kraipýti, krai̇̃po, krai̇̃pė iter. kreipti.
1. K sukioti į šalis: Kemša pypkę ir vis kraipo galvą P.Cvir. Arkliai prieš namus pradeda kraipyti uodegas I.Simon. Ko lakstai kaip zuikys, uodegą kraipydamas LTR. Zyliutė ant kreigo uodegytę krai̇̃po Dkš. Berneli mūsų, nekraipyk ūsų LTR(Ob). Iš mandrumo merga net pasturgalį pradėjo kraipyti Pkp. Kam kraipai̇̃ lūpas? J. Kraipau burną, lūpas SD413.
| refl.: Kodėl tu kraipaisi į šalis ir ramiai nesėdi? Pnd. Bėga žirgas kraipydamas[is], in šalelę šlaistydamas[is] TŽI236. Bėk, žirge, bėk, žirge, nesikraipykie, kresnąjį stogelį išsitaisykie (d.) Kb. Oi sunku sunku dideliam medeliu[i] vidur čysto laukelio … Vėjelis pučia į liemenėlį, oi jis kraipos į visas šaleles TŽI285.
| prk.: Ir šiaip kraipomės, ir teip (išsisukinėjame) – reik pridėt Ps.
2. refl. darytis kreivam, nelygiam, raitytis: Ant vėjo pakabinti lapai (tabako) kraipos, genda ir trūksta S.Dauk.
3. refl. vingiuotis: Per visą pussalį eina, kraipydamasis į visas puses, geležinkelis J.Balč.
4. refl. maivytis, vaipytis, šaipytis: Krai̇̃pos kaip tik beišmano, kaip koki beždžionė Vvr. Aure merga švaipos, krai̇̃pos, mangos kaip įmanydama J.
5. keisti, daryti kitokį: Nekraipýtas KII279.
| refl.: [Garsnis (garsas)] taip kraipos ir mainos mūsų tarmėse LTI553(Jn).
6. pateikti ką nors neteisingai, melagingai: Nekraipykime kalbos faktų K.Būg. Žalio ąžuolėlio karpyti lapeliai, o šelmio bernelio kraipyti žodeliai (d.) Ndz.
7. Gs nelaikyti vienoje vietoje, kilnoti.
| refl.: Prieš tai nuolat su maišgaliu ir lazda po svietą kraipėsi (bastėsi, elgetavo) P.Cvir.
8. nugręžti, nukreipti, atitraukti nuo ko: Kam jūs vaikų Izrael širdis kraipote? RB4Moz32,7.
| refl.: Ing nasrus jų inguldo … savo paties žodį … teipo, jog šiukštu kam nuog to kraipytisi (nukrypti, atitolti) MTVIII.
◊ gálvą kraipýti
1. stebėtis: Daug vyrų kraipė galvas neatsistebėdami rš.
2. Tr abejoti: Piemuo krai̇̃po gálvą, netiki, ką sakau Vb.

úodegą kraipýti išsisukinėti: Dabar jis visaip krai̇̃po úodegą, kad tik sausas išeitų iš bėdos Jnš.
apkraipýti iter. apkreipti:
1. K.
| refl. tr.: Saują linų pasiimi i duodi (numuši galveles) apsikraipýdams Šmk.
2. rš.
atkraipýti iter. atkreipti.
1. K atkreipti antraip, atsukioti: Atkraipýk antrus galus andaroko, t. y. nuo juosmens į padelkas J.
2. KII279 pakeisti, iškreipti: Paliepimai, karaliaus patvirtintieji, neturi būt atkraipyti RBDan6,15.
3. R5 atitraukti nuo ko, nukreipti, suvedžioti.
iškraipýti K iter. iškreipti.
1. tr. padaryti kreivą, iškrypusį: Iškraipýtas kelis J. Miestelis mažas, gatvelės iškraipytos, išvingiuotos šen ir ten Žem. Skrybėlių iškraipyti bryliai rš.
| refl.: Kopūstų galvos, ežėje išsikraipiusios, tarytum klausosi Žem. Nelygų sunku ištaisyti, lygus pats išsikraipo LTR(Šll). Išsikrai̇̃pęs tekinis ant šalies J. Batai nuo ilgo vaikščiojimo išsikraipę rš.
2. tr. rš palenkus dantis padaryti (pjūklui) taką, išklaipyti.
3. tr. padaryti sudarkytą, nenormalų (ppr. veidą): Ji buvo jauna, nors iškraipytuose veido bruožuose to negalima buvo pastebėti rš. Iškišo iš savo draugų krūvos graudingą maulę, baimės iškraipytą rš.
4. refl. maivytis, darkytis: Dabar mergos visiaip išsikrai̇̃po, išsimaigo, net bjauru žiūrėt Skdt.
5. refl. pasikeisti, įvairuoti: Kaip reik parašyti garsnį (garsą), kurs taip didžiai išsikraipė mūsų tarmėse Jn.
6. tr. pateikti melagingai, neteisingai, netiksliai: Iškraipytos pavardės rš.
iškraipýtai adv.: Jų mokslas čia iškraipytai atvaizduotas rš.
7. tr. išjuokti: Išjuoka viso svieto: kožną vieną anas iškrai̇̃po, iškoneveikia Prng.
8. intr. išsisukti (iš bėdos), išlaviruoti: Šiap tep iškrai̇̃pė, ir gana! Bgt. Nors labai stengias, bet jau neiškraipỹs Alk.
nukraipýti
1. žr. pakraipyti 1: Nukrai̇̃pė galvą, bet nėko nepasakė Šts.
2. refl. menk. numirti: Ar jau ta senė nusikrai̇̃pė? Alk.
pakraipýti iter. pakreipti.
1. tr., intr. pasukioti į šalis: Meistras pakraipė žilstelėjusią galvą rš. Pakraipė tasai galvą ir dovanojo jam kaltę BsPII111. Uodegytę pakraipyk, visą tiesą pasakyk Mair. Bėris pakraipė ausimis ir linksmai nusižvengė V.Mont. Senis pakraipė ūsą rš.
| refl.: Atlėkdavo ant pilaitės sienų pasikraipyti ilgauodegės šarkos A.Vien.
2. tr. prk. paveikti, palenkti: Jis toks pakrai̇̃pomas žmogus (be savo nuomonės) Ėr.
pérkraipyti iter. perkreipti.
1. sukeisti: Párkraipyk medžius kaišime, t. y. atkreipk antrus galus J.
2. CI84, N pakeisti, permainyti.
prisikraipýti prisisukioti į šalis: Raudonkaklė ir prisikraipo, ir pričirena, ir prišokinėja, tartumei užmiršo nelaisvėje beesanti Blv.
sukraipýti iter. sukreipti.
1. LL227 sukreivinti, padaryti kreivą, sukrypusį.
| refl.: Lūšnelė buvo visaip susikraipiusi rš. Koriukai susikraipę, arklys įdubusiais šonais rš.
2. žr. iškraipyti 3: Lūpos bjauriai piktumo sukraipytos rš.
3. pateikti neteisingai, netiksliai, sudarkyti, iškreipti: Vardai … taip sukraipyti, jogei tankiai negalima žinoti, kaip tikrai mūsų kalboje skamba A1884,358. Kaip čia kuo kreiviausiai sukraipius pavardė Vaižg.