lenki̇̀mas sm. (2), lenki̇̀mos ind.
1. SD294, K → lenkti 2: Tokiuo lenkimù pavažos neišlenksi, tik sulaužysi Ėr. Lenkimo operacijos labai plačiai naudojamos atliekant šaltąjį štampavimą rš.
2. įlinkimo vieta: Atgulkiam po lenkimais, būs šilčiau (abu ant to paties šono, per įlinkimą kelius suglaudę) Vkš. Rugių lenkimus (pėdų palinkimus) priš viens kitą stato, į kupeles kad stato Šts.
3. → lenkti 3: Galvos lenkimas, pasižeminimas LL263.
| refl.: Tarybiniams žmonėms neįprastas lenkimasis (žeminimasis) Vakarams (sov.) sp.
4. → lenkti 8: Matau, iš to [siūlų] lenkimo nieko doro nebus J.Balč. Lenkimas tolkų – lengvas darbas Pns.
5. → lenkti 11: Baudžiama už lenkimą kito važiuotojo iš dešinės kelio rš.
| refl.: Lenkimos, ejimas pro šalį I.
6. refl. LL265 → lenkti 15 (refl.); šalinimasis: Su savo lenki̇̀musi! Bijo iš tolo užeiti Ėr.
7. → lenkti 16: Nelenkimas susenėjusių tėvų – tai prastas dalykas rš. Kiekvienas šveicaras turi giliai širdyje įsišaknijusį teisumą ir lenkimą svetimos nuosavybės VŽ1905,265.
| Per didelius lenkimùs (prašymus, pamylėjimus) tegali gauti medžio Ul.
8. sąnarys: Rankos lenki̇̀mas KI587.
9. spragilo dalis, išlenkta iš medžio ir laisvai judanti apie koto galą: Lenki̇̀mas nusmuko nu koto Grg.
aplenki̇̀mas sm. (2)
1. K, Š → aplenkti 1: Tavo knygų prastas aplenki̇̀mas Vvr.
2. ant knygos viršelių laikinai užlenkiamas popierius: Ano knygos visos žaliais aplenkimais Vvr.
3. → aplenkti 5: Dėl to aplenki̇̀mo anys ir susipyko Ds.
4. refl. KI163 → aplenkti 7 (refl.): Apsilenki̇̀mas kaltas, kad nesusitikom Vvr.
5. refl. → aplenkti 10 (refl.): Čia ne tik apsilenkimas su teisybe, bet ir su protu Blv.
atlenki̇̀mas sm. (2)
1. KI2,20 → atlenkti 1: Agrastus geriausiai dauginti atlenkimo būdu rš.
| refl.: Šakų atsilenkimo kampas rš.
2. Ggr → atlenkti 3: Per mažas rankovių atlenki̇̀mas Ėr.
3. kokio nors drabužio atlenkiamoji dalis: Kelnių atlenkimai taip greit į batus nenusitrina, jei iš vidaus prisiuvama patvari juostelė rš. Kapitonas nuleido ant ausų kepurės atlenkimą rš.
4. refl. nukrypimas: Atsilenkimas nuo konkrečių istorijos faktų rš. Psichinės nenormalybės faktiškai reiškia tam tikrą atsilenkimą nuo normalios psichikos rš.
5. refl. atsilošimas: Už vieną atsilenki̇̀mą išgėrė visą alaus uzboną Šts.
įlenki̇̀mas sm. (2) Š
1. įlinkusi vieta: Par tą įlenkimą ir prakiuro laistyklė Vvr.
2. nuolinkis: Vežimas nesulėtėjo, nes čia pat kelyje pasitaikė įlenkimas rš.
3. žemuma, klonis: Pareisi įlenki̇̀mą ir tuo[j] suk į dešinę Skdv.
išlenki̇̀mas sm. (2)
1. → išlenkti 1: Vietinių laikų nesutapimai rodo Žemės išlenkimą rytų-vakarų (paralelių) linkme P.Slavėn.
2. Š išlinkusi vieta: Išlenkimas suteikia dirbiniui reikiamos konfigūracijos išlenktą formą rš. Krūtinės ir kryžkaulio sričių išlenkimai išgaubti į užpakalį rš.
3. rš vingis, išlanka.
| refl.: Išsilenkimas gelžkelyje rš.
4. žr. lenkimas 4: Lietuvoje yra žinoma keletas siūlų išlenkimo būdų: lenkimas ant rankų, ant dviejų į sieną įkaltų kuolelių, ant kėdės kojų, ant stalo ir pan. rš.
5. refl. BŽ330 išsisukinėjimas, vengimas; atsikalbinėjimas: Čia išgirdo tą patį pakrikimą, nebaigimą, išsilenkimą atsakymuose rš.
6. Skr išgėrimas.
nulenki̇̀mas sm. (2)
1. KI2,20 → nulenkti 1: Jei norago nulenki̇̀mas geras, plūgas pats smenga į žemę, nereika nė spausti Šts. Dalgis, jei yra teisingo nulenki̇̀mo, netura laužymo Šts.
| refl. SD160.
