromatų nèsiuntė Dbč. Siuñčia lakštus in sūnų Aps. Nei lakšto jai siuñčia, nei nieko Šlčn. Siuñčia lapus (laiškus) dukteriai, ir gana LKKXI179(Zt). Siųsimas laiškas J.Jabl. Siųsiu per žalius medžius [laiškelį] in tėvelio namučius (d.) Čb. Indultą sių̃sdavo pri vyskupo Jrb. Siųsti kam linkėjimus NdŽ. Jis siunt savo žodžius ant žemės, greitai teka jo žodis BBPs147,15.
^ Par šunį dešra nesiunčiamà Jrb.
3. nurodyti, kur kreiptis pasiinformuoti: Norinčius dar aiškesniai apei tą žinoti, siuntu į viršiaus minavotus raštus S.Dauk.
4. kokia kryptimi leisti, skleisti: Saulė sušildys. Žiūrėk, ji vis aukščiau, vis daugiau siunčia savo spindulėlių, vis labiau šildo Vaižg. Iš kiekvienos akies siunčiami impulsai į galvos smegenų žievę joje susilieja, todėl susidaro vieno daikto įspūdis V.Laš.
| Išskrido [paukščiai] į pietus, siųsdami iš padangių žemei ilgesingą giesmę rš.
ǁ mesti, sviesti: Siųsk bliūdą į žemę su tokia kernazyne (prasta sriuba) Tl.
5. duoti patirti: Tai nelaimę dievai siunčia, blogus ženklus mudum jie duoda V.Krėv. Drignė tai dangaus znokas, kad Dievas nepyksta an žmonių ir siunčia žemėn džiaugsmą LTR(Slk). Tik Zubrys Perkūno šaukė, kad siųstų leistų jo galvon žaibus savo V.Krėv.
◊ ridi̇̀są sių̃sti Trš kūlėjams slapčia ištepti spragilo kotus derva, kad susitepliotų (toks juokavimas).
apsių̃sti, apsiuñčia, àpsiuntė tr. Rtr; Q81, MP179, Sut
1. Aplinkui siųsti, apsiųsti LL116.
2. visiems ar daugeliui nusiųsti, tam tikromis priemonėmis įteikti: Àpsiunčiau į skridinį gromatas apie smertį savo genties J. Daugumui [vokiečiai] apsiuntė popierius, kad pildytų [rekvizicijas] Upt.
3. apgaubti, apšviesti: O apsiunčia jį dvasia savo MP179.
atsių̃sti, atsiuñčia, àtsiuntė tr. K, Š, Rtr, DŽ1; H, R, Sut, I
1. DŽ paliepti ateiti, atvykti: Atsiųsk vaikų kurį J.Jabl. Jis manęspi jį atsiuntė CII632. Atmisiųsk, meldžiu, vieną iš vaikų Ch2Kar4,22. Atàsiuntė paklaust, kiek mokėt Klt. Atàsiuntė bernioką, kad pamačyt susemt Smal. Àtsiuntė kumiečių dvyleka porų i pasakė, ka visą žemę suplūgavoti ir apversti Nv. Dievas sūnų savo atsiuntė nuog aukšto Mž155. Ponas mane atsiuntė, kursai tau pasrodė ant kelio VlnE143. Atsiųsti teikės sūnų PK157. Kodėlei tu mane čia atsiuntei? BB2Moz5,22. Eimi tieg top, kursai mane àtsiuntė DP216.
2. per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis perduoti, įteikti: Vienu luomu (orig. łúmu) àtsiuntė daug piningų J. Prašė, kad atsių̃stau pinigų šventėm Klvr. Prašo bočios: atsiuñt' man grašių daugiau Lz. Lakštą atàsiuntė, patagrafiją atàsiuntė Pb. Neatsiuñčia sūnus nė kortos (laiško) Pls. Atàsiuntė lakštą, ką sveikas Ml. Lakštą àtsiuntė, ka buvo macnai kvara Asv. Lakštą kas atsių̃s, tai eš ir turėsiu Nmč. Popiežius Aleksendra VII atsiuntė raštą, iškelantį Sapiehą į Žemaičių vyskupus M.Valanč. Atsiųsiu vyno išgerti ir užkąsti V.Krėv. Yr àtsiųstos dovanėlės nuo jauno bernelio JD1481. Broliukai mūsų, jaunasiai mūsų, kokią atsių̃si mum dovanelę? (d.) Slk. Duktė negrįžo ir motinai žodžio neatsiuntė rš. Atsių̃sk man žinią J.
| refl. tr.: Savo [reikmenis] atsisių̃st galima Nmč.
