1 kósėti, -i (-sti, -a, -o, -sta, -ėja), -ėjo (-ė) intr. K; MŽ, R
1. Grž su tam tikru balsu spazmiškai iškvėpti orą, ppr. sergant kvėpavimo organų ligomis: Kosiu – kaip tik medžius kapoju (labai smarkiai ir dažnai) Žem. Vienas kósti, kitam kraujas iš nosies bėga J.Jabl. Maniškis labai kósti OG354. Kur tas vaikas nušalo, kad taip kósti? Snt. Šąlu kojas – kostu Rs. Kósčiu kósčiu ir negaliu atsikosėt Eiš. Susigavo ligą mano vaikelis, kelinta diena vis kósti ir kósti Kt. Aš kósiau, kap šuo lojo (labai kosėjau) Gs. Vajei kiek aš naktimis kósau! Skd. Jau dvi savaitės kósu, į lovos galą įsikibdama Krš. Kelinta savaitė, kaip vaikai kósėja Vl. Kósėju ir kósėju, gal jau paskutinis galas! Kp. Ar ir tu kósi? – Nekósu Skp. Jisai šiandiej labai kósa Skp. Aš uždykstu bekósėdamas J. Kosmi, kosiu SD86. Krunščiu, kosu SD115. Kai kuriems ligoniams pavyksta nuslopinti kosimąjį refleksą valios pastanga rš. Jis juokėsi kostinčiu balsu rš.
^ Kosėk nekosėk – vėdaro negausi! (sakoma kosinčiajam) Kv, Up. Kósėk nekósėk – sūrio negausi! Ds, Pnd. Kosėk nekosėk, bet dešrų negausi! PPr376. Ko kósti, ar dešrų nori? Krok.
2. prk. menk. šnekėti:
^ Kad Dievas klausytų, ką utėlė kosti, tai kaži kas pasidarytų Klvr.
1 apkósėti tr. kosint apipurkšti seilėmis: Ko taip išsižiojęs kósi, do mane apkósėsi Sl.
| refl. tr.: Apsikósėjo krūtinę Ėr.
1 atkósėti
1. tr. kosint išstumti, pašalinti iš kvėpavimo takų ką: Skrepliai lipo prie gerklės, ir juos labai buvo sunku atkosėti rš. Krankštelėjo Ontė, dabar jau patenkintas, tai ne ašaką atkosėdamas, bet lyg per didelį gramą nurydamas Vaižg. Atkosimosios priemonės sustiprina kosulio dirginimą ir stimuliuoja gleivių sekreciją rš. Užspringusi mergaitė atkósėjo ir išmetė trupinį Rm.
| refl.: Kosti, sprengti ir negali atsikosėti, kai akstinas į gerklę įstrigo Gs. Jis atsikósėjęs kraujais spjauja KI140.
2. refl. kosint pravalyti gerklę, pataisyti balsą (ppr. prieš kalbant): Jūraitis atsikosti ir taip pat nori dar kartą pasakyti I.Simon. Atsikosėjo senukas ir vėla pradėjo šnekėti Ašb. Atsikósėjo ir tarė BM25.
3. intr. Š kosint ateiti: Dėdė atslenka, atkoso rš. Senis atkosėjo vėl ant pečiaus LTR(Kp). Jau senelis atkósa Dbk.
1 įsikósėti Š imti smarkiai, ilgai kosėti: Jis staiga taip įsikosėjo, kad kokias dvi minutes negalėjo kalbėti rš.
1 iškósėti
1. tr. kosint išspjauti: Ligonė (ligonis) iškósėjo geltonas ir kruvinas skreples J. Maniau, kad žarnas iškósėsiu Ėr. Užsikrėsti galima iškosėtais skreplių lašeliais rš. Sekretas kartais užkemša broncho spindį ir iškosimas kaip bronchų lipdinys rš. Jau iškosėjo Gaubienė paskutinius savo plaučius ir nutilusi užmerkė akis amžiams I.Simon.
