2 ri̇̀kti, riñka (reñka, rinksta N), -o intr.
1. N, K, I, DŽ klysti: Ana riñka, skaitydama gijas posmuose J. Prasta iš jos mezgėja: numezgė par sprindį, o ri̇̀kta, ri̇̀kta Ktk. Nu kad tu vis rinki̇̀ ir rinki̇̀ On. Riktè apsiriko liežuvis bekalbant, t. y. susibrido J.
2. painiotis, trikti: Pynėsi mintys, riko poteriai, tajemnyčios A.Vien.
3. irti: Jų draugystė riñka DŽ. Daug kliūčių, veselios ri̇̀ks Kp.
^ Dėl svočios veselia neriks, dėl mergos gaspadorystė neges LTR(J.Jabl).
2 apri̇̀kti
1. intr. Q536, N, Slm padaryti klaidą: Aprikaũ aš, t. y. suklydau J. Aš biškį aprikáu – negerai pasakiau Krg.
| refl. SD226, R216, Sut, K, DŽ: Kaip ji te teip apsiri̇̀ko Krs. Tai čia aš apsirikaũ On. Apsirikęs nepaberk vištai grūdų – aš jau lesinau Šts. Muno galva apsirinka – tokia daugybė klumpių, nebžinau, kurie muno Dr. O kad tave galai! Tai tu man apsiri̇̀k! Vdžg. Ta [prekybininkė] visumet apsiriñka ant savęs (savo naudai) Trk. Vieną kartą ėmė ir apsiri̇̀ko – [avis] nebibuvo ėringa Slnt. Privažiavęs prie plūduriuojančio daikto, jis pasimatė apsirikęs ir pasiuntęs laivę sužinoti, kas ten toks būtų J.Balč. O jei taipo nedarytų, tada veikiai paklystų ir apsiriktų Vln3. Sugrąžinkiat teipajeg, mažu apsiriko BB1Moz43,12. Tuo visi apsiri̇̀ko, arba apsivylė DP211. O idant žydai ant jo neapriktų̃s DP3. Tatai ženklas tikras, o ne apsirinkamas DP458. Jie visi gal savo žodžiuose ir darbuose apsiriktis ir paklysti prš.
^ Arklys ir keturioms kojoms klumpa, ne dyvas žmogui apsiri̇̀kti BzF53. Šnekose žmonių klausydamys, tankiai apsirinkam VP44. Ar tu durim apsirikai, ar kurių biesų! A.Vien. Geriau pasiklausti, negu apsirikti KrvP(Gsč). Apsiriko kaip čigonas, ant svetimo arklio užsėdęs KrvP(An).
apsiriktinai̇̃
apsiri̇̀kusiai adv.: Galėjo daugiau perduoti pinigų tik apsiri̇̀kusiai (apsirikdamas) Grž. Popiežius apsiri̇̀kusiai padarė, pasnykus panaikindamas Šts.
2. tr. supainioti, klaidingai ką padaryti: Gimimo metrikos àpriktos yr KlvrŽ. Àpriktas vardas buvo parašytas pakvietime, ir neišdavė paštas piningų Šts. Šiandien Gerda vis aprinka [audinio] raštus, juos negerai suspardydama I.Simon.
| refl.: Kad ana veizėjo, kad ana veizėjo, a nesu kame apsirikusi austi Žeml. Par ištisus metus nebekibina jos nei apsirikęs Blv.
2 pari̇̀kti
1. intr. CII678, Q557, N, K, Švnč klaidą padaryti, suklysti: Jijė pari̇̀ko marginį metant austi, t. y. suklydo J. Aš parikaũ berašydamas Vb. Teisybę lengvai papasakosi, o neteisybę – visumet pari̇̀ksi Lkv. Pari̇̀ko, sirvietes ausdama, ir stovi perauda Ds. Taigi dabokis su ponu pasipūtusiu šūtyt ir laikyk savo snukį, kad kalboj nepari̇̀ktų K.Donel. Pariko rokuodamas R370.
| refl. Sut, Ak, Brž: Aš pasirenkù, mėnesius skaitydama Zr. Pasirikaũ, pinigus beskaitydamas Š. Na, pasri̇̀ko ir parašė netaip Tršk. Žodžiai ir žadėjimai Dievo yra patenką, stiprūs, notmainąsi, neparinkąsi DP462.
^ Kas nedirba, tas nepasirinka, kas nevaikšto, tas nesugriūna Krtv.
2. tr. supainioti: Kelią pariko (paklydo) Pl.
| refl.: Nes jis yra tikrasis kelias, kas norint jam tik, niekad nesipariks, nes jisai yra tikroji tiesa DP449.
3. refl. iširti, nutrūkti, baigtis: Kai apmatosiu vadelėm, tai visos gūžynės pasriks Ds. Kažin dėl ko vestuvės pasiriko? rš. Eik greičiau šieno grėbtų; kad duosiu, tai pasiri̇̀ks tau skaitymas Š. Kai apsiženysi, ponaiti, pasri̇̀ks ir giesmės An. Tai tau pasiriks bernelio gražumas, kai tu pamatysi skolelės daugumą (d.) Kp. Bus tau sėdėti rankas sudėjus, pasiriks visa tinginystė! J.Balt. Kai atmokės [už nusikirstą uosiuką], pasiriks jam kitą sykį vogti! J.Balt.
2 suri̇̀kti
1. intr. N, DŽ suklysti, sutrikti: Surikaũ, skaitydamas riešutus J. Sakė sakė eilią (eilėraštį) ir suri̇̀ko Užp. Senis, sakydamas pasaką, suri̇̀ko Mšk. Karts biškį suriñka, bet teip jau skaito gerai Trk. Mezgiau ir surikaũ – reikia ardyt [mezginį] Ktk. Visą audeklą išaudžiau be jokios rikės, o štai ant galo surikaũ Užp. Kareiviai par muštrą mokos eiti, kad koja nesuriktų Plng. A jūs nesuri̇̀kot šokdami? Mžš. Surikaũ, pradėkim iš naujo [žaisti] On. Suri̇̀kęs mušimas laikrodžio – kiek dabar muš Slm. Surikau (apsirikau) ir vėl pasitaisiau J.Jabl.
| refl.: Gal aš ažmirštu, susrenkù – kaip aš čia jų nebeataskiriu Lel.
2. tr. supainioti, nebemokėti gerai ką atlikti: Iš pradžios gerai dainavo, paskui žodžius suri̇̀ko Slm. Nesurik [dainos], pasakyk žodžius Jdr.
3. intr. DŽ suirti, pakrikti: Surikęs mūsų gyvenimas – nebeklauso manęs nei vaikai, nei žmona An. Nežinau, kodėl jų vestuvės suri̇̀ko Kp. Kažin kas čia atsitiko, kad abu prieš pat vestuves ėmė ir suri̇̀ko Adm.
4. tr. tam tikru būdu išausti: Sùriktasis aštuonnytis yr by su kibikleliais, by parimliotas, siaurai sugnaibytas Šts.