3. duoti pasireikšti, paleisti veikti: Ir atsiuntė vėją ant žemės BB1Moz8,1. Eš atsiųsiu patvaną vandinio ant žemės BB1Moz6,17.
4. suteikti, paskirti: Priduos mumus palinksminimo ir stiprumo, idant šitą kryžių, kurį mumus atsiuñčia, pakelt galėtumbime DP151.
×dasių̃sti, dasiuñčia, dàsiuntė (hibr.) žr. atsiųsti 4: Kap nevaikščiosiu, tai kad Dievas smertį greičiau dasių̃st! Dglš.
įsių̃sti, įsiuñčia, į̇̃siuntė tr. Rtr, NdŽ; M
1. liepti įeiti: Vaikus į̇̃siuntė pirkion, kad negirdėtų barimosi, nepadorių žodžių Š. Įsiųsk į vidų, lai įeita Šts. Į̃siuntė mergelką piningų prašyti Rdn. Kas tave iñsiuntė in kiemo? Šlčn. Čia medžiasargis insiuntė skrudėlę, kad pavadintų jo pačią BsPII242.
ǁ liepti įlipti: Būdavo, paims, medin insių̃s žmogų i šauna Švnč.
2. K žr. atsiųsti 2: Žinias, tamstos įsiųstas, pasinaudosime … savo vietoje A1884,103. Prenumeratoriai … nėra visus piningus įsiuntę A1884,216.
| refl. K.
išsių̃sti, išsiuñčia, i̇̀šsiuntė tr. K, Š, Rtr, DŽ1; H158, R, Sut, M, LL295
1. paliepti išeiti, kur nueiti: Išsių̃sti ką iš namų NdŽ. Išsių̃sti ką kelionėn NdŽ. Ìšsiuntė vakare auklelę įnešti iš kamaros pakulų kuodelį Všv. Ìšsiuntė pačią apsipirkti i negalia sulaukti Rdn. Ta [moteris] vaikus tus i̇̀šsiuntė kitur palakstyti Trk. Karalius Zigmantas Augustas 1560 m. išsiuntė Jokūbą Laskauskį, Kališe gimusį, kad Žemaičių žemę kiaurai išmieruotum M.Valanč. Ragana išsiuntė savo dukterį pažiūrėti, kaip toji verps marškinėlius VoK132. Tą vaiką i̇̀šsiuntė karvės pakelti Varn. Ir man[e] sūnus i̇̀šsiuntė paklaust ponip, ar anduos savą dukterį až mane (ps.) Lz. Ir išsiuntė [faraonas] ir atvadindinojo visus burtininkus Egipto ir visus žynius BB1Moz41,8. O ans išsiuntė du iš mokytinių savo Ch1Mr14,13.
| refl.: Jis žmogus išsisiuñčiamas (išvaromas, išprašomas): kai ateina, tai tris dienas išdienoja Dkš.
ǁ specialiai kur paskirti: Rudenį mane išsiųs į zootechnikos mokyklą rš. Nu tad aš nognai įtikau gerai, ta muni anie norėjo išsių̃sti mokyties Sd. Klaipėdo[je] mokės ir i̇̀šsiuntė į Vilnių dirbti Plng. Biedni žmonys jau mažiausius vaikus išsių̃sdavo žąsų ganyti KlvrŽ. Ìšsiuntė in vidaus daktarą Klt.
ǁ LL20 ištremti, išvaryti: Išsių̃sti į katorgą NdŽ. Tai potam jį apsūdijo, kad išsiųst DS361(Viln). Gali kur išsių̃stie ažu kaltybę Dgp. Kodėl atejot manęsp, noris nopkenčiat manęs ir ižsiuntėt mane nuog savęs? Ch1Moz26,27.
^ Aš tave išsiųsiu, kur pipirai auga KrvP(Mrk). Aš tave išsiųsiu, kur velniai vaikus peri KrvP(Mrk).
2. DŽ per tarpininką, tam tikromis priemonėmis išleisti įteikti: Išsių̃sti paštu NdŽ. Laivais išsių̃sti NdŽ. Hidroelektrinės statybai išsiųstas bokštinis kranas ir transporterių siunta sp. Aš i̇̀šsiunčiau (išleidau) gromatą J. Vaikams i̇̀šsiunta laišką, o sulaukti [atsakymo] negalia Jdr. Tada buvo išsiųstos gromatos … kožnump žmoniump BBEst1,22.
| refl. tr. Rtr, Ser: Neliesk mano laiško, aš pats išsisiųsiù Š.