2. → nulenkti 7: Nesutikimai, nenulenkimai ir visos barnės Jzm.
| Pelnas skiriamas tam tikros vyresnybės nulenkimui rš.
3. išvengimas: Žinomas buvo rauplių čiepijimas dėl nulenkimo tos baisios ligos IM1863,39.
| refl. SD26,377.
4. refl. Lz nusileidimas, pasidavimas, nusižeminimas: Politikoje nėra vietos nusilenkimui rš. Nusilenkimą tą atpildys V.Kudir.
5. refl. LL158 sveikinimas nusilenkiant; pagarba, nuolankumas: Nusilenki̇̀mas lig žemės BŽ175.
palenki̇̀mas sm. (2)
1. SD161, N, KI20 → palenkti 1: Sunkus bus tokio storo lazdyno palenki̇̀mas Ėr.
2. → palenkti 3: Pats tas kelnių palenki̇̀mas – nei per ilgos, nei per trumpos Rm. Siūlė su dvigubu palenkimu vartojama baltiniams ir sportiško tipo drabužių detalėms susiūti rš.
3. palenkiamoji ko nors dalis: Apačios palenkimas pridaigstomas dviem eilėmis; prie pat lenkimo linijos ir prie siuvimo krašto rš.
4. → palenkti 4: Sveikinasi galvos palenkimù Prn.
| refl. KI20: Sergu strėnoms: bijau pasilenki̇̀mo Šts. Paslenki̇̀mo nemėgstu – vis stačia Švnč.
pérlenkimas sm. (1)
1. LL185 → perlenkti 1.
2. vieta, per kurią perlenkiamas koks nors daiktas: Perplėšė laikraštį per perlenkimą rš. Popieriaus lakštelį sulenkime taip, kad gerai atsispaustų perlenkimo linija rš.
3. sulaužymas teisingos veikimo linijos, nenuosaikumas, perlinkis: Priešas tikėjosi, kad perlenkimai ir klaidos, kurias daro vietos organizacijos kolektyvizavimo metu, įširdinsią valstiečius (sov.) rš. Dešinysis nukrypimas ir kairieji perlenkimai privalo būti griežtai atremti (sov.) rš.
pralenki̇̀mas sm. (2) → pralenkti:
1. Traukinio pralenkimas rš.
2. refl. Traukinių prasilenkimas rš. Ji (Venera) eina į prasilenkimą su Žeme – į padėtį tarp Žemės ir Saulės P.Slavėn.
3. vienbėgio geležinkelio atšaka, skirta traukiniams prasilenkti: Traukinys stovėjo prasilenkime, miške rš.
4. refl. apėjimas, nesilaikymas įstatymų, tiesos ir pan.: Prasilenkimas su įstatymu, su dėsniais rš.
5. SD376 → pralenkti 6: Pralenkimas labiausiai išsivysčiusių kapitalistinių kraštų mums jau įmanomas (sov.) sp.
prilenki̇̀mas sm. (2)
1. I → prilenkti 1: Agrastų šakelių prilenkimas prie žemės rš. Savivarčio dėžės kraštų prilenkimas rš.
| refl. KI54.
2. pripratimas: Nėr tokio prilenkimo par mañ (nesu įpratęs) Prng.
3. → prilenkti 5: Prilenkimas valios brš.
◊ širdiẽs prilenki̇̀mas; I pamilimas, patraukimas prie ko.
sulenki̇̀mas sm. (2)
1. M → sulenkti 1.
2. vieta, per kurią kas nors sulinkęs: Pavaža per sulenki̇̀mą lūžo Ėr.
| refl. J.
3. → sulenkti 3; perlenkta vieta: Dabar Peliksis perplėšė popierių per sulenkimą rš.
4. vieta, kur sąnarys lenkiasi, linkmuo, linkis: Koja per sulenki̇̀mą sopa Švnč. O pelėdai nuo šokimo sopa kojų sulenkimai LTR(Slk). Per sulenki̇̀mą nikster[ėj]au ranką Dv. Stovi išsikėlęs jam ant kojos, pėdo sulenkime, didelis juodai mėlynas spuogas Pt.
| refl.: Dasilytėjo jis susilenkimo jo strėnų BB1Moz32,25.
užlenki̇̀mas sm. (2)
1. → užlenkti 1: Mažas to kablio užlenki̇̀mas Ėr. Dėžės kraštų užlenkimas rš.
| refl.: Branduolių ląstelių neuritai pereina į priešingą pusę ir staigiu užlenkimu sudaro kaip ir kilpą, vadinamą lemniscus medialis V.Laš.
2. → užlenkti 4; kas užlenkiama: Maži atlapų užlenkimai Ėr. Knygos kraštų užlenkimai Prn.
3. pakreipimas: Iš Mėnulio užtemimų buvo pirmą kartą patirtas ir refrakcijos reiškinys, būtent, šviesos spindulių užlenkimas Žemės atmosferoje P.Slavėn.
4. KI229 → užlenkti 7.