2 liẽti, -ja (lẽja, liena SD54), -jo tr., li̇́eti
1. daryti ką iš sulydyto metalo, vaško ar kito ko, formuoti: Varpą liẽti Kv. Atminkiat sau tus, kurie varį ar gelžį kala, tus, kurie varpus ar kitus daiktus leja S.Dauk. Iš ko lieji tą žiedą? Trg. Visą dieną žvakes li̇́eja Brt. Kad jūrą Liepojo[je] tvenkė, aš plytas liejáu Šts. Formos, kur žvakes lieja J.Jabl. Likčių (žvakių) li̇́eti KII27. Aš parnešiu sau iš Prūsų kalaviją kietą, tau, sesyt, šilko skarą, diržą auksu lietą Mair. Nunešk mano mergužėlei aukso lietą žiedužėlį (d.) J.Jabl. Aukso lieti pentinėliai, sidabro kilpelės JD1515. Liejamóji forma BŽ31. Liejant iš lydyto metalo gaunami dirbiniai, kurie savo pavidalu ir matmenimis atitinka liejimo formą rš. Liek keturias auksinas rinkes CII315. Nežiedžia ir neliena lėlių SPII4. Padarė sau lietą telią ChNe9,18.
ǁ pilant į šaltą vandenį ištirpytą metalą ar vašką, burti iš susidariusių įvairių formų: Vakar vakare mes laimes li̇́ejom Krp. Kurie žinauja, buria, nuodija, alvą ir vašką leja DK77.
2. daryti, dėti, spausti (sūrį): Ant stalų buvo padėta ir keptos mėsos, ir keptos žuvies, pirkto ir pačių lieto sūrio I.Simon. Reik sutaisyti pieno sūriuo liẽti Slnt. Vakar tą sūrį liejáu Lkv. Sūrį lejù KlvrŽ. Ir leja, ir greja (ir sūrius lieja, ir grietinę grieja) – ko tad anai betrūksta? Šts. Nelietą sūrį sutraukina, su šaukštu sutrupina, įdeda saldžio smetono, druskos ir valgo su duona, su pyragu Gršl.
3. Kv lipyti kuo, glieti.
4. refl. jungtis į vieną: Toli toli tamsūs miško plotai suko ratą ir liejosi su dangum J.Marc. Černiševskio epochoje kova dėl demokratizmo ir kova dėl socializmo liejosi į vieną neatskiriamą visumą rš. Paukštelių giesmės liejosi į vieną aidesį rš.
2 apliẽti, -ja (àpleja Als), -jo (àpliejo Als) tr. labai glaudžiai apgaubti (ištirpytu ir užpiltu ant ko metalu, vašku ar kuo kitu): Dar sunkesniai regėjos pulti ant krikščionių, gelžimis ir variais aplietų S.Dauk.
^ Pamieravo – čebatas kap aplietas (ps.) Ad.
2 atliẽti, -ja (àtleja Slnt), -jo (àtliejo)
1. žr. 2 nulieti 1: Mano tėvelis mokėjo auksinius žiedus atliet Dglš. Kaip liete atlietas į tą daiktą, t. y. gerai padarytas J. Jos veidas buvo blizgantis, tartum iš žalvario atlietas T.Tilv.
2. tr. lieti (sūrį, varškę) už skolą: Narvelėnė a varškę àtliejo, a piningais užmokėjo? Slnt.
2 įliẽti, -ja (į̇̃leja), -jo (į̇̃liejo) tr. įdėti į lydinį liejant ką: Kad primanytau, savo mergelę aukso žiedan inlietau, an pirštelių nešiotau TD76. Naujam varpuo įliẽjo tokį pat balsą, kokio senasis buvo Šts.
ǁ liejant padaryti, įspausti: Rado literas savo vardo, kurias aukskalis liedams buvo įliejęs [žiede] BsPI65.
2 išliẽti, -ja (i̇̀šleja), -jo (i̇̀šliejo) tr. išglieti, išglaistyti; iškloti, išlipyti: Tarpsienis buvo išlietas cementu A.Vien. Tais akminais [turi] išmūryt šalis šulnies, o dugną išliek marmuru BsPII77.
2 nuliẽti, -ja (nùleja), -jo (nùliejo) tr.