ǁ tam tikrą laiką siuntinėti: Kelis metus siuntinius i̇̀šsiunčiau Jdr.
◊ iš pasáulio išsių̃sti nužudyti, nugalabyti: Ant galo randas tokie, kurie ir artimuosius savus ižg to pasáulio ižsiuñčia, idant jų turtą apvilst ir turėt galėtų DP126.
sprãgatį išsių̃sti nubausti: Kad in jūs Dievas išsių̃stų kokią sprãgatį Arm.
nusių̃sti, nusiuñčia, nùsiuntė tr. K, Rtr, DŽ1; SD217,203, KlC104, H153, Q558, R420, Sut, M
1. paliepti nueiti, nuvykti: Nusiųstas SD279. Nusiunčiu pas ką R64. Nusių̃sti daktaro NdŽ. Jis nùsiuntė piršlius pas tą karalaitę NdŽ. O mane gig pas darbą nèsiuntė tokį, tiktaik kana nusių̃st, kab aš ką pirkčia, ot kam mane vis siuñtė LKKII208(Zt). Nusiuntė visus kap vėju Švnč. Vyrą nùsiuntė paveizėti, a vieto[je] šienas Grd. Į jaują jauną, mažą nenusių̃si niekad (bijodavo eiti) Sk. Nusiuntė mane sunkian darbelin, sunkian darbelin in akmenėlį (malti) KrvD95. Itas nùsiuntė jau maskolius itop vagiop, jau kad jį atvest cėrop (pas carą) Lz. Jėzus nusiuntė du pasiuntiniu savo, bylodamas jiemus VlnE1. Teikės mūsump čia, ant svieto, nusiųst sūnų savo PK16. Ir Dovydas nusiuntė paslus, idant ją atvestų BB2Sam11,4. Apvilkęs jį baltu rūbu, nùsiuntė Pilotop DP104. Meldžiu tave, tėve, idant jį nusiųstum̃bei ing namus tėvo mano DP267. Pone, numigisiųsk teipag kokį Ananijošių MPIII15. Nusiuntė jop vyriausius žydų, prašydamas jį, kad ateitų ir pasveikytų tarną jo Ch1Luk7,3.
^ Nusiųsi durnių šitą, paskui siųsk ir kitą Vlk. Nùsiunčiau – parnešė, pats neparėjo (lazda ir obuolys) BsM23.
| refl. MKr26.
ǁ paskirti kur būti: Daug vaikų an Pavalakės nùsiųsta mokintis Pls. Ma[no] brolio duktė tepgi nusiųstà žu Vilniaus mokintis Pls.
^ Nusiuntė, kur duonos nekepa Plv.
2. DŽ per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis pateikti, įduoti: Nusiunčiu ką kam SD282. Jis nùsiuntė jajai pinigų par pasiuntinį J. Dar reikia du lakštai nusių̃st LKKIII184(Arm). Rašyt rašė, bet, ar nùsiuntė, nežinau Rod. Jūs surašykit man margą gromatėlę, tai aš nusiųsiu in savo mergužėlę LTR(Kpč).
| prk.: Visi galai bus nùsiųsta: akim neregėsi, ausim negirdėsi [senatvėje] Dglš.
◊ į aną̃ pasáulį nusių̃sti užmušti, nugalabyti: Kiek dvigalvio erelio tarnų jis nusiuntė į aną pasaulį! rš.
pasių̃sti, pasiuñčia, pàsiuntė tr. K, Š, Rtr, DŽ; Q120, R8, Sut, M
1. paliepti kokiu reikalu nuvykti, nueiti: Vyresnysiai vaikas visuomet eina te, kur jį močia pasiuñčia Skrb. Pusmergė pri rankų jau, šį tą ten pasių̃sti Krtn. Pàsiuntamas vaikas, atsikiša mun ejimai Krš. Kur pàsiunčia eitie LKKII226(Lz). Pàsiuntė brolis muni arklių paveizėti Tl. Gaspadorius pieminį pàsiuntė kaži kur ten tolien Nv. Anas sūnus pasiųsdavo ažu piemenis KlbIV80(Mlk). Ana pasiųsta neryžės atnešti vandens, nebus atkakla J. Kai stambas, kai žagaras – niekur nepasiųsi̇̀ Klt. Kaip mietai vaikai – nepasiuntami̇̀ Krš. Pasiunčiamoji mergaitė M.Unt. Garbinkime ir branginkime kunigus, priderančiai pavadintuosius ir pàsiųstuosius mūsump DP205.
^ Miegantį pabudini, tinginį pasiunti – tikt netuščia vieta B438. Pasiuntė ežį mielių parnešt LTR(Grk). Jį tik pasiųsti smerčiui marškinių parnešt Plv. Tave tik smerties pasių̃st ieškoti Igl. Pasiųsk karvę silkių pirkti LTR(Šmk).
| refl. tr., intr.: Ganyti netinki, gal geriau tiksi man kur pasisių̃sti NdŽ. Geras vaikas, pasisiuñčiamas Dkš. Toks spritnus berniokas, ar kur pasisių̃st – net gera Dgl. Jeigu aš savo vaiko negaliu pasisių̃sti, kur reik, kam ir auginu Krš. Dabar jau vaikų niekur nepasisiųsi̇̀ Dglš. Toks jau neklaužada – niekur jo nepasisių̃si Srv. Pjauni rugius ištroškęs, tai nor turi [vaiką] vandenio pasisiųst Lp. Šito mašina maklinėja (važinėja) teip, kur reikia pasisių̃sti Slm. Darbinykų kai velnių peklė[je], o kai reikia pasisių̃st, tai nėra ko BM76(Vb).
^ Pasisiųsk mulkį, tai ir pats eik paskui NžR. Pasisių̃sk subinę ir pats drauge eik Jrb.
ǁ specialiai paskirti kur būti: Buvo ant ligoninę pasiuñtę, ant Vilnių LKKVI282(Nj). Čia bengė [mokyklą], pàsiuntė į Vilnių Trš.
2. per tarpininkus ar tam tikromis priemonėmis įteikti, įduoti: Dovanas pàsiunčiau paštu NdŽ. Kam pasių̃sti žinią NdŽ. Rytojaus dieną jis pasiuntė Skrodskytei raštelį, kad nori su ja pasimatyti svarbiu reikalu V.Myk-Put. Jis pasių̃st tų pinigų negali Klvr. Kai po kelių dienų mano tėvai paskerdė kiaulę, motina pasiuntė skerstuvių ir Pečiūrienei A.Vien. Tujau, matai, pàsiuntė čia biednysims dalyti miltus Knt. Kankinio vainiką pasiuntė tau dangus (iron.) J.Gruš.
| Iš tolo per tvorą pasiųstas bučinys – ir širdys liepsnoja B.Sruog.
3. kokia kryptimi paleisti sklisti: Centrinė nervų sistema per sekundę pasiunčia 50–200 impulsų V.Laš.
◊ į ámžinastį pasių̃sti Skr numarinti.
po velnių̃ pasių̃sti iškeikus pavaryti: Juk jis sykį net savo dvaro inspektorių pasiuntė nuo daikto po velnių I.Simon. Ir jeigu kas šią minutę pakištų Gediminui bokalą, vargu ar susivaldytų, nepasiuntęs po velnių J.Avyž.
žvaizdžių̃ skaitýti pasių̃sti nužudyti: Po karo ir Sedoje pàsiuntė ne vieną žvaizdžių̃ skaitýti Brs.
parsių̃sti, parsiuñčia, par̃siuntė tr. K, Š, Rtr, DŽ1; SD1108, H189, Q621, R, Sut, M
1. paliepti pareiti, parvykti: Netiko (nepatiko) tarnauti, par̃siuntė numie Pvn. O dabar ponas nenor ją vest, o parsiuntė ją namo BsPI5. Ir paniekino jį Herodas su kariu savo ir…, apvilkęs rūbu baltu, ir par̃siuntė Pilotop atgalios DP164. Parsiuñčia tarną DP276.
2. per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis perduoti, perteikti: Parsių̃sti pinigų NdŽ. Juk ten liuob uždirbti piningų, parsių̃s broliams i tėvams Ms. Dukteri ižg miesto plono materijolo par̃siuntė Drsk. Ji laukė pakvietimo – manė, kad sūnus pinigų nors kiek parsiųs V.Krėv. Kareivis par̃siuntė laišką, kad po tos pušies yr pakavoti piningai Všv. Ei, cit, neverki, mano mergelė, aš parsiuñsiu tau dovanėlių JD561. Tylėk, neverkie, mergužėle mano, aš parsiųsiu gromatėlę TDrIV161(Mrk). Oi brolyt, brolyt, brolytis mūso, ką tu parsiųsi mums trims sesutėms? LTR(Rmč).
| refl. tr. Ser.