2. tr. kosint pagadinti: Iškosėjau balsą, nebepagiedu Šts.
3. intr. kurį laiką kosėti: Visą naktį iškosėjo ant pečiaus Pc.
4. refl. SD412, Š, Sut baigti kosėti, užtektinai kosėti: Tu vienas bėk…, aš… aš, kai išsikosėsiu Mš.
5. tr. prk. pasakyti ką nemalonų į akis: Aš jam viską ir iškósėjau, tegu dabar žino Klvr. Aš nueisiu, jo motinai visus darbus iškosėsiu Vv. Atėjęs viską iškósėjo, kas tik ant seilės užėjo Dkš.
6. refl. prk. išsivadėti, išsikvėpti; išsivėdinti: Atkimštas alus išsikósėja Vdš.
| Langą atidarius, kambarys išsikósėja nuo blogo oro Vdš.
1 nukósėti
1. refl. K sukosėti: Keletą kartų nusikosėjo ir nusispjovė rš. Nusijuokė šaltai pirklys nutukęs, poniutė nusikosėjo sausai T.Tilv.
2. refl. kosint galą gauti, nusibaigti: Nusikósės ana, nebepagydysma Šts. Senukas kosėjo kosėjo ir visai nusikosėjo Brt. Kosėja ir kosėja, nusikósės kada nors Rm.
| Stataus sau trobelę, kad turėčiu kur nusikósėti (nukaršti) Vkš.
3. intr. kosint nueiti: Girdėjau, kad per mišką kažkas nukosėjo, bet nemačiau kas Ds. Tik girdžiu – kas nukósėjo per atšlaimą Tvr.
4. pavogti, paglemžti: Ko čia zuji aplink, gal tykai ko nukósėti! Vžns. Tik padėk ką, teip ir nukósėja Ob. Anas man nukósėjo šimtą rublių Vžns.
1 pakósėti intr. kiek kosėti: Šiąnakt tas vaikiukas pakósėjo Pc. Susišaldžius kartais tenka ilgesnį laiką pakosėti rš.
| refl. K: Nebegaliu pasikósėti Rsn.
1 pérkosėti intr. praleisti kurį laiką kosint: Naktį pérkosėti K.
| refl.: Pérsikosiu K.
1 prakósėti tr.
1. kosint pravalyti (užkimusią gerklę): Magdele, kaži, kad taip praustis… – paskui jau, prakosėjusi gerklę, stačiai baimingai prašneko Bušė I.Simon.
2. kosint išeikvoti, praleisti: Jei žmogus su sunkenybe, gali daug prakósėti (jei reikėtų mokėti pinigais už kiekvieną smulkmeną) Ėr.
1 prikósėti tr. kosint priteršti: Ligonių prikosėtas ir pričiaudėtas oras rš.
1 sukósėti intr. trumpai kosėti, kostelėti: Aš tyliai sukosčiu ir pasuku labai labai lengvai jo durų rankeną rš. Tuomet mūsų bagatyrius biškutį sukosėjo MPs.
1 užkósėti intr.
1. refl. pradėti smarkiai kosėti: Senutė užsikosėjo ir išraudonavo iki žilų plaukų LzP. Pats sriubtelėjo, susiraukė, lyg mergaitė užsikosėjo J.Dov. Jei valgant užsikoso, kas nors skuba rš. Užsikosėjus spjauk, bo ožka nespjovė ir nusprogo (juok.) Šd. Jis kalbėjo užsikosėdamas rš. Vaikas tep užsikósėjo, kad vos atsipeikėjo Brt.
2. šnek. užprašyti (kainą): Dar neparodę savo nuopelnų, jau buvo užkosėję algos padidinimo Vaižg. Kažin kiek tas kriaučius man už ploščių užkosės? Slm. Ką tu par tokį branginyką nupirksi – anas kažno kiek ažkosės! Vj. Oho, kad užkósėjo už tokį arkliapalaikį Ėr. Užkosėjo penkių šimtų, bet atidavė už tris Brb.