1. iš tirpyto metalo, vaško ar ko kito padaryti ką: Jau varpą nuliejo J.Jabl. Jis padarė kvarmą arkliui nuli̇́eti KI9. Žvakės nulietos J. Nulietas daiktas SD211. Diedukas rudenais daug žvakių nuliedavo Dglš. Nuli̇́etas abrozas KI13. Rado karalaitės vardą, kurį aukskalis, tą žiedą nuliedams, buvo iškalęs BsPI51. Liepė amatininkam nulieti aukštą ir platų sūdą BM101. Ir nuliejo šešias žvakes iš geltono vaško LTR(Lnkv). Negu iž vieno molio visi [žmonės] nulieti̇̀ DP529. Liepė Maižiešiui, idant nulietų varinį žaltį MP230. Ir nuliek jai keturis aukso žiedus Ch2Moz25,12. Ir padarė nulietą veršį BB2Moz32,4.
| prk.: Linksniams vardai, kad lengvesni būtų atsiminti, reikėtų visi vienodais lietuvais nulieti J.Jabl.
^ Medžiai rymojo kaip nulieti (nejudėdami) rš.
2. padaryti, suspausti, sudėti (sūrį): Nuliejo varškę ir ėmė sukti kastinį Pč.
| refl. tr.: Ar tai tokią buvo nusilieję [varškę] mano tėvai vienam pokyliui! (ps.) J.Jabl.
3. nuglaistyti, nudažyti: Auksu nulieta rieda karieta S.Nėr.
4. Dl gražiai padaryti, pasiūti: Tai da ir man nuliek kantaplius, kai jau tu gerai moki Sdk. Ot nuliejo kostiumą, kaip kokiam grapui Dbk.
◊ kai̇̃p nuliẽtas labai gražus: Bet ir yra į ką žiūrėti – kaip nulietas vaikinas (labai gražiai nuaugęs) Žem. Labai tinka tau tas ploštis (ploščius) – atrodai kaip nulietas Ėr. Ot gražus – kaip nulietas! Ut. Su klumpiukais, o gavom vyrus kaip nuli̇́etus Ub. Skrynias kaip nulietas, mačiau, pardavinėjo Žem. Jam ta eilutė guli kap nulieta (gražiai pasiūta) Gs.
2 paliẽti, -ja (pàleja), -jo (pàliejo) tr. lieti po apačia ko: Reikė́[jo] tik pamatus pali̇́et, i būt geri da tvartai Gs.
2 pérlieti tr. iš naujo lieti; perdirbti liejant: Duoti sidabrinius daiktus pérlieti BŽ231. Varpus, lig šiolei bokšte kybojusius, atėmė, ketindamys į puškas parlieti M.Valanč.
| prk.: Savo neapykantą mes turime perlieti į plieną ir geležį rš.
2 priliẽti, -ja (pri̇̀leja), -jo (pri̇̀liejo) tr.
1. R25 prilydyti, prilipyti: Reik priliẽti kirviuo žambą, kad nudaužei senąjį Lk. Kirvį priliejo, kurį buvau sudaužęs Ktk. Rąstas gulėjo kaip prilietas – nė krust rš. Jis prie tos Onelės kaip prilietas Pln.
2. pridaryti, prispausti (sūrių): Gaspadinė pri̇̀liejo daug sūrių Als.
2 suliẽti, -ja (sùleja), -jo (sùliejo)
1. tr. suslėgti, suspausti, sudėti (sūrį): Karvės pradėjo daugiau pieno duoti – galėsiam kokį sūrelį suliẽti Vkš. Mes sùlejam kasdieną po vieną sūrį Sr. Sūrį sùliejau Lkv. Sūrį suliek J. Yra ko sugrieti, yra ko suliẽti, yra ko patirpyti, yra ko pamirkyti Brs. Boba ožką pamilžusi, ilgą sūrį suliejusi (d.) Žr.
| refl. tr. Tv: Nei sūrelio net šventadieniui neturėsime iš kur susilieti LzP.
2. tr. sujungti: Įgimtas patraukimas sulieja jo (Goldonio) gyvenimą su teatru EncIX258.
| refl.: Sūris susilietų į vieną luitą rš. Išbėrimas gali įgauti susiliejusį, generalizuotą pobūdį rš. Žemės susiliejo į vieną plotą (nuarus ežias) J.Avyž. Lempos šviesa per daug ryški, raidės kartais susilieja į margą ratuką rš. Pavieniai valstiečių ūkiai ir ištisi kaimai susiliejo į plačius kolektyvus, bendrus ūkius, apimančius daug kaimų sp.
2 užliẽti, -ja (ùžleja), -jo (ùžliejo) tr. užglieti: Da smalos yra, reikės užlieti statinę, kad netekėtų, ir viskas Rmš. Jis vašku užliejo lentelėje skylutę rš.