ǁ siunčiant grąžinti: Ji mūsų ponui žiedą par̃siuntė NdŽ.
pérsiųsti tr. K, Rtr, Š, NdŽ; LL190
1. pergabenti, perkelti, perduodant kitiems: Tę buvo nuvežę, tai turėjo šę pársiųst Jrb. Nuvežė į Šiaulius [ligonį], iš ten pársiuntė į Vilnių, gydė Krš.
2. DŽ1 per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis perduoti į kitą vietą: Čia tos senikės nerado, pársiuntė piningus į Raudėnus, kur agistruota (registruota) Krš.
| refl. tr. NdŽ: Nuvežė tę, tai jiejie pársisiuntė pãts namõ Jrb.
prasių̃sti, prasiuñčia, pràsiuntė tr.
1. K, Sut, NdŽ pasiųsti pro ką nors.
2. (dial.) žr. išsiųsti 1: Jį prasiuntė šalin, ė man an ausies pašnibždė[jo] Ml.
| refl. tr.: Tėvas prasisiuñčia sūnų: eik tu, sūnau, iš po kirvio (ps.) Tvr.
3. padaryti tarpą, praskirti: Paput', vėjeli, prasiunt' [v]andenį – aš eisiu in motulę (d.) Prng.
prisių̃sti, prisiuñčia, pri̇̀siuntė tr. K, Rtr, NdŽ, DŽ1; Q657, I, LL94
1. atsiųsti daug ko: Tėvas pri̇̀siuntė visokių rūbų, pripirko žemės Dgč.
2. (sl.?) KlK18,7 žr. atsiųsti 1: Prisiųsk man savo angelą, kad tas mane užstotų prš.
3. (sl.?) žr. atsiųsti 2: Kas dovanas pri̇̀siuntė mošelei? Ml. Prisių̃sti paštu NdŽ.
| refl. tr. NdŽ.
4. (sl.?) žr. atsiųsti 4: Kad tau smertį prisių̃stų greičiau! J.
susių̃sti, susiuñčia, sùsiuntė tr. K, NdŽ keliems ar iš kelių kartų atsiųsti kam tam tikrą sumą, tam tikrą skaičių: Apie šešis šimtus rublių sùsiuntė Lp. Sùsiuntė piningus kostimukuo nūsipirkti Pj. Jau kelmo darbas būs: susiuntė du pakvietimu [vekselius išpirkti], o aš piningų neturiu Šts.
| Nereiks nei dirbti: matome „Garse“, kiek mums susiunčiama Vaižg.
užsių̃sti, užsiuñčia, ùžsiuntė tr. K, J, NdŽ; SD162, Sut
1. paliepti kur užlipti, užeiti: Vaiką ùžsiuntė an viršaus linų grįžtikės Rdn. Užveizdui kartą vieną baudžiauninkytę ant klėties užsiuntus …, ji, ant klėties užlipusi, pamačius poną čion bestovintį BsV270.
2. Lš paskatinti eiti, vykti kur, užsiundyti: Kiba kas čia šiandien ùžsiuntė tų ubagų Alk. Užsiunčiu ant ko SD170. Užsiųstas SD167. Greičiausiai kas tyčia šiuos vagis ir chuliganus užsiunčia rš.
3. užleisti ant ko kokią nesėkmę: Kodėl jūs nesimokot, ar jus ùžsiuntė?! Al. Kiba jau ùžsiųsta, ka tep nesiseka Pv. An manę vis viena kai velnio ùžsiųsta (niekas nesiseka) Ml. Kiba ùžsiuntė! (sakoma, kai negalima atsiginti nuo derlių puolančių paukščių, gyvulių) Krsn. Po pietų, lyg ùžsiųsta, miegas ima Mrj.
4. leisti kam ką patirti, skirti kaip bausmę: Dievas todėlei ligas ant žmonių užsiunčia, idant anus teipo pakūtospi priverstų BPII461. Tada užsiuntė ponas didį vėją ant jūrių BBJon1,4. Lytaus ir tvano tytveiką tu užsiunti tai šaliai PG. Aš išpažįstu ir žinau, jog tu man tą vargą esi užsiuntęs brš. Tada dūmojau kerštą savo ant jų išlieti ir visą mano rūstybę ant jų užsiųsti BBEz20,8.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): persiųsti,įsiųsti,dasiųsti,atsiųsti,užsiųsti,apsiųsti,susiųsti,parsiųsti,pasiųsti,nusiųsti,išsiųsti,siųsti,prisiųsti,prasiųsti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: to be mad
prancūzų kalba: ruissellement
vokiečių kalba: Umkleiden
rusų kalba: обтрёпываться
lenkų kalba: Odwróć